Gelžk. Kaunas-Kazlų Rūda-Kybartai

[copper]

Ar Kybartuose nebuvo priėję draugai pasieniečiai?

[Al1]

Nežinau, bet tai buvo XIX a. Ir visgi, pagalvojus, tai galėjo būti įrengta vėliau nei Rietavo. Telegrafui pradžioje užteko elektrostatinių mašinų ir baterijų.

[vėkas]

Pramonės įmones jei ir aptarnavo, tai gerokai vėliau. Iš pradžių elektrinės buvo skirtos išimtinai geležinkelio poreikiui. O konkrečiai - telegrafo maitinimui, pirmųjų elektrinių signalizacijos įrenginių maitinimui. Apie apšvietimą jokios kalbos net nebuvo. Elektrinis stočių apšvietimas atsirado vėliau. Būtent elektrifikacijos susiejimas su apšvietimu ir sujaukia mąstymą neišmanantiems pakankamai technikoje istorikams ir paveldosaugininkams.

Kuriais metais?

[Al1]

na o jei rimčiau Pvz rašoma, kad pirmoji elektrinė buvo Rietave. Bet ir ta kiek pamenu XIX a. pabaigoje 'įsižiebė'. Bet gal nemini stočių elektrinių kaip pirmųjų, nes jos buvo naudotos tik geležinkelių reikmėm? Bet kažkaip nesitiki, kad pvz gana didelė Virbalio, arba Kauno depo elektrinės neaptarnavo ir gretimų pramoninių įmonių...

Pramonės įmones jei ir aptarnavo, tai gerokai vėliau. Iš pradžių elektrinės buvo skirtos išimtinai geležinkelio poreikiui. O konkrečiai - telegrafo maitinimui, pirmųjų elektrinių signalizacijos įrenginių maitinimui. Apie apšvietimą jokios kalbos net nebuvo. Elektrinis stočių apšvietimas atsirado vėliau. Būtent elektrifikacijos susiejimas su apšvietimu ir sujaukia mąstymą neišmanantiems pakankamai technikoje istorikams ir paveldosaugininkams.

[vėkas]

na o jei rimčiau Pvz rašoma, kad pirmoji elektrinė buvo Rietave. Bet ir ta kiek pamenu XIX a. pabaigoje 'įsižiebė'. Bet gal nemini stočių elektrinių kaip pirmųjų, nes jos buvo naudotos tik geležinkelių reikmėm? Bet kažkaip nesitiki, kad pvz gana didelė Virbalio, arba Kauno depo elektrinės neaptarnavo ir gretimų pramoninių įmonių...

Tai kuriais metais geležinkelio elektrinės pradėjo veikt?

[Mazgelis]

na o jei rimčiau Pvz rašoma, kad pirmoji elektrinė buvo Rietave. Bet ir ta kiek pamenu XIX a. pabaigoje 'įsižiebė'. Bet gal nemini stočių elektrinių kaip pirmųjų, nes jos buvo naudotos tik geležinkelių reikmėm? Bet kažkaip nesitiki, kad pvz gana didelė Virbalio, arba Kauno depo elektrinės neaptarnavo ir gretimų pramoninių įmonių...

[Al1]

Todėl kad paveldu neretai rūpinasi diletantai. Ką jau kalbėti, jei, pavyzdžiui, rašomi moksliniai straipsniai ir pirmuoju tarpukario Lietuvos nutiestu geležinkeliu laikoma linija Kužiai - Kretinga...

[Mazgelis]

Kažkaip kilo natūralus klausimas. Kodėl pvz. tam tikrų stočių elektrinės (juk nemažos ir Kaune, Virbaly buvo) nėra pripažįstamos kaip pirmosios Lietuvoje? Ar čia jau kažkaip jos kitaip traktuojamos (per menkos?)

[Al1]

Stoties link nuo J. Basanavičiaus g. pervažos.



J. Basanavičiaus g. pervaža.



Lyg ir buvęs sandėlis su rampa šalia pervažos. Dešinėje - tikriausiai rentgeno aparatas???



Iš arčiau, nuo pervažos pusės.



Tikriausiai irgi su geležinkeliu susijęs pastatas.





Sienos link.



Tiltas per Lieponą. Upė skiria Lietuvą nuo Kaliningrado srities.





Gaila, kad kiek pavėluota - šilumvežio priekį užstojo stulpas.



Tiltas per Lieponą iš arti.



Pabaiga.

[Al1]

Buvusios stoties elektrinės kompleksas.
Nuo gatvės pusės.

[Al1]

Į priešingą pusę (Vilkaviškio link).









Lokomotyvų atstovos vietos link (kita diena).



Sienos link.



Vilkaviškio link.



RŽD 2M62 su tuščiais trašų vagonais atvyksta iš Kaliningrado srities.



Čia lyg ir muitinė bei pasienio kontrolė įsikūrusi.



Šalia stoties esanti teritorija nuo pėsčiųjų tilto.

[Al1]

Kybartai. Ties Gedimino/Darbininkų g. pervaža rytiniame Kybartų stoties kelyno gale, stoties link.



Ten pat, į priešingą pusę.



Kybartų stotis aptverta, todėl geriausiai ją galima apžiūrėti nuo pėsčiųjų tilto.



Vienintelis stoties pastatas Lietuvoje, esantis tarp kelių. Iš pietinės pusės



Iš šiaurinės pusės.



Lokomotyvų atstovos vietos link. Kažkada ten (maždaug ten) būta depo.



Sienos link.

[Eimantas]

Nežinau, ar yra daugiau tiltų Lietuvoje, kur vietoje pabėgių būtų naudojamos specialios gelžbetoninės plokštės.

Metalinis tiltas tarpstotyje Pavenčiai-Raudėnai su tokiomis plokštėmis.

[Al1]

Ties kelio Nr. 5112 pervaža, Alvito link.



Prieš pervažą kelyje yra senovinė mūrinė pralaida, tikriausiai statyta tiesiant geležinkelį.



Širvintos pralaida.



Ties pralaida, Alvito link.



Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai įrengė Hindenburgo stotį už 2,6 km nuo tuomet Virbalio stoties. Stotis turėjo būti maždaug čia. Vaizdas Alvito link.



Tęsinys bus.

[Al1]

Už 5,9 km nuo Vilkaviškio būta Biliūnų stotelės. Panaikinta tarybiniais metais. Stotelės būta maždaug čia. Vaizdas Vilkaviškio link.



Tiltas per Širvintos perkasą.



Nežinau, ar yra daugiau tiltų Lietuvoje, kur vietoje pabėgių būtų naudojamos specialios gelžbetoninės plokštės.





Alvitas. Vilkaviškio link.



Kybartų link.



Vienoje pusėje gyvenama.









Šalia Alvito stotelės yra paminklas čia žuvusiems tarybiniams lakūnams.

[Al1]

Tęsiu toliau. Nuo Vilkaviškio stoties pervažos einu tilto per Šeimeną link. Pakeliui praeinu gyvenamąjį namą, kuriame kažkada tikriausiai gyveno siurblinės prižiūrėtojas.Namas baisiai sudarkytas. Ir koks proto bokštas sugalvojo mūrinį namą "apkalti" skiedrų plokštėmis???



Tiltas per Šeimeną. Vaizdas Vilkaviškio link.







Ties tiltu, Kybartų link.



Už 3,1 km nuo Vilkaviškio būta Simanėliškių stotelės. Panaikinta tarybiniais metais.
Stotelė buvo maždaug čia. Vaizdas Vilkaviškio link. Geriau įsižiūrėjus matosi Vilkaviškio stotis.



Už maždaug 200 metrų nuo buvusios Simanėliškių stotelės yra ši pralaida.

[Al1]

Priešais stoties pastatą kitoje kelių pusėje yra privažiuojamieji keliai ir aikštelė su kranu. Vaizdas vakarų link einant link tos aikštelės nuo stoties.



Aikštelės su kranu vaizdas žvengiant rytų link.



Ten pat, į vakarus. Kairysis kelias eina link stoties kelių. Dešinysis kerta gatvę ir baigiasi teritorijoje, kurioje iškraunamos akmens anglys. Vidurinis prie pervažos priartėja prie magistralinių kelių ir po to eina į pramoninę zoną šiaurės vakaruose.



Ten pat, stoties pastato pusėn.



Minėtasis kelias akmens anglies iškrovimo aikštelėn. Ji yra kairėje. Tiesiai atsišakoja kelias į kitą sandėliavimo ar iškrovimo-pakrovimo aikštelę.



Minėtasis kelias, kuris veda į pramoninę zoną šiaurės vakaruose.



Ties pervaža vakariniame stoties gale. Kybartų link.



Stoties link.



Ties pervaža minėtos pramoninės teritorijos šiaurės vakaruose link. Šios atšakos nuotraukos bus temoje apie mažesnių miestų privažiuojamuosius kelius (kiek vėliau).



Tęsinys bus.

[Al1]

Pakhauzas ir rampa.





Rampos sutvirtinimui panaudotas bėgis, pagamintas 1859 metais! Tai seniausias mano aptiktas bėgis Lietuvoje.



Tarp pakhauzo ir stoties pastato yra gyvenamasis namas.





Nuo stoties perono vakarų link.



Stotis.



Čia tikriausiai buvo tualetas?

[Al1]

Vėl einu stoties link.



Už elevatoriaus tvoros stovėjo manevrinis TGM23V-824, priklausantis "Marijampolės grūdams".



Vis arčiau stoties. Kelias kairėje veda prie senų sandėlių ir dar vieno elevatoriaus.





Rampa.



Arčiau pakhauzo.



Vaizdas dešiniau, krano link.



Stovint perono gale.



Nuo perono krano link.

[Al1]

Vilkaviškis. Rytinis kelyno galas.



Vaizdas į priešingą pusę.



Kiek paėjus stoties link. Kairėje privažiuojamasis kelias į elevatorių.



Einu juo.



Ties vartais.



Einu stoties link.



Dar kiek paėjus.



Vaizdas dešiniau. Kelias eina pro sandėlį su rampa ir link aikštelės su kranu.



Vaizdas atgal, rytinio kelyno galo link.