Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Geležinkelių elektrifikacija Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Fulgur
    replied
    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
    Sunkiai tikėtina.
    Sutinku, kad sunkiai. Ir be prisiminimų, dokumentų ar nuotraukų su pradėtomis statyti atramomis galima laikyti, kad nėra tiesioginių įrodymų, o tik tam tikros prielaidos. Visgi tos prielaidos ne tokios ir mažos:
    -visoje Lietuvos teritorijoje ~1985-88 vyrauja vienkelis geležinkelis išskyrus:
    a)Nesterovas-Kybartai-Kaunas-Vilnius-Gudagojis (tolimiausia Pabaltijo gel. st.) su atšaka Kaišiadorys-Kėdainiai.
    b) Vilnius-Dūkštas.
    -taigi dvikelio vystymas atkarpoje Marcinkonys - Valkininkai tampa reikšminga detale. Kad buvo pasirinkta ši, o ne kuri kita vieta. Žemėlapiuose 1982 dar žymimas vienkelis, o 1985 kai kuriuose, 1988 visuose kuriuos radau - dvikelis. Pabaltijo tolimiausia stotis Poreče arba Druskininkai (kaip skaičiuosi).
    -el. traukiniai jau buvo įsisavinti, buvo visa infrastruktūra jiems aptarnauti.
    -buvo gana intensyvus eismas Vilnius-Varėna ruože.
    -Gardinas, Daugpilis, Gudagojis tuo metu neturėjo el. linijų, todėl krovininei traukai tuo metu jos nebuvo svarbios.
    -Daupilis buvo dvigubai mažesnis už Gardiną, o Gardinas tik trečdaliu už Kauną. Todėl dėl keleivių skaičiaus ir nedidelio atstumo buvo perspektyva Vilnius-Gardinas.

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė Fulgur Rodyti pranešimą
    Matome, kad vienkelį keitė dvikelis, o kartu "atsilikdama" ėjo elektrifikaciją. Taigi mano argumentuotas spėjimas: ruožas Valkininkai-S. Trakai turėjo būti elektrifikuotas priemiestinių traukinių eismui kokiems 1992 m.
    Sunkiai tikėtina.

    Komentuoti:


  • Fulgur
    replied
    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
    Tos krypties elektrifikavimas būtų buvęs nelogiškas, ten nebuvo tokių didelių krovinių ir keleivių srautų, kad dyzelinė trauka nesusitvarkytų (Daugpilio kryptis buvo labiau apkrauta).
    Pažiūrėjus skirtingų metų topografinius žemėlapius matome sekančiai:
    Marcinkonys<-x(Varėna)x(Pamerkiai)x(Valkininkai)x->S.Trakai
    1976 m. 1V1P1V2
    1981 m. 1V1P1V2
    1985 m. 1V1P1-2*V2 (*skirtingi žemėlapiai skirtingai paišo)
    1988 m. 2V2P2ELV2EL

    Matome, kad vienkelį keitė dvikelis, o kartu "atsilikdama" ėjo elektrifikaciją. Taigi mano argumentuotas spėjimas: ruožas Valkininkai-S. Trakai turėjo būti elektrifikuotas priemiestinių traukinių eismui kokiems 1992 m. Elektrinio traukinio elementai - stulpai, laidai turėjo pradėti atsirasti anksčiau, nes žemėlapis skirtas orientavimuisi. T.y. svarbiau kaip atrodo, o ne kaip veikia iš tikrųjų.

    P.S. Turime žemėlapius:
    1

    2

    Komentuoti:


  • kotofeich1
    replied
    Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
    O Daugpilio ruože iki Vilniaus srautas buvo, ar tiesiai per nuovažą link Kenos į Baltarusiją?
    Kiek žinau, tai nuovaža dar tarybiniais metais buvo panaikinta.

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    O Daugpilio ruože iki Vilniaus srautas buvo, ar tiesiai per nuovažą link Kenos į Baltarusiją?

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Tos krypties elektrifikavimas būtų buvęs nelogiškas, ten nebuvo tokių didelių krovinių ir keleivių srautų, kad dyzelinė trauka nesusitvarkytų (Daugpilio kryptis buvo labiau apkrauta).

    Komentuoti:


  • Fulgur
    replied
    Štai tas (arba kitas) žemėlapis. Nomenklatūros nėra. Elektrifikacija baigiasi ties Pamerkiais. Man klaidai nurašyti atrodo per paprastas kelias. Aišku, jei nėra jokio kito paaiškinimo, tuomet lieka klaida.

    Nuoroda

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Tai, ko gero, yra klaida, nes tame žemėlapyje geležinkelis nuo Valkininkų link Marcinkonių parodytas kaip elektrifikuotas ir dvikelis. Priežastimi gali būti tai, kad 1989 elektrifikavo atkarpą (1435mm) nuo Lenkijos sienos iki Gardino ir kartografai paprasčiausiai nesustojo reikiamoje vietoje.

    Komentuoti:


  • lietus
    replied
    Paskutiniuose, devintame praeito amžiaus dešimtmetyje, išleistuose kariniuose topografiniuose sovietų žemėlapiuose, ruožas nuo Senųjų Trakų iki Gardino žymimas kaip elektrifikuotas, matyt po 90-tųjų buvo rimti planai tai realizuoti.

    Komentuoti:


  • uH1978
    replied
    Parašė Salvijus Rodyti pranešimą
    Klausimas ar prasidėjo darbai Baltarusijos pusėje?
    Rudenį nieko nepastebėjau...
    Pries Kaledas teko i Minska ir atgal nuvykti traukiniu, tai kazko nepastebejau jokiu darbu. Nors specialiai ziurejau.

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė Salvijus Rodyti pranešimą
    Todėl, kad Pabaltijo geležinkelių valdyba buvo Rygoje, o ne Vilniuje, ir apie Rygą imtasi elektrifikuoti visas linijas.
    Atkarpa Baloži - Jelgava buvo elektrifikuota 1972, po to Latvijoje jokių darbų nebuvo apie dešimtmetį, kai pradėjo elektrifikuoti liniją iki Siguldos (liko nebaigta). Per tą laiką elektrifikavo Vilniaus ir Kaliningrado mazgus ir beveik 100km apilnk Taliną.

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    Parašė Salvijus Rodyti pranešimą
    Klausimas ar prasidėjo darbai Baltarusijos pusėje?
    Rudenį nieko nepastebėjau...
    http://www.miestai.net/forumas/showp...&postcount=113

    Komentuoti:


  • Salvijus
    replied
    Parašė Fulgur Rodyti pranešimą
    Šia gražia proga norėčiau pasiteirauti, gal kas žino, kodėl po 1975 nebuvo elektrifikuoti:
    a) Vilniaus-Daugpilio ruožas keleiviams vežti.
    b) bent svarbiausi krovininiai ruožai.

    Elektrifikacija yra sudėtingas dalykas pradedant nuo mokymo institucijų, kurios ruošia specialistus, ir baigiant priežiūros ir remonto pajėgumais, kurie užtikrina sėkmingą eksploataciją. Įvaldžius technologiją trumpame ruože akivaizdu, kad efektyvumas yra mažas (reikia išlaikyti panašius remonto-priežiūros pajėgumus ar tai 130 km ar tai 600 km).
    Todėl, kad Pabaltijo geležinkelių valdyba buvo Rygoje, o ne Vilniuje, ir apie Rygą imtasi elektrifikuoti visas linijas.

    Komentuoti:


  • Salvijus
    replied
    Klausimas ar prasidėjo darbai Baltarusijos pusėje?
    Rudenį nieko nepastebėjau...

    Komentuoti:


  • Mindzius-LT
    replied
    Iš Vilniaus Minską traukinys pasieks per porą valandų

    <...>

    Šiuo metu vykdomi geležinkelio ruožo nuo Naujosios Vilnios iki sienos su Baltarusija elektrifikacijos darbai. Juos pabaigus, kitąmet elektrinis traukinys pradės kursuoti iš Vilniaus į Minską, informuoja AB „Lietuvos geležinkeliai“. Šiuo metu dyzeliniu traukiniu Minską galima pasiekti per pustrečios valandos.

    <...>

    Antradienį minint geležinkelio elektrifikacijos Lietuvoje keturiasdešimtmetį, skelbiama, jog mūsų šalyje iš 1.767 km geležinkelio bėgių elektrifikuoti yra 122 km – nuo Naujosios Vilnios iki Kauno ir nuo Vilniaus iki Trakų.
    Planuojama, kad iki 2020 m. kontaktinis elektros tinklas geležinkelio ruožu bus nutiestas iki Radviliškio, o iki 2030-ųjų – iki Klaipėdos. Elektrifikuota linija iki Klaipėdos leistų pigiau per Lietuvos teritoriją vežti krovinius iš Baltarusijos.

    Pirmasis elektrinis traukinys prieš keturis dešimtmečius pajudėjo iš Vilniaus į Kauną. Iki šių dienų jis išliko populiariausiu maršrutu, juo kasmet pervežama apie 1,2 mln. keleivių. Nuo 2008 m. pabaigos keleiviai šiuo maršrutu taip pat vežami ir dviaukščiais traukiniais, „Lietuvos geležinkeliai“ turi įsigiję 10 tokių traukinių. Elektriniai traukiniai ir elektrovežiai neteršia aplinkos, yra greitesni ir galingesni, jų mažesnės veiklos sąnaudos nei dyzelinių.

    Komentuoti:


  • Fulgur
    replied
    Šia gražia proga norėčiau pasiteirauti, gal kas žino, kodėl po 1975 nebuvo elektrifikuoti:
    a) Vilniaus-Daugpilio ruožas keleiviams vežti.
    b) bent svarbiausi krovininiai ruožai.

    Elektrifikacija yra sudėtingas dalykas pradedant nuo mokymo institucijų, kurios ruošia specialistus, ir baigiant priežiūros ir remonto pajėgumais, kurie užtikrina sėkmingą eksploataciją. Įvaldžius technologiją trumpame ruože akivaizdu, kad efektyvumas yra mažas (reikia išlaikyti panašius remonto-priežiūros pajėgumus ar tai 130 km ar tai 600 km).

    Komentuoti:


  • donatasa
    replied
    Prieš 40 metų iš Vilniaus į Kauną išvyko pirmasis elektrinis traukinys

    http://www.ivilnius.lt/naujienos/tra...69643d33373338

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    O kam krovininiams elektrovežiams važiuoti iš Vaidotų į Vilnių?
    Ir BČ elektrovežiai spėju tik iki Kenos važiuos. O keleiviniai iki Vilniaus.

    Komentuoti:


  • Vitas
    replied
    Parašė Vitas Rodyti pranešimą
    Ar liniją Kyviškės-Nemėžis-Vaidotai elektrifikuoti numatoma (kad prekinius traukinius iš Baltarusijos galėtų iki Vaidotų traukti elektrovežiai).
    Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
    Ir ten vyksta pamatų betonavimas atramoms.
    Kur dings į Vaidotus prekinius traukinius atitempę BČ elektrovežiai?
    Tuoj pat gaus sąstatus atgal ir išvažiuos?
    Liks "ilsėtis" Vaidotuose?
    Per Kyviškes rezervu atvažiuos ilsėtis į Vilnių?
    Bus elektrifikuojama ir linija Vilnius-Kirtimai-Vaidotai, tai tie elektrovežiai į Vilnių atvažiuos artimiausiu keliu?

    Kuris variantas teisingas?

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė Arelis Rodyti pranešimą
    Vilnius - N.Vilnia - Pasienis ir atšaka N.Vilnia - Elektrodepas bus su naujomis atramomis. Ar tai reiškia, kad keleivinių traukinių greitis bus iki 160 km/h?
    Ne. Pats kelias tokiems greičiams nėra pritaikytas. Gal kada nors ateityje.

    Komentuoti:

Working...
X