Geležinkelių istorija

[pan_zaibas]

1938 m.

[Eimantas]

Dviašiai vagonai celiuliozės kombinato teritorijoje, Klaipėdoje. 1975 m. A. Stubros foto



http://www.klaipedis.lt/?q=fotoarchy...975CPK_003.jpg

[Depeche]

Geležinkelio bėgis Prūsijoje, Groβ Rominten vietovėje.
Nuotrauka Yuri Bardun. Gal kas gali pakomentuoti?

[Zorro]

John Cockerill (company)

The John Cockerill Company was a Belgian iron, steel and manufacturing company based in Seraing in the region of Liège, founded by the British industrialist family fathered by William Cockerill.

Belgų kompanija, kuri gamino ir bėgius.

[Depeche]

o kodėl yra dar užrašas Lietuva?

[Zorro]

Gal pagaminta pagal Lietuvos užsakymą.

[Aleksio]

o kodėl yra dar užrašas Lietuva?

Smetonos laikais Lietuvos geležinkeliai nupirko, o pokario metais perklojo tą bėgį į šalutinę mažai naudojamą atšaką.

[Depeche]

Smetonos laikais Lietuvos geležinkeliai nupirko, o pokario metais perklojo tą bėgį į šalutinę mažai naudojamą atšaką.

O kuo tie bėgiai skiriasi nuo "šiaip " naudojamų, kad juos kažkur vertėjo gabenti?

[Eimantas]

Turbūt atnaujino kažkurią liniją ar kelią paklojant naujus ar sunkesnius bėgius, o dar tinkamus naudoti (kaip pvz. šis) perklojo vietoj niekur nebetinkamų. Aišku karo metais galėjo būti ir skubių perkėlimų dėl infrastruktūros naikinimo.

Plačiai naudojama praktika kitaip sakant. Pvz. atnaujino kelius Vilniaus geležinkelio stotyje, ir ten buvusius sakykim 30 metų senumo bėgius (gardelę) perklojo vietoj "puvėsių" kokiame pramoniniame rajone. Stoties keliams jie nebetinkami, o privažiuojamiesiems dar ilgai bus tinkami dėl mažesnių reikalavimų.

[AutoLiet]

Gal kas gali identifikuoti šias automatrises, gal jos trofėjinės, gal prieškarinės MAN. Vilniaus depas. Tarybų Lietuva nr. 31, 1955 m.





http://www.e-kinas.lt

[Al1]

Kažką supainiojai su nuotraukomis.
Antra nuotrauka. Pirmame plane esantis traukinys - trofėjinis dvivagonis DP13. Kairėje tolumoje stovi tikriausiai kažkuri iš tarpukario LG automotrisių Simmering.

Jau greitai išeis Ivano Rudnevo knyga apie tarpukario Lietuvos geležinkelių automotrises ir motorvežius.

[Darius555]

Gal kas zinote kokios info apie TSRS laikais karinius keleivinius traukinius i Varsuvos bloko salis. I juos bilietu pirkt nereikejo - tik parodyt karini bilieta su savo dalinio vieta. Toks vazinejo Brestas - Varsuva - Berlynas - Magdeburgas iki 1993 metu berods, kol buvo visiskai isvesta kariuomene is Vokietijos. Buvo ir Maskva - Berlynas, bei Leningradas - Berlynas. Kursuodavo visi karta i diena. Gal zinote tokiu traukiniu i Budapesta, Praha ir pan

[Zorro]

Karinių kelevinių nebuvo. Arba kariniai arba keleiviniai.
Kareiviams buvo keleiviniai vagonai kariniuose sąstatuose.

[Al1]

Buvo ir grynai kariniai-keleiviniai. Bet tik soc. šalyse tarybinių kariškių (ne eilinių) kelionėms tarnybos reikalais. Galbūt į tuos traukinius įleisdavo ir šeimos narius.

[Aleksio]

Buvo ir grynai kariniai-keleiviniai. Bet tik soc. šalyse tarybinių kariškių (ne eilinių) kelionėms tarnybos reikalais.

Šauktinius taip pat į tarnybos vietą ir namo veždavo keleiviniuose vagonuose.

[Vitas]

Buvo ir grynai kariniai-keleiviniai. Bet tik soc. šalyse tarybinių kariškių (ne eilinių) kelionėms tarnybos reikalais. Galbūt į tuos traukinius įleisdavo ir šeimos narius.

Ne kitaip tinkamiausiai pavadinsi kadaise egzistavusį naktinį Ryga-Kaliningradas.
Rygoje buvo Pabaltijo karinės apygardos centras, o kiek karinių bazių buvo Kaliningrado srityje, ne paslaptis niekam. Kaliningrado kariškiams Rygoje būdavo "krūvos reikalų", tai ir naudojosi tuo traukiniu. Šiaip jis civiliams ypatingai reikalingas nebuvo iš Rygos į Jelgavą netrūko elektrinių traukinių, į Šiaulius keleivinių traukinių taip pat buvo, tarp Šiaulių ir Pagėgių (1-5h) kai trumpais atstumais pavažiuodavo iš šokių grįžinėjantis jaunimėlis (tekę ir man kelis kartus važiuoti iš Batakių ir iš Lauksargių į Tauragę)...
Iš Lietuvos ir Latvijos išvedus Rusijos kariuomenę, keleivinis traukinys Ryga-Kaliningradas pasidarė nereikalingas.
Ne kitokios paskirties buvo pagal ypatingą parėdmą atsirasdavęs dyzelinis traukinys Kaliningradas-Sovietskas-Klaipėda-Skuodas-Liepoja.
Oro desantinė kariuomenė neretai be jokios tvarkos okupuodavo dyzelinius traukinius maršrute Kaunas-Kazlų Rūda-Šeštokai-Alytus. Kareivius veždavo į Kazlų Rūdą. Į Jonavą (Gaižiūnus) keletą kartų mačiau desantininkus vežant specialiai užsakytais D1.

[Al1]

Šauktinius taip pat į tarnybos vietą ir namo veždavo keleiviniuose vagonuose.

Bet jei didelis šauktinių kiekis, tai galėjo užsakyti spec. traukinį ar papildomus atskirus vagonus kabinti prie įprasto traukinio.

[Darius555]

Šauktinius taip pat į tarnybos vietą ir namo veždavo keleiviniuose vagonuose.

O gal zinai kaip is varsuvos pakto isleisdavo namo. Is TSRS teritorijos gauni traukinio bilieta ir varai pats ir per savaite gryzes turi prisitatyt kad gryzai. O juk ten buvo uzsienis ir budavo kad bent TSRS kareiviai uzbludydavo girti. Nejaugi suringdavo kelis simtus ir lydinti asmeny iki Bresto siusdavo su jais?

[Darius555]

Buvo ir grynai kariniai-keleiviniai. Bet tik soc. šalyse tarybinių kariškių (ne eilinių) kelionėms tarnybos reikalais. Galbūt į tuos traukinius įleisdavo ir šeimos narius.

Taip ileisdavo su seimomis ir daiktus vezdavosi, juk paskyrima i uzsieni gaudavo metams, kad neispindetu paskui. Vien VDR karinis personalas buvo 300 000 zmoniu, o kur dar visi kiti - mokytojai, daktarai. TSRS ten ir savo mokyklas turejo ir ligonines ir gimdavo vaikai ir ten i mokyklas ejo. Viso zmoniu is TSRS gyveno kazkur apie milijona vien VDR. O dar Cekoslovakija, Lenkija ir Vengrija buvo. Bulgarijoj ir Rumunijoj TSRS kariuomens nebuvo

[Aleksio]

O gal zinai kaip is varsuvos pakto isleisdavo namo. Is TSRS teritorijos gauni traukinio bilieta ir varai pats ir per savaite gryzes turi prisitatyt kad gryzai. O juk ten buvo uzsienis ir budavo kad bent TSRS kareiviai uzbludydavo girti. Nejaugi suringdavo kelis simtus ir lydinti asmeny iki Bresto siusdavo su jais?

Taip ir darė. Galėjo ne tik iki sienos kariniu traukiniu vežti, bet ir toliau į šalies gilumą - vienas mano pažįstamas iš tarnybos Čekoslovakijoje kartu su visais atvažiavo spectraukiniu iki Lvovo, ten šauktiniai iš Pabaltijo išlipo ir toliau jau savarankiškai važiavo, o likusius vežė toliau. O vieną bendradarbį iš Potsdamo su IL-76 artskraidino iki Kijevo, o toliau savarankiškai.