Geležinkelių istorija

[Darius555]

Taip ir darė. Galėjo ne tik iki sienos kariniu traukiniu vežti, bet ir toliau į šalies gilumą - vienas mano pažįstamas iš tarnybos Čekoslovakijoje kartu su visais atvažiavo spectraukiniu iki Lvovo, ten šauktiniai iš Pabaltijo išlipo ir toliau jau savarankiškai važiavo, o likusius vežė toliau. O vieną bendradarbį iš Potsdamo su IL-76 artskraidino iki Kijevo, o toliau savarankiškai.

O tarnaujantys uzsienyje budavo isleidziami i 'samavolke' vakarais ar laisvu laiku?

[Al1]

Aišku, kad buvo. Eiliniams leisdavo nedaug, bet karjeros karininkai pakankamai laisvai galėjo keliauti laisvu metu.

[Darius555]

Aišku, kad buvo. Eiliniams leisdavo nedaug, bet karjeros karininkai pakankamai laisvai galėjo keliauti laisvu metu.

Karininkai to meto milijonieriai buvo, pas mus TSRS gi prekiu pasirinkimas buvo apgailetinas palyginus su ceksolovakija ar VDR. Juos per siena ir nelabai tikrindavo keliaujancius, taigi vesdavo cia viska, nuo kramtomos gumos iki bulgarisku laikrodziu elektroniniu su muzikele ar vaikisku vezimeliu. Pamenu turejau VDR firmos PIKO traukinuka - garvezy su vagonais, tevai nupirko is kaimyno majoro, kuris pastoviai VDR budavo ir kaip jam uzeidavo noras jis net su savo zigonu ten vaziuodavo, per Lazdiju punkta, kur civilinis eismas nebuvo galimas berods iki 1987 metu. Ant zigono buvo lipdukas SU, kaip dabar LT klijuojam

http://www.popularwoodworkingproject...el+Trains.html

As kazkada pagalvojes buvau kad tai buvo VFR gamybos, nes kom.blokui toki daigta pagamint civiliniam naudojimui per daug sudetinga uzduotis, bet pasirodo VDR juos sekmingai eksportavo ir i vakarus, kas buvo "hard currency" saltinis

[Al1]

Čia reikia skirti du dalykus - galimybę TSRS karininkui keliauti toje šalyje, kurioje jis dislokuotas laisvu nuo tarnybos metu ir kelionę į TSRS ar iš jos. Tai iš TSRS ar į TSRS keliauti buvo galima tik tarnybos reikalais - į tarnybos vietą ar iš jos. Taip, leisdavo vežti daiktus dideliais kiekiais. Pas mus buvo (ir dabar dar yra kai kurie iš to komplekto) vokiški baldai, nupirkti iš karininko, kuris juos atvežė iš VDR dar kokiais 196x...

[Eimantas]

[Darius555]

Klaipedoje 1990m turejo matytis begale tanku gelezinkelio stoty ant platformu, nes Mukranas - Klaipeda keltas tuomet turejo darbo iki soties. Pamenu tuos butent 1990 - us metus, ypatingai tuscias lentynas ir atidarytas sienas ir keliaujancius i Lenkija ar Jugoslavija

PS: Gal kas zinote tiksliai nuo kada pro Lazdijus i PL buvo galima isvaziuot?

[Zorro]

PS: Gal kas zinote tiksliai nuo kada pro Lazdijus i PL buvo galima isvaziuot?

Iki 1988 buvo riboto judėjimo punktas pasienio zonos visokioms delegacijoms (visuomeninėms, kultūros, sporto ir tt.). 1986 metais taisyklės buvo kiek supaprastintos, o nuo 1988.06.30 leista naudotis visiems TSRS ir LLR gyventojams.


PS Gal reikėtų diskusiją apie TSRS karininkų keliones ir sienų kirtimo punktus į kokią kitą temą perkelti?

[Darius555]

Taip sutinku reiktu naujos temos kazkur - <Saltasis karas> kur galima butu diskutuot panasius dalykus ir apie armija pasneket ir t.t

PS : Kuom 1986 metais pasireiske taisykliu supaprastinimas. Ar galima teigti, kad tada atsidare siena, nes 1988 jau i Jugoslavija leisdavo isvaziuot, o is Jugoslavijos galejai begt kur nori, jie sienu nesaugojo savo minu laukais ir auksta elektros itampa

[Al1]

Saugojo jie tas sienas. Be to išvažiuojant į Jugoslaviją buvo tokie pat reikalavimai kaip į kapitalistines šalis.

[Darius555]

Slovenijoj buvo puse kaimo YUG, kita puse A. Galejai perlipt siena. YUG pasienieciu darbas buvo gaudyt ne pabegelius is rytu bloko, o savus spekuliantus kurie bandydavo prekiu prasivezt neusuimokeja muito

[Zorro]

Taip sutinku reiktu naujos temos kazkur - <Saltasis karas> kur galima butu diskutuot panasius dalykus ir apie armija pasneket ir t.t

PS : Kuom 1986 metais pasireiske taisykliu supaprastinimas. Ar galima teigti, kad tada atsidare siena, nes 1988 jau i Jugoslavija leisdavo isvaziuot, o is Jugoslavijos galejai begt kur nori, jie sienu nesaugojo savo minu laukais ir auksta elektros itampa

Siena jau ir ankčiau nebuvo uždaryta, tik, kaip aukščiau rašiau, oficialioms delegacijoms, o nuo 1988 ir visiems gyventojams.
Supaprasiinimas, tai tikriausiai buvo palengvintas popierių forminimas.

[Darius555]

O gal zinot kaip buvo su pinigu keitimais. I soc bloka irgi kiek pamenu keisdavo ribota suma, tevai kaip i YUG vaziavo 1989 metais, tai Kauno centre, kur dabar Valstybinis bankas keitesi pinigus. Kiti gudresni kurie i YUG vaziavo pas mus cia vietoj prisipikdavo juodoj rinkoj doleriu ir VFR markiu.

Bet kiek zinau sienu perejimo punktuose jokiu keityklu iki 1991 metu nebuvo.

[Al1]

Aišku, kad pinigų keitimas buvo ribotas - suma ribota ir oficialiai tik banke buvo galima pasikeisti. Ir tai ne kiekviename mieste. Taip, pirko valiutą pas spekuliantus.

[Darius555]

O tarkim 1988 metais ar vis dar buvo BK straipsnis uz disponavima vakaru valiuta. Kiek zinau soc.bloke bent PL,VDR,CS,H tokio straipsnio aplamai nebuvo niekada. YUG taupomajame banke galejai turet ir saskaita uzsienio valiuta, taciau valiutos keitimas is dinaru i "hard currency" buvo ribojamas. I menesi galejai berods 100DM tiktai, paskui pakele iki 300DM

[Al1]

Už disponavimą Vakarų valiuta niekas nebaudė. Baudė už spekuliaciją valiuta ir didelį jos kiekį. Juk niekas negalėjo įrodyti, iš kur gavo tokį jos kiekį. Dabar irgi, jei ras ir neįrodysi, iš kur pas tave bet kokios valiutos suma, viršijantį numatytą leidžiamą sumą, tai atims ir nubaus.

[AutoLiet]

Pirmasis D-1 Lietuvoje. Tarybų Lietuva nr. 5, 1962 m.



http://www.e-kinas.lt

[Eimantas]

Kur darytas kadras?

[Al1]

Filmuota kažkur prie Vilniaus. Reikia visą siužetą žiūrėti. Verta. Vagono interjeras, mašinisto kabina nufilmuoti.

[Sula]

O gal zinot kaip buvo su pinigu keitimais. I soc bloka irgi kiek pamenu keisdavo ribota suma, tevai kaip i YUG vaziavo 1989 metais, tai Kauno centre, kur dabar Valstybinis bankas keitesi pinigus. Kiti gudresni kurie i YUG vaziavo pas mus cia vietoj prisipikdavo juodoj rinkoj doleriu ir VFR markiu.

Bet kiek zinau sienu perejimo punktuose jokiu keityklu iki 1991 metu nebuvo.

Na aš sėkmingai parduodavau rublius Lenkijoje. Jie ten buvo gana paklausūs, kaip ne keista, ypač 10 rublių kupiūromis.

[Al1]

Nes iki berods 1988 pabaigos ar 1989 pradžios rublis buvo atsiskaitymo valiuta tarp soc. šalių. Tiesa, konvertuojams rublis, ne grynasis. Bet ir grynieji ėjo privačiai. O kai tik Gorbačiovas panaikino soc. šalių tarpusavio atsiskaitymus rubliais, visi (tiek įmonės, tiek ir privatūs asmenys) iš karto perėjo prie dolerio ir tik dolerio. Ir tada prasidėjo visai kita istorija...