Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Geležinkelių istorija

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė disident Rodyti pranešimą
    Buvo "užsilenkę" dyzeliukų varikliai, ar dar kokios priežastys?
    Tikriausiai varikliai.

    Comment


      Didesnis nuopolis keleivių pervežime prasidėjo 2004-2005 m. - kai likviduota eilę maršrutų.

      Comment


        Parašė Salvijus Rodyti pranešimą
        Didesnis nuopolis keleivių pervežime prasidėjo 2004-2005 m. - kai likviduota eilę maršrutų.
        Tik aišku atvirkščiai. Iš esmės pradėjo mažėt keleivių ir tuomet prasidėjo maršrutų likvidavimas. Pagrindinių keleivių mažėjimo priežasčių reikėtų ieškoti emigracijos problemoje ir gyventojų pragyvenimo lygio kilime. t.y. tuo metu LT ekonomika pradėjo sparčiai lipti į burbulą. Visuomenės sluoksnis, kuris važinėdavo viešuoju transportu, jau galėjo sau leisti netik nusipirkti automobilį, bet ir pastoviai juo važinėti, kiti išvyko į vakarus uždarbiauti.

        Comment


          Tai kad būtent atvirkščiai viskas vyko. Pirmiausia ėmė mažėti maršrutų (ne tik traukinių, bet ir autobusų, miesto VT), nors važiuoti poreikis buvo. Pradžioje maršrutų mažėjo dėl ekonominės blokados, po to dėl detalių, kuro trūkumo. Netrukus prisidėjo masiniai darbuotojų atleidimai, prichvatizacija ir įmonių žlugimai, ko pasekoje daugeliui žmonių, važinėjusių į darbą į miestus iš kaimų ir vakarais atgal, atkrito reikalas važinėti. Toliau jau viskas sukosi uždarame rate: valdžios požiūriu VT nuostolingas ir maršrutus masiškai uždarinėjo. O važiuoti poreikis visgi buvo. Be to susisiekimo kokybė prastėjo, nes technika seno, atnaujinimas beveik nevyko. Kol galiausiai apie 1998-99 m. įvyko persilaužimas automobilizacijoje - ji įgavo pagreitį. O emigracijos faktorius ėmė veikti maždaug nuo 2005 m.

          Comment


            Parašė Al1 Rodyti pranešimą
            Tai kad būtent atvirkščiai viskas vyko. Pirmiausia ėmė mažėti maršrutų (ne tik traukinių, bet ir autobusų, miesto VT), nors važiuoti poreikis buvo. Pradžioje maršrutų mažėjo dėl ekonominės blokados, po to dėl detalių, kuro trūkumo. Netrukus prisidėjo masiniai darbuotojų atleidimai, prichvatizacija ir įmonių žlugimai, ko pasekoje daugeliui žmonių, važinėjusių į darbą į miestus iš kaimų ir vakarais atgal, atkrito reikalas važinėti. Toliau jau viskas sukosi uždarame rate: valdžios požiūriu VT nuostolingas ir maršrutus masiškai uždarinėjo. O važiuoti poreikis visgi buvo. Be to susisiekimo kokybė prastėjo, nes technika seno, atnaujinimas beveik nevyko. Kol galiausiai apie 1998-99 m. įvyko persilaužimas automobilizacijoje - ji įgavo pagreitį. O emigracijos faktorius ėmė veikti maždaug nuo 2005 m.
            Pridėčiau dar ir natūralius procesus: jaunesnės kartos žmonės gavę darbą mieste pasistengė susirasti ir būstą mieste. Tuo tarpu senosios kartos mieste dirbę kaimo žmonės tiesiog ėmė po truputį išeidinėt į pensiją.

            Comment


              Dar veikė ir migracijos faktorius, maždaug nuo 1993 m. kai prasidėjo mikracija iš rajonų į sostinę. Be to ir kainos faktorius, kai važiuoti dviese automobiliu daug pigiau negu traukiniu, o kur dar bagažas (pavyzdžiui gali kokį bulvių maišiuką įsimest ir nuo durų iki durų).

              Comment


                Parašė disident Rodyti pranešimą
                Pridėčiau dar ir natūralius procesus: jaunesnės kartos žmonės gavę darbą mieste pasistengė susirasti ir būstą mieste. Tuo tarpu senosios kartos mieste dirbę kaimo žmonės tiesiog ėmė po truputį išeidinėt į pensiją.
                Visa tai turėjo daug menkesnę įtaką. Nes ir tų darbų mieste laukinio kapitalizamo metais nebuvo daug. Be to VT, ypač priemiesčio, degradavo taip, kad žmonės juo jau nebegalėjo pasitikėti nuolat važinėjant į darbą. Arba VT iš viso nebeliko.

                Parašė lietus Rodyti pranešimą
                Dar veikė ir migracijos faktorius, maždaug nuo 1993 m. kai prasidėjo mikracija iš rajonų į sostinę. Be to ir kainos faktorius, kai važiuoti dviese automobiliu daug pigiau negu traukiniu, o kur dar bagažas (pavyzdžiui gali kokį bulvių maišiuką įsimest ir nuo durų iki durų).
                Iš tolimesnių rajonų į sostinę kasdien nevažinėjama (o iš aplinkinių rajonų į Vilnių žmonės ir tarybiniaisl laikais važinėjo, todėl jie nesiskaito; be to susisiekimas su Vilniumi iš aplinkinių rajonų dar palyginti buvo neblogas, lyginant su provincija). Minimu laikotarpiu tai dar nebuvo masiškas reiškinys.

                Comment


                  Na va , ką tik gavau dar dažais kvepiančia knygą Uzkokoleinyje parovozy , Rosija, išleista 2012 metų, formatas labai solidus, 412 puslapių su nuotraukomis. Maždaug apima laikotarpį iki I pasaulinio karo. Knyga tiek rusų, tieik ir anglų kalba. Joje yra beveik visų žinomų Rusijos garvežių aprašymai.

                  Comment


                    2001 metų LG žemėlapiai, iš archyvuotos svetainės:






                    Paskutinis taisė Romas; 2012.12.01, 19:55. Priežastis: Tarpai tarp nuotraukų

                    Comment


                      Siaurojo geležinkelio pašto traukinys Rakischki-Okuista 1915 m.

                      ebay.de

                      Čia gal kažkur tarp Rokiškio ir Aknystos. Nelabai suprantu kas čia per Okuista.

                      Comment


                        Aknystė, Latvija

                        Comment


                          Parašė udrius Rodyti pranešimą
                          Na va , ką tik gavau dar dažais kvepiančia knygą Uzkokoleinyje parovozy , Rosija, išleista 2012 metų, formatas labai solidus, 412 puslapių su nuotraukomis. Maždaug apima laikotarpį iki I pasaulinio karo. Knyga tiek rusų, tieik ir anglų kalba. Joje yra beveik visų žinomų Rusijos garvežių aprašymai.
                          Įdomu, Mažvydo biblioteką nupirks egzempliorių?

                          Comment


                            Manau ant šventos niekados, nes kainuoja 20 eur. Bet jei kas norėsite, rašykite, bandysiu gauti. Vis tik solidus veikalas...

                            Comment


                              Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
                              Kažkur teko skaityti, kad Klaipėdoje buvo elektrinė iešmų centralizacija. Įdomu kur dar Lietuvoje buvo.
                              Iš žurnalo "Geležinkelininkas" 1939m. nr. 12-13 (minint LG dvidešimtmeti).

                              Paskutinis taisė AutoLiet; 2012.12.02, 11:31.

                              Comment


                                Bet visa ta centralizacija, kuri minima straipsnyje, garantuotai buvo mechaninė. Trosais sujungė iešmus ir semaforus.

                                Comment


                                  Alytus.
                                  Iš 1975 m. liepos 22 d. "Komunistinio rytojaus". Šventinis (LTSR 35-mečio proga) numeris atspausdintas mėlynais dažais.

                                  Comment


                                    et blyn kvailiai alytiškiai, tokį turistinį objektą prarado...

                                    Comment


                                      Alytiškiai mažai prie ko. Valdžia geležinkelį išardė ir dar dalį babkių už bėgių metalo laužą pasisavino...

                                      Comment


                                        Įspūdingai atrodo geležinkelis šalia daugiabučių, patogumas ir keleiviams

                                        Comment


                                          Jokio patogumo nebuvo, nes stotis miesto pakraštyje. Tiesa, 1975 m ji dar buvo senojoje vietoje. Bet vis tiek ne daugiabučių rajone. Taip, iš tiesų, keleivinis susisiekimas su Alytumi galbūt būtų taip greitai nenunykęs (nors kažin ar būtų ištempęs iki dabar), jei keleivinė stotis būtų pastatyta kažkur ties poliklinika ar Putinuose.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X