Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[Savitarnos kasa]

zmogau labai paprasta... ar tu supranti kiek kainuoja nutiesti kabelius? kuriais eis varijuojanti pertekline elektra? kai galima hidrolize vykdyt SAUGIAI vietoje...juroje . ir injektuot i netoliese nutiesta duju vamzdi(kurio ir laidumas vandeniliui bus mazesnis nei paprasti vamzdziai) per kuri is norvegijos eina dujos? kiek atsimenu 5 proc vandenilio yra saugu?

duosi nobeli dabar? zmones net elementariai informacijos rast nesugeba

Pala, apie kokias dar Norvegijos dujų linijas tu čia kalbi? Kur tu čia iš viso žadi tą lietuvišką jėgainę statyti?

[Savitarnos kasa]

Kaip žmonės nesupranta, kad jeigu Lietuvoje kol kas nebuvo nė vienos dienos, kada elektros generacija būtų buvus didesnė už vartojimą, tai tas Kruonio siurblys su reguliuojamu galingumu ir negalėjo atsipirkti. Jo reikės tada, kada renewable generacija viršys vartojimą ir turbūt tada, kada viršys ne kelias dienas per metus, o kur kas dažniau. Dėl to ir rašiau, kad 'po metų jo jau gali prireikti', o tu man aiškini, kad 'jei jis atsipirktų, tai jau SENIAI būtų'

Tinklo prasme nereikia laukti jokių „didesnių generacijų už vartojimą“. Tinklui labai smagu prognozuoti elektros suvartojimą ir generavimą. Pagal orų prognozę matom, kad tikėtinas skaičius iš vėjo šiandien yra x MW. Pučia vėjas silpniau - nuleidinėjam baseiną, Pučia stipriau - pripilam baseiną. Tinklas laimingas, nes vėjas generuoja pastovią galią, o ne kilnojasi aukštyn-žemyn. Dabar taip su Kruoniu neįmanoma.

[Arunasx]

Dieną suvartojama daugiau, bet pvz kaip šiandien jau dabar po 12val rodo iš saulės 241 MW kai vėjas 653 MW. Sumoje ~900 MW kas viršyja max galimą iš SE4 700 MW.
Ir 900 MW tikrai nebus maksimali bendra galima, tiesiog dabar pamačiau.

[Riedutis]

Tai kad Kruonyje bus papildomas mažo galingumo agregatas - ar čia paslaptis? Man toks "deja vu" šiuo klausimu, lyg ir atrodo, kad skaičiau gan oficialius pranešimus spaudai, kad taip ir bus. Ir kad tai bus daroma konkrečiai su mintimi, jog Lietuvai reikia tikslesnių ir greitesnių pajėgumų balansuoti nepastoviai atsinaujinančių šaltinių generacijai; lyg ir dar buvo daugmaž toks sakinys, jog jau seniai Lietuvoje nebegalioja dėsnis, jog Kruonis pumpuoja naktį, o generuoja dieną, nes jau ir dienomis tenka pumpuoti, o ateityje būtina kelti pajėgumus greitai reaguoti į netolygų atsinaujinančių šaltinių generavimą...

Man atrodo čia nėra klausimas "ar", čia yra klausimas "kada".

[Riedutis]

Šiek tiek paguglinus radau tokį 2021 m. Ignitis pranešimą NASDAQui:

Įvertinus perdavimo sistemos operatoriaus poreikius ateityje bei socioekonominės studijos rekomendacijas, nuspręsta, kad racionaliausia Kruonio HAE būtų įrengti 110 MW sinchroninį agregatą.
Planuojama, kad Kruonio HAE 5-asis hidroagregatas bus įrengtas iki sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais 2025 m.

https://view.news.eu.nasdaq.com/view...214595&lang=lt

Radau ir patį straipsnį, kurį turėjau mintyje (2022-06-12, Delfi):

D. Kucinas paaiškino, kad elektros energija pigi paprastai būdavo naktimis. „Tai ją naudodamas siurblys pumpuodavo vandenį į baseiną, o dieną, kada brangesnė, gamindavo. Dabar prisistatė daug saulės parkų, tos atsinaujinančios energetikos. Dabar būna, kad siurblys dirba ir dienos metu. Anksčiau to niekad nebūdavo“, – sakė jis. R. Minkevičius patikslino, kad siurblių darbas dienomis prasidėjo maždaug balandžio [2022 m.] pabaigoje.

„Dėl to labai svarbus penktojo agregato projektas. Yra Vyriausybės nutarimas dėl sinchronizacijos spartinimo plano. Ten yra įtrauktas penktasis agregatas, kad jo statyba turi būti užbaigta iki 2025 metų“, – sakė jis.

https://www.delfi.lt/verslas/energet....d?id=90416549

[Arunasx]

Riedutis Ačiū už info, tai dabar bus mažiau bent šiuo klausimu ZYKLON-B stūmimo ant LT energetikos

[DeSadas]

Pala, apie kokias dar Norvegijos dujų linijas tu čia kalbi? Kur tu čia iš viso žadi tą lietuvišką jėgainę statyti?

zinojau kad net pateikus informacija nesuprasi... negaliu padet zinok kitaip.

[ZYKLON-B]

Šiek tiek paguglinus radau tokį 2021 m. Ignitis pranešimą NASDAQui:
https://view.news.eu.nasdaq.com/view...214595&lang=lt
Radau ir patį straipsnį, kurį turėjau mintyje (2022-06-12, Delfi):
https://www.delfi.lt/verslas/energet....d?id=90416549

Pazadeti - nereiskia zenitis.
Dabar 2023 vasario pabaiga iki 2025 liko truputi daugiau negu 1,5 metu. Tam kad pastatyti bloka reikia maziausiai 3-4 metu.

[Savitarnos kasa]

zinojau kad net pateikus informacija nesuprasi... negaliu padet zinok kitaip.

Jeigu tu Norvegijoj ruošiesi statyti vėjo jėgaines tai tada sutinku, bet jeigu ten kur suplanuota 30 km nuo Lietuvos kranto tai nebent prie savo bezdalų vamzdžio galėsit prijungt

[DeSadas]

Jeigu tu Norvegijoj ruošiesi statyti vėjo jėgaines tai tada sutinku, bet jeigu ten kur suplanuota 30 km nuo Lietuvos kranto tai nebent prie savo bezdalų vamzdžio galėsit prijungt

ZMOGAU siaures jura ir baltijos jura prie danijos yra visa isvedziota duju vamzdziais ATSIVERSK ZEMELAPIUS. Nesistebiu kad zmones sunku analizuot ir suprast teksta... bet kad ant tiek. Kolkas sprendimas nepriimtas kokiu budu ar tiesiogiaii vamzdynus bus injektuojama, ar bus skystinama, ar bus kazkas gaminama pats metanas vietoj vandenilio, Kolkas niekas atsakymu neturi.

Supranti kad kai pucia vejas visoj siaures europoj niekam tos elektros nereikia(visi tinklai uzpildyti ir elementariai tas vejo elektrines atjungia ...NEGIRDEJAI?), o jei dar prisistatys malunu tai ir esant vidutiniam vejui niekam jos nereikes... NES NEBUS KUR DET. Elektros reikia pikines ON DEMAND kad butu . Tad konvertuot pertekline ir injectuot i tinkla dujini yra kaip ir racionalus sprendimas. Pirmosios gamyklos veikia jau vokietijoje prie kranto ir gamina vandenili ir ji injectuoja i tinkla.
Visa EU energetikos persitvarkymo technologija yra paremta batarejomis, zalioju vandeniu ir metanu bei atsinaujanciais saltiniais.

Lietuvos atveju juros jegaine bus netoli nuo kranto, bet reikes naujos aukstos itampos linijos bent iki Kauno suvartojimas juk Kaune ir Vilniuje. pinigeliai pinigelia.. zaliasis plovimas...

[MedinisStrazdas]

Manau kažką maišai. Juk daug buvo rašyta, kad tik ~2030 atsiras naujos kartos pramoniniai maži reaktoriai, kurie kartu ir saugesni. Neatsimenu kaip jie vadinasi.

Manau pats kažką maišai, nuo 2030 bus licenzijuojami vieno gamintojo maži reaktoriai, bet reaktoriai sukurti ir jų dizainai patentuoti yra jau 30+ metų, tik niekas jų nestato. Galima padėkoti naftos ir atsinaujinančios energetikos lobistams.

Galima tai pamatyti windy žemėlapyje, kur vėjo greitis ir kryptis rodoma realiu laiku ir 99.9% atvejų tas žemėlapis rodys, kad jūroje vėjo greitis daug didesnis nei sausumoje.

Windy nėra realiu laiku. Ten yra modeliuojama pagal kai kurias stotis. Su vėju jie turi daugiau duomenų, bet pvz taršos žemėlapiai ten tai yra nelabai susiję su realybe.

Aš gal iš neišmanymo kalbu, bet man atrodo, kad vandenilis yra labai netikusi energijos laikymo forma dėl jo mažo tankio.
Tai prie vėjo malūnų dabar statyti Akropolio dydžio saugyklas, kad pasaugoti kelias MWh? Juolab, kad vandenilį laiko tik aukštame slėgyje (kitu atveju iš viso beveik nieko vertingo nepasaugosi), tai žiūriu, jog vertina, kad tokio laikymo būdo našumas yra tik apie 50% (dėl būtinumo suslėgt/atleist dujas).

Kažkas panašaus į antrą Kruonį nebūtų efektyviau?

Pumped hydro (Kruonis) yra efektyviausias perteklinės energijos pasaugojimo būdas. Čia problema yra ta, kad tam reikia tinkamo reljefo, kitaip tenka užtvenkti labai didelį plotą, o dabar tam yra daug teisinių kliūčių (negali tiesiog iškelti kaimo kitur nes ten nori rezervuarą daryti).

Kruonyje dabar yra 4 iš 8 galimų agregatų ten, 5-asis jau planuojamas tai ten dar yra galimybių trim agregatam.

Kruoni problema ne galingumas (agregatų skaučius), o talpa, kuri ir su dabartiniais 4 greitai pasibaigia.

Ar yra Lietuvoje vandenilio degaliniu? as apskritai maciau tik viena H2 degaline salia mano darbo, beje salia jos yra H2 "gavybos" cechas tai kad vandenilis siuo atveju ne transportuojamas

Nėra ir tikėkimės nebus. Važinėjančios bombos.

Kaip žmonės nesupranta, kad jeigu Lietuvoje kol kas nebuvo nė vienos dienos, kada elektros generacija būtų buvus didesnė už vartojimą,

Buvo. Prieš uždarant atominę.

[Eidvis]

Windy nėra realiu laiku. Ten yra modeliuojama pagal kai kurias stotis. Su vėju jie turi daugiau duomenų, bet pvz taršos žemėlapiai ten tai yra nelabai susiję su realybe.

Kaip reikia sugalvot tokią eilinę nesąmonę parašyti? Temoje diskutuojama apie vėjo generaciją ir windy pateikiamas tik kaip šaltinis pažiūrėti iš kur ir koks vėjas pučia, o čia ištraukiamas zuikis iš kepurės "bet windy taršos žemėlapiai yra kažkokie netokie". Kodėl gi nepasipiktinus, kad 'windy pieno riebumo nerodo' - tai su tema turėtų tik pat bendro, kiek ir tie taršos žemėlapiai. Eilinė tavo spaminimo žinute forumui užteršti kažkokiais ne į temą svaisčiojimais.

[MedinisStrazdas]

Kaip reikia sugalvot tokią eilinę nesąmonę parašyti? Temoje diskutuojama apie vėjo generaciją ir windy pateikiamas tik kaip šaltinis pažiūrėti iš kur ir koks vėjas pučia, o čia ištraukiamas zuikis iš kepurės "bet windy taršos žemėlapiai yra kažkokie netokie". Kodėl gi nepasipiktinus, kad 'windy pieno riebumo nerodo' - tai su tema turėtų tik pat bendro, kiek ir tie taršos žemėlapiai.

Tu naudojai windy kaip šaltini parodyti kad baltijos jūroje yra daugiausiai vėjo, bet windy vėjas priešingai nei teigi nėra realiu laiku o yra toks pat modeliavimas kaip ir orų prognozės, tik rečiau atnaujinamas.

[Eidvis]

Kam toliau tęsti nesąmonių rašymą? Aš windy žemėlapį panaudojau, kad parodyti, jog jūroje būna didžiausias vėjas, galėčiau paklausti 'koks skirtumas ar tai yra rodoma realiu laiku ar su atsilikumu', bet neklausiu, nes tu pratęsi savo nesąmonių rašymo tiradą ir forumo teršimą. Dėl to daugiau jokių klausimų ar pastebėjimų tau nebeturiu

[Lettered]

Atsakymą lengva pamatyti vėjo žemėlapyje. Šiandien jūra prie Lietuvos krantų buvo pati tinkamiausia vieta vėjo energetikai visoje Europoje. Apskritai panašu, kad vėjo energetikai iš esmės tinka tik Baltijos ir Šiaurinė jūra, Viduržemio jūroje vėjas daug ramesnis.

Viduržiemio jūra apsupta kalnų iš visų pusių, daug įlankų, salų kalnuotų, todėl ten vėjas nedidelis. Šiaurės jūrą ir pietinę Baltijos jūros dalį pasiekia vėjai iš Atlanto vandenyno be jokių kliūčių.

[Savitarnos kasa]

ZMOGAU siaures jura ir baltijos jura prie danijos yra visa isvedziota duju vamzdziais ATSIVERSK ZEMELAPIUS. Nesistebiu kad zmones sunku analizuot ir suprast teksta... bet kad ant tiek. Kolkas sprendimas nepriimtas kokiu budu ar tiesiogiaii vamzdynus bus injektuojama, ar bus skystinama, ar bus kazkas gaminama pats metanas vietoj vandenilio, Kolkas niekas atsakymu neturi.

Supranti kad kai pucia vejas visoj siaures europoj niekam tos elektros nereikia(visi tinklai uzpildyti ir elementariai tas vejo elektrines atjungia ...NEGIRDEJAI?), o jei dar prisistatys malunu tai ir esant vidutiniam vejui niekam jos nereikes... NES NEBUS KUR DET. Elektros reikia pikines ON DEMAND kad butu . Tad konvertuot pertekline ir injectuot i tinkla dujini yra kaip ir racionalus sprendimas. Pirmosios gamyklos veikia jau vokietijoje prie kranto ir gamina vandenili ir ji injectuoja i tinkla.
Visa EU energetikos persitvarkymo technologija yra paremta batarejomis, zalioju vandeniu ir metanu bei atsinaujanciais saltiniais.

Lietuvos atveju juros jegaine bus netoli nuo kranto, bet reikes naujos aukstos itampos linijos bent iki Kauno suvartojimas juk Kaune ir Vilniuje. pinigeliai pinigelia.. zaliasis plovimas...

Man atrodo tu jau seniai ne ten rašai, nes čia yra Lietuvos energetikos tema. Dėl to ir neina suprasti ką tu čia rašai apie kažkokius dujų vamzdžius, kurių prie Lietuvos nėra ir nėra aktualu.

O dėl Lietuvos elektros linijų – nuo sovietmečio dėl tokių daiktų kaip BRELL žiedo pro Maskvą nemaža dalis linijų Lietuvoje eina šiaurė-pietūs kryptimis. Tad padaryti daugiau linijų rytai-vakarai kryptimi ir geriau sujungti tris didžiuosius miestus nėra bloga idėja aplamai.

[Kapparas]

ZMOGAU siaures jura ir baltijos jura prie danijos yra visa isvedziota duju vamzdziais ATSIVERSK ZEMELAPIUS. Nesistebiu kad zmones sunku analizuot ir suprast teksta... bet kad ant tiek. Kolkas sprendimas nepriimtas kokiu budu ar tiesiogiaii vamzdynus bus injektuojama, ar bus skystinama, ar bus kazkas gaminama pats metanas vietoj vandenilio, Kolkas niekas atsakymu neturi.

Supranti kad kai pucia vejas visoj siaures europoj niekam tos elektros nereikia(visi tinklai uzpildyti ir elementariai tas vejo elektrines atjungia ...NEGIRDEJAI?), o jei dar prisistatys malunu tai ir esant vidutiniam vejui niekam jos nereikes... NES NEBUS KUR DET. Elektros reikia pikines ON DEMAND kad butu . Tad konvertuot pertekline ir injectuot i tinkla dujini yra kaip ir racionalus sprendimas. Pirmosios gamyklos veikia jau vokietijoje prie kranto ir gamina vandenili ir ji injectuoja i tinkla.
Visa EU energetikos persitvarkymo technologija yra paremta batarejomis, zalioju vandeniu ir metanu bei atsinaujanciais saltiniais.

Lietuvos atveju juros jegaine bus netoli nuo kranto, bet reikes naujos aukstos itampos linijos bent iki Kauno suvartojimas juk Kaune ir Vilniuje. pinigeliai pinigelia.. zaliasis plovimas...

Būna, kad ir stabdo, būna, kad ir už elektros vartojimą papildomai "sumoka", bet kiek tai aktualu dabar ar bus Lietuvos rinkoje - klausimas. Kad konvertuoti perteklinę energiją ir teikti į dujotiekį, tai lygiagrečiai dujotiekio dar jūrinį kabelį tiesti? Sprendimų yra ir nebūtinai vienas yra geriausias - energetikoje nėra vieno teisingo atsakymo. Galima ir vietoje vandenilį gaminti, ir žemyne.

Viskas reikalauja investicijų, tinklas - ar elektros, ar dujų vis tiek reikalaus lėšų, tai net neįsivaizduoju ką tu tuom nori pasakyti.

[Eidvis]

Viduržiemio jūra apsupta kalnų iš visų pusių, daug įlankų, salų kalnuotų, todėl ten vėjas nedidelis. Šiaurės jūrą ir pietinę Baltijos jūros dalį pasiekia vėjai iš Atlanto vandenyno be jokių kliūčių.

Tai tikriausiai susiję su golfo srove ir bendrai kaip juda oras. Aurimas Valujavičius, pirmasis lietuvis, kuris šiuo metu bando perplaukti Atlantą su valtimi, tą daro būtent pusiaujyje, nes ten vėjas pučia iš rytų į vakarus, t.y. nuo Viduržemio jūros į vakarus, dėl ko Viduržemio jūra iš vandenyno nesulaukia daug vėjo. Atitinkamai šiaurėje vyksta vėjo judėjimas priešinga kryptimi - iš vakarų į rytus, kuris pereina į Šiaurės jūrą ir po to į Baltijos jūrą. Dažniausiai vėjas į Baltijos jūrą patenka per Daniją, kurią jam įveikti yra daug lengviau, nei persiristi per Skandinaviją, o tai reiškia, kad jis Lietuvą pasiekia daug stipresnis, nei pvz. Estijos ar Suomijos krantus, kas atitinkamai reiškia, kad Lietuvos krantai yra daug naudingesni plėtoti jūrinius vėjo jėgainių parkus nei Estijos, nepaisant to, kad Estija turi žymiai ilgesnį jūrinį krantą. Ir jei Latvija statys vėjo jėgainių parkus (o jie irgi turi planų), tai greičiausiai tai darys kažkur netoli Lietuvos sienos, kas atitinkamai reiškia, jog jeigu Lietuva statys energetinę salą su vandenilio gamykla - tai bus galimybių prie jos prijungti ir Latvijos jūrinius parkus. Tai gerai matosi ir pagal dabartinius windy duomenis.

[Eidvis]

Lietuvos atveju juros jegaine bus netoli nuo kranto, bet reikes naujos aukstos itampos linijos bent iki Kauno suvartojimas juk Kaune ir Vilniuje. pinigeliai pinigelia.. zaliasis plovimas...

700 MW elektros linija iš Švedijos į Lietuvą veikia pilnu galingumu beveik be perstojų, o tai yra puse Lietuvos suvartojamos elektros. Ji pasiekia Klaipėdą ir po to kažkaip patenka tiek ir į Kauną, tiek ir į Vilnių, tai matyt tas rezervas yra ne toks jau mažas, tik aišku jeigu bus pastatyti du jūriniai vėjo jėgainių parkai po 700 MW, tai to galingumo gali ir nebeužtekti.

[Kapparas]

Nėra ir tikėkimės nebus. Važinėjančios bombos.

O tai kaip su vidaus degimo varikliais, elektromobiliais? Pvz.: Toyota Mirai kuro celė net kulką atlaiko. Daug pavojingų dalykų yra sėkmingai eksploatuojamų.

Buvo. Prieš uždarant atominę.

Atominės NEBĖRA. Ir artimiausiu metu nebus, „nebeverskim lapų atgal“.