Rail Baltica II atšaka Kaunas-Vilnius

[Al1]

Nereikia jokio ten geležinkelio per centrą kilpomis.

[index]

Tiek, kad geriau kasti kur toliau nuo Katedros aikštės, nes ten po aikšte pelkė, dėl ko prasidėtų purvo nuošliaužos ir potvyniai griovyje. O dar garantuotai atkastum kokio šešto amžiaus Vilniaus namus (kaip kad buvo po Valdovų rūmais ), tai kilometro statyba kokius 20 metų užtruktų.

Bet požeminė Konstitucijos prospekto stotis būtų puiku. Ilgainiui būtų galima antrą viešojo transporto hubą (po Stoties) įrengti.

[Palpatine]

Tiek, kiek reikės. Tunelį Vilniaus sąlygom galima ir greit iškast to norint. Kaip vienas forumietis vis kartoja, reikia Lietuvai būt ambicingai
Va, Geteborge irgi po istoriniu senamiesčiu rausia tunelį (West Link):

[Aleksio]

Kiek laiko statys tokio ilgio tunelį (Pilaitė - Stotis)?

[Sula]

Greitasis geležinkelis pro Katedrą - drąsu.

[Palpatine]

Mano manymu, geriausia RB į Vilnių vesti pro Grigiškės, Gudelius palei elektros tinklus, pro Spaudos rūmus, Europos a. iki oro uosto. Vis dėl to, didžioji dalis vilniečių gyvena šiaurinėje dalyje, o VT kažkokio tobulinimo žymaus nenusimato.

[alga]

Ten nekeli namai o keliasdešimt namų Maciuliškių g.

Kad ne lyg.

[John]

Aha, nuo stotoes miesto centinėje dalyje, matai, efekto nebus. Tai kyla klausimas, nafig tas keleiviams skirtas RB iš viso reikalingas? Kroviniams pakanka ir esamo geležinkelio su esamais greičiais.

Tam, kad galėtų būti tiesioginiai servisai į Varšuvą, Rygą, Taliną etc.

[Al1]

Aha, nuo stotoes miesto centinėje dalyje, matai, efekto nebus. Tai kyla klausimas, nafig tas keleiviams skirtas RB iš viso reikalingas? Kroviniams pakanka ir esamo geležinkelio su esamais greičiais.

[ejs-ejs]

Jau forume daug kartų rašyta, kodėl keleivinės stotys neturi būti už centro. Dabar miestai tiek nesiplečia kiek XIX ar XX a. Ir šiaip stengiamasi stotį kuo arčiau centro daryti, ar net po centru pasikasti. Vokietijos miestų pavyzdžiai puikiai iliustruoja naujas tendencijas. O oro uostai visai kas kita.

Matai, stotis nėra tik peronas ir keli bėgiai. Ji paskui save tempia ir krovinius bei aptarnavimą. Galima įrengti ir vien tik keleivinę stotį, bet ekonominis efektas vietovei bus minimalus. Pvz Senuosiuose Trakuose pastatė maisto produktų gamyklą ir vienas išpagrindinių kriterijų - galimybė turėti geležinkelio atšaką.

Prisiverčiau perskaityti SWECo atskaitą. Panašu kad "Vilnius Hbf" išlaikymas įrašytas projektavimo užduotyje ir su tuo nepasiginčysi. Beje, gal kas žinot kur padėta 2020-04-22 SWECO ataskaita? Noriu pamatyti pirmines alternatyvas.

[Brokeris]

Gamykla ir keli namai dar nieko palyginus su reljefu. Čia bent poros rimtų tiltų reiktų norint palaikyti normalų greitį.

Ten nekeli namai o keliasdešimt namų Maciuliškių g.

[Romas]

Pranešimai apie lėktuvų susisiekimo privalumus, teroristus lėktuvuose bei Kinijos ekonomikos ir klimato atšilimo niuansus ištrinti / perkelti / nukopijuoti į labiau tinkamas temas.

[taccido]

Tai SWOT ar panašios analizės reikalas. Primenu kad per paskutinius 100 metų Vilnius plėtėsi į šiaurę ir į vakarus, apleisdamas rytinę ir pietinę kryptis.
Oro uostų miesto centre niekas kažkodėl nedaro (išskyrus Lonon City, bet ten kita istorija), nors jų įtaka miestui panaši kaip geležinkelio stoties.

Jau forume daug kartų rašyta, kodėl keleivinės stotys neturi būti už centro. Dabar miestai tiek nesiplečia kiek XIX ar XX a. Ir šiaip stengiamasi stotį kuo arčiau centro daryti, ar net po centru pasikasti. Vokietijos miestų pavyzdžiai puikiai iliustruoja naujas tendencijas. O oro uostai visai kas kita.

[Sula]

Ko gero didžioji dali Londono centro stočių. Prieš 150 metų

Tuomet "griauti kvartalus" buvo geresnės galimybės nei XXI a.
Bet tema ne apie tai.

[alga]

Gal ir nekoks planas, bet kodėl nauja stotis negali būti prie Gariūnų?

Pagal siūlomus planus galima nuspėti, kad iškelti reikalavimai, kad bent atšakos pasiektų intermodalinį terminalą Vaidotuose bei oro uostą, kas su terminalu Gariūnuose prastai rišasi. Na, ir stotis miesto centre yra vertybė, kuria būtų gaila nepasinaudoti.

[ejs-ejs]

Gal jau reikia vieną kartą išmesti iš galvos tą marazmą su stočių iškėlimu į miestų pakraščius ar už miestų. Visur, kur VT daromas dėl keleivių, o ne keleiviai egzistuoja dėl VT, dabar stengiasi stotis daryti netgi miesto centre.

Tai SWOT ar panašios analizės reikalas. Primenu kad per paskutinius 100 metų Vilnius plėtėsi į šiaurę ir į vakarus, apleisdamas rytinę ir pietinę kryptis.
Oro uostų miesto centre niekas kažkodėl nedaro (išskyrus Lonon City, bet ten kita istorija), nors jų įtaka miestui panaši kaip geležinkelio stoties.

Kur įrodymas, kad tai dėl žmogaus veiklos, o ne natūralus klimato kitimas? Pavyzdžių, kaip klimatas keitėsi ir gan staiga istoriniu periodu pakanka, tuo tarpu antropogeninė įtaka klimato kitimui iš piršto iščiulpta.

Tęskite kolega. Labai įdomu pamatyti šaltinius. Ypač kurie teigia "keitėsi staiga", kas turėtų tilpti į tarkim 1000 metų (nes datavimo paklaida).

[Al1]

Gal ir nekoks planas, bet kodėl nauja stotis negali būti prie Gariūnų?
Vietos kaip ir yra, linija eitų pro Grigiškes ir nedarytų tų bereikalingų kilpų. Belieka atvesti miesto VT. Manau Grigiškėse su trasa galima elgtis laisviau nei ant Tūkstantmečio g. viaduko. Arba ties Rykanatai keltis į kitą Neris pusę ir stotį numatyti prie Vilniaus Vakarinui aplinkkelio?
Trakų vokės pliusai: lieka toka pačioje Neries terasoje ir naudojama esama stotis. Minusas - reikia rekonstruoti Vilniaus mazgą. Įdomu būtų pamatyit trasos parinkimo kriterijų analizę.

Gal jau reikia vieną kartą išmesti iš galvos tą marazmą su stočių iškėlimu į miestų pakraščius ar už miestų. Visur, kur VT daromas dėl keleivių, o ne keleiviai egzistuoja dėl VT, dabar stengiasi stotis daryti netgi miesto centre.

Prieš 30 metų Lietuvoje buvo galima slidinėti.
Pernai praktiškai nebuvo žiemos.

Kur įrodymas, kad tai dėl žmogaus veiklos, o ne natūralus klimato kitimas? Pavyzdžių, kaip klimatas keitėsi ir gan staiga istoriniu periodu pakanka, tuo tarpu antropogeninė įtaka klimato kitimui iš piršto iščiulpta.

[Sula]

Kokios dar trys? RB viena.

alga paveiksliukuose keliais postais aukščiau aiškiai parodyta.

[ejs-ejs]

Čia pirmam variante (S1) įdomiai galvoja pravingiuot pro Lentvario apylinkes. Pats netoliese gyvenu, tai pasidarė smalsu, ką čia konkrečiai griaus. Pabandžius užmesti ant žemėlapio išeina va kaip. Kabina keletą namų Mačiuliškių kaime, bei Amalvos gamyklos kampą, ten dabar lyg parkingą įrenginėja, ir „Kalvų terasų“ kvartaliuko kampą.

Gal ir nekoks planas, bet kodėl nauja stotis negali būti prie Gariūnų?
Vietos kaip ir yra, linija eitų pro Grigiškes ir nedarytų tų bereikalingų kilpų. Belieka atvesti miesto VT. Manau Grigiškėse su trasa galima elgtis laisviau nei ant Tūkstantmečio g. viaduko. Arba ties Rykanatai keltis į kitą Neris pusę ir stotį numatyti prie Vilniaus Vakarinui aplinkkelio?
Trakų vokės pliusai: lieka toka pačioje Neries terasoje ir naudojama esama stotis. Minusas - reikia rekonstruoti Vilniaus mazgą. Įdomu būtų pamatyit trasos parinkimo kriterijų analizę.

[alga]

Kokios dar trys? RB viena.

Kaip suprantu, kalba eina apie


Bet bijau, kad realybė padiktuos, kad 3 variantas neįmanomas (kerta Naujojo Lentvario botaninį draustinį, gyvenamuosius kvartalus, sukapoja daug kelių ir vietinių gatvių), o antras irgi nedidelė vertė už daug pinigų, tai pridės standartinę vėžę ant dabartinio pylimo ir tiek.