Buv. geležinkelis Alytus-Varėna

[Vilnietizz]

O kaip dabar naudojama naujoji Alytaus stotis? Tik krovinių iškrovimui/išvežimui?

Ar linija į kitą pusę (į Šeštokus ir toliau - į Marijampolę bei Kauną) irgi jau visa užžėlusi ar ja dar galima atgaivinti traukinių eismą?

[Al1]

Sniego nėra visiškai. Antroji nuotrauka daryta nuo viaduko. Plento viadukai per geležinkelį Krosnoje, netoli Simno ir Alytuje buvo pastatyti tiesiant geležinkelį. Dar mačiau du Lenkijoje kažkur už Suvalkų. Vienas naudojamas ir dabar, o kitas sugriuvęs.

Turbūt nė vienoje šio buvusio geležinkelio atkarpoje žemė nebepriklauso LG?

Alytuje žemę perėmė savivaldybė. Dalis stoties Gardino gatvėje dykvietės pakraščių po truputį užstatoma. Tačiau ten dar daug vietos.

[udrius]

Kažkada žadėjau įdėti dvi foto Fotografavimo data 1944 II 28.

Turiškiai, sustojimo vieta



Traukinys prie Krosnos



Šnekėjau su geležinkelio istorijos specialistais, raidės Ko reiškia, kad garvežys priklauso Kauno depui, ši markiruotė atsirado vokiečių nurodymu

[Depeche]

Abejoju, kiek teko juo keliauti trečdalis buvusio geležinkelio paverstas žvyrkeliu/asfaltu.

[Eimantas]

Turbūt nė vienoje šio buvusio geležinkelio atkarpoje žemė nebepriklauso LG?

[Al1]

Tai, kas liko. Akmenys intensyviai pradėti išlupinėti po nepriklausomybės atkūrimo.





Iš kitos pusės, žvelgiant dabartinės stoties kryptimi.







Nuo tilto liekanų - senosios stoties link.





Dabartinės stoties pusėn.



Išardžius geležinkelį, buvo sujungtos Sudvajų ir Rūtų gatvės.



Tęsinys bus.

[Al1]

Prie tiltuko ties Statybininkų ir Naujosios g. sankryža. Žvilgnis senosios stoties link.



Žvilgsnis atgal.



Tiltukas iš Vidzgirio pusės.



Iš Dainavos pusės.



Šiek tiek paėjus į pirmyn.



Dar paėjus.



Dar šiek tiek paėjus į priekį, maždaug ties šv. Benedikto mokykla. Žvilgsnis atgal.



Dar paėjus pirmyn. Matosi viaduko (Simno plento tilto) liekanos.



Žvilgsnis atgal.

[Al1]

Ties buvusia Jazminų g. pervaža. Senosios stoties link.



Ties Jazminų g., žvilgnis atgal.



Perėjus į kitą gatvės pusę.



Šiek tiek į priekį paėjus.



Ten pat, žvilgsnis atgal.

[Al1]

Alytus. Ties buvusia pervaža Punsko g., dabartinės stoties link.



Į priešingą pusę.



Ties "Rimi" vakariniu galu, senosios stoties link.



Ties "Rimi" rytine galu, senosios stoties link.



Ties sporto rūmais. Čia nutiesta nauja gatvė.



Žvilgsnis atgal.



Perėjus į kitą gatvės pusę, ties tilteliu. Žvilgsnis senosios stoties link.



Į priešingą pusę.



Tiltelis ties sporto rūmais, vienas iš 4 išlikusių.





Senosios stoties link.



Žvilgsnis atgal.

[freimq]

Geležinkelio tiltas per Nemuną Alytuje.

[laimutis]

Alytaus geležinkelio tilto per Nemuną statyba 1896 m.



Tilto vaizdas 1912 - 1915 m.



1915 m. rugpjūčio mėn. rusų kariuomenė, pasitraukdama iš Alytaus išsprogdino fermą ir taurus. Vokiečiai tiltą atstatė per 63 dienas.Išsamus straipsnis apie tiltus ir daugybė nuotraukų nuorodoje: http://www.olitaorany.puslapiai.lt/olita%20tiltas.htm

Laikinasis medinis (vokiečių) tiltas apie 1915 - 1917 m.
Tilto duomenys: aukštis – 35 m, ilgis - 294 m. Penkiolika terpių (po 17 m ) ir 16 atramų.


http://sammeln.shop.ebay.de/

[Al1]

Aišku, kad važiuodavo.

Stotis 2006 m. Bet ir dabar stovi ir niekas ten nepasikeitę. Buvau pernai, tai dar labiau viskas užžėlę.
Iššlikęs stoties pastato galas, kurio senoje nuotraukoje nesimato (yra dešinėje pusėje, žr. seną nuotrauką apačioje).





Iš http://www.olitaorany.puslapiai.lt

[Wycka]

/\ Bet ar tikrai žmonės pas kitame rajone gyvenančius gimines važiuodavo traukiniu? Atrodytų, tarsi autorius hiperbolizavo. Ir koks nuotraukoje esančios stoties likimas?

[Al1]

Straipsnyje eilinis žurnalistinis netikslumas - paskutinis traukinys nuriedėjo prieš 25 metus. Taip, keleiviniai per miestą. Bet krovininiai važinėjo iki pat 1997 m. pavasario, kai buvo išardytas ruožas per miestą.

[Wycka]

Šeštokai-Alytus-Varėna

Traukinių dundėjimas traukiamas iš užmaršties

Alytaus geležinkelio stotis 1938m.

Per Dzūkijos sostinę besidriekiantys geležinkelio bėgiai daugeliui alytiškių - tik nežinia kodėl užsilikusi praeities detalė. Paskutinis traukinys per Alytų nuriedėjo prieš 25 metus. Tačiau ir šiandien esama entuziastų, kurie siekia prikelti iš užmaršties Alytaus geležinkelio istoriją.

Traukiniai lėkdavo per miestą
Prieš keletą dešimtmečių Alytaus geležinkelis daugeliui žmonių buvo tapęs neatsiejama kasdienybės dalimi. Kai kurie miestiečiai dar atmena laikus, kai į darbą, namus ar pas kitame rajone gyvenančius gimines važiuodavo traukiniu.
Leonas Žukauskas, originaliais kūrybiniais projektais išgarsėjęs Alytaus šviesuolis, įsitikinęs, kad šis geležinkelis - itin vertingas istorijos ir kultūros objektas.
,,Pamenu, kaip Dainavos mikrorajone traukiniai tarsi autobusai sustodavo prie stotelės, išleisdavo keleivius ir važiuodavo toliau. Sovietmečiu žmonės iš gretimų rajonų traukiniais vykdavo į darbus. Matydavau būrius darbininkų, laukiančių atzvimbiančio traukinio", - prisiminė pašnekovas. Į atmintį jam įstrigusios ir vaikystėje girdėtos kalbos apie jaunas merginas, kurios dėl nelaimingos meilės esą puldavo po traukinio bėgiais.
Dar vaikystėje L. Žukauskas mėgdavo leisti laiką netoli senojo geležinkelio tilto - ta vieta jį traukė it magnetas.

Atgaivino seną maršrutą
L. Žukausko įsitikinimu, geležinkelio istorija, prasidėjusi daugiau negu prieš šimtą metų ir atlikusi svarbų vaidmenį Dzūkijos sostinės plėtroje, nepelnytai grimzta užmarštin.
Anot „Mano Dzūkijos" pašnekovo, kai 1997 metais panaikinto geležinkelio ruožo vietoje nutįso Sveikatingumo takas, iškilo grėsmė, kad ateinančios kartos nieko nežinos apie šį technikos objektą. Tai L. Žukauskui kėlė nerimą.
Jis, ilgą laiką brandinęs idėjas ir kaupęs įspūdžius, po kelių dešimčių metų ėmė juos nuosekliai įgyvendinti.
,,2005 metais su dviem draugais po ilgų svarstymų nusprendėme važiuodami dviračiais pabandyti atsekti buvusio geležinkelio pėdsakus. Pasirinkome maršrutą ,,Alytus-Varėna". Ankstyvą rytmetį iš Varėnos buvusio geležinkelio ruožu patraukėme Alytaus link. Visą dieną keliavome, ir ne veltui -atradimo džiaugsmų netrūko. Pakerėjo dar išlikęs nepaprastai gražus tiltelis. Maloniai nustebino upelio čiurlenimas. Pirmoji kelionė kiek išvargino, įveikėme apie 50 km", - prisiminė Leonas.
Ši kelionė paskatino pradėti rinkti medžiagą apie Alytaus geležinkelį.
„Kitądien, pasiėmęs fotoaparatą, dviračiu pralėkiau visą Alytui priklausiusią geležinkelio sritį. Pridariau daug nuotraukų, tad reikėjo jas sistemingai sudėlioti. Pradėjau daugiau informacijos apie Alytaus geležinkelį ieškoti rašytiniuose šaltiniuose. Didžiausias atradimas - inžinieriaus Henriko Kebeikio straipsnis apie tiltus Alytaus-Varėnos geležinkelio ruože. Tas straipsnis - neįkainojama, faktais pagrįsta istorinė medžiaga, kuria remdamasis išleidau diskelį. Norėjau, kad medžiaga būtų prieinama kiekvienam besidominčiam šiuo objektu", - teigė pašnekovas.
Po metų Leonas vėl leidosi į tokią pat kelionę. Grįžęs netrukus įkūrė internetinę svetainę, kurioje išsamiai iliustravo bei aprašė Alytaus geležinkelio istoriją.
Po antrosios kelionės Alytuje L. Žukauskas surengė fotografijų parodą ,,19 amžiaus geležinkelio Alytus-Varėna likučių istorija šiandien". „Ši paroda - tik nedidelis bandymas buvusio geležinkelio pėdsakus pristatyti platesnei visuomenei", - sakė alytiškis.
Praėjusiais metais L. Žukausko ir jo bendraminčių iniciatyva senojoje Alytaus geležinkelio stotyje buvo surengtas koncertas, kuriame skambėjo S. Reicho kūrinys ,,Different Trains" (,,Skirtingi traukiniai") , atliekamas styginių kvarteto ,,Chordos". ,,Siekėme atkreipti dėmesį į paveldo situaciją mūsų mieste. Juk senoji Alytaus geležinkelio stotis - vienas iš svarbiausių Dzūkijos sostinėje dar išlikusių istorijos paminklų", - tvirtino Leonas.

Trasą įveikia dviračiais
Jau treji metai L. Žukauskas drauge su kitais dviračių turizmo entuziastais kartą per metus rengia žygį Alytus-Varėna senojo geležinkelio pylimu. Šis maršrutas jau įtrauktas į Lietuvos dviračių trasų sąrašą.
„Teko lydėti ne vieną grupę keliautojų. Šis maršrutas domina daugelį turistų. Jie, įveikę 50 km atstumą, supažįsta su buvusio geležinkelio linijos tuneliais ir pastatais. Kiekvieną entuziastą, mėgstantį važiuoti dviračiu, kviečiame keliauti nykstančios ir naikinamos istorijos pėdsakais", - sako Leonas.
Anot L. Žukausko, buvo kilę idėjų atkurti Alytaus-Varėnos geležinkelį, net planuota statyti naują tiltą: ,,Kyla daug sumanymų, ketinta Alytų sujungti su Vilniumi. Vietos valdžia pernai norėjo atkurti dviračių taką iki Varėnos, netgi buvo parengtas projektas lėšoms gauti. Deja, reikalai nejuda į priekį."
L. Žukauskas ketina savo dirbtuvėse pagaminti didelį geležinkelio tilto maketą, kuriame matytųsi garvežys. Neseniai žiniasklaidoje nuskambėjusią mintį apie tai, kad buvusioje geležinkelio atkarpoje kaip paveldosaugos akcentą būtų galima pastatyti restauruotą seną garvežį, L. Žukauskas vertina kritiškai. ,,Tai kiek nevykusi idėja. Juk garvežys nespinduliuotų jokios gyvybės, reikia kitokių ženklų. Pėsčiųjų take galima būtų įdėti buvusio geležinkelio fragmentą arba virš tilto, vagone, įrengti kavinę. Viskas įmanoma, reikia tik daugiau entuziazmo ir lėšų", - įsitikinęs L. Žukauskas.

[Al1]

Tai kad trys - Kepyklos g., prie Statybininkų ir Naujosios sankryžos ir Putinuose. Yra dar ir ketvirtas - prie buvusios pervažos Pulko g. Tik beveik pilnai užverstas.

[taccido]

Ką darysi, nugriovė tai nugriovė. Ir koks jau ten paveldas, turėklai sudėti bet kokie.
Dar vis tiek liko 2 tilteliai.

[Al1]

Jie statyti tiesiant geležinkelį XIX a. pabaigoje. Tik perdangos buvo metalinės. O vėliau pakeistos į gelžbetonines - labiausiai tikėtina, kad atstatant liniją pokaryje.
Nemanau, kad visi statiniai, statyti iki 1940 m., yra paveldo objektas.

[Wycka]

Tai kad nėra saugomi objektai tie tilteliai.

Kada tie tilteliai statyti? Kiek žinau, visi pastatai, statyti iki 1940m., yra paveldo objektai. Ar tai galioja tik namams?

[Al1]

Tai kad nėra saugomi objektai tie tilteliai.