Geležinkelių istorija

[Al1]

Pridėčiau dar ir natūralius procesus: jaunesnės kartos žmonės gavę darbą mieste pasistengė susirasti ir būstą mieste. Tuo tarpu senosios kartos mieste dirbę kaimo žmonės tiesiog ėmė po truputį išeidinėt į pensiją.

Visa tai turėjo daug menkesnę įtaką. Nes ir tų darbų mieste laukinio kapitalizamo metais nebuvo daug. Be to VT, ypač priemiesčio, degradavo taip, kad žmonės juo jau nebegalėjo pasitikėti nuolat važinėjant į darbą. Arba VT iš viso nebeliko.

Dar veikė ir migracijos faktorius, maždaug nuo 1993 m. kai prasidėjo mikracija iš rajonų į sostinę. Be to ir kainos faktorius, kai važiuoti dviese automobiliu daug pigiau negu traukiniu, o kur dar bagažas (pavyzdžiui gali kokį bulvių maišiuką įsimest ir nuo durų iki durų).

Iš tolimesnių rajonų į sostinę kasdien nevažinėjama (o iš aplinkinių rajonų į Vilnių žmonės ir tarybiniaisl laikais važinėjo, todėl jie nesiskaito; be to susisiekimas su Vilniumi iš aplinkinių rajonų dar palyginti buvo neblogas, lyginant su provincija). Minimu laikotarpiu tai dar nebuvo masiškas reiškinys.

[udrius]

Na va , ką tik gavau dar dažais kvepiančia knygą Uzkokoleinyje parovozy , Rosija, išleista 2012 metų, formatas labai solidus, 412 puslapių su nuotraukomis. Maždaug apima laikotarpį iki I pasaulinio karo. Knyga tiek rusų, tieik ir anglų kalba. Joje yra beveik visų žinomų Rusijos garvežių aprašymai.

[Kitas Džiugas]

2001 metų LG žemėlapiai, iš archyvuotos svetainės:

[laimutis]

Siaurojo geležinkelio pašto traukinys Rakischki-Okuista 1915 m.

ebay.de

Čia gal kažkur tarp Rokiškio ir Aknystos. Nelabai suprantu kas čia per Okuista.

[udrius]

Aknystė, Latvija

[Al1]

Na va , ką tik gavau dar dažais kvepiančia knygą Uzkokoleinyje parovozy , Rosija, išleista 2012 metų, formatas labai solidus, 412 puslapių su nuotraukomis. Maždaug apima laikotarpį iki I pasaulinio karo. Knyga tiek rusų, tieik ir anglų kalba. Joje yra beveik visų žinomų Rusijos garvežių aprašymai.

Įdomu, Mažvydo biblioteką nupirks egzempliorių?

[udrius]

Manau ant šventos niekados, nes kainuoja 20 eur. Bet jei kas norėsite, rašykite, bandysiu gauti. Vis tik solidus veikalas...

[AutoLiet]

Kažkur teko skaityti, kad Klaipėdoje buvo elektrinė iešmų centralizacija. Įdomu kur dar Lietuvoje buvo.

Iš žurnalo "Geležinkelininkas" 1939m. nr. 12-13 (minint LG dvidešimtmeti).

[Al1]

Bet visa ta centralizacija, kuri minima straipsnyje, garantuotai buvo mechaninė. Trosais sujungė iešmus ir semaforus.

[Al1]

Alytus.
Iš 1975 m. liepos 22 d. "Komunistinio rytojaus". Šventinis (LTSR 35-mečio proga) numeris atspausdintas mėlynais dažais.

[udrius]

et blyn kvailiai alytiškiai, tokį turistinį objektą prarado...

[Al1]

Alytiškiai mažai prie ko. Valdžia geležinkelį išardė ir dar dalį babkių už bėgių metalo laužą pasisavino...

[Salvijus]

Įspūdingai atrodo geležinkelis šalia daugiabučių, patogumas ir keleiviams

[Al1]

Jokio patogumo nebuvo, nes stotis miesto pakraštyje. Tiesa, 1975 m ji dar buvo senojoje vietoje. Bet vis tiek ne daugiabučių rajone. Taip, iš tiesų, keleivinis susisiekimas su Alytumi galbūt būtų taip greitai nenunykęs (nors kažin ar būtų ištempęs iki dabar), jei keleivinė stotis būtų pastatyta kažkur ties poliklinika ar Putinuose.

[Aleksio]

Taip, iš tiesų, keleivinis susisiekimas su Alytumi galbūt būtų taip greitai nenunykęs (nors kažin ar būtų ištempęs iki dabar), jei keleivinė stotis būtų pastatyta kažkur ties poliklinika ar Putinuose.

Ir jeigu iš Kauno būtų galima važiuoti tiesiai, o ne per Marijampolę.

[Eimantas]

Tai jau tada iš Vilniaus atkūrus senąją liniją...

[Beniux]

Kažkokie proto bokštai šiais laikais sugalvojo Bebruliškę - pastotę tarp Kazlų Rūdos ir Vinčų - pavadinti Beručiais. Tokio vietovardžio ten nebuvo nei carmečiu, nei tarpukariu.

[lietus]

Alytuje kiek žinau geležinkelį išardė dėl perdidelio kelemo triukšmo miegamuosiuose rajonuose.

[Al1]

Triukšmas tai išsigalvojimas arba formali priežastis (viena iš jų). Bent jau po 90-ųjų krovinių tiek sumažėjo, kad traukiniai per miestą važiuodavo vos kelis kartus per dieną. Esant poreikiui, buvo galima išsireikalauti, kad naktį traukinai nevažinėtų.
Geležinkelis dalino miestą į dvi dalis ir tai buvo reali išardymo priežastis. Tuo labiau, kad krovinių po 90-ųjų sumažėjo, pramonės įmonės ir kiti vartotojai koncentruojasi šiaurinėje miesto dalyje, o senoji stotis aptarnavo tik AB "Astra", karinį dalinį (kol buvo Rusijos kariuomenė), kalėjimą, agrotiekimo bazę, metalo konstrukcijų gamykla, statybinių medžiagų parduotuves, naftos bazę, "Alitą", kuro kontorą...

Naftos bazę uždarė dėl požeminio vandens taršos, sugriovus kolūkius, agrotiekimo bazės nebeliko, kariuomenę išvedė, "Astrai" 90-ieji buvo sunkūs, kalėjimo gamykla taip pat merdėjo. Žodžiu, dėl metalo konstrukcijų gamyklos, "Alitos" (kuri vyno pusfabrikatį vis tiek veždavosi iš stoties autocisterna), statybinių medžiagų parduotuvių, "Astros" pavienių krovinių bei akmens anglimi prekiavusios įmonės laikyti stotį ir geležinkelį iki 1995 m jau nebebuvo prasmės. Išardžius geležinkelį, iškart (per kelis mėnesius) buvo sujungta Statybininkų gatvė su Naująją ir Sudvajų su Rūtų.

[AutoLiet]

Klaipėdos stoties semaforai (mechaniniai). Žurnalas „Geležinkelininkas“ 1938m.