Gelžk. Kaunas-Kazlų Rūda-Kybartai

[neglected]

Thak you all for informative posts (I understand Lithuanian).
Have you any information about speed limints on modernised section Mockava – Sestokai?

[specialistas]

Gal maksimalus ir toks, bet realiai retai kuris keleivinis ten važiuoja greičiau nei 100 km/h. Ypač jei tai tranzitinis su M62 ar 2M62. Tranzitiniai traukiniai tarp Jiesios ir Kybartų pagal tvarkaraštį važiuoja apie 65-70 min, tarp Jiesios ir Kybartų yra apie 75-80 km.

Didžiausias leistinas greitis keleiviniams traukiniams nuo Kauno iki Kybartų: tarpstočiais-120 km/h, stočių pagrindiniais keliais - 100 km/h. Nuo Kazlų Rūdos iki Kalvarijos - 80 km/h, nuo Kalvarijos iki Šeštokų - 70 km/h.
Keleivinių traukinių važiavimo trukmei įtakos turi ne tik nustatytas didžiausias leistinas greitis, bet ir lokomotyvo traukos charakteristika, didžiausias planuojamas vagonų skaičius, geležinkelio infrastruktūros ypatumai (nuokalnės/įkalnės), susutojimų vietos ir pan.

[Al1]

Gal maksimalus ir toks, bet realiai retai kuris keleivinis ten važiuoja greičiau nei 100 km/h. Ypač jei tai tranzitinis su M62 ar 2M62. Tranzitiniai traukiniai tarp Jiesios ir Kybartų pagal tvarkaraštį važiuoja apie 65-70 min, tarp Jiesios ir Kybartų yra apie 75-80 km.

[Vitas]

100 km/h for passenger trains and 80 km/h for freight trains.

Ar tikrai ?
Juk dar 2008 metais, kai maršrutu Vilnius-Šeštokai važinėjo keleivinis traukinys, sudarytas iš šilumvežio TEP60 (kariais TEP70) ir trijų-keturių keturių vagonų, tai traukiniui vėluojant vilkikas "paspausdavo" taip. kad chronometruodamas laiką tarp dviejų kilometrinių stulpelių vis užfiksuodavau 30 sekundžių.
Kartą kažkurioje temoje geležinkelio atkarpą Vilnius-Kaunas pavadinau geresne už atkarpą Kaunas-Kybartai, tai vienas forumietis (apie geležinkelius tada informacijos daug pateikdavęs, dabar jau nerašantis LT-1) paprieštaravo, kad Kauno-Kybartų geležinkelis nė kiek ne blogesnis ir nurodė keleivinių traukinių maksimalų greitį 120 km/h.
Dabar verta būtų pamėginti laiką tarp dviejų kilometrinių stulpelių pafiksuoti važiuojant traukiniu DR1A Šeštokai-Kaunas, kai šis Šeštokuose vėluojančio lenkiško traukinio užlaikytas važiuoja vėluodamas.

[Al1]

100 km/h for passenger trains and 80 km/h for freight trains.

[neglected]

This is my first post here, so ...
Hello everybody!
I’m looking for information regarding maximum allowed speed for passenger and freight trains on route Kaunas – Kazlu Ruda.

[Mazgelis]

beje, ta vadinama elektrine pardavineja (57 tukst.). Ir greta esancia pirti (?) uz 17 tukst.

[Al1]

Iš tvarkaraščių knygutės. Dabar nepamenu tiksliai, 1929 ar 1930 m.
Tilto per Nemuną Kaune kraštinės fermos originalios, tik vokiečių per Pirmąjį pasaulinį karą papildomai sutvirtintos viršuje parabolinėmis fermomis. O abi vidurinės fermos naujos. Taurai irgi, atrodo sutvirtinti. Nes originalūs buvo apvalūs ketiniai.

[Mazgelis]

įdomus bokštas.. koks šaltinis?

[Al1]

Virbalio vandentiekio bokštas (tarpukario) ir stoties revizijos salės interjeras.





Tiltas per Nemuną Kaune tarpukaryje.



Kauno depas.

[Beniux]

1871 metai. Veiksmo vieta – Virbalio geležinkelio stotis. Kasdien 17 val. 52 min. į Virbalį (dabar Kybartus) per keturias minutes atpūškuodavo „siauresnis“ traukinys iš Eitkūnų. Keleiviai, norintys keliauti gilyn į Rusiją, turėdavo likti nakvoti mieste – vakarinių traukinių nebuvo.
Ryte į Sankt Peterburgą vykdavo du keleiviniai traukiniai: 7 val. 10 min. ir 8 val. 40 min.
Pirmasis traukinys buvo labiau skirtas tiems, kurie išlipdavo Kaune tvarkyti įvairius reikaliukus, o antrasis – ilgiau pamiegantiems viešbučiuose ir keliaujantiems toliau, t.y. už Lietuvos ribų. Iki Kauno garvežys stodavo Vilkaviškyje, Pilviškiuose, Kazlū Rūdoje ir Mauručiuose. Ankstyvasis traukinys Kauną pasiekdavo 9 val. 14 min., t.y. maždaug per dvi valandas, o antrasis – 11 val. 23 min. Bilietas į sostinę, t.y. Piterį kainavo tiek: I klase – 25 rub. 17 kap., II – 18 rub. 88 kap., ir III – 10,49. Beje, už šią mažiausią kainą 1870 m. visam laikui iš Kybartų į Rusiją išvyko būsimas dailininkas Isaakas Levitanas; tėvas, dirbęs prancūzų, anglų ir vokiečių kalbų vertėju tarp geležinkelinkų bei muitininkų, įstengė nupirkti tik tokį bilietą. Kauno perone peterburginis stovėdavo 10 minučių. Visa kelionė į sostinę trukdavo 21 valandą. Tiesa, dar kartą per dieną iš Kybartų į Sankt Peterburgą vykdavo ir „kurjerinis“ traukinys.

Gaila, kad škotų ir žydų kilmės dailininko tėvas Ilja Leib Levitanas mirė sąlyginai anksti, t. y. 1877 m., būdamas 50 metų amžiaus, ir nespėjo surašyti visų prisiminimų. Ten yra įdomių dalykėlių, kurie nepateks į šįmet išleidžiamą knygą apie Kybartus.

[Mazgelis]

netikek udriau ka raso ziniasklaida
jei nori suzinoti kaip yra istikruju paskambink papasakosiu

o kaip yra iš tikrųjų, čia negalima papasakot trumpai?

[udrius]

reikės skambinti nes vienas žmogus dėl įdomaus turo zyzina

[aliusalius]

Įdomus straipsnelis

Siekia išsaugoti caro laikų elektrinę

http://verslas.delfi.lt/energetics/s....d?id=53411213

Citata "Pasaulio kybartiečių draugija ir Kybartų seniūnija susirūpino niokojama Virbalio geležinkelio stoties senąja elektrine.

Statyta prieš daugiau nei pusantro šimto metų, dar caro laikais, elektrinė priklauso geležinkelininkams, todėl baiminamasi, kad ši sugrius, praneša Lietuvos radijas. "

netikek udriau ka raso ziniasklaida
jei nori suzinoti kaip yra istikruju paskambink papasakosiu

[Mazgelis]

Dėkui, Beniux, už kaip visada išsamų atsakymą.

[Al1]

o kodėl negalėjo būti elektrinė?
Dėl Jūrės, Iš kur toks užtikrintumas, kad nėra? Gal tuomet autorinis darbas?

Dėl elektrinės atsakė Beniux.
Niekur kitur neteko matyti analogiško stoties pastato koks yra Jūrėje. Iš nugriautų nebenaudojamų stočių pastatų mažai tikėtina, kad kur nors galėjo būti.

[Beniux]

Įdomus straipsnelis

Siekia išsaugoti caro laikų elektrinę

http://verslas.delfi.lt/energetics/s....d?id=53411213

Citata "Pasaulio kybartiečių draugija ir Kybartų seniūnija susirūpino niokojama Virbalio geležinkelio stoties senąja elektrine.

Statyta prieš daugiau nei pusantro šimto metų, dar caro laikais, elektrinė priklauso geležinkelininkams, todėl baiminamasi, kad ši sugrius, praneša Lietuvos radijas. "

Šis, 1865 m. pastatytas mūrinukas ir prancūzų inžinierių sumontuota technika iš pradžių elektros negamino, nes pramoniniai elektros generatoriai atsirado tik 1870 m. Ten veikusi garu varoma siurblinė pompavo vandenį į bokštą. Praėjus maždaug 20 metų, t.y. apie 1885 - 1890 metus ėmė gaminti ir kintamą elektros srovę. Tikėtina, kad derėtų revizuoti Lietuvos technikos evoliucijos istoriją ir pirmosios elektrinės laurus iš Rietavo perleisti Kybarčiukams - taip ta vietovė vadinosi.

[Mazgelis]

Prieš pusantro šimto metų jokios elektrinės būti negalėjo. Tas pastatas galbūt buvo naudojamas kitoms reikmėms ir vėliau pritaikytas elektrinei. Nebent elektrine vadinamas sandėlis, kuriame buvo laikomos baterijos, šėrusios telegrafą.



Tai tarpukario pastatas. Ne, nėra.

o kodėl negalėjo būti elektrinė?
Dėl Jūrės, Iš kur toks užtikrintumas, kad nėra? Gal tuomet autorinis darbas?

[Al1]

Įdomus straipsnelis

Siekia išsaugoti caro laikų elektrinę

http://verslas.delfi.lt/energetics/s....d?id=53411213

Citata "Pasaulio kybartiečių draugija ir Kybartų seniūnija susirūpino niokojama Virbalio geležinkelio stoties senąja elektrine.

Statyta prieš daugiau nei pusantro šimto metų, dar caro laikais, elektrinė priklauso geležinkelininkams, todėl baiminamasi, kad ši sugrius, praneša Lietuvos radijas. "

Prieš pusantro šimto metų jokios elektrinės būti negalėjo. Tas pastatas galbūt buvo naudojamas kitoms reikmėms ir vėliau pritaikytas elektrinei. Nebent elektrine vadinamas sandėlis, kuriame buvo laikomos baterijos, šėrusios telegrafą.

Mano žiniomis, Jūrės geležinkelio stoties pagrindinis pastatas siūlomas į vertybių registrą. Įdomu, ar dar tokių pačių pastatų yra kur pastatyta?

Tai tarpukario pastatas. Ne, nėra.

[Mazgelis]

Mano žiniomis, Jūrės geležinkelio stoties pagrindinis pastatas siūlomas į vertybių registrą. Įdomu, ar dar tokių pačių pastatų yra kur pastatyta?