Vilnius. Namas vs Butas centre

[Lettered]

Čia žinai, amžinas klausimas - višta ar kiaušinis?
Vystytojai kuria tokias butų struktūras, kokios yra patikrintos ir dėl kurių būti ramus, jog parduosi per biudžete numatytą terminą. Kad paklausa 80+ kvm butų yra, tikrai taip. Tačiau kokio ji gylio? Čia ir yra problema ir nei vienas vystytojas nebandys to gylio matuoti, balsuodamas savo pinigais.

Vystytojai sako, kad paklausos nėra, nes žmonės perka tuos namus, bet realybėje matom, kad didžiausi butai pirmi rezervuoti būna, tik vystytojams pelningiau parduoti daugiau mažų butų, nes kv. kaina didesnė gaunasi.

[Globalus]

Kainas augina ir tai, kad pas gyventojus labai daug pinigų. Anksčiau reikėjo sutaupyti pradiniam įnašui ir NT pirkimas tolygiau pasiskirstydavo laike. Dabar gi pinigus visi turi. Pradinį įnašą visi turi, galima skolintis. Nors pinigų turi, ironiška, kad dėl kainų, įpirkti gali mažesnio ploto butą. NT vystytojai nespėja pasiulyti tiek NT, kiek rinkai reikia.

[sleader]

Vystytojai sako, kad paklausos nėra, nes žmonės perka tuos namus, bet realybėje matom, kad didžiausi butai pirmi rezervuoti būna, tik vystytojams pelningiau parduoti daugiau mažų butų, nes kv. kaina didesnė gaunasi.

Yra dar ir kitas faktorius, tai ugdymo įstaigų trūkumas. Mieste turėtų būti viskas taip, kad pirkdamas butą galėtum išsiversti be automobilio. T.y. ir vaikus turėtum galėti nuvesti į darželi niekur nevažiuojant, arba į mokyklą vaikai galėtų nueiti arba nuvažiuoti greitai bei patogiai. Dabartinėje situacijoje, ypač su darželiais, yra labai didelė rizika, kad jį gausi ten, kur vis vien vaiko tiesiog taip nenuvesi, o reikės vežti. Tokiu atveju įvertinant kainą ir tokias aplinkybes - svarstyklės nukrypsta link namo užmiestyje ir "motorizuotos" šeimos.

[Zefyras]

Ervūs namai priemiesčiuose kainuoja dar daugiau, bet problema būtent pasiūla. 3 kamb. 50 kv. butai nėra tai, ko užtektų šeimoms su 2-3 vaikais, tam reikia bent 80+ kv. butų, kurių dažnai projektuose arba visai nėra, arba būna vos keli, kurie iš kart rezervuojami, todėl šeimos su ~400k biudžetu ir kraustosi į tuos namus, nors jei būtų kaip skandinavijoje daug erdvių butų statoma, pirktų juos.

Vystytojui neapsimoka namus su tokiais dideliais būstais statyti, nes gali brangiau parduoti mažesnį būstą.

O kuo tai yra blogai?
Nelygink naujo, modernaus "coliving" projekto su senaisiais bendrabučiais. Colivingas yra gyvenamoji biuro alternatyva, valdoma profesionalaus rinkos žaidėjo, kurioje galioja aiškios taisyklės (kurias pažeidus nuomininkas keliauja lauk su baudomis), nuolat dirba tvarką prižiūrintys žmonės. Be to, didesnioji dauguma colivingo gyventojų neturi nuosavo automobilio ir naudojasi viešuojų, car sharingu, boltu ir pan.
Jeigu rinktis kaimynystę šiaurės miestely, mieliau rinkčiausi colivingo kaimynystę, o ne tradicinio daugiabučio, kuriame vistiek ~50% butų bus supirkta "investicijai", t.y. nuomai. Tačiau investuotojai visi skirtingi fiziniai/ juridiniai asmenys, nuomojantys savo butus bet kam ir bet kaip ir kuriems nusispjauti į bendrą namo aplinką, tvarką ir pan., nes jie yra tik laikini turto savininkai.

Co-living tėra bendrabutis už aukštesnę nei rinkos kaina, kuriame gyvena Erasmus studentai ir pavieniai ofiso darbuotojai, kurie ten negyvens daugiau nei 6 mėnesius. Tai niekaip neprisideda prie prieinamo būsto pasiūlos.
Būsto savivininkai turėtų spręsti dėl namo priežiūros, ne nuomininkai. Jei nuomininkas neduoda ramybės ir palieka netvarką, kaimynai turi kreiptis į nuomotoją, jis tuomet gali be skrupulų ir kompensacijų nutraukti nuomos sutartį.

[Valiukas]

Co-living tėra bendrabutis už aukštesnę nei rinkos kaina, kuriame gyvena Erasmus studentai ir pavieniai ofiso darbuotojai, kurie ten negyvens daugiau nei 6 mėnesius. Tai niekaip neprisideda prie prieinamo būsto pasiūlos.
Būsto savivininkai turėtų spręsti dėl namo priežiūros, ne nuomininkai. Jei nuomininkas neduoda ramybės ir palieka netvarką, kaimynai turi kreiptis į nuomotoją, jis tuomet gali be skrupulų ir kompensacijų nutraukti nuomos sutartį.

Co-living pagal savo prigimtį yra labiau viešbutis, nei bendrabutis. Tai čia truputį nusikalbėjot.

[Lettered]

Vystytojui neapsimoka namus su tokiais dideliais būstais statyti, nes gali brangiau parduoti mažesnį būstą.

Todėl kitose šalyse ir yra yra apribojimų daugiabučių projektams, kad tam tikras procentas butų būtų tam tikro dydžio ar net socialinis būstas, kuris numojamas būtent šeimoms su vaikais, nes jei nebūtų, tai turbūt irgi statytų daug mažų butukų, nes pelningiau.

[sleader]

Būsto savivininkai turėtų spręsti dėl namo priežiūros, ne nuomininkai. Jei nuomininkas neduoda ramybės ir palieka netvarką, kaimynai turi kreiptis į nuomotoją, jis tuomet gali be skrupulų ir kompensacijų nutraukti nuomos sutartį.

Ten feex12 tikriausiai turėjo omenyje, kad savininkai, kurie nupirko butą nuomai, nėra suinteresuoti investuoti į jokį aplinkos atnaujinimą, pagerinimą ar papildomą priežiūrą. T.y. jų interesas yra kuo mažesniais kaštais eksploatuoti tą NT ir jį išnuomoti kuo geresne kaina. Nuomininkai, ypač senuose daugiabučiuose, paprastai nekelia reikalavimų, kad kieme būtų gyvatvorės ar kokie suoliukai būtų periodiškai perdažomi, todėl tiem savininkams irgi to nereikia - patys jie nesinaudoja.

[mantasm]

Tik apie 9% 3+ kambarių butų yra mažesni nei 55 kvm. Sveikas skaičius.

3 kambariai su mažiau nei 70 kvadratų yra nesusipratimas. Šeimyninis butas su 3+ kambariais ir tik su vienu sanmazgu taip pat. Kokia dalis atitinka tokius kriterijus kas yra praktiškai duotybė priemiesčio kotedžynuose?

[liootas]

Čia turi būti įstatyminė bazė sutvarkyta. Oslo savivaldybė, pvz., turi reglamentą, kiek didelio ploto butų turi būti statoma miesto centre tam, kad neišstumtų šeimų į priemiesčius ir kad nevirstų visi butai į 30 m2 (kaip Vilniuj)

[Zefyras]

Todėl kitose šalyse ir yra yra apribojimų daugiabučių projektams, kad tam tikras procentas butų būtų tam tikro dydžio ar net socialinis būstas, kuris numojamas būtent šeimoms su vaikais, nes jei nebūtų, tai turbūt irgi statytų daug mažų butukų, nes pelningiau.

Čia turi būti įstatyminė bazė sutvarkyta. Oslo savivaldybė, pvz., turi reglamentą, kiek didelio ploto butų turi būti statoma miesto centre tam, kad neišstumtų šeimų į priemiesčius ir kad nevirstų visi butai į 30 m2 (kaip Vilniuj)

Tai taip. Bet jūs įsivaizduokit kaip NT vystytojai verks, kad neapsimoka vystyti projektų ir t.t.

[Zefyras]

Co-living pagal savo prigimtį yra labiau viešbutis, nei bendrabutis. Tai čia truputį nusikalbėjot.

Co-living nėra joks viešbutis. Viešbutis ar svečių namai yra trumpalaikio apsistojimo vieta, kur gauni visą aptarnavimą. Co-livinge tu gauni savo kambarį, kuris iš esmės patenkina minimalius savarankiško būsto reikalavimus, skirtumas nuo įprastos būsto nuomos yra tas, kad tu jį nuomojiesi iš įmonės, kuri valdo visus būstus name, o tame name taip pat yra ir bendros erdvės, t.y. daugiau dėmesio skiriama socialiniam bendravimui, bendram laiko praleidimui ir pan. Ir co-livingas yra siūlomas kaip daugiau mažiau ilgesnio laiko būstas, priešingai nei viešbutis.

[Valiukas]

Co-living nėra joks viešbutis. Viešbutis ar svečių namai yra trumpalaikio apsistojimo vieta, kur gauni visą aptarnavimą. Co-livinge tu gauni savo kambarį, kuris iš esmės patenkina minimalius savarankiško būsto reikalavimus, skirtumas nuo įprastos būsto nuomos yra tas, kad tu jį nuomojiesi iš įmonės, kuri valdo visus būstus name, o tame name taip pat yra ir bendros erdvės, t.y. daugiau dėmesio skiriama socialiniam bendravimui, bendram laiko praleidimui ir pan. Ir co-livingas yra siūlomas kaip daugiau mažiau ilgesnio laiko būstas, priešingai nei viešbutis.

NA taip, nėra viešbutis. Bet čia reikia suprasti ir atskirti keletą dalykų. Viešbutis - trumpalaikis apsistojimas su viskas įskaičiuota. Co-living'as: ilgalaikis apsistojimas su beveik viskas įskaičiuota, t.y., šalia stogo virš galvos papildomai gauni visas bendro naudojimo erdves ir paslaugas (internetą, skalbyklą, virtuvę, sporto salę, darbo vietą ir t.t.), ką tau parūpina tavo nuomotojas. T.y., kaip viešbutyje. Ir paskutinė kategorija: būstai nuomai, tai yra įprastas daugiabutis, visas valdomas vieno savininko, be jokių papildomų bendro naudojimo erdvių, išskyrus įprastus koridorius, kuriame tu nuomojiesi butą taip pat kaip "iš babos" ir pats rūpiniesi savo internetu, televizija, valymu ir t.t., gyveni kaip savo bute. Skirtumas tik tas, kad visi butai tavo name taip pat yra nuomojami ir priklauso vienam savininkui, dažniausiai instituciniam investuotojui. Visas šias turto kategorijas vienija vienas veiksnys, t.y. - visas turtas priklauso vienam savininkui, kuris yra suinteresuotas kuo didesniu, kuo brangesniu ir kuo ilgesniu užimtumu savo projekte, o tai vienareikšmiškai lemia, kad toks nuomotojas atsakingai žiūrės į savo namo aplinką, prieigas, fasadą, remontą ir t.t., nes tai yra jo verslas. Ir tokia kaimynystė yra vienareikšmiškai geresnė nei eilinis daugiabutis, kuriame kiekvienas butas kovoja už save ir dažnu atveju viskas kas už buto durų tampa nebelabai svarbu. Be to, tiek viešbučių, tiek co-livingų, tiek tradicinės nuomos projektų gyventojai dažnai turi mažesnį poreikį parkavimo vietoms, nei butų savininkai, kurie gyvena savo butuose.

[Zefyras]

Tai yra ir pliusų, ir minusų, bet aš nebūčiau toks užtikrintas, kad colivingo kompanija daugiau stengsis prižiūrėti kompeksą. Vakarų šalyse daugiabučius valdančios kompanijos lygiai taip pat taupo namo problemų sąskaita, nes tai suėda jų pelną, arba jei padaro darbus, tai paskaičiuoja Mano būstas stiliumi, t.y. visiškai neskaidriai ir su užlaužtais įkainiais. Įdomu būtų sužinoti, kaip yra su colivingais. Be to, jiems naudinga dažna nuomininkų kaita, nes gali geriau reaguoti su kaina. Taip pat, atsižvelgiant į žmonių pobūdį, tos erdvės gali būti triukšmingos lygiai kaip koks bendrabutis.

[Valiukas]

Tai yra ir pliusų, ir minusų, bet aš nebūčiau toks užtikrintas, kad colivingo kompanija daugiau stengsis prižiūrėti kompeksą.

Nu va, o aš, kaip tiesiogiai su tuo susiduriantis, būčiau

Vakarų šalyse daugiabučius valdančios kompanijos lygiai taip pat taupo namo problemų sąskaita, nes tai suėda jų pelną, arba jei padaro darbus, tai paskaičiuoja Mano būstas stiliumi, t.y. visiškai neskaidriai ir su užlaužtais įkainiais.

Nežinau iš kur Jūsų duomenys, bet tebūnie, sakykim, kad Vakarų šalyse kompanijos taip elgiasi. Tik jei padaro darbus ir paskaičiuoja neskaidriai, ką tai reiškia - jie juk išrašo sąskaitas savo nuomininkams. IR tada patys turi problemų su savo nuomininkais, jei jie nesutinka mokėti. Bet darbai tai būna padaryti ir aplinkiniams gyventojams nuo to kas ir už kiek ten ką darė nuo to nei šilta nei šalta. Darbai padaryti, ramu

Įdomu būtų sužinoti, kaip yra su colivingais. Be to, jiems naudinga dažna nuomininkų kaita, nes gali geriau reaguoti su kaina. Taip pat, atsižvelgiant į žmonių pobūdį, tos erdvės gali būti triukšmingos lygiai kaip koks bendrabutis.

Nėra nei vieno profesionalaus nuomotojo, kuriam dažna nuomininkų kaita būtų naudinga Ta prasme, matosi, kad Jūs gal nelabai susidūręs ir samprotaujat kaip jums atrodo. Reakciją į kainą galima labai sėkmingai susireguliuoti ir nekeičiant nuomininkų kaip kojinių, nes kiekvienas pakeitimas yra kaštai, tiesioginiai arba ne. Kiekvieno institucinio investuotojo svajonė būtų tvarkingai vykdomos 10+ metų sutartys su tais pačiais nuomininkais ir iš anksto aptarta indeksacija jose. Dažna nuomininkų kaita kaip tik yra mažiausiai trokštamas rezultatas.

[Zefyras]

Nu va, o aš, kaip tiesiogiai su tuo susiduriantis, būčiau
Nežinau iš kur Jūsų duomenys, bet tebūnie, sakykim, kad Vakarų šalyse kompanijos taip elgiasi. Tik jei padaro darbus ir paskaičiuoja neskaidriai, ką tai reiškia - jie juk išrašo sąskaitas savo nuomininkams. IR tada patys turi problemų su savo nuomininkais, jei jie nesutinka mokėti. Bet darbai tai būna padaryti ir aplinkiniams gyventojams nuo to kas ir už kiek ten ką darė nuo to nei šilta nei šalta. Darbai padaryti, ramu

Nėra nei vieno profesionalaus nuomotojo, kuriam dažna nuomininkų kaita būtų naudinga Ta prasme, matosi, kad Jūs gal nelabai susidūręs ir samprotaujat kaip jums atrodo. Reakciją į kainą galima labai sėkmingai susireguliuoti ir nekeičiant nuomininkų kaip kojinių, nes kiekvienas pakeitimas yra kaštai, tiesioginiai arba ne. Kiekvieno institucinio investuotojo svajonė būtų tvarkingai vykdomos 10+ metų sutartys su tais pačiais nuomininkais ir iš anksto aptarta indeksacija jose. Dažna nuomininkų kaita kaip tik yra mažiausiai trokštamas rezultatas.

Yra krūva atvejų skirtingose šalyse, kaip korporacijos-nuomininkai naudojasi įvairiausiomis įmanomis landomis, kad būtų kuo didesnė grąža iš nuomos.
Pasidalinsiu vienu pavyzdžiu iš Danijos.
Šalyse su didele nuomininkų apsauga nuomotojui tikrai apsimoka trumpesnės nuomotojų sutartys, nes jomis daug labiau gali reaguoti į kainų pokyčius. Lietuvoje tiesiog numatyti maksimalūs leidžiami pakilimai, jei nepatinka, čiuoži į gatvę. Jei turi šimtus vienetų, tai aš labai abejočiau, kad tie naujų sutarčių sudarymai yra reikšmingi kaštai.