Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[acetonas]

Kad Rokišky surinktume tūkstantį keleivių, teks juos savaitę gaudyti gatvėse ir grūsti jėga į tą traukinį.
Sugrįžkit į realybę.

Kodėl išpūti reikiamą keleivių skaičiu? LTG mažiausi turimi traukiniai gali pervežti 80 keleivių. Tiek keleivių Rokiškis, Kupiškis ir tt. galėtų tikrai surinkti. Didesnių traukinių tikrai nesiūlau leisti.

[Nerijus_kns]

Forumas vadinasi keleiviu vezimas Lietuvos gelezinkeliais . Nenukrypstam ir nefantazuojam apie neesancius keleivius, o cituojam faktus. Kiek, kur pervezta LG aptarnaujamuose traukiniuose.

[John]

Forumas vadinasi keleiviu vezimas Lietuvos gelezinkeliais . Nenukrypstam ir nefantazuojam apie neesancius keleivius, o cituojam faktus. Kiek, kur pervezta LG aptarnaujamuose traukiniuose.

Įsivaizduok, kai buvo tiesiami pirmieji geležinkeliai Japonijoje ar Šveicarijoje. Ten turbūt irgi buvo vietinių maušų, pezančių apie tai, kad "cituokim faktus" ir "neskaičiuokim nesančių keleivių"

[acetonas]

Baikite teigti, ko aš nesakiau: t.y. niekur neminėjau, kad reikia uždaryti visus maršrutus. Išverčiate mano žodžius, kaip jums patogu. Kalba buvo apie nerentabilius maršrutus, kuriais važiuoja minimalus kiekis žmonių (pvz., 10 maršrutu Rokiškis - Panevėžys), o ne tokius maršrutus kaip Vilnius - Kaunas, ar Vilnius - Šiauliai - Klaipėda (kurie dažnai užpildyti ir net prieš dieną nebūna bilietų).

RB reikalingumas priklauso nuo prognozės. 2017m. rengtoje prognozėje, RB operatorius su prognozuojamais srautais galėjo išsilaikyti pats iš savęs. Galimai dėl pasikeitusios politinės situacijos, išaugusių statybos kainų ir t.t. šis įvertinimas nebeatitinka ir reikalingas naujas.

Yra mikrūškė, tada yra autobusas ir tik tada yra traukinys. Mikrūške tenka važiuoti kiekvieną vasarą (pvz, Klaipėda - Palanga ar perkėla - Nida), beveik niekad neteko važiuoti pergrūsta ir kažkokio komforto pavažiuoti 30min. nepasigendu.

Labai norėčiau pamatyti šalį, kurioje vien geležinkelio atšakos turėjimas/išlaikymas ištraukė regioną su griuvusia pramone iš skurdo (priešingas pavyzdys būtų Valonija, kuri turi labai gerai išvystyta geležinkelių tinklą, bet vis tiek sąlyginai skurdus regionas su aukštu nedarbo lygiu).

Mažieji miestai yra per maži, kad turėtų kažkokį poveikį. Vilnius jau dabar sukuria beveik pusę Lietuvos BVP.

Dėl 6000 keleivių neturiu argumentų, nes reiktų pamatyti modelį. Kažkoks minimalaus sustainable srauto įvertis vis vien turi būti. Tuo labiau abejoju, kad skaičių sugalvoja Šimašius. Skamba kaip populistinis argumentas.

Kalbi, kad traukinių maršrutai turi atsipirkti ir išvis traukiniai tik kroviniams skirti, o dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus traukinių turi mažėti. Dar daug rašei apie tai koks gėris važinėti mašina ir kad važiavimas traukiniu nepatrauklus. Tai kažkaip net keista girdėti, kad nenori uždaryti visų traukinių maršrutų.
Beje Vilnius - Klaipėda maršrutu traukiniai dabar važiuoja lėčiau nei autobusu (kurie dar ir dažniau važiuoja) tuo pačiu maršrutu. Tačiau klaipediečiai mieliau renkasi važiuoti traukiniu. Tai matyt kažkuo tie traukniai labiau žmonėm patinka.

Tau niekada nekilo klausimas kodėl mikrūškės nėra pilnos, nors įvažiavimas į Neringa automobilius yra labai brangus? Dauguma žmonių mieliau renkasi mokėti didelius pinigus, nei grūstis mikrūškę būtent dėl jų nepatogumo. Tuo pačiu darydami didžiulę žalą Nerijos gamtai. Neringoje traukinio nebus, bet reikka gerokai dažninti Smiltynės-Nidos autobusų dažnį. Ir važiuoti turi tik nauji autobusai, o ne priperstos mikrūškės. Taip pat, reikia automobilių saugojimo aikštelių prie perkėlos Klaipėdos pusėje.

Ne tik Vilniuje mokami moksčiai valstybei. Mirusi provincija jokių mokesčių nemokės, o kaip tik siurbs pinigus socialinėms pašalpoms ir kritinės infrastruktūros išlaikymui. Tuo pačiu iš mirusios provincijos vyksta didelė emigracija į vakarus bei Vilnių, kuris jau ir taip kenčia dėl aukštų NT kainų ir kamščių. Beje nuskirdinta provincija ir vilniečiai kurie nebegali įpirkti NT bus labiai linkusi į radikalizmą.

Niekur nėra 6000 keleivių kriterijus nėra naudojamas. Čia yra geras pavyzdys, kaip yra sugalvojami neįmanomi kriterijai, tam kad pateisinti valdžios meveiklumą.

[Tomas]

Lietuvos geležinkeliai turi vieną pagrindinę problemą. Tai nėra rišli, valstybės teritoriją apimanti ir jai tarnaujanti gelžkelių sistema. Tai yra išpjautas Pribaltikos železnųjų darogų fregmentas, kurio pagrindinė funkcija visus 30+ dabartinės nepriklausomos Lietuvos Respublikos metų buvo Rusijos ir Baltarusijos aptarnavimas.

Iš to kilo:
1. LG kaip valstybės valstybėje statusas.
2. Visuomenės nepasitikėjimas ir netikėjimas LG sistema.
3. LG dėjimas ant visuomenės ir jos intereso.

Ką reikėjo padaryti dar prieš 30 metų, bet nebuvo padaryta:
1. Perkalti visus bėgius į standartinę vėžę taip nutraukiant bambagyslę su rudosios struktūromis ir užtikrinant galimybę nesunkiai įsigyti vakarietiškų riedmenų (rusiškos vėžės riedmenų trūkumas tik iš dalies anekdotas, nes to šūdo Europoje elementariai beveik niekas negamina, tuo tarpu standartinės vėžės riedmenų pilna kiek nori ir kokių nori).
2. Nesuformuota aiški Kauno-Marijampolės jungtis per Jonavą su Vilniaus-Šiaulių-Klaipėdos linija.
3. Geležinkelis nepratęstas nuo Kretingos iki Palangos.
4. Išardžius bėgius vedančius į Druskininkus, nepastatyta per LT teritoriją einanti geležinkelio linija.

Kokia LG ateitis? Bbž. Rusijos ir Baltarusijos aptarnavimo biznelis tam kartui užsilenkė, krovinių nebebus. Anksčiau ar vėliau turės būti priimtas politinis sprendimas, ką daryti toliau.
Gal bandyti vežti keleivius, o gal apskritai palikti gyventi tik LTG Infrą, o visus kitus padalinius likviduoti.

[PoDV]

LTG pastarieji mėnesiai manau lūžio laikas.

Vis tik geležinkeliai neturi priežasčių būt užmirštiems, nes tikėtina kuo daugiau šalių bus suprasti geležinkelio privalumai. Klausimas tik kokiais tempais tai bus suprasta Lietuva, kuri yra toliausiai nuo geležinkelio.
Aišku, kad mūsų geležinkelių tinklas neadekvatus. Galbūt ateityje pamatysim naujų geležinkelių tiesimai, tiek miestuose kaip tramvajus, tiek užmiestyje kaip naujas traukinių linijas.
Iki 1000 km atstumu, tinkamai išvystytas geležinkelis yra geriau nei skristi lėktuvu. Plius priartina keliavimą daugeliui žmonių. Norą keliaut lėktuvu slopina visokios saugos procedūros, ilgi laukimo laikai. Traukiniams tiek saugumo stabdžių farširuot nėra būtina.

[John]

Lietuvos geležinkeliai turi vieną pagrindinę problemą. Tai nėra rišli, valstybės teritoriją apimanti ir jai tarnaujanti gelžkelių sistema. Tai yra išpjautas Pribaltikos železnųjų darogų fregmentas, kurio pagrindinė funkcija visus 30+ dabartinės nepriklausomos Lietuvos Respublikos metų buvo Rusijos ir Baltarusijos aptarnavimas.

Iš to kilo:
1. LG kaip valstybės valstybėje statusas.
2. Visuomenės nepasitikėjimas ir netikėjimas LG sistema.
3. LG dėjimas ant visuomenės ir jos intereso.

Ką reikėjo padaryti dar prieš 30 metų, bet nebuvo padaryta:
1. Perkalti visus bėgius į standartinę vėžę taip nutraukiant bambagyslę su rudosios struktūromis ir užtikrinant galimybę nesunkiai įsigyti vakarietiškų riedmenų (rusiškos vėžės riedmenų trūkumas tik iš dalies anekdotas, nes to šūdo Europoje elementariai beveik niekas negamina, tuo tarpu standartinės vėžės riedmenų pilna kiek nori ir kokių nori).
2. Nesuformuota aiški Kauno-Marijampolės jungtis per Jonavą su Vilniaus-Šiaulių-Klaipėdos linija.
3. Geležinkelis nepratęstas nuo Kretingos iki Palangos.
4. Išardžius bėgius vedančius į Druskininkus, nepastatyta per LT teritoriją einanti geležinkelio linija.

Kokia LG ateitis? Bbž. Rusijos ir Baltarusijos aptarnavimo biznelis tam kartui užsilenkė, krovinių nebebus. Anksčiau ar vėliau turės būti priimtas politinis sprendimas, ką daryti toliau.
Gal bandyti vežti keleivius, o gal apskritai palikti gyventi tik LTG Infrą, o visus kitus padalinius likviduoti.

Geri, nors biškį radikalūs pointai, bet dėl teiginio, kad "valstybės teritoriją apimanti ir jai tarnaujanti gelžkelių sistema" nėra visiškai teisinga. Egzistuoja visai geros fizinės bėgių jungtys tarp didžiųjų miestų su kai kuriomis išimtimis. Tik kad LTG tiesiog neleidžia jomis traukinių. Geras pavyzdys Vilnius-Marijampolė tiesioginio traukinio nebuvimas, kas pasikeitė su Vilnius-Krokuva maršrutu ir pamatėm, kad tas traukinys dabar pagrinde tarnauja kaip Vilnius-Marijampolė. LTG infrastruktūrą visai neblogai galima išnaudoti keleivių vežimui, tereikia tai imti ir daryti. Politinis sprendimas būtų visai neblogas variantas. Pavyzžiui įkalti LTG įpareigojimą teikti paslaugą tam tikruose maršrutuose. O jei tie maušai nesugeba, skelbti konkursą ir įsileisti privatų vežėją. Puikus pavyzdys kaip Ispanijoje vietinius Renfe į vietą pastatė italai Trenitalia, kurie Madrid-Barcelona maršrute pasiūlė puikiausią premium servisą už žymiai mažesnę kainą.

[gerietis]

Kodėl išpūti reikiamą keleivių skaičiu? LTG mažiausi turimi traukiniai gali pervežti 80 keleivių. Tiek keleivių Rokiškis, Kupiškis ir tt. galėtų tikrai surinkti. Didesnių traukinių tikrai nesiūlau leisti.

Pučiu ne aš, pučia traukiniofilai:

VLR rašė:

Traukinys gali talpinti virš tūkstančio žmonių (kokie dviaukščiai Paryžiaus RER talpina ir pustrečio tūkstančio) - tiek žmonių automobiliuose sukelia milžiniškus kamščius ir užparkuoja pusę miesto.

Kaip argumentą dėl traukinių būtinybės, suprask priešingu atveju rokiškėnų maršrutkės ir automobiliai sukels milžiniškus kamščius ir užparkuos pusę miestų.

[gerietis]

LTG infrastruktūrą visai neblogai galima išnaudoti keleivių vežimui, tereikia tai imti ir daryti.

Ko gi laukiate? Nusiperkat garvežį ir pirmyn vežioti keleivius į Rokiškį.

[Silber418]

Ko gi laukiate? Nusiperkat garvežį ir pirmyn vežioti keleivius į Rokiškį.

Svarbu, kad garvežys būtų varomas kopūstu raugu ar kitokiu ekomišiniu.

[Tomas]

Ko gi laukiate? Nusiperkat garvežį ir pirmyn vežioti keleivius į Rokiškį.

Trūksta riedmenų.

[VLR]

Pučiu ne aš, pučia traukiniofilai:

VLR rašė:

Kaip argumentą dėl traukinių būtinybės, suprask priešingu atveju rokiškėnų maršrutkės ir automobiliai sukels milžiniškus kamščius ir užparkuos pusę miestų.

Eilinį kartą neapsieita be ad-hominem. Kalbu apie žodį 'traukiniofilai', kuriuo, panašu, bandoma pasakyti, kad aš esu kažkoks neracionalus traukinių fanatikas, bandantis siūlyti kažką nematyto ir negirdėto. Tačiau taip tikrai nėra - parodžiau aiškų Suomijos pavyzdį, kur gerokai labiau nuo likusios Europos izoliuotame, gerokai mažesniame už Panevežį regione yra sugebama paleisti šešis traukinius per dieną. Tokių pavyzdžių Europoje galima surinkti tikrai nemažai - tai yra įprasta regionų skatinimo praktika. Europos kontekste tu esi 'traukiniofobas' ir automobilistas, kai aš esu kažkas, kas tiesiog siūlo pasiteisinusias praktikas.

Dėl to tūkstančio žmonių - akivaizdi šiaudinė baidyklė. Niekur nesakiau, kad vien iš Rokiškio (ar tame maršrute apskritai) būtų galima tiek žmonių surinkti, mano citata yra iš mano pranešimo, kuriame kalbėjau apie visą šalį ir Lietuvos transporto mazgų integraciją su provincija apskritai. Panevėžio rokiškėnai, greičiausiai, neužkištų, bet reguliarūs traukinių maršrutai į Rokiškį, Mažeikius, Uteną, Alytų ir kitus mažesnius miestus galėtų suvežti tokį skaičių žmonių į pagrindinius šalies mazgus ir traukos taškus (Vilnių, Kauną, pajūrį, oro uostus ir tt.) kuriuos mikrūškėmis suvežti būtų labai sunku, nepraktišką, nepatogu, ir be to, apkrautų tų traukos taškų infrastruktūrą. Akivaizdu, kad bandai pritempti mano citatą savo pačio parašytam teiginiui. Tai nėra gražu ir tai nėra sąžininga ginčijimosi taktika.

[gerietis]

Tai nėra gražu ir tai nėra sąžininga ginčijimosi taktika.

Aš net nesiginčiju, man tik juokinga kad 1000/3500 keleivių traukinyje argumentas metamas diskusijoje apie Lietuvos gelžkelių transportą rajonuose.

[Sula]

Kodėl išpūti reikiamą keleivių skaičiu? LTG mažiausi turimi traukiniai gali pervežti 80 keleivių. Tiek keleivių Rokiškis, Kupiškis ir tt. galėtų tikrai surinkti. Didesnių traukinių tikrai nesiūlau leisti.

Keleivių gal ir surinktų, jeigu nereiktų važiuoti 4 val. į vieną pusę.

[VLR]

Aš net nesiginčiju, man tik juokinga kad 1000/3500 keleivių traukinyje argumentas metamas diskusijoje apie Lietuvos gelžkelių transportą rajonuose.

Tai buvo daroma norint nubrėžti principą. Tas principas galioja ir pvz. 500 žmonių - tiek žmonių surinkti iš provincijos kokiame Vilniuje, gerai integravus geležinkelius ir suderinus periferinius maršrutus su šalies kamienu, yra tikrai įmanoma. 'Maršrutkėmis' taip niekas nevažiuos, o nuosavais automobiliais toks skaičius žmonių = tas parkingas prie Seimo.

[gerietis]

'Maršrutkėmis' taip niekas nevažiuos, o nuosavais automobiliais toks skaičius žmonių = tas parkingas prie Seimo.

Keleiviams reikia ne principų, o susiekimo. Pvz. Nuvažiuoti bet kuriuo metu iš Nemenčinės į Radiškį Ukmergės r. ir po to į Kulautuvą Kauno r., ir kad kelionė užtruktų ne daugiau 3 valandų.

[ejs-ejs]

Keleiviams reikia ne principų, o susiekimo. Pvz. Nuvažiuoti bet kuriuo metu iš Nemenčinės į Radiškį Ukmergės r. ir po to į Kulautuvą Kauno r., ir kad kelionė užtruktų ne daugiau 3 valandų.

Kur tie trys miestai yra?

[Romas]

LTG pranešimas 2023.01.02

Pradeda kursuoti keleivinis traukinys Panevėžys–Mažeikiai

Nuo sausio 2 dienos pradeda kursuoti kelias kryptis jungiantis keleivinis traukinys Panevėžys–Šiauliai–Mažeikiai, pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). Jis pakeis maršrutus Šiauliai–Panevėžys, Radviliškis–Mažeikiai, Radviliškis–Šiauliai.

Anot bendrovės, traukinio reisai vyks 8 kartus per dieną – tiek pat, kaip ir iki šiol kursavę traukiniai tarp Šiaulių ir Panevėžio bei Radviliškio ir Mažeikių, tuo metu vertinant visus tarp Šiaulių ir Radviliškio vyksiančius traukinius, priklausomai nuo savaitės dienos, ja per dieną kursuos 20–28 traukiniai. (...) Atsižvelgiant į technines galimybes, traukinio sustojimo laikas Šiaulių stotyje bus suderintas su dalies kitų į Vilnių, Kauną ir Klaipėdą vykstančių traukinių tvarkaraščiu. Taip keleiviai galės patogiai pratęsti kelionę į didžiuosius Lietuvos miestus.

https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=92173341

Neužsimenama apie "gerėjantį susisiekimą" traukiniais į Kupiškį ir Rokiškį - ten turbūt nelieka jokių traukinių.
Apie maršrutą Šiauliai - Panevėžys - Daugpilis geriau nesvajoti.

[MedinisStrazdas]

T.y. reiktų skirti siūlymą panaikinti VT nuo VT optimizavimo: žmogus į Panevėžį atvažiuoja mikrūške ar su savo auto, sėda į HS ir važiuoja į Rygos ar Varšuvos oro uostus ar dar kur (jei kalbam apie keliones), tos pačios mikrūškės maršrutas gali būti padarytas taip, kad mikrūškė pravažiuotų dalį miesto prieš atveždama žmones į stotį taip paleisdama keleivius arti jų darbų vietų (ko su traukiniu padaryti neįmanoma).

Neišeina atsisakyti to mentaliteto, kad privalo būti tik pigiausias įmanomas variantas. Nesvarbu, kad paslaugos kokybė bus tokia, kad naudosis tik jei ginklą įremsi į smilkinį.

Visiškai akivaizdus maršruto poreikis Šiauliai-Rokiškis-Daugpilis. Taip pat ir Vilnius-Daugpilis. Įdomu, ar LTG dėjo daug pastangų, kad abu maršrutai būtų sugrąžinti.

Kiek suprantu, patys latviai nenori (užsiprašė nesąmoningų sumų už važiavimą Latvijos teritorija)?

[Elis]

Blemba, už lango 2023-ieji viešpaties metai, klimatas muša rekordus po keletą kartų per metus, o pas mus vis dar kažkas diskutuoja ar reikia socialinės paslaugos, kurios trūkūmas atnešė objektyvią finansinę ir socialinę žalą tiek Lietuvoje, tiek daugybėje kitų šalių. Ir dar naudojami tie "ryyyynkos dėsniai" ir "nėra žmonių" argumentai kurie tokioje šalyje kaip JAV daugybės paslaugų kokybę nustūmė iki trečiojo pasaulio šiknaskylių lygio. Žinot kas irgi ekonomiškai "neapsimoka"? Turėti ligonines ir mokyklas provincijose. Jei 1925-aisiais kokiuose Lazdijuose kažkas būtų apklausę žmones ar reikia pastatyti mokyklą ir suteikti privalomą pradinį švietimą, pusė apklaustųjų būtų atsakę "kas tas švietimas?" ir kita pusė būtų atsakę "velnio išmislas, vaikams laukus art ir į bažnyčią eit reikia!" Jei tais pačiais 1925-ais kokiame Rietave būtų padarę apklausą, ar reikia miestelyje felčerės, tai kokie 90% būtų atsakę "o mums žiniuonė Afanazija ir žaizdas užgydo, ir gimdymą priima". Tokie vat ultra-libertariniai apklausų, skaičiukų ir ekonominių rodiklių skaitymai be jokio platesnio konteksto Lietuvą ir bet kurią kitą šalį nustumtų atgal į XVIII amžių tik su cybertruck'ais, nes padarius "rinkos analizes" gal paaiškėtų, kad gal ir tiekti elektrą ir vandenį už didžiųjų miestų ribų neapsimoka.

Visuomeninių paslaugų, o ypač transporto, paklausa atsiranda sukuriant pasiūlą, ne atvirkščiai. Traukiniams keleivių neatsiras tol, kol tų traukinių nebus. O tą pasiūlą kurti yra būtina tiek dėl klimato kaitos, tiek dėl socialinių priežasčių, tiek dėl visuomeninės fizinės ir psichologinės sveikatos, tiek dėl elementarios ekonominės naudos kurią yra labai sunku suskaičiuoti ir suprasti vien žiūrint į grynus ekonominius rodiklius. Ir, skirtingai negu su visokiais erdvėlaiviais ir Teslų tuneliais, mes žinom iš kitų valstybių ir Lietuvos patirties, kad viešasis transportas, net jeigu jis neapsimoka, atneša objektyvią naudą visuomenei ir valstybei, o jo trūkumas nešą objektyvią žalą.

Įsikalkit sau į galvas: jokia išsivysčiusio pasaulio valstybė nebūtų pažengusi toliau 19-ojo amžiaus lygio jeigu visi būtų mąstę vien "apsimoka/neapsimoka/yra/nėra paklausos" kriterijais, ir Lietuva nėra kažkokia išimtis. Pagaliau palikit tą LLRI smegenų puvinį istorijos gėdos lentynoje jeigu norite, kad Lietuva nebūtų kažkokiu Europos užkampiu, į kurį važinėtų urban explorer'iai vien tam, kad pamatytų dilgelėm užaugusius geležinkelius ir miestelius.