-
Ech, senoji mano kaimo stotis.. Viduje gal dar islike tie faini plakatai su traukiniu piesiniais? -
Kybartai. Pasienio stotis. Unikali tuo, kad is abieju stoties pastato pusiu yra kelynai ir peronai. Tai istorinis palikiams. Juk Kybartu (tuomet Virbalio) stotis buvo pirmasis Rusijos imperijos gelezinkeliu langas i Vakarus. Neskaitant Varsuvos kunigaikstytes gelezinkeliu, kurie tuo metu dar neturejo jungties su likusiais imperijos gelezinkeliais. Tiesa, pirmasis stoties pastatas neisliko. Jis buvo didesnis uz dabartini, statyta ar tai tarpukaryje, ar tai po Antrojo pasaulinio.
Caro laikais desineje puseje buvo rusiskos vezes kelynas, o kaireje - 1435 mm. Rusiska veze ejo iki Eitkunu ir keleiviai, vykstantys i Vakarus persesdavo Eitkunuose. Taip pat ir kroviniai i Vakarus buvo perkraunami sioje stotyje. Kybartuose vyko i Rusija vykstanciu keleiviu persedimas ir kroviniu perkrovimas.
Dar tokia unikali stotis - tarp dvieju kelynu - buvo senoji N. Vilnios stotis. Tik cia vezes plotis buvo vienodas.
[
Dar vaizdai nuo pesciuju tilto.
Daugiau nufotografuoti nepavyko, nes prisitate pasienietis...Paskutinis taisė Al1; 2009.04.30, 17:40.Komentuoti:
-
Gelžk. Kaunas-Kazlų Rūda-Kybartai
Laikau kompiuteryje keletą senųjų Kybartų vaizdelių, pamaniau, kad jie turėtų būti čia padėti ir tapti visiems prieinami.
Ne visi kokybiški, įdedu kaip turiu. Gal bus jums įdomu juos pamatyt, atpažint vietas, pajust kaip viską keičia laikas....
1917 metai - Kybartų geležinkelio stotis
Geležinkelio stoties salė iš vidaus
(...)
pro Virbalį -- Kybartų link...
-----------------------------------------------------------------
gavau keletą atviručių
Komentuoti:
-
apie mano gimtus Kybartus besidomintiems -
http://www.kel.lt/Kybartai/
http://www.kybartai.lt/
http://www.kybartai.lt/forum/
apie vieną fotografiją paskaitykit įdėmiai - tas pastatas jau žinomas - padėkit išsaugot
O Kybartų senoji Geležinkelio Stotis lenkia ir Kauno ir Vilniaus
nes tai buvo Caro Rusijos pirma geležinkelio stotis - taip sakant - vartai į Europą - kaip nepasipuikuot !
Geležinkelio stotis vadinosi Virbalis iki berods 1964 m. Aš gyvenau Kybartuos iki 1968 - tai dar atsimenu.
Norintiems rasti informacijos į paiešką veskit ir dar senesnį pavadinimą Werzbolovo arba ta pat kirilica Вержболово.Komentuoti:
-
Taip, Jūrės geležinkelio stotis kažkada (gal iki 1980 metų) buvo kaip tikra stotis: penkeri keliai (ketveri su šviesoforais, vienas pagalbinis), dar buvo vienas aklikelis. Atšaka į Kauno pusę vedė į vietą, kur dabar veda nuo pervažos veda kelias į sodų bendriją „Dobilas“. Ten buvo lyg antra geležinkelio stotis. Tekę girdėti, kad ji vadinta Papilviu (nes yra prie netoliese tekančio Pilvės upelio). Tiesa, sotis daugiau lietė siauruką geležinkelį, iki gal būt 1980 metų atėjusį iš Ežerėlio durpyno. Siaurukai traukiniai atveždavo durpes, jos būdavo perkraunamos į plačiuosius vagonus ir vežamos kiek žinau į Vilniaus TEC. Taip pat iš plačiojo geležinkeli vagonų-cisternų į siauruko cisternas būdavo perpumpuojamas dyzelinis kuras, kurio nemažai reikėdavo traktoriams ir kitai Ežerėlio durpyne dirbančiai technikai.Parašė robertas Rodyti pranešimą
Dar būdami vaikai vis norėdavome susekti, kur gi nueina tas siaurukas iš Jūrės, bet suaugusieji perspėdavo, kad nueina į karinį aerodromą Kazlų Rūdos miške ir prisakinėdavo po karines teritorijas nesivalkioti. Viename iš Roberto minimų Jūrės stoties bėgių (toliausiuose nuo stoties pastato) neatsitiktinai vis stovėdavo durpes vežantys vagonai. Kartais jų atsirasdavo ir vadinamame stočiai artimesniame šoniniame kelyje, nors šiaip šį būdavo stengiamasi laikyti laisvą ir kartais į jį priimti ir sustabdyti prekinį traukinį, kad praleisti įkandin greičiau važiuojantį keleivinį.
Nuo Kauno atvažiuojantį traukinį Jūrės geležinkeli stotyje būdavo galima priimti į trečią ir ketvirtą (gal dar į penktą?) kelius nuo stoties pastato (oficialios kelių numeracijos neprisimenu), atvažiuojančius nuo Kazlų Rūdos – į pirmą, antrą (pagrindinis), ketvirtą (gal dar trečią ir penktą?) kelius. Tas „gal“ neaišku dėl įėjimo šviesoforų įsijungimo galimybių o iešmai tą leidžia (nors žinau apie traukinių priėmimo į stotį šansus prie draudžiamo signalo). Jūrės stotyje stodavo visi dyzeliniai traukiniai. Važiuojantys iš Maskvos ir kitų Rusijos miestų į Kaliningradą nestodavo.
Netikėtesnė situacija man buvo pasitaikiusi, kai iš Alytaus į Kauną važiavęs ankstyvas rytinis traukinys buvo sulaikytas prieš įėjimą į stotį. Pasirodo, antrame nuo stoties rūmų kelyje buvo sustabdytas prekinis, keleivinį nuspręsta priimti į pirmą kelią nuo stoties (dabar jo nėra, jo sąskaita praplatintas Kauno krypties peronas), bet visą naktį budėjusi iešmininkė neturėjo jėgų perkelti iešmą. Kol atbėgo kito stoties galo iešmininkas ir perjungė iešmą, praėjo gal 15 minučių, ir traukinys vėlavo...
Kaip jau minėjau, demontavus arčiausią nuo stoties pastato šoninį kelią, praplatintas Kauno krypties keleivių peronas. Nuo Kazlų Rūdos krypties perono dar galima įžiūrėti kitų dviejų kelių buvimo požymius (bent pabėgių įspaudus). Kariniu aerodromu suaugę baugino nepagrįstai: Jūrės geležinkelio stoties prieigose prasidėjęs ir vadinamoje Kajackų stotelėje į Ežerėlio ir Novaraisčio šakas išsišakojęs siaurukas per jokio karinio dalinio teritoriją nėjo (atšakos į jį taip pat nebūta), nors pro karinį aerodromą praėjo gana arti. Dabar tą vietą atpažįstu nesunkiai. Nesunku rasti buvusias pervažas keliuose Kazlų Rūda-Pažėrai, Papilvis-SB „Aronija“, Agurkiškė-Kajackai, Višakio Rūda-Agurkiškė, Kardokai-Ežerėlis, Kardokai-Braziūkai, Zapyškis-Griškabūdis, Lekėčiai-Novaraistis. Jūrės geležinkelio stoties pašonėje esančiuose soduose išlikęs siauruko geležinkelio tiltas per Pilvę.
Jūrės geležinkelio stotis vieną kartą buvo trumpam pervardinta į Pastraujį. Taip padaryta filmuojant LTV videofilmą „Čia mūsų namai“ (pagal J.Paukštelio romaną). Berods 1980 metais (bent jų pavasarį neradau pervažos kelyje Pažėrai-Kazlų Rūda) demontavus siauruko geležinkelio atkarpą nuo Kajackų iki Jūrės (siauruko „lankas“ Ežerėlis-Kajackai-Braziūkai-Novaraistis dar veikė iki 1987 metų), buvusios perkrovimo rampos vietoje ir aplink ją pradėjo kurtis sodininkų bendrijos, Jūrės stotis neteko pirmykštės reikšmės, buvo demontuoti visi šalutiniai keliai ir eišmai, iš stoties pasiliko kažkiek daugiau nei dalijimo blok-postas. Bėgių tarp Jūrės stoties ir perkrovimo rampos nėra seniai, bet buvęs manevrinis šviesoforas (į stotį įleidžiantis iš tos atšakos) dar pabuvo ilgokai.
Gyvenvietė prie Jūrės geležinkeli ostoties ilgai taip ir vadinosi - Jūrės geležinkelio stotis. Tik 2002 metais pervardinta į Jūrės miestelį. Dešimtmečiais į Jūrę neatvažiuodavo joks maršrutinis autobusas - gyventojams užtekdavo traukinių. Tik apie 2000 metais pradėjo važinėti mikriukai maršrutu Kaunas-Jūrė-Kazlų Rūda, kiek vėliau - sezonų metu iš Kauno į ten esančias "Riešuto" ir "Dobilo" sodus, bet pernai rudenį važinėti nustojo. Gyventojams ir sodininkams vėl užtenka traukinių.
Keleivių aktyvumas Jūrės geležinkelio stotyje didelis. Jūrės miestelio gyventojai važinėja į darbus ir mokslus Kaune, Kazlų Rūdoje, traukinys patogus susisiekimas sodus čia turintiems kauniečiams. Prienų rajonui priklausiančio Papilvio kaimo gyventojams su seniūnijos centru Veiveriais susisiekti iš Jūrės patogiausia iki Mauručių važiuojant traukiniu ir ten persėdant į Skriaudžius pasiekiantį Kauno 102 mikriuką.
P.S.: stoties nuotrauka
http://www.parovoz.com/newgallery/pg...LNG=EN#picturePaskutinis taisė Vitas; 2009.02.12, 19:53.Komentuoti:
-
kazkada tai buvo stotis su keliu atsisakojimais (ne taip kaip dabar, tik su pagrindiniais). Siuo metu tai oficialiai laikoma stotimi, joje yra stoties budetojas, yra ir stoties virsininko pareigybe. Per pora - keleta metu (kai tame ruoze bus irengta automatine blokuote), stoties budetojo darbo vieta bus tikrai panaikinta, nebent tik bilietus pardavines koks zmogus.Parašė Al1 Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Jei yra pastatas su laukiamaja sale, bilietu kasa, tai nors ir vienas kelias - tai stotis.Parašė robertas Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Gelžk. Kaunas-Kazlų Rūda-Kybartai
O gal kas gali papasakoti, kaip anksčiau atrodė Jūrės stotis? Dabar oficialiai ji yra stotis, nors pagal kelius būtų galima sakyti, kad tai tik sustojimo punktas. Įtariu, kad senais laikais už platformos (Kybartų pusės) buvo aklakelis ar net šalutinis stoties kelias, nes ankščiau dar buvo išlikę užžėlusių pabėgių.Komentuoti:
-
po teisybei nefotkinau, taip kaip ir kalejimo, nezinojau galima ar negalima tai ir nevargauParašė JohnKomentuoti:
-
O yra buvę problemų? Norėčiau išgirsti, kokia situacija fotografuoti stotyje...Šiaip pačiam labai pasisekė su tuo fotografavimu ant geležinklio viaduko.
Man teko prieš du metus paveiksluoti traukinius. Nors Kybartai yra pasienio stotis, jokių problemų neturėjau (išskyrus rusiško lokomotyvo mašinistų vidurinio piršto gestą). Net gi stoties darbuotojas už 10 metrų matė mane su kamera, bet nieko nesakė, nelabai rūpėjau.Komentuoti:
-
Gelžk. Kaunas-Kazlų Rūda-Kybartai
Kuria tai diena pasidariau atostogini zygi dviraciu po man dar nelankyta krasta. Sedau i traukini Kaune, o uz poros valandu -jau Kybartuose, ten po miesteli ir kelis salia esancius prasukau 50km, o neaplankiau visko ka vertejo. Nedidelis reportazas is triju aplankytu vietu. Pirmiausia imetu kai ka is Kybartu veliau ir likusias foto is Virbalio ir Alvito
taigi pradziai peronas, stotis viadukas ir mane atvezes naujasis dyzelis
(...)
vaizdas i cerkve nuo viaduko
(...)
Vaizdas i muitine nuo viaduko:
Ir pabaigai: isvykau jau is kito perono ir senesniu, triuksmingesniu ir netokiu svariu traukiniu
o kol jo laukiau mano dviratis ruke priristas prie stulpo, o as tuo metu plepejau su kasininkemis ir konduktoriais:
- Jei tai jūsų pirmas apsilankymas, prašome susipažinti su D.U.K.. Jums reikėtų užsiregistruoti, jei pageidaujate rašyti pranešimus forumo temose.
Komentuoti: