Rail Baltica II

[liutass]

Och tie latviai, parazitai... Mes jiems terminala pas save pastatem, rygieciams RB apendiksa i Vilniu nutiesem, o jie mums spyga! Ir dar aliektra is priesu AE pirks. Greiciausiai ir bolsevikus per Jelgava ir Daugpili praleis i Lietuva. Ir dar krepsinyje daro... Kokie jie braliukai, tfu..

[Lettered]

Gal jiems "nenaudinga", kad Lietuva iš viso egzistuoja? Bet tai būtų kažkokia žiurkių stiklainyje logika. Yra interesų derinimo etika, ir remiantis tuo privalu derėtis tarp valstybių lyg ir deklaruojančių save labiau nei draugiškomis.

Och tie latviai, parazitai... Mes jiems terminala pas save pastatem, rygieciams RB apendiksa i Vilniu nutiesem, o jie mums spyga! Ir dar aliektra is priesu AE pirks. Greiciausiai ir bolsevikus per Jelgava ir Daugpili praleis i Lietuva. Ir dar krepsinyje daro... Kokie jie braliukai, tfu..

Terminalas nebuvo statomas kaip regioninis ir latviai jame net nedalyvavo, čia tik dabar pavyko juos pajungti jau gerokai po pastatymo, ministerijos ir dujų tiekimo įmonių dėka. O dydis čia kitas klausimas, kai buvo planuojamas, buvo visai kitas dujų poreikis, tiesiog apsiskaičiavimas ir kaip Lietuvoje įprasta, bendros strategijos nebuvimas, kai viena ranka investuoja į atsinaujinančią energetiką, kita į iškastinį kurą.

[ejs-ejs]

Kokiam balansavimui? Rusija nežada nei elektros atjungti, nei jos nutraukti, nes Kaliningrado sritis yra ir per Lietuvą ji sujungta Baltarusija ir likusia Rusija.

Iš kur tokios užtikrintos žinos? "Družba" sugedo per vieną naktį. Kaip ir muitinės informacinės sistemos stringa tik lietuviškiems vilkikams.

Šiemet net po dviejų priėmimo turų į aukštąsias liko neužpildytų valstybinių vietų. Lietuvai galas, nes jau ir jaunimo nebėra daug... Visi tepa slides.

Kur tai girdėta? O gal tiesiog valstybė per daug ir per gerai finansuoja aukštąjį mokslą? Prieš 20 metų baigęs mokyklą su 6 vidurkiu 10 balų sistemoje, į jokį Universitetą gali net nebandyti stoti. Dabar - prašom, į VF vietą pateksi. Todėl tie, kurie nenori mokytis su dvejetukininkais, tepa slides ten, kur išsilavinimas šį tą reiškia.

Grįžtant prie geležinkelių, galima buvo seniausiai įvesti tokius mokesčius ir Lietuvoje ir perkelti didelę dalį krovinių ant esamo geležinkelio. Geležinkelis YRA seniausiai. Ir tik nereikia pasakų sekti apie greičius, nes kroviniai vis tiek riedės ne daugiau 80 km/h greičiu (nes dar 1435 mm erdvėje daugybė prekinių vagonų, kurie greičiau važiuoti negali).

LG rūpi tik Rytų-Klaipėdos krovinių srautas, kitoms kryptims nelieka nei noro, nei valios. Koks krovinių srautas per Joniškis - Eleja liniją? Ar tik ne toks pat kaip Mockava - Trakiszki? Atvežus vilkiku puspriekabes, jas kažkur reikia pakrauti nuo rampų (Kalvarija? Suwalki?) ir kažkur nukrauti (Kaunas? Radviliškis? Jelgava?) - deja, šiuose taškuose iki šiol nėra ir nebuvo jokios tam skirtos infrastruktūros (neskaitant šviežio Kauno terminalo). Šeštokai? O kaip iki jų privažiuoti?

Aišku, žymiai paprasčiau paimti lengvus RU, BY ir KZ tranzitus, negu kad pradirbti naują koridorių ant 1520 mm vėžės.

Keleiviai: nuėmėm traukinius visur, kur tik galėjom. Kur negalėjom, paleidom tokius, kad niekas jais nevažiuotų (pvz privemtas vagonas be šviesos ir palydovų traukinyje Vilnius - Klaipėda) ir paskui stebimės kad žmonės persėdo į automobilius. O kur dar persėsti, jei autobusų parkai pasielgė taip pat? Vietoj to kad nutiesti 20 km kelio į Druskininkus, geriau išbombint jų geležinkelio stotį ir kelią iki sienos? Bet nenaudojamų stotelių renovuot nepamirštam, kaip ir perdažyti užrūdijusių šviesoforų.

[marius_]

Gerbiu.

[Al1]

Iš kur tokios užtikrintos žinos? "Družba" sugedo per vieną naktį. Kaip ir muitinės informacinės sistemos stringa tik lietuviškiems vilkikams.

Nereikia painioti priežasčių su pasekmėm. Tiek dėl "Družbos", tiek dėl vilkikų kalta Lietuva. Taigi, gauna, ko nusipelnė. Nenorėjo "Ivano prie vamzdžio prileisti", neteko vamzdžio. Pindosai norėjo MN gauti - Kiesams galvas nupjovė ir Lietuva už MN dar ir primokėjo (nuostolių dengimas valstybės sąskaita). Pakaks čia to, kai šis režimas žlugs, tokios aferos kaip MN, terminalai, atominė elektrinė ir daugybė kitų, tame tarpe ir RB, bus atitinkamai įvertintos teisėtvarkos ir daug kam bus labai chrenova. Labai aktyviai sankcijas prastūminėjo ir už jas šokinėjo - muitinės problemos tai tik labai menkas Rusijos atsakas.

Kur tai girdėta? O gal tiesiog valstybė per daug ir per gerai finansuoja aukštąjį mokslą? Prieš 20 metų baigęs mokyklą su 6 vidurkiu 10 balų sistemoje, į jokį Universitetą gali net nebandyti stoti. Dabar - prašom, į VF vietą pateksi. Todėl tie, kurie nenori mokytis su dvejetukininkais, tepa slides ten, kur išsilavinimas šį tą reiškia.

Kasmet vis buvo užpildomos visos valstybinės vietos, o šiemet - ne. Valstybė vietų skaičiaus nepadidino. Vadinasi vienintelė priežastis - demografinė. Visos kitos - kaip kad "prasta" mokslo kokybė (o kokiame trečiarūšiame Vakarų universitete ji geresnė? Į prestižines aukštąsias Vakaruose įstoja vienetai (labai gabūs arba turtingi) ir tai jokios įtakos neužpildytų vietų atsiradimui neturi), brangus mokslas (kai valstybinės vietos neužpildytos) yra pasakos ir nesąmonė. Lietuvoje nėra jokių perspektyvų ir tą supranta net abiturientas. Tai kam čia mokytis, jei galima iš karto emigruoti ir dirbti bei uždirbti daugiau nei Lietuvoje uždirba, tarkim, aukštosios profesorius... Kitas dalykas, kad emigruoja šeimomis ir todėl vidurines baigia vis mažiau ir mažiau vaikų ne vien dėl to, kad gimstamumo duobę, bet ir prie to prisideda emigracija su šeimom.
99 proc. stojančių yra baigę einamais metais ar keli metai atgal. Kas baigė prieš 20 metų praktiškai neturi jokių šansų įstoti, nes yra konkursinio balo sudarymo ypatumai, kurie leidžia tokius senius, norinčius studentauti, atsijoti. Jiems šviečia tik mokamos vietos. O jei vienetiniai atvejai pasitaiko, tai nieko tokio.
Tepa slides ne dėl universitetų ar "prasto" mokslo, o dėl perspektyvų nebuvimo Lietuvoje.

LG rūpi tik Rytų-Klaipėdos krovinių srautas, kitoms kryptims nelieka nei noro, nei valios. Koks krovinių srautas per Joniškis - Eleja liniją? Ar tik ne toks pat kaip Mockava - Trakiszki? Atvežus vilkiku puspriekabes, jas kažkur reikia pakrauti nuo rampų (Kalvarija? Suwalki?) ir kažkur nukrauti (Kaunas? Radviliškis? Jelgava?) - deja, šiuose taškuose iki šiol nėra ir nebuvo jokios tam skirtos infrastruktūros (neskaitant šviežio Kauno terminalo). Šeštokai? O kaip iki jų privažiuoti?

Aišku, žymiai paprasčiau paimti lengvus RU, BY ir KZ tranzitus, negu kad pradirbti naują koridorių ant 1520 mm vėžės.

Keleiviai: nuėmėm traukinius visur, kur tik galėjom. Kur negalėjom, paleidom tokius, kad niekas jais nevažiuotų (pvz privemtas vagonas be šviesos ir palydovų traukinyje Vilnius - Klaipėda) ir paskui stebimės kad žmonės persėdo į automobilius. O kur dar persėsti, jei autobusų parkai pasielgė taip pat? Vietoj to kad nutiesti 20 km kelio į Druskininkus, geriau išbombint jų geležinkelio stotį ir kelią iki sienos? Bet nenaudojamų stotelių renovuot nepamirštam, kaip ir perdažyti užrūdijusių šviesoforų.

Pakaks viskuo kaltinti tik LG. Valstybė kalta ne mažiau, nes ji formuoja politiką. Nėra politikos atitinkamos, ir turime tą ką turime. LG yra komercinė įmonė ir iš jos reikalaujama tik pelno. O kokiais būdais ji tai pasieks, valstybei nerūpi. Todėl LG irgi negali amžinai užsiimti labdara. Geležinkelių linijų uždarymas nėra LG kompetencija. Sprendimą uždaryti liniją priima seimas ar vyriausybė. Valstybiniu mastu gi nieko nebuvo daroma ta linkme, kad kroviniai važiuotų iš Vakarų Europos ar į ją geležinkeliu. Vien tik geležinkelio linijos atidarymas savaime nieko neduoda. Tačiau valstybė nuo tolimesnių veiksmų nusiplovė, pradėjo tik svaigti apie RB, kuri kaip stebukladarys viską išspręs, svarbu tik ją nutiesti.
Kas dėl keleivių, tai žmonės pabėgo ir iš autobusų, nes valstybė vykdė masinės automobilizacijos politiką, naikindamą visą VT, ne tik traukinius, bet ir autobusus.

[ejs-ejs]

Nereikia painioti priežasčių su pasekmėm. Tiek dėl "Družbos", tiek dėl vilkikų kalta Lietuva. Taigi, gauna, ko nusipelnė. Nenorėjo "Ivano prie vamzdžio prileisti", neteko vamzdžio.

Labai naudinga dirbti su tokia valstybe, kuriai nieko nereiškia pasirašytos sutartys.
Tik leiskite paklausti, kuo čia vilkikai dėti?

Pindosai norėjo MN gauti - Kiesams galvas nupjovė ir Lietuva už MN dar ir primokėjo (nuostolių dengimas valstybės sąskaita). Pakaks čia to, kai šis režimas žlugs, tokios aferos kaip MN, terminalai, atominė elektrinė ir daugybė kitų, tame tarpe ir RB, bus atitinkamai įvertintos teisėtvarkos ir daug kam bus labai chrenova. Labai aktyviai sankcijas prastūminėjo ir už jas šokinėjo - muitinės problemos tai tik labai menkas Rusijos atsakas.

Ką tik skaitėme alternatyvios istorijos pamoką.

Kasmet vis buvo užpildomos visos valstybinės vietos, o šiemet - ne. Valstybė vietų skaičiaus nepadidino. Vadinasi vienintelė priežastis - demografinė.

Viena iš priežasčių - atviras putojimas kokios blogos aukštosios mokyklos ir kad jas reikia naikinti kaip tarakonus. Esant tokiai komunikacijai tie, kas gali įstoti į nemokamas vietas užsienyje, tą ir daro. Buvau priėmimo komisijoje ir kalbėjausi su tais, kurie 1 etape nepasirašė sutarčių.

Visos kitos - kaip kad "prasta" mokslo kokybė (o kokiame trečiarūšiame Vakarų universitete ji geresnė?

Tu nepatikėsi. Beje, kas yra "trečiarūšis"?

Pakaks viskuo kaltinti tik LG. Valstybė kalta ne mažiau, nes ji formuoja politiką. Nėra politikos atitinkamos, ir turime tą ką turime. LG yra komercinė įmonė ir iš jos reikalaujama tik pelno. O kokiais būdais ji tai pasieks, valstybei nerūpi.

Tiksliau Susisiekimo ministerija automatu laimino bet kokius LG sprendimus.

Todėl LG irgi negali amžinai užsiimti labdara. Geležinkelių linijų uždarymas nėra LG kompetencija. Sprendimą uždaryti liniją priima seimas ar vyriausybė. Valstybiniu mastu gi nieko nebuvo daroma ta linkme, kad kroviniai važiuotų iš Vakarų Europos ar į ją geležinkeliu. Vien tik geležinkelio linijos atidarymas savaime nieko neduoda. Tačiau valstybė nuo tolimesnių veiksmų nusiplovė, pradėjo tik svaigti apie RB, kuri kaip stebukladarys viską išspręs, svarbu tik ją nutiesti.

Primenu, nuo Kalvarijos iki Talino 1520 mm geležinkelio linija ėjo jau 1990 metais. Ir LG nieko nepadarė kad šia linija važiuotų tarptautiniai kroviniai. Paskui verkia kad baltarusiai atsiuntę 2 vagonais mažiau krovinių. per mėnesį.

Kas dėl keleivių, tai žmonės pabėgo ir iš autobusų, nes valstybė vykdė masinės automobilizacijos politiką, naikindamą visą VT, ne tik traukinius, bet ir autobusus.

Valstybė bėgo paknopstom besivydama automobilizacijos bangą, kurią sukėlė VT maršrutų mažinimas 1990-1995 metais.

[Al1]

Labai naudinga dirbti su tokia valstybe, kuriai nieko nereiškia pasirašytos sutartys.
Tik leiskite paklausti, kuo čia vilkikai dėti?

Nieko nereiškia? Konkrečiai, kokias sutartis sulaužė? Nes vien tik ir girdisi bliovimas daugybę metų be faktų pateikimo.
Prie ko vilkikai? O gal Rusija neturi teisės atsakyti į sankcijas? Ne Rusija pradėjo visą tai, Vakarai net nebuvo nustoję šaltojo karo vesti prieš Rusija, tik kad Rusija buvo silpna ir negalėjo atsakyti. Bet kai prie Putino šiek tiek sutvirtėjo, tai, matai, ajajai, agresyvi Rusija... Kai agresija kyla tik iš Vakarų pusės.
Geriau neatsakinėk, nes tema ne apie tai.

Ką tik skaitėme alternatyvios istorijos pamoką.

Alternatyvi istorija tai ta, kuri dabar laikoma oficialia. Taip pat ir alternatyvi realybė, kas liečia šių dienų įvykius, ir ypač nuo 2014 m.

Viena iš priežasčių - atviras putojimas kokios blogos aukštosios mokyklos ir kad jas reikia naikinti kaip tarakonus. Esant tokiai komunikacijai tie, kas gali įstoti į nemokamas vietas užsienyje, tą ir daro. Buvau priėmimo komisijoje ir kalbėjausi su tais, kurie 1 etape nepasirašė sutarčių.

Tu nepatikėsi. Beje, kas yra "trečiarūšis"?

Vėl pasakos. Stojančių į užsienio universitetus yra dešimtys, gal pora šimtų per metus. Statistiškai žiūrint jie jokios įtakos bendrai nepadaro. Dar kartą kartoju, kad Lietuvoje katastrofiškai mažėja abiturientų ir tai yra tiesioginė demografinės duobės pasekmė bei masinės emigracijos ištisų šeimų rezultatas. Plius abiturientų emigracija, kurių 99 proc. iš karto emigruoja dirti užsienyje, o ne mokytis.

Kas dėl aukštųjų jungimo, tai yra visiškai reikalingas ir natūralus procesas. Tiek aukštųjų tokiai šaliai kaip Lietuva nereikia. Kitas dalykas, kad valstybėje nėra pinigų (vėlgi, kodėl jų nėra, jei ekonomikoje viskas taip "gerai") švietimui ir mokslui. Ir man nereikia sekti pasakų. Pats dirbu aukštojoje, todėl turiu žinių. Valstybė pasakė - pinigų NĖRA ir nebus. Teks tenkinti tais, kurie yra. Todėl reikia jungtis. Jei nesusijungsite iš apačios, sujungsime iš viršaus. Aišku, yra klaninis-UAB'inis interesas prigriebti "optimizuojamų" aukštųjų mokyklų nekilnojamą turtą. O jis vertas kelių milijardų. Ir tie klanai turi nemažą įtaką procese. Tam, kad procesą pastumėti sparčiau, ir imtasi diskredituoti universitetus. Bet kokiu atveju, studentai nuo to nenukentės, nes niekas iš likviduojamo universiteto neišmes, priešingai, likviduojami universitetai bus prijungti prie stipiausių universitetų ir studentai baigdami gaus jų diplomus, o ne ten kokio Šiaulių universiteto ar pan....

Trečiarūšių universitetų pilna ir Vakarų Europoje. Gal visi vienodi? O gal čia vėl ta vergiškas mąstymas išlenda, kad Vakaruose viskas yra tik geriausios kokybės ir geriau nei pas mus? Kiek vien tik Vakarų Europoje yra universitetų? Keli tūkstančiai. Ir kiek iš jų patenka kad ir į 500-ą, kuriame yra ir, pavyzdžiui, Vilniaus universitetas? Galiausiai, aš iš viso skeptiškai vertinu tą reitingavimą, nes realiai tame nėra jokio objektyvumo. Na, bet tegu. Taigi, į kokius ten universitetus stoja abiturientai iš Lietuvos? Ar visi gali įstoti į oksfordus, harvardus? Ne. Nes tai ne pagal kišenę, o vien tik gabumų 99 proc. nepakanka. Tiksliau jie nieko nereiškia, nes gabius patys minėti ir panašūs universitetai atsirenka per olimpiadas. Tačiau tokių iš Lietuvos būna tik vienetai.

Tiksliau Susisiekimo ministerija automatu laimino bet kokius LG sprendimus.

O kas aukščiau stovi - ministerija ar jai pavaldi LG? Kieno žodis paskutinis? Ir kas kaltas, kad ministerijoje neatsirado valios nepriimti tokių sprendimų? Gal LG?

Primenu, nuo Kalvarijos iki Talino 1520 mm geležinkelio linija ėjo jau 1990 metais. Ir LG nieko nepadarė kad šia linija važiuotų tarptautiniai kroviniai. Paskui verkia kad baltarusiai atsiuntę 2 vagonais mažiau krovinių. per mėnesį.

Nes ne LG turėjo daryti ir formuoti pervežimų politiką, o valstybė ministerijos lygmenyje kaip minimum. Valstybė pasirinko automobilių transportą ir viskas. Kodėl? Klanininiai ir grupiniai interesai - automobilių transportu lengva gabenti krontrabandą;
- privatus verslas sau į kišenę - nusipirkai sunkvežimį ir veži. Geležinkeliai gi valstybiniai, sau į kišenę verslo nepadaryti teisėtai, o ne vagiant, sukčiaujant.
- nereikia mokėti už infrastruktūrą - kelius išlaiko valstybė, o geležinkelių linijas pati LG, ir tai įskaičiuojama į tarifą. Beje, geležinkeliai išlaiko ir automobilių kelius per akcizą už kurą.

Valstybė bėgo paknopstom besivydama automobilizacijos bangą, kurią sukėlė VT maršrutų mažinimas 1990-1995 metais.

Priežasčių ir pasekmių supainiojimas. Tai valstybė ir skatino automobilizaciją pati žlugdydama viešąjį transportą - visiškas nusišalinimas ir VT politikos nebuvimas. Tiksliau, laisva rinkos ranka viską išspręs. Taip, išsprendė labai greitai - jau 90-92 m. nebeliko miestų VT daugumoje rajonų centrų (o miesto maršrutai tarybiniais laikais buvo visuose rajonų centruose) ir smarkiai apkarpytas priemiestinis susisiekimas, taip pat ir tarpmiestis. Priežastis - nulinės investicijos porą metų iš eilės, dotacijų panaikinimas ir pasakymas išsilaikyti patiems privedė prie to. Tarpmiestis kiek mažiau, nes buvo komerciškai pelningas (ne visas, bet visumoje dauguma maršrutų), miesto ir priemiesčio susisiekimas ir tarybiniais laikais buvo dotuojamas. O žmonės pėsti vaikščioti net ir mieste nenorėjo. Kai tik atsirado proga, pirko automobilius. Paskui sekė autobusų parkų perdavimas savivaldybėms, kurios neturėjo nei lėšų, nei supratimo, nei noro plėtoti VT. Ir kam, kai valdžiažmogiai važinėjo automobiliais, o eilinių žmonių interesai jiems nerūpi. Paskui viskas griuvo kaip sniego gniūžtė nuo kalno, pavirtusi į laviną.
Visa tai palietė ir geležinkelius. Tiesiog jiems LG įstatuose ir įstatymuose užkrauta pareiga vežti keleivius ir viskas. Valstybė niekaip neįsipareigojo dengti nuostolius. Tik kad jau pagal LG ir valdžios susitarimus kažkaip tai per mažesnį pelno mokestį ir pan. kompensuodavo. Bet tai tik iš dalies ir neskaidriai, nepririšant konkrečiai prie pervežimų kiekybės ir kokybės.

[jpou]

Vėl pasakos. Stojančių į užsienio universitetus yra dešimtys, gal pora šimtų per metus. Statistiškai žiūrint jie jokios įtakos bendrai nepadaro. Dar kartą kartoju, kad Lietuvoje katastrofiškai mažėja abiturientų ir tai yra tiesioginė demografinės duobės pasekmė bei masinės emigracijos ištisų šeimų rezultatas. Plius abiturientų emigracija, kurių 99 proc. iš karto emigruoja dirti užsienyje, o ne mokytis.

Bisky nuderaill'insiu diskusija, bet ponas labai klystate del stojanciu i uzsieni skaiciaus. Imu Danija kaip pavyzdi, nes gerai veikia statistika ir griezta leidimu gyventi apskaita. Taip pat isfiltruota statistika pagal pareiskejo amziu (15-19, 20-24; 25-29), pilietybe (Lietuvos) , metus ir leidimo gyventi tikslas (Mokslas ir studijos):

2014: 162 (15-19); 189 (20-24); 46 (25-29) Viso: 397
2015: 163 (15-19); 179 (20-24); 36 (25-29) Viso: 378
2016: 141 (15-19); 181 (20-24); 39 (25-29) Viso: 361

Zinoma, dalis ju yra per trumpalaikes mainu programas, bet net jei atmesime 50%, tai zymiai daugiau nei teigiate, kad is visos Lietuvos isvaziuoja. Mano semi-educated guess, kad UK statistika butu 10x didesne.

[Al1]

Tai nieko nerodo. Visokie erazmai, ir pan. trumpalaikiai mokslai. Nes jei imsime tiek, ir kaip sakai, D. Britanija 10x daugiau, tai dar paimkime kitas populiarias ES šalis, ir gausis, kad užsienyje mokosi beveik tiek pat, kiek Lietuvoje...
Geriau tai:
http://www.veidas.lt/kokios-lygos-un...ja-lietuviai-2

Ir baigiam šituos nukrypimus nuo temos.

[ejs-ejs]

Nieko nereiškia? Konkrečiai, kokias sutartis sulaužė? Nes vien tik ir girdisi bliovimas daugybę metų be faktų pateikimo.

Naftos produktų tiekimo vamzdynu sutartį. Reikia teksto?

Prie ko vilkikai? O gal Rusija neturi teisės atsakyti į sankcijas? Ne Rusija pradėjo visą tai, Vakarai net nebuvo nustoję šaltojo karo vesti prieš Rusija, tik kad Rusija buvo silpna ir negalėjo atsakyti. Bet kai prie Putino šiek tiek sutvirtėjo, tai, matai, ajajai, agresyvi Rusija... Kai agresija kyla tik iš Vakarų pusės.
Geriau neatsakinėk, nes tema ne apie tai.

Kokios sankcijos Rusijai buvo paskelbtos 2006 metais? Kodėl jos sistema genda selektyviai tam tikrų šalių vežėjams?

Vėl pasakos. Stojančių į užsienio universitetus yra dešimtys, gal pora šimtų per metus. Statistiškai žiūrint jie jokios įtakos bendrai nepadaro.

100 studentų yra apie 2% įstojusių. Nėra taip ir mažai.

Kas dėl aukštųjų jungimo, tai yra visiškai reikalingas ir natūralus procesas. Tiek aukštųjų tokiai šaliai kaip Lietuva nereikia ...
Bet kokiu atveju, studentai nuo to nenukentės, nes niekas iš likviduojamo universiteto neišmes, priešingai, likviduojami universitetai bus prijungti prie stipiausių universitetų ir studentai baigdami gaus jų diplomus, o ne ten kokio Šiaulių universiteto ar pan....

Aš, būdamas VU Rektoriumi nepasirašyčiau diplomo asmeniui, kuris visą laiką mokėsi ŠU (nors prieš ŠU nieko neturiu) - ranka nekiltų. Ypač jei nebūtų galima išmesti tų, kurie negali mokytis universitete. Pasikartosiu: viena iš priežasčių yra netinkama pokyčių komunikacija.
Beje, danai turi 5 QS Top 500 universitetus. Kam jiems tiek?

Trečiarūšių universitetų pilna ir Vakarų Europoje. Gal visi vienodi? O gal čia vėl ta vergiškas mąstymas išlenda, kad Vakaruose viskas yra tik geriausios kokybės ir geriau nei pas mus? Kiek vien tik Vakarų Europoje yra universitetų? Keli tūkstančiai. Ir kiek iš jų patenka kad ir į 500-ą, kuriame yra ir, pavyzdžiui, Vilniaus universitetas?

QS Top 500 yra 216 universitetu iš Europos. Kadangi aš dirbu ir dėstau universitete, kuris šioje srityje užima 101-150 vietą pagal QS reitingą, vistik noriu sužinoti kas yra "trečiarūšis universitetas".

Galiausiai, aš iš viso skeptiškai vertinu tą reitingavimą, nes realiai tame nėra jokio objektyvumo. Na, bet tegu. Taigi, į kokius ten universitetus stoja abiturientai iš Lietuvos? Ar visi gali įstoti į oksfordus, harvardus? Ne. Nes tai ne pagal kišenę, o vien tik gabumų 99 proc. nepakanka. Tiksliau jie nieko nereiškia, nes gabius patys minėti ir panašūs universitetai atsirenka per olimpiadas. Tačiau tokių iš Lietuvos būna tik vienetai.

Stoja ten, kur mato tikslą. Ne visose aukštosiose mokyklose mokslas mokamas. Beje, nėra oksfordų ar harvardų, yra Oksfordas ar Harvardas. Vienaskaita.

O kas aukščiau stovi - ministerija ar jai pavaldi LG? Kieno žodis paskutinis? Ir kas kaltas, kad ministerijoje neatsirado valios nepriimti tokių sprendimų? Gal LG?

Aukščiau stovi partiniai interesai, ir pats gerai supranti kurios partijos.

Nes ne LG turėjo daryti ir formuoti pervežimų politiką, o valstybė ministerijos lygmenyje kaip minimum. Valstybė pasirinko automobilių transportą ir viskas. Kodėl? Klanininiai ir grupiniai interesai - automobilių transportu lengva gabenti krontrabandą;
- privatus verslas sau į kišenę - nusipirkai sunkvežimį ir veži. Geležinkeliai gi valstybiniai, sau į kišenę verslo nepadaryti teisėtai, o ne vagiant, sukčiaujant.
- nereikia mokėti už infrastruktūrą - kelius išlaiko valstybė, o geležinkelių linijas pati LG, ir tai įskaičiuojama į tarifą. Beje, geležinkeliai išlaiko ir automobilių kelius per akcizą už kurą.

Ar manai kad atskyrus kelius ir signalizaciją LG pajamos iš krovinių padidės? Ne, nes tais keliais galės važiuoti bet kas, sumokėjęs infrastruktūros mokesčius. Kuro akcizai turi būti naudojami ten, kur važinėja jį naudojančios transporto priemonės. Ir manau čia tik LG problema kad jie vis dar negrįžta infrastruktūrai.

Priežasčių ir pasekmių supainiojimas. Tai valstybė ir skatino automobilizaciją pati žlugdydama viešąjį transportą - visiškas nusišalinimas ir VT politikos nebuvimas. ....
Paskui viskas griuvo kaip sniego gniūžtė nuo kalno, pavirtusi į laviną.

Šiaip yra ir daugiau priežasčių, ne tik politinės. Negalima laukti autobuso, kuris gal atvažiuos. Arba traukinio, į kurį gal įlipsi. Be to ir automobilizacijos pakilimas prasidėjo ~1995 metus.

Visa tai palietė ir geležinkelius. Tiesiog jiems LG įstatuose ir įstatymuose užkrauta pareiga vežti keleivius ir viskas. Valstybė niekaip neįsipareigojo dengti nuostolius. Tik kad jau pagal LG ir valdžios susitarimus kažkaip tai per mažesnį pelno mokestį ir pan. kompensuodavo. Bet tai tik iš dalies ir neskaidriai, nepririšant konkrečiai prie pervežimų kiekybės ir kokybės.

Tai ir yra problema. Jei nori gauti kompensaciją, įrodyk kad tau jos reikia. Kad tinkamai sutvarkyti grafikai, srautai, išlaidos daromos ten, kur jų reikia. Disbalansas - žiūrim ką ir kaip sutvarkyti. tačiau dabar neaišku ar dalis keleivių vežimo nuostolio neatsiranda iš pvz infrastruktūros priežiūros.
Vistik manau kad LG reikia skelti į kelias įmones, kurios užsiimtų keleivių, krovinių vežimu, infrastruktūra (keliai, signalizacija), krova stotyse ir terminaluose bei techniniu aptarnavimu.

[Loidas]

Kiek skaitydavau šias diskusijas kartais Al1 mintys net atrodydavo logiškos, nu bet šitoj temoj matyt žmogui nerviukai neišlaikė ir atsiskleidė visame gražume kaip įstaigos latvių gatvėje klientas. Turbūt dar algelę rubliais ima už dalyvavimą šitose diskusijose.

[Arunasx]

Kiek skaitydavau šias diskusijas kartais Al1 mintys net atrodydavo logiškos, nu bet šitoj temoj matyt žmogui nerviukai neišlaikė ir atsiskleidė visame gražume kaip įstaigos latvių gatvėje klientas. Turbūt dar algelę rubliais ima už dalyvavimą šitose diskusijose.

Tai jau senai žinoma ir tikrai nereikia daug pastangų, kad jam kaip vilkolakiui mėnesienoje praplyštų odą ir išlistų nagai. Užtenka priminti tam tikrus vatnikų poelgius.

[Al1]

Naftos produktų tiekimo vamzdynu sutartį. Reikia teksto?

Kokios sankcijos Rusijai buvo paskelbtos 2006 metais? Kodėl jos sistema genda selektyviai tam tikrų šalių vežėjams?

Įtariu, kad ji taip surašyta, kad Lietuva nieko negali net ir teisme įrodyti, jei iš viso numatyta galimybė teistis. Tai kas kaltas? Jei buto neužrakini ir įlenda vagis, tai kaltė tenka ne tik vagiui, bet ir pačiam savininkui, nes nereikia būti žioplam. Žioplumas kainuoja.

Dėl vežėjų. Lietuva visai neselektyviai, t.y., nuolat užsiima rusofobijos sklaida, nepagrįstų pretenzijų reiškimu ir kt. Todėl pakaks čia pasakų, viskas, ką Rusija "duoda" atgal Lietuvai, yra išprovokuota pačios Lietuvos ne tik kad nedraugiškos, bet ir priešiškos, provokacinės politikos. Įdomu, jei kaimynas ant tavęs nuolat be pagrindo bliautų, kad tu vagis, išsigimėlis, melagis ir pan., nekiltų noras duoti jam į snukį?

Ir pakanka šitų nukrypimų nuo temos.

100 studentų yra apie 2% įstojusių. Nėra taip ir mažai.

Iš kur skaičiai? Oficialios statistikos nėra. O neoficiali gali būti ir 5 studentai iš 1000.

Aš, būdamas VU Rektoriumi nepasirašyčiau diplomo asmeniui, kuris visą laiką mokėsi ŠU (nors prieš ŠU nieko neturiu) - ranka nekiltų. Ypač jei nebūtų galima išmesti tų, kurie negali mokytis universitete. Pasikartosiu: viena iš priežasčių yra netinkama pokyčių komunikacija.

Rektorius neturi tokios teisės. Jei universitetai būtų sujungti, tai naujas universitetas ar tas universitetas, prie kurio prijungiamas kitas, privalo išduoti diplomus prijungtojo universiteto studentams. Bus tik taip ir ne kitaip, priešingu atveju būtų pažeistos studentų teisės ir Lietuva būtų užversta daugiamilijoniniais ieškiniais.

Beje, danai turi 5 QS Top 500 universitetus. Kam jiems tiek?
QS Top 500 yra 216 universitetu iš Europos. Kadangi aš dirbu ir dėstau universitete, kuris šioje srityje užima 101-150 vietą pagal QS reitingą, vistik noriu sužinoti kas yra "trečiarūšis universitetas".

Kolega, aš ir pats dirbu universitete. Danijoje, jei gerai pamenu, irgi buvo atlikta universitetų stambinimo reforma. Lietuvoje per daug smulkių ir nepajėgių universitetų, kurie turi būti sujungti su didžiaisiais ir reformuoti. Kiekybė nelemia kokybės, tuo labiau, kad pinigų Lietuvoje mokslui nėra pakankamai. Vien tik administracinės universitetų išlaidos yra kolosalios ir jos tik auga. Buvo laikas, kai buvo galima lengvai pardavinėti diplomus, kuo daugelis universitetų ir užsiėmė, tai dabar jau ne tie laikai. Ir ne vien dėl to, nors daugiausiai dėl to, kad sumažėjo abiturientų, bet dar ir dėl to, kad aplamai nuvertėjo aukštasis išsilavinimas. Bet čia ne tik Lietuvos problema, tai pasaulinė problema.

Kas yra trečiarūšis? O ar Lietuvoje tokių yra? Visgi neapsiverčia liežuvis kai kuriuos vadinti aukšto lygio universitetais net ir Lietuvoje. O tai gal tokių universitetų nėra kitose V. Europos šalyse? Gal vergiškai tikėsime pasakomis, kad viskas, kas Vakaruose yra tik aukščiausios kokybės ir tik pas mus viskas blogai? Ir kaip įvardinti tuos V. Europos universitetus, kurie nepapuola į 500-ą ir yra net ne 700, o dar tolimesnėse vietose... Taigi, atrodo turėtų būti aišku, kad kuo geresnis universitetas, tuo mokslas jame brangesnis. Ar gali iš Lietuvos žmonės leisti sau tokią prabangą? Ne, išskyrus saujelę turtingųjų vaikų. Visi kiti arba moka už mokslą trečiarūšiame universitete, kur viskas kelis kartus pigiau. O paskui atvažiuoja į Lietuvą, ir, jei reikia, mojuoja neaiškiu diplomu, o pas mus gi viskas, kad iš Vakarų yra labai aukštos kokybės. Va, jis ten, Vakaruose baigė aukštąjį. Ir niekam nerūpi, kad tai kokia nors skylė, kuri iš esmės irgi užsiima diplomų pardavimu... Apie supergabius kita kalba - tokie mokosi nemokamai ir geruose universitetuose. Bet jiems siūlosi patys universitetai. Ir tokių yra vienetai - olimpiadininkai iš esmės ir ne daugiau.

Stoja ten, kur mato tikslą. Ne visose aukštosiose mokyklose mokslas mokamas. Beje, nėra oksfordų ar harvardų, yra Oksfordas ar Harvardas. Vienaskaita.

Dauguma abiturientų dar neturi jokio konkretaus tikslo. Tiesiog tai faktas. Tik po kelių metų jaunas žmogus jau daugiau mažiau gali pasakyti, ko nori. O dar nemaža dalis stoja ten, kur priima.
Mokslas mokamas daugumoje aukštųjų, ypač užsieniečiams net ir iš ES šalių. Arba yra kvotos. Viskas priklauso nuo šalies. Galimybės yra mokytis nemokamai, bet vėlgi, tik geriausiems ir jie konkuruoja su kitais geriausiais iš kitų šalių. Todėl kalbos apie masinius (keli procentai) lietuvių mokslus užsienio universitetuose yra pasakos.
Harvardai, oksfordai daugiskaita ir iš mažosios raidės. Yra tokia literatūrinės raiškos priemonė lietuvių kalboje, kai tikriniai daiktavardžiai verčiami daugiskaitiniais bendriniais, jais įvardijant tam tikrą aibę, daugumą panašios kokybės, kilmės ir pan. daiktų, reiškinių ar net asmenų. Dabar nepamenu kaip tai vadinasi.

Ir gal baigiam šitą nukrypimą nuo temos.

Aukščiau stovi partiniai interesai, ir pats gerai supranti kurios partijos.

Ne partiniai, o grupiniai-klaniniai ir visai nepriklausomai nuo partijos. Tiksliau, tuos pačius interesus gali turėti ir kelios partijos. Taip kad nereikia čia baksnoti į vieną kurią partiją.

Ar manai kad atskyrus kelius ir signalizaciją LG pajamos iš krovinių padidės? Ne, nes tais keliais galės važiuoti bet kas, sumokėjęs infrastruktūros mokesčius. Kuro akcizai turi būti naudojami ten, kur važinėja jį naudojančios transporto priemonės. Ir manau čia tik LG problema kad jie vis dar negrįžta infrastruktūrai.

Prie ko čia atskyrimas? Valstybės politiką geležinkelių transporto kaip visumos, o ne tik bėgių ir stočių ar lokomotyvų ir vagonų atžvilgiu. Nėra jokios LG problemos, nes kaip valstybinė įmonė ji negali eiti prieš valdžią. Tiksliau jokie valstybinių įmonių vadovai, jei pradės rautis ant valstybės valdžios ir kažko tai griežtai reikalauti (o ne prašyti) ilgai poste nesėdės. Tai kam parintis?

Šiaip yra ir daugiau priežasčių, ne tik politinės. Negalima laukti autobuso, kuris gal atvažiuos. Arba traukinio, į kurį gal įlipsi. Be to ir automobilizacijos pakilimas prasidėjo ~1995 metus.

Vėl pasekmių ir priežasčių painiojimas. Valstybė savo politika neužtikrino to, kad viešasis transportas tenkintų keleivių poreikius. O ne todėl, kad prasidėjo automobilizacija ir valstybė dėjo ant VT bei pasakė - kiekvienam pigiau nupirkti po automobilį, nei išlaikyti VT. Tai buvo jau vėliau pasakyta (A. Abišalos). Visiški kliedesiai, nes valstybei pigiau išlaikyti gerą VT, nei kišti pinigus į automobilių infrastruktūrą.

Tai ir yra problema. Jei nori gauti kompensaciją, įrodyk kad tau jos reikia. Kad tinkamai sutvarkyti grafikai, srautai, išlaidos daromos ten, kur jų reikia. Disbalansas - žiūrim ką ir kaip sutvarkyti. tačiau dabar neaišku ar dalis keleivių vežimo nuostolio neatsiranda iš pvz infrastruktūros priežiūros.
Vistik manau kad LG reikia skelti į kelias įmones, kurios užsiimtų keleivių, krovinių vežimu, infrastruktūra (keliai, signalizacija), krova stotyse ir terminaluose bei techniniu aptarnavimu.

Tai yra nesąmonė. Pasakyk Maximai, kad jai reikia susiskaldyti į N įmonių. Taip, Maximą sudaro kelios įmonės, bet ne dėl veiklos efektyvumo tai padaryta, o siekiant išvengti tam tikrų teisinių pasekmių, finansinės atsakomybės, įsipareigojimų ir pan. nepaprastųjų ir ne tik situacijų atveju.
Pirmiausia valstybė turėtų įvesti tvarka automobilių kelių sistemoje. Kad kiekvienas važiuojantis jais mokėtų realią kainą už naudojimąsi infrastruktūra.

[ejs-ejs]

Įtariu, kad ji taip surašyta, kad Lietuva nieko negali net ir teisme įrodyti, jei iš viso numatyta galimybė teistis. Tai kas kaltas? Jei buto neužrakini ir įlenda vagis, tai kaltė tenka ne tik vagiui, bet ir pačiam savininkui, nes nereikia būti žioplam. Žioplumas kainuoja.

Šiuo konkrečiu atveju, kad jau negalėjo atidaryti durų, tai prikišo į spyną degtuku.

Lietuvoje per daug smulkių ir nepajėgių universitetų, kurie turi būti sujungti su didžiaisiais ir reformuoti. Kiekybė nelemia kokybės, tuo labiau, kad pinigų Lietuvoje mokslui nėra pakankamai.

Tai gal tokių smulkių ir nepajėgių universitetų Lietuvai iš vis nereikia?
Tai - Gordijaus mazgas. Paprasčiausia būtų šių universitetų studentus perkelti į jų pasirinktų Lietuvos universitetų išlyginamųjų studijų grupes, išlaikant jų statusą (VF arba VNF) ir, sėkmingai apgynus baigiamuosius darbus, išduoti šių universitetu diplomus. Skaudu finansiškai, bet nematau kitos galimybės išspręsti šią problemą.

Pinigų mokslui yra, pats dalyvavau paskutiniuose MA seminaruose paramai gauti. Taip, ne visi juos gali gauti, yra daug saugiklių ir galbūt perteklinių reikalavimų. Bet dirbančioms mokslinėms grupėms gauti finansavimą yra realu.

Pinigų nėra studijoms, o tai - skirtingi dalykai. Pagal turimus biudžetus ir jų paskirstymą Lietuvos universitetai neturėtų patekti į QS top 500.

Kas yra trečiarūšis? O ar Lietuvoje tokių yra? Visgi neapsiverčia liežuvis kai kuriuos vadinti aukšto lygio universitetais net ir Lietuvoje.

Čia buvo paties teiginys, taigi laukiu apibrėžimo.

Ne partiniai, o grupiniai-klaniniai ir visai nepriklausomai nuo partijos. Tiksliau, tuos pačius interesus gali turėti ir kelios partijos. Taip kad nereikia čia baksnoti į vieną kurią partiją.

Kad labai akivaizdu kuri partija viską tvarkė.

Prie ko čia atskyrimas? Valstybės politiką geležinkelių transporto kaip visumos, o ne tik bėgių ir stočių ar lokomotyvų ir vagonų atžvilgiu. Nėra jokios LG problemos, nes kaip valstybinė įmonė ji negali eiti prieš valdžią. Tiksliau jokie valstybinių įmonių vadovai, jei pradės rautis ant valstybės valdžios ir kažko tai griežtai reikalauti (o ne prašyti) ilgai poste nesėdės. Tai kam parintis?

Įvelkam šią situaciją į pervežimus vilkikais: kontora turi išskirtinius kelius, kuriais niekas kitas negali važiuoti; išskirtinį rinkoje transportą, galintį vežti bet kokį krovinį ir vietoje to kad bandytų jį išnaudoti 95% (ok, kartais kai kurie klientai bus aptarnauti kiek vėliau), ji naudoja pvz 25% transporto pajėgumų senu klientų aptarnavimui ir laukia Valstybės nurodymo kur jai važiuoti ir ką vežti.

Vėl pasekmių ir priežasčių painiojimas. Valstybė savo politika neužtikrino to, kad viešasis transportas tenkintų keleivių poreikius.

Todėl kad viešasis transportas - ne valstybinio, o savivaldybės lygio problema. Neužsiciklink senuose ekonomikos vadovėliuose.

Tai yra nesąmonė. Pasakyk Maximai, kad jai reikia susiskaldyti į N įmonių. Taip, Maximą sudaro kelios įmonės, bet ne dėl veiklos efektyvumo tai padaryta, o siekiant išvengti tam tikrų teisinių pasekmių, finansinės atsakomybės, įsipareigojimų ir pan. nepaprastųjų ir ne tik situacijų atveju.

Dėl tų pačių priežasčių kaip ir Maximai ( plius kryžminis subsidijavimas ir neaiškus sąnaudų paskirstymas) LG turėtų būti suskaidyti. Pasikartosiu: reikia dotacijos keleivių vežimui - rodyk visą balansą, o ne tai kad renovavom stotį, iš karto ją uždarėm nes nėra keleivių ir po metų nugriovėm, nes nėra pingų priežiūrai. Hm, įdomu, Senuosiuose Trakuose yra dar stoties budėtojas?

Pirmiausia valstybė turėtų įvesti tvarka automobilių kelių sistemoje. Kad kiekvienas važiuojantis jais mokėtų realią kainą už naudojimąsi infrastruktūra.

Kol kas taip ir yra. Kiek sumokama kaina atitinka realią - kitas klausimas. Taip pat reiktų kelių mokestį rinkti iš visų >7,5t bendrosios masės automobilių, nesvarbu kokiu keliu jie važiuoja.

[liutass]

Tai bus RB? Kokia ji bus? Kada bus projektas?

[Arunasx]

Jei buto neužrakini ir įlenda vagis, tai kaltė tenka ne tik vagiui, bet ir pačiam savininkui, nes nereikia būti žioplam. Žioplumas kainuoja.

Net vatnikų gerbėjas pripažįsta, kad ta šalis elgiasi kaip vagis.

Šiuo konkrečiu atveju, kad jau negalėjo atidaryti durų, tai prikišo į spyną degtuku.

Arba prikakoja ant kilimėlio prie durų, tai gan populiarus siužetas buvo tokiame vatnikų seriale Naša raša.
p.s. galiu tik pakartoti: Per paskutinius 500 metų Lietuva nebuvo okupuota Rusijos ar nekariavo gal tik 50 metų. Patirtį Lietuva turi išsamią.

[ejs-ejs]

Tai bus RB? Kokia ji bus? Kada bus projektas?

http://www.railbaltica.org/about-rai...ject-timeline/

[Al1]

Šiuo konkrečiu atveju, kad jau negalėjo atidaryti durų, tai prikišo į spyną degtuku.

Rusija ir taip švelniai veikia. Jei jos vietoje būtų JAV, tai už tokias "baikas" kaip valstytbinė amerikanofobija Lietuvoje perversmai vyktų tiek kartų, kiek reikia, kad režimas taptų proamerikietiškas... Ir taip visame pasaulyje. Šviežiausias pavyzdys - Venesuela. Ir grasinimai panaudoti karinę jėgą, nes išrinktas prezidentas ir jo vykdoma politika nepatinka JAV valdančiam režimui...

Tai gal tokių smulkių ir nepajėgių universitetų Lietuvai iš vis nereikia?
Tai - Gordijaus mazgas. Paprasčiausia būtų šių universitetų studentus perkelti į jų pasirinktų Lietuvos universitetų išlyginamųjų studijų grupes, išlaikant jų statusą (VF arba VNF) ir, sėkmingai apgynus baigiamuosius darbus, išduoti šių universitetu diplomus. Skaudu finansiškai, bet nematau kitos galimybės išspręsti šią problemą.

Tam ir skirta reforma - apjungimas - kad jų neliktų. Pirmiausia turėtų būti apjungiama, o paskui viduje jau sutvarkoma ir tai, ko nereikia, likviduojama, o kita pakeliama į aukštesnį lygį. Tai ne vienų metų darbas. Ir tam irgi reikia finansavimo. O tai, ką siūlai, yra nusikaltimas. Lietuvoje ir taip jau prisireformavo tiesiog tai, kad nelabai gerai veikė, tiesiog likviduojant, išvagiant ir prichvatizuojant. Yra pavojus, kad ir su universitetų stambinimo reforma neatsitiktų tas pats, nes, kai jau anksčiau minėjau, verslo ir valdžios klanuose yra nemažai norinčių prigriebti (pigiai) universitetų NT.
Niekas studentų niekur nekels. Tai būtų jų teisių pažeidimas. Galiausiai nėra jokios tragedijos. Kai įvykstų apjungimas, sekančių metų priėmimas jau vyktų pagal aukštesnius kriterijus. O tie, kurie įstojo, jau kaip nors baigs pagal senas programas. Galiausiai niekas nedraudžia, tarkim, nuo sekančių mokslo metų prijungtų aukštųjų studentams pakelti studijų programų karteles. Šiek tiek, nebūtinai iki prisijungusio universiteto lygio. Kad visiški locheliai atsisijotų natūraliai. Nors ir tai neįvyks. Nematau tragedijos, nes galiausiai po 4 metų nebeliks tų silpnų studentų, kurie stojo į silpnas aukštąsias. Jie gaus diplomus ir tiek. Per tiek metų aukštasis mokslas buvo nuvertintas ir lygis krito ant tiek, kad tie studentai, gavę diplomus, jau nieko nebepakeis. O gyvenimas ir darbas jau juos atsijos.

Pinigų mokslui yra, pats dalyvavau paskutiniuose MA seminaruose paramai gauti. Taip, ne visi juos gali gauti, yra daug saugiklių ir galbūt perteklinių reikalavimų. Bet dirbančioms mokslinėms grupėms gauti finansavimą yra realu.

Tie pinigai buvo 3 metus marinuoti beveik nieko neduodant. Dabar visi išbadėję puolė rašyti projektus ir gaus tik kas 10-as. O ką kitiems daryti? Būtent, reikalavimai tokie, kad reikalaujama patentų, o jie laikomi kaip vos ne komercinės pajamos, kas iš karto neleidžia gauti visos prašomos sumos projektui. Arba galima dirbti nemokamai, tai būtų užskaitoma kaip institucijos įnašas į projektą. Arba vadovų publikacijų sutapimas ne didesnis nei 20 proc. tarp visų pareiškėjų nepriklausomai nuo mokslo srities. Ką tai reiškia? O gi, kad tarpdiscipininių tyrimų geriau nedaryti. Kad naujos mokslininkų grupės negali atsirasti, nes iš karto bendros publikacijos (juk mokslininkai šventoje vietoje neatsiranda, dirbama būna kolektyve, o nuo jo atsksiskirti ir sukurti naują jau galimybės apribotos. Nes kertama galimybė gauti naują projektą. Kodėl tokie debiliški reikalavimai? O todėl, kad pinigų NĖRA. Tą sumą paskirstys ir nieko daugiau šiemet nenusimato, išskyrus kai kuriuos "minkštus" pinigus. Reiklavimai debiliški tam, kad administraciniu būdu sumažinti konkurenciją. Tiesiog niekas nenori skaityti daugybės paraiškų ir už jų vertinimą mokėti pinigus ekspertams. Bet esmė tame, kad pinigų kiekis, kuris buvo prieš 3 ir daugiau metų, dabar jau ne tas, ir jų daugiau nebus. Mes su kolegomis vertinome paraiškų reikalavimus ir priėjome išvadų, kad yra siekiama, jog pinigus gautų tam tikros grupės. Taip, jos dirbančios, bet, kaip sakant, "savos". Kitiems kažką gauti bus sunku. Nemažai kolegų tiesiog nusispjovė ir net nerašė, nors anksčiau jie turėjo daug projektų, ir tarptautinių.

Dar kartą kartoju, kad baigiam šitą nukrypimą nuo temos.

Pinigų nėra studijoms, o tai - skirtingi dalykai. Pagal turimus biudžetus ir jų paskirstymą Lietuvos universitetai neturėtų patekti į QS top 500.

Studijoms kaip tik yra pinigų. Daugiau nei mokslui ir universitetai būtent iš studijų gyvena. Geriau gyveno tie universitetai, kurie beveik vien tik studijomis ir užsiiminėjo. Bet dabar daliai jų ne kas... Nes studentų sumažėjo. Taip, lyginant su V. Europa ir net su Rytų Europos kai kuriomis šalimis, tai pas mus yra tragiškas finansavimas. O moksle, deja, jei nėra pinigų, tai nėra ir kokybiško mokslo. Tai būtina, bet nepakankama sąlyga.

Čia buvo paties teiginys, taigi laukiu apibrėžimo.

Gal nereikia demagogijos? Kiek Europoje universtitetų? Keli tūkstančiai. Tai ką galima pasakyti apie tuos, kurie yra, tarkim, 1/3 nuo galo, jei išdėstytume juos pagal top 500 sąrašui naudojamus kriterijus?

Kad labai akivaizdu kuri partija viską tvarkė.

Niekas neakivaizdu. Visos Lietuvos valdžios partijos yra įvykdžiusios nusikaltimų prieš tautą ir valstybę. Daugiausiai ekonominio pobūdžio. Taip kad nereikia čia į vieną kurią baksnoti.

Įvelkam šią situaciją į pervežimus vilkikais: kontora turi išskirtinius kelius, kuriais niekas kitas negali važiuoti; išskirtinį rinkoje transportą, galintį vežti bet kokį krovinį ir vietoje to kad bandytų jį išnaudoti 95% (ok, kartais kai kurie klientai bus aptarnauti kiek vėliau), ji naudoja pvz 25% transporto pajėgumų senu klientų aptarnavimui ir laukia Valstybės nurodymo kur jai važiuoti ir ką vežti.

Palyginimas nekorektiškas. Geležinkeliai konkuruoja su autotransportu, o ne veikia monopolinėje rinkoje. Dabar ne tarpukaris, kai 90 proc. tolimesnių pervežimų buvo atliekama geležinkeliais dėl to, kad beveik nebuvo nei automobilių, nei kelių tinklo, tinkamo automobiliams. LG privalo išlaikyti ir tinklo dalį, o ji sudaro apie pusę tinklo, kuri yra ekonomiškai nerentabili. Privatus verslas jį tiesiog uždarytų. Ką matome JAV geležinkeliuose. Bet geležinkeliai Lietuvoje valstybiniai ir valstybė vadovaujasi kitais kriterijais nei šios minutės nauda. Todėl neleidžiama nerentabilaus tinklo likviduoti, nors pats nerentabiliausiais, deja, buvo uždarytas. Tiesiog valstybė neranda lėšų į jį investuoti, nes tinklo rentabilumas priklauso ir nuo infrastruktūros kokybės.
Jei jau imtume minimą hipotetinę situaciją su autotransportu, tai kelius turėtų išlaikyti pats vežėjas. Valstybė, tarkim, tik epizodiškai prisidėtų. Ir pervežimų kaina išaugtų dešimtimis kartų. Čia ir visa esmė autotransporto "stebuklo" ir konkurencinio privalumo prieš geležinkelius - jie beveik nieko nemoka už infrastruktūrą ir infrastruktūrinės dedamosios nėra pervežimų tarifuose. Ir dar - sukčiauja su kuru, samdo vergus vairuotojus iš trečių šalių, aplamai sukčiauja su mokesčiais ir t.t. Gal LG turi dirbti tokiais metodais? Todėl natūraliai autotransportas dalyje pervežimų gali pasiūlyti pigesnius tarifus. O geležinkeliai negali su juo konkuruoti ir todėl turėtų įsikišti valstybė. Ne nurodydama kur ir ką vežti, o visų pirma sudarydama tokias sąlygas (o tai transporto politika), kad autotransportas mokėtų pilną kainą už naudojimąsi kelių tinklu, nesukčiautų. Ir garantuoju, kad "stebuklingu" būdu išryškėtų, jog geležinkeliu vežti pigiau. Taip, ne visur galima geležinkeliu privežti, bet ten, kur galima juo ir būtų vežama.

Todėl kad viešasis transportas - ne valstybinio, o savivaldybės lygio problema. Neužsiciklink senuose ekonomikos vadovėliuose.

Valstybinio lygio - viešojo transporto politikos formavimas, kurios nėra Lietuvoje. Ir dar. Iki 1995 viešasis transportas buvo valstybinis. Tais metais valstybė autobusų parkus perleido savivaldybėms. Kurios neturėjo nei lėšų, nei noro, nei kompetencijos jį plėtoti. Ir, o stebuklas, tai sutapo su VT dramatišku blogėjimu, maršrutų uždarymu ir kt. Nors ir iki 1995 VT blogėjo, bet dar ne taip smarkiai.

Dėl tų pačių priežasčių kaip ir Maximai ( plius kryžminis subsidijavimas ir neaiškus sąnaudų paskirstymas) LG turėtų būti suskaidyti. Pasikartosiu: reikia dotacijos keleivių vežimui - rodyk visą balansą, o ne tai kad renovavom stotį, iš karto ją uždarėm nes nėra keleivių ir po metų nugriovėm, nes nėra pingų priežiūrai. Hm, įdomu, Senuosiuose Trakuose yra dar stoties budėtojas?

Finansiniai srautai geležinkelyje atskirti. Ir valstybė, jei norėtų, viską gali patikrinti. Esmė tame, kad valstybė nenori. Tiesiog palieka viską LG valiai - įstatuose įrašyta, kad LG privalo vežti, vadinasi, privalo. O visa kita valstybei nerūpi.
Dar kartą kartoju, kad privatus verslas susikaido į smulkesnes įmones tik tam, kad apsisaugoti nuo ieškinių, teisinės atsakomybės ir kitokių pretenzijų iš kito privataus verslo subjektų ar valstybės. Jei nebūtų tokio poreikio, tai neišsiskaidytų.

[liutass]

http://www.railbaltica.org/about-rai...ject-timeline/

Geras grafikas

[Shots]

Logiška yra viską daryt į ateitį su rezervu, o ne taisyt klaidas, kurios brangiai kainuoja.

Tikrai taip. Tik tada turiu klausima kada atsirado tas 240 km/h, nes pries tai apie greicius nieko nerase. Kai Lietuva 2010 m pradejo statyt 120 km/h veze, tada latviai pradejo saukti kad veze turi buti 240 km/h. Bent taip spaudoj radau. O lenku atkarpa Varsuva-Balstoge bus 160 km/h su galimybe padidinti Iki 200 km/h. Matyt kas kaip suprato taip ir dare, o tik veliau patikslino.