Vilnius. Namas vs Butas centre

[Lettered]

Čia žinai, amžinas klausimas - višta ar kiaušinis?
Vystytojai kuria tokias butų struktūras, kokios yra patikrintos ir dėl kurių būti ramus, jog parduosi per biudžete numatytą terminą. Kad paklausa 80+ kvm butų yra, tikrai taip. Tačiau kokio ji gylio? Čia ir yra problema ir nei vienas vystytojas nebandys to gylio matuoti, balsuodamas savo pinigais.

Vystytojai sako, kad paklausos nėra, nes žmonės perka tuos namus, bet realybėje matom, kad didžiausi butai pirmi rezervuoti būna, tik vystytojams pelningiau parduoti daugiau mažų butų, nes kv. kaina didesnė gaunasi.

[Globalus]

Kainas augina ir tai, kad pas gyventojus labai daug pinigų. Anksčiau reikėjo sutaupyti pradiniam įnašui ir NT pirkimas tolygiau pasiskirstydavo laike. Dabar gi pinigus visi turi. Pradinį įnašą visi turi, galima skolintis. Nors pinigų turi, ironiška, kad dėl kainų, įpirkti gali mažesnio ploto butą. NT vystytojai nespėja pasiulyti tiek NT, kiek rinkai reikia.

[sleader]

Vystytojai sako, kad paklausos nėra, nes žmonės perka tuos namus, bet realybėje matom, kad didžiausi butai pirmi rezervuoti būna, tik vystytojams pelningiau parduoti daugiau mažų butų, nes kv. kaina didesnė gaunasi.

Yra dar ir kitas faktorius, tai ugdymo įstaigų trūkumas. Mieste turėtų būti viskas taip, kad pirkdamas butą galėtum išsiversti be automobilio. T.y. ir vaikus turėtum galėti nuvesti į darželi niekur nevažiuojant, arba į mokyklą vaikai galėtų nueiti arba nuvažiuoti greitai bei patogiai. Dabartinėje situacijoje, ypač su darželiais, yra labai didelė rizika, kad jį gausi ten, kur vis vien vaiko tiesiog taip nenuvesi, o reikės vežti. Tokiu atveju įvertinant kainą ir tokias aplinkybes - svarstyklės nukrypsta link namo užmiestyje ir "motorizuotos" šeimos.

[Zefyras]

Ervūs namai priemiesčiuose kainuoja dar daugiau, bet problema būtent pasiūla. 3 kamb. 50 kv. butai nėra tai, ko užtektų šeimoms su 2-3 vaikais, tam reikia bent 80+ kv. butų, kurių dažnai projektuose arba visai nėra, arba būna vos keli, kurie iš kart rezervuojami, todėl šeimos su ~400k biudžetu ir kraustosi į tuos namus, nors jei būtų kaip skandinavijoje daug erdvių butų statoma, pirktų juos.

Vystytojui neapsimoka namus su tokiais dideliais būstais statyti, nes gali brangiau parduoti mažesnį būstą.

O kuo tai yra blogai?
Nelygink naujo, modernaus "coliving" projekto su senaisiais bendrabučiais. Colivingas yra gyvenamoji biuro alternatyva, valdoma profesionalaus rinkos žaidėjo, kurioje galioja aiškios taisyklės (kurias pažeidus nuomininkas keliauja lauk su baudomis), nuolat dirba tvarką prižiūrintys žmonės. Be to, didesnioji dauguma colivingo gyventojų neturi nuosavo automobilio ir naudojasi viešuojų, car sharingu, boltu ir pan.
Jeigu rinktis kaimynystę šiaurės miestely, mieliau rinkčiausi colivingo kaimynystę, o ne tradicinio daugiabučio, kuriame vistiek ~50% butų bus supirkta "investicijai", t.y. nuomai. Tačiau investuotojai visi skirtingi fiziniai/ juridiniai asmenys, nuomojantys savo butus bet kam ir bet kaip ir kuriems nusispjauti į bendrą namo aplinką, tvarką ir pan., nes jie yra tik laikini turto savininkai.

Co-living tėra bendrabutis už aukštesnę nei rinkos kaina, kuriame gyvena Erasmus studentai ir pavieniai ofiso darbuotojai, kurie ten negyvens daugiau nei 6 mėnesius. Tai niekaip neprisideda prie prieinamo būsto pasiūlos.
Būsto savivininkai turėtų spręsti dėl namo priežiūros, ne nuomininkai. Jei nuomininkas neduoda ramybės ir palieka netvarką, kaimynai turi kreiptis į nuomotoją, jis tuomet gali be skrupulų ir kompensacijų nutraukti nuomos sutartį.

[Valiukas]

Co-living tėra bendrabutis už aukštesnę nei rinkos kaina, kuriame gyvena Erasmus studentai ir pavieniai ofiso darbuotojai, kurie ten negyvens daugiau nei 6 mėnesius. Tai niekaip neprisideda prie prieinamo būsto pasiūlos.
Būsto savivininkai turėtų spręsti dėl namo priežiūros, ne nuomininkai. Jei nuomininkas neduoda ramybės ir palieka netvarką, kaimynai turi kreiptis į nuomotoją, jis tuomet gali be skrupulų ir kompensacijų nutraukti nuomos sutartį.

Co-living pagal savo prigimtį yra labiau viešbutis, nei bendrabutis. Tai čia truputį nusikalbėjot.

[Lettered]

Vystytojui neapsimoka namus su tokiais dideliais būstais statyti, nes gali brangiau parduoti mažesnį būstą.

Todėl kitose šalyse ir yra yra apribojimų daugiabučių projektams, kad tam tikras procentas butų būtų tam tikro dydžio ar net socialinis būstas, kuris numojamas būtent šeimoms su vaikais, nes jei nebūtų, tai turbūt irgi statytų daug mažų butukų, nes pelningiau.

[sleader]

Būsto savivininkai turėtų spręsti dėl namo priežiūros, ne nuomininkai. Jei nuomininkas neduoda ramybės ir palieka netvarką, kaimynai turi kreiptis į nuomotoją, jis tuomet gali be skrupulų ir kompensacijų nutraukti nuomos sutartį.

Ten feex12 tikriausiai turėjo omenyje, kad savininkai, kurie nupirko butą nuomai, nėra suinteresuoti investuoti į jokį aplinkos atnaujinimą, pagerinimą ar papildomą priežiūrą. T.y. jų interesas yra kuo mažesniais kaštais eksploatuoti tą NT ir jį išnuomoti kuo geresne kaina. Nuomininkai, ypač senuose daugiabučiuose, paprastai nekelia reikalavimų, kad kieme būtų gyvatvorės ar kokie suoliukai būtų periodiškai perdažomi, todėl tiem savininkams irgi to nereikia - patys jie nesinaudoja.

[mantasm]

Tik apie 9% 3+ kambarių butų yra mažesni nei 55 kvm. Sveikas skaičius.

3 kambariai su mažiau nei 70 kvadratų yra nesusipratimas. Šeimyninis butas su 3+ kambariais ir tik su vienu sanmazgu taip pat. Kokia dalis atitinka tokius kriterijus kas yra praktiškai duotybė priemiesčio kotedžynuose?

[liootas]

Čia turi būti įstatyminė bazė sutvarkyta. Oslo savivaldybė, pvz., turi reglamentą, kiek didelio ploto butų turi būti statoma miesto centre tam, kad neišstumtų šeimų į priemiesčius ir kad nevirstų visi butai į 30 m2 (kaip Vilniuj)

[Zefyras]

Todėl kitose šalyse ir yra yra apribojimų daugiabučių projektams, kad tam tikras procentas butų būtų tam tikro dydžio ar net socialinis būstas, kuris numojamas būtent šeimoms su vaikais, nes jei nebūtų, tai turbūt irgi statytų daug mažų butukų, nes pelningiau.

Čia turi būti įstatyminė bazė sutvarkyta. Oslo savivaldybė, pvz., turi reglamentą, kiek didelio ploto butų turi būti statoma miesto centre tam, kad neišstumtų šeimų į priemiesčius ir kad nevirstų visi butai į 30 m2 (kaip Vilniuj)

Tai taip. Bet jūs įsivaizduokit kaip NT vystytojai verks, kad neapsimoka vystyti projektų ir t.t.

[Zefyras]

Co-living pagal savo prigimtį yra labiau viešbutis, nei bendrabutis. Tai čia truputį nusikalbėjot.

Co-living nėra joks viešbutis. Viešbutis ar svečių namai yra trumpalaikio apsistojimo vieta, kur gauni visą aptarnavimą. Co-livinge tu gauni savo kambarį, kuris iš esmės patenkina minimalius savarankiško būsto reikalavimus, skirtumas nuo įprastos būsto nuomos yra tas, kad tu jį nuomojiesi iš įmonės, kuri valdo visus būstus name, o tame name taip pat yra ir bendros erdvės, t.y. daugiau dėmesio skiriama socialiniam bendravimui, bendram laiko praleidimui ir pan. Ir co-livingas yra siūlomas kaip daugiau mažiau ilgesnio laiko būstas, priešingai nei viešbutis.