Geležinkelių istorija

[udrius]

hmm.. Tai pagaliau kaip ir aišku, kad geležinkelių istorijos pradžia Lietuvoje 1860 rugsėjo 4 d. ?

[Al1]

1860 m. rugsėjo 6 d. "Виленскiй вѣстникъ" rašė.



Šių metų rugsėjo 4 d., sekmadienį, trys ketvirčiai pirmos valandos po pusiaudienio į Vilnių sėkmingai atvyko pirmasis traukinys geležinkeliu iš Dinaburgo, iš kurio išvyko penktą su puse valandos ryto, taigi kelyje prabuvo šešias su puse valandos (mano past. tuomet buvo naudojamas vietinis saulės laikas). Šiuo traukiniu atvyko Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelio 2-ojo skyriaus viršininkas, vyresnysis inžinierius Van Bliambergas ir kiti asmenys, priklausantys valdybai. 3 valandą traukinys išvyko atgal į Dinaburgą.
Vakar gi, t.y. rugsėjo 5 d., geležinkeliu iš Dinaburgo atvyko ponas Vilniaus karinis, Gardino ir Kauno generalgubernatorius, infanterijos generolas, generolas adjutantas V. I. Nazimovas, geležinkelio bendrovės vyriausiasis direktorius Kalinjonas ir daug kitų asmenų. Išvažiavo iš Daugpilio pusę pirmos, atvyko į Vilnių 6 su ketvirčiu valandos po pusiaudienio.
Abi šias dienas daugybė publikos laukė naujai pastatytoje laikinojoje galerijoje ir sveikino atvykusiuosius ilgai nenutylančiu valio!


1860 rugsėjo 13 d. numeryje trumpas pranešimas

Вильно. Главноуправляющiй путями сообщенiй и публичными зданiями, г. генералъ-адъютантъ Константинъ Владимировичъ Чевкинъ, 10 сентября прiѣхалъ въ Вильно изъ Гродно, 11-го же числа уѣхалъ по желѣзной дорогѣ въ Петербургъ.

Kursyvu išskirta laikraštyje.

Vilnius. Rugsėjo 10 d. į Vilnių iš Gardino atvažiavo vyriausiasis susisiekimo kelių ir viešųjų pastatų valdytojas p. generolas adjutantas Konstantinas Vladimirovičius Čevkinas, gi 11 dieną išvažiavo geležinkeliu į Peterburgą.

[railman]

[Salvijus]

Senoji Rygos stotis iki nugriovimo, dengtais peronais.

[AutoLiet]

DP-1 maršrute Talinas-Vilnius Rygos stotyje. Apie 1950m.



http://gallery.miniaturmodelle.net/

[Mazgelis]

dekui uz kokybiska knygos varianta... nes kadais teko paslapcia persifotografuoti, tai nekas isejo

[Al1]

Kaip minėjau, knyga "Geležinkelių atstatymo darbai Lietuvoje 1914-1918 m.". Majoro Kutkos vertimas iš Wilhelm Kretzschmann "Die Wiederherstellung auf dem Eisenbahnen östlichen Kriegsschauplatz".

Lietuvos_gelezinkeliu_atstatymo_darbai_1914-1917_m.PDF - 11.3 Mb

Atskirai bandžiau padaryti kai kurių nuotraukų geresnes kopijas.

Lyduvėnų tiltas


jpeg image hosting




hosting images

Tiltas Gardine


free image hosting

Tiltas Alytuje


image hosting gif

Tiltas per Vokę prie Vilniaus.


image hosting jpeg

Vokiečių atstatytas tiltas Santakoje. Beje, išlikęs iki šių dienų, nors ir nenaudojamas.


png image hosting

[Al1]

Nieko ypatingo apie ją nerašoma. 1916 m. buvo nuspręsta tiesti. 1917 m. pradžioje prasidėjo darbai. Geležinkelis turėjo būti dvivėžis.

[adju]

Sudomino punktyrinė linija iš pietų į šiaurę Žemaitijoje. Atrodo, jog vokiečiai planavo statyti greitojo geležinkelio liniją su rimtesne stotimi Kvėdarnoje (Konstantinowe).

[Al1]

Berlyne 1925 m. buvo išleista knyga "Die Wiederherstellung auf dem Eisenbahnen östlichen Kriegsschauplatz", autorius Wilhelm Kretzschmann. Joje aprašomi Vokietijos okupuotų teritorijų geležinkeliai - atstatymas, perstatymas ir naujos bei suplanuotos linijos.
Knyga yra Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Didelio formato knyga su nuotraukomis atspausdinta gotikiniu šriftu. Tarpukaryje, 1931 m. majoras Kutka išvertė šios knygos dalį, tą, kuri apėmė Lietuvą, taip pat ir Lenkijos okupuotą dalį. Šią knygą patalpinsiu kiek vėliau. O kol kas iš vokiškos knygos įdomus žemėlapis (jo dalis, apimanti Lietuvą ir gretimas šalis). Žemėlapio nėra lietuviškame leidime.

Žemėlapis didelio formato, apie 1,3 Mb.

[Kasnis]

Po galais, kai pagalvoji, kiek maršrutų dabar nebėra...

Tada juk automobilių (lengvųjų) praktiškai nebuvo, todėl visi keleivių srautai turėjo du pasirinkimus - geležinkelį arba autobusą. Autokeliai taip pat nebuvo išvystyti, todėl geležinkelio transportas dominavo.
Šiandien kiti laikai, kiti poreikiai ir kitos galimybės.

[AutoLiet]

Žurnalas "Geležinkelininkas" 1935m.

[Salvijus]

1975m. Švenčionėlių-Utenos siaurojo geležinkelio atkarpoje buvo nutiestas platusis geležinkelis. Pirmasis reisas Vilnius-Utena. Žurnalas "Švyturys" 1975m.

Atvaizdas

Ne nutiestas, o rekonstruotas siaurasis, darbai buvo tęsiami ruože Utena-Rubikiai.

[disident]

Po galais, kai pagalvoji, kiek maršrutų dabar nebėra...

[AutoLiet]

1975m. Švenčionėlių-Utenos siaurojo geležinkelio atkarpoje buvo nutiestas platusis geležinkelis. Pirmasis reisas Vilnius-Utena. Žurnalas "Švyturys" 1975m.

[Eimantas]

Trumpai ir aiškiai

[AutoLiet]

Žurnalas "Geležinkelininkas" 1938m.

[Al1]

Tarpukario Lietuvos geležinkelių prekinių vagonų inventorius.

Iš

Knygutėje yra pateiktos vien tik lentelės pagal vagonų tipus - dengti, platformos ir t.t.
Atskirai pateiktos europietiško tipo ir rusiško tipo vagonų lentelės. Lentelėje pagal tipus pateiktas kiekvieno vagono numeris, ašių skaičius, keliamoji galia, gamybos metai (jei žinomi), gamintojas (jei žinomas) arba gamybos šalis (jei žinoma).

LG 1435 mm prekinių vagonų parką sudarė Vakarų Europos ir labai nedaug JAV gamintojų vagonai ir carinės Rusijos gamintojų vagonai, perdaryti iš 1524 mm. Tiesa, keli prie V. Europos gamintojų priskirti vagonai buvo pagaminti Rusijoje, tačiau matyt jie iškart buvo skirti 1435 mm vėžei. Taip pat kai kurie rusiško tipo vagonai buvo Vakarų gamybos importuoti į Rusiją iki Pirmojo pasaulinio karo.

1927 m. didžioji dalis (virš 95 proc.) vagonų buvo pagaminti iki Pirmojo pasaulinio karo. Kai kurie buvo pagaminti karo metais iki 1918 m. Dalis vagonų buvo pagaminti 1890-1990 m. Ir nedaug iki 1890 m.
Ir tik labai nedidelė dalis vagonų buvo pagaminti po 1920 m. Didžiausią vagonų parko dalį sudarė dviašiai vagonai, keli triašiai ir kelios dešimtys keturašių, didžioji dalis kurių įsigyta jau nepriklausomos Lietuvos laikais.

Europietiško tipo vagonai buvo numeruojami keturženkiu numeriais, o rusiško tipo - penkiaženkliais.

Knygutės gale lentelės pavidalu pateikta rusiško ir vakarietiško tipo vagonų santrauka





Specialieji vagonai tai:
sniego valytuvai
- europietiško tipo dviašis ir triašis (po 1 vnt.)
- rusiško tipo dviašis 1921 m. Sormovo gamyklos (Rusija) gamybos (1 vnt.) ir suomiški (3 vnt.)
taip pat svarstyklių meistro vagonai tiek europietiško tiek rusiško tipų
pagalbos vagonai, dezinfekcijos vagonas, parako vagonai (2 vnt.), centralizacijos dirbtuvių vagonas, centrinio šildymo vagonas.

[Al1]

Susisiekimo Ministerio įsakymas.

1920 m. balandžio m. 21 d. Nr. 50.

Žemiau pažymėtų gelžkelio stočių pavadinimus pakeisti taip:
st. Pilvelė vadinti Užpelkiai,
,, Papilviai vadinti Jūra ir
,, Aleksandrinė vadinti Kalnėnai.

V. Čarneckis
Susisiekimo Ministeris

Surasta per www.lrs.lt 1918 - 1940 metų dokumentų paiešką.

[Salvijus]

http://rt200.narod.ru/dpphoto2.html

Nuostabiai atrodo, vos ne liukso klasė.