[VLN] Atliekų rūšiavimas ir tvarkymas

[MikasRidikas]

Na, naudos kaip ir aiškiai apibrėžtos: daugiau šiukšlių perdirbama ar kitaip sutvarkoma, mažiau teršiama gamta. Nelabai aišku kokių kitokių naudų reikėtų tikėtis... Finansinė nebent? Berods kuo daugiau rūšiuoji ir kuo mažiau sudarai buitinių atliekų, tuo mažiau moki (rūšiuojamas berods nemokamai išveža?).

Norint turėti realiai veikiančią sistemą, o ne žaidimą, turi būti prievolė tai daryti, ar bent jau tai daryti turi apsimokėti labiau, nei to nedaryti. Prie dabartinės situacijos paprasčiausiai nelogiška tikėtis, kad tai veiks.

[Sula]

Ir kaip jie tas baudas adminisruoja? Prie kiekvieno konteinerio stovi 4k raiskos kameros? Jei konteineriai prie nuosavu namu dar aisku, bet jei daugiabutis, kas tada? Ok, gauna bauda daugiabucio bendrija, paskirsto ja per 100 butu. Visi susimoka, kaltu nera.

Jeigu patys gyventojai veža į šiukšlių priemimo punktą (tiesa sakant kažkoks absurdas), tai gal ten vietoje ir prakontroliuoja?

[Sula]

Bėda tame, kad pagal dabartinę tvarką (bent jau privačiuose namuose) už nerūšiuotų šiukšlių išvežimą mokama kol kas grynai pagal kv.m. Tai mano kaimynai ir nerūšiuoja. Meta viską vienan kaip MikasRidikas ir nesiparina.

[SoulMulticast]

Gyventum pvz. Šveicarijoje tai net toks klausimas nekiltų. Mano giminės gyvena ten, tai iki rūšiavimo stoties (privaloma ten nuvežti) automobiliu 15 min. reikia važiuoti. Dar daugiau: nuvežęs neteisingai surūšiuotas šiukšles (pvz. spalvotą stiklą įdėjęs prie nespalvoto arba spalvotą metalą prie nespalvoto) gauni baudą už neteisingą rūšiavimą, kurį čia pat vietoje dar ir susimoki Na o jei į bendruosius konteinerius įmeti rūšiuotinas šiukšles (beje rūšiavima daug sudėtingesnis: reikia atskirti spalvotą stiklą ir nespalvotą, spalvotą metalą ir nespalvotą, plastmasės kelias rūšis atskirai reikia rūšiuoti ir t.t.) gauni tokią baudą, kad žagsėti pradedi.

Ir kaip jie tas baudas adminisruoja? Prie kiekvieno konteinerio stovi 4k raiskos kameros? Jei konteineriai prie nuosavu namu dar aisku, bet jei daugiabutis, kas tada? Ok, gauna bauda daugiabucio bendrija, paskirsto ja per 100 butu. Visi susimoka, kaltu nera.

[Ginthus]

Na, naudos kaip ir aiškiai apibrėžtos: daugiau šiukšlių perdirbama ar kitaip sutvarkoma, mažiau teršiama gamta. Nelabai aišku kokių kitokių naudų reikėtų tikėtis... Finansinė nebent? Berods kuo daugiau rūšiuoji ir kuo mažiau sudarai buitinių atliekų, tuo mažiau moki (rūšiuojamas berods nemokamai išveža?).

Tai vat tas paskutinis punktas pas mus dar per mažai akcentuojamas ir reikia dar nemažai darbo įdėti šia linkme. Ekologija daugumai dzin, o vat pinigėlių tai visi gaili. Vakaruose kai kur net buitinių atliekų konteinerio dangčio neatidarysi be kortelės. Taip skatinama kuo daugiau mesti į nemokamus rūšiuojamus konterinerius. Pas mus tas mokamas-nemokamas paskęsta teoriniuose skaičiavimuose ir gyventojai dažnai net nežino, kad rūšiuojamos išvežamos nemokamai.

[Creatium]

Na, per langą negražu, nepriimta taip daryti. Be to jokio reikalo, vamzdis šalia. O vat kuo man naudinga gaišti nemažai laiko ir pastangų jas rūšiuojant ir vežant į rūšiavimo konteinerius, kai galiu tvarkingai išmesti į bendro naudojimo konteinerius, taip ir neišgirdau.
Aš čia aišku kalbu eilinio mikrorajono gyventojo žodžiais, pats turiu supratimą apie rūšiavimą ir kažkiek tai darau, bet turiu pasakyti, kad ir aš nelabai matau tame didelio tikslingumo. Norint tai įgyvendinti, turi būti stipriai pagerinta infrastruktūra, o taip pat kiekvienam aiškiai suvokiamos naudos/prievolės tai daryti. Kitaip tai tik žaidimas.

Na, naudos kaip ir aiškiai apibrėžtos: daugiau šiukšlių perdirbama ar kitaip sutvarkoma, mažiau teršiama gamta. Nelabai aišku kokių kitokių naudų reikėtų tikėtis... Finansinė nebent? Berods kuo daugiau rūšiuoji ir kuo mažiau sudarai buitinių atliekų, tuo mažiau moki (rūšiuojamas berods nemokamai išveža?).

[MikasRidikas]

Tik maža dalelyte gali būti, ir tai - ateityje. Kol niekas nevers/nedraus jūsų to daryti.

O kodėl neišmetate šiukšlių tiesiog pro langą? Juk žymiai patogiau.

Na, per langą negražu, nepriimta taip daryti. Be to jokio reikalo, vamzdis šalia. O vat kuo man naudinga gaišti nemažai laiko ir pastangų jas rūšiuojant ir vežant į rūšiavimo konteinerius, kai galiu tvarkingai išmesti į bendro naudojimo konteinerius, taip ir neišgirdau.
Aš čia aišku kalbu eilinio mikrorajono gyventojo žodžiais, pats turiu supratimą apie rūšiavimą ir kažkiek tai darau, bet turiu pasakyti, kad ir aš nelabai matau tame didelio tikslingumo. Norint tai įgyvendinti, turi būti stipriai pagerinta infrastruktūra, o taip pat kiekvienam aiškiai suvokiamos naudos/prievolės tai daryti. Kitaip tai tik žaidimas.

[mantasm]

Taigi dabar stato kogeneracines, kuriose degins ir atliekas. Degint nerūšiuotų negali, todėl turės būti perrūšiuojamos. Bet berods ir dabar kažkokią atliekų dalis prieš jas laidojant sąvartynuose rūšiuojamos.

Kodėl degint nerūšiuotų negalima? Pvz Japonijoje rūšiuojama į "deginamas" ir "nedeginamas". Nesudegę likučiai nuo "deginamų" sumetami su "nedeginamomis" ir sudeginama aukštesnėj temperatūroj

[Sula]

Taigi dabar stato kogeneracines, kuriose degins ir atliekas. Degint nerūšiuotų negali, todėl turės būti perrūšiuojamos. Bet berods ir dabar kažkokią atliekų dalis prieš jas laidojant sąvartynuose rūšiuojamos.

Tiesa sakant, pažįstamas kelis metus dirbo šiukšlininku, tai sakė, kad niekas nerūšiuoja (nelabai spėja perrinkti ir jau rūšiuotas), su mišriomis atliekomis tiesiai važiuoja į savartyną, nebent pačiame savartyne kažkas daroma. Netgi nemaža dalis jau rūšiuotų šiukšlių neperdirbama, lieka "išmetimui" ir, ko gero, palaidojama ar išvežama deginimui.
Kogeneracinės kaip tik ir leistų tokias atliekas palyginti saugiai sunaikinti. Skaičiau, kad net senus savartynus gali atverti, bet abejoju ar tai Lietuvoje greitai įvyks, neatsiradus meodernesnėm technologijom.

Deginsim šiukšles kaip švedai, danai, suomiai, kokios problemos ir tikslas griūti kryžium prieš atliekų deginimo elektrines? Iš vienos pusės skundžiamės, kad šiukšlių per daug, o kai nori statyti atliekų deginimo elektrinę, tada jau rėkiam, kad atliekų joms neužteks ir nėra tikslo statyti. Arba dar geriau, Gariūnuose neva užterš aplinką, kai Kopenhagoje, Vienoje miesto centre jos niekaip nekliūna ir neteršia.

Aš abejomis rankomis už šiukšlių deginimą kogeneracinėse.

[Lettered]

Tikslas - mažiau užteršti gamtą atliekomis. Kiek žinau, Lietuvoje nerūšiuotų atliekų jau niekas neperrūšiuoja ir viskas keliauja į kapinyno tipo savartyną.

Deginsim šiukšles kaip švedai, danai, suomiai, kokios problemos ir tikslas griūti kryžium prieš atliekų deginimo elektrines? Iš vienos pusės skundžiamės, kad šiukšlių per daug, o kai nori statyti atliekų deginimo elektrinę, tada jau rėkiam, kad atliekų joms neužteks ir nėra tikslo statyti. Arba dar geriau, Gariūnuose neva užterš aplinką, kai Kopenhagoje, Vienoje miesto centre jos niekaip nekliūna ir neteršia.

[sleader]

Tikslas - mažiau užteršti gamtą atliekomis. Kiek žinau, Lietuvoje nerūšiuotų atliekų jau niekas neperrūšiuoja ir viskas keliauja į kapinyno tipo savartyną.

Taigi dabar stato kogeneracines, kuriose degins ir atliekas. Degint nerūšiuotų negali, todėl turės būti perrūšiuojamos. Bet berods ir dabar kažkokią atliekų dalis prieš jas laidojant sąvartynuose rūšiuojamos.

[Sula]

Bet ar tai mano problema? Tegul sukuria darbo vietas ir atlieka tą atliekų rūšiavimą.

Tik maža dalelyte gali būti, ir tai - ateityje. Kol niekas nevers/nedraus jūsų to daryti.

O kodėl neišmetate šiukšlių tiesiog pro langą? Juk žymiai patogiau.

[MikasRidikas]

Tikslas - mažiau užteršti gamtą atliekomis. Kiek žinau, Lietuvoje nerūšiuotų atliekų jau niekas neperrūšiuoja ir viskas keliauja į kapinyno tipo savartyną.

Bet ar tai mano problema? Tegul sukuria darbo vietas ir atlieka tą atliekų rūšiavimą.

[MikasRidikas]

Gyventum pvz. Šveicarijoje tai net toks klausimas nekiltų. Mano giminės gyvena ten, tai iki rūšiavimo stoties (privaloma ten nuvežti) automobiliu 15 min. reikia važiuoti. Dar daugiau: nuvežęs neteisingai surūšiuotas šiukšles (pvz. spalvotą stiklą įdėjęs prie nespalvoto arba spalvotą metalą prie nespalvoto) gauni baudą už neteisingą rūšiavimą, kurį čia pat vietoje dar ir susimoki Na o jei į bendruosius konteinerius įmeti rūšiuotinas šiukšles (beje rūšiavima daug sudėtingesnis: reikia atskirti spalvotą stiklą ir nespalvotą, spalvotą metalą ir nespalvotą, plastmasės kelias rūšis atskirai reikia rūšiuoti ir t.t.) gauni tokią baudą, kad žagsėti pradedi.

Bet mes negyvename Šveicarijoje...

[Sula]

Tai vis dėl to, koks tikslas man rūšiuoti šiukšles? Name šiukšlių vamzdis, o kas į jį netelpa, po langais bendri konteineriai. Kodėl turėčiau nešti/vežti maždaug pusę kilometro iki rūšiavimo konteinerių, kurie dar, kiek pastebiu, pakankamai dažnai būna perkrauti? A?

Tikslas - mažiau užteršti gamtą atliekomis. Kiek žinau, Lietuvoje nerūšiuotų atliekų jau niekas neperrūšiuoja ir viskas keliauja į kapinyno tipo savartyną.

[suoliuojantis]

Tai vis dėl to, koks tikslas man rūšiuoti šiukšles? Name šiukšlių vamzdis, o kas į jį netelpa, po langais bendri konteineriai. Kodėl turėčiau nešti/vežti maždaug pusę kilometro iki rūšiavimo konteinerių, kurie dar, kiek pastebiu, pakankamai dažnai būna perkrauti? A?

Gyventum pvz. Šveicarijoje tai net toks klausimas nekiltų. Mano giminės gyvena ten, tai iki rūšiavimo stoties (privaloma ten nuvežti) automobiliu 15 min. reikia važiuoti. Dar daugiau: nuvežęs neteisingai surūšiuotas šiukšles (pvz. spalvotą stiklą įdėjęs prie nespalvoto arba spalvotą metalą prie nespalvoto) gauni baudą už neteisingą rūšiavimą, kurį čia pat vietoje dar ir susimoki Na o jei į bendruosius konteinerius įmeti rūšiuotinas šiukšles (beje rūšiavima daug sudėtingesnis: reikia atskirti spalvotą stiklą ir nespalvotą, spalvotą metalą ir nespalvotą, plastmasės kelias rūšis atskirai reikia rūšiuoti ir t.t.) gauni tokią baudą, kad žagsėti pradedi.

[MikasRidikas]

Tai vis dėl to, koks tikslas man rūšiuoti šiukšles? Name šiukšlių vamzdis, o kas į jį netelpa, po langais bendri konteineriai. Kodėl turėčiau nešti/vežti maždaug pusę kilometro iki rūšiavimo konteinerių, kurie dar, kiek pastebiu, pakankamai dažnai būna perkrauti? A?

[Ginthus]

Mano atveju rūšiavimo konteineriai visai po langais, bes susidaro įspūdis, kad aš vos ne vienintelis ten ką nors metu. Štai po Naujųjų, matyt po dovanų apsidalinimo, buitinių atliekų konteineriuose buvo pilna kartoninių dėžių nuo TV bei kitos technikos. Taip gi paprasčiau - nesukdamas galvos visą dėžę įmetei ir baigta. O kaip reiktų elgtis tokiu atveju rūšiuojant? Dėžę suplėšyti į 20cm pločio juostas, polistirolo įdėklus, turbūt sutrupinti į granules? Nelogiška. Žmonės tiesiog meta ten, kur telpa. Jeigu niekur netelpa, tuomet numeta bet kur. Sumažinti buitinių atliekų kiekį ir išvengti šiukšlinimo ant žemės galima tik 2 atvejais:
1) atliekų aikštelės turi būti rakinamos, kad gyventojai patys savo turtą prižiūrėtų;
2) turi būti didinama konteinerių įvairovė, taip pat ir stambiagabaritėms atliekoms, kad jos keliautų ne į bendrą sąvartyną, o į rūšiavimo aikšteles.

[SoulMulticast]

Galbūt kažkas iš forumiečių žino, ar yra kažkokie normatyvai Vilniuje, kurie nurodytų kokiame plote (per kvartalus, rajonus) ir kiek turėtų stovėti rūšiavimo konteinerių, t.y. visokie stiklo, plastmasės, tekstilės?
Vis galvoju, kaip pas mus, Naujamiestyje, paskatinti žmogų rūšiuoti, kai artimiausias vieta, kur tokius konteinerius galima rasti už 5 min kelio per visą kvartalą. Aišku, tai nėra didelė bėda, bet visgi.

Kaip suprantu nera jokiu normatyvu, nes kaip skatinti zmones rusiuoti i skirtingus maisus (rezervuoti papildoma vieta siukslems 3 m2 virtuveje) Karoliniskese, kai daugelyje laiptiniu veikiantys siuksliu vamzdziai?

[R.D.]

Galbūt kažkas iš forumiečių žino, ar yra kažkokie normatyvai Vilniuje, kurie nurodytų kokiame plote (per kvartalus, rajonus) ir kiek turėtų stovėti rūšiavimo konteinerių, t.y. visokie stiklo, plastmasės, tekstilės?
Vis galvoju, kaip pas mus, Naujamiestyje, paskatinti žmogų rūšiuoti, kai artimiausias vieta, kur tokius konteinerius galima rasti už 5 min kelio per visą kvartalą. Aišku, tai nėra didelė bėda, bet visgi.