Naujoji valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė, atlikusi bendrovės ankstesnės veiklos auditą, nutarė kreiptis į prokurorus dėl maždaug 5 mln. eurų vertės žalos, kurią dėl galimai neskaidrios buvusių vadovų veiklos patyrė įmonė.
http://kauno.diena.lt/naujienos/vers...kurorus-810276
-
Įkurtuvės Ust Lugos uoste atidedamos
Rusijoje vėl atidedamas „Gazprom“ planuojamo vykdyti vadinamojo Baltijos suskystintųjų gamtinių dujų („Baltijskij SPG“) terminalo statybos terminas.
Naują 10 mln. tonų per metus galios dujų terminalą Ust Lugos uoste buvo planuojama pradėti statyti 2021 metais su galimybe plėsti jį iki 15 mln. tonų per metus.
„Baltijskij SPG“ terminas jau ne pirmą kartą koreguotas. Nauja terminalo statybos pradžia skelbiama 2023-2024 metais.
Teigiama, kad „Gazprom“ prisiėmė per daug projektų ir visų nebegali aprėpti. Šiuo metu vykdomi dujotiekių tiesimo projektai „Tureckij potok“ – tarp Rusijos ir Turkijos, „Silu Sibiri“ – pačioje Rusijoje ir „Nord Stream2“ – Baltijos jūroje.
Taip pat svarstoma galimybė skubos tvarka tiesti dujotiekį iš Rusijos į Kiniją.Komentuoti:
-
Klaipėdos uosto krovos apžvalga
2017 m. sausio–vasario mėn. Klaipėdos uoste krauta 6,84 mln. t, tai 5,2 proc. arba 335,4 tūkst. t daugiau nei 2016 m. sausio–vasario mėn.
Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai:
skystieji kroviniai – pilta 1 839,2 tūkst. t, -10,6 proc. arba -218,7 tūkst. t;
generaliniai kroviniai – krauta 1 909,8 tūkst. t, +1,4 proc. arba +26,0 tūkst. t;
birieji kroviniai – pilta 3 094,3 tūkst. t, +20,6 proc. arba +528,1 tūkst. tKomentuoti:
-
Rusijos nuolaidomis toliau vilioja baltarusius
Pernai Rusijos geležinkelių bendrovė (RŽD) skelbė, kad iš Baltarusijos gamyklų į Leningrado srities uostus gabenamiems naftos produktams skirs 25 proc. geležinkelių tarifo nuolaidą.
Tačiau šiomis nuolaidomis baltarusiai nesusigundė. Ir toliau baltarusiški naftos produktai, trąšos, kiti kroviniai keliavo per artimiausius rytinės Baltijos šalių, pagrinde Lietuvos ir Latvijos uostus.
Nuo šių metų dėl siekio pakenkti rytinės Baltijos šalių uostams pasiūlyta papildoma net iki 50 proc. krovinių, konkrečiai naftos produktų, gabenimo Rusijos geležinkeliais nuolaida. Nurodyta, kad nuolaida gali būti taikoma konkretiems naftos produktams gabenamiems iš Baltarusijos Barbarovo ir Novopolocko geležinkelio stočių į Rusijos šiaurės vakarų regiono uostus.Komentuoti:
-
Estijos tranzito gelbėtoja – Rusija
Per pastaruosius 10 metų Estijos tranzito apimtys sumažėjo dvigubai.
Estijos uostai neteko 26 proc. krovinių, geležinkeliai – net 68 proc. krovinių. Tokius duomenis ataskaitoje pateikė auditorių firma „Pricewaterhouse Coopers“.
Vien 2016 m. naftos produktų tranzitas per Estijos uostus sumažėjo 27 proc. Pernai geležinkeliais gabenta 25,4 mln. t krovinių – blogiausias rezultatas per 20 metų.
Estijos tranzito problemos buvo svarstomos Estijos parlamento ekonomikos ir finansų komisijoje. Konstatuota, kad Estijos uostų logistikos paslaugos yra greitos ir kokybiškos, bet paslaugų kainos neišlaiko konkurencijos su kaimyninėmis šalimis, ypač Rusijos uostais.
Estijos parlamente kalbėta apie tai, kad reikia sudaryti geresnes finansines sąlygas Rusijos krovinių tranzitui.Komentuoti:
-
Rusijos geležinkeliai baltarusiškiems naftos produktams dar kartą padidino nuolaidą nuo 25% iki 50%:
https://news.tut.by/economics/533816.htmlKomentuoti:
-
Rusijos uostuose ES krovinių mažėjo
Per 2016 metus dėl sankcijų prekybos apyvarta tarp Rusijos ir ES sumažėjo 15 proc., tačiau krovinių apyvarta tarp Rusijos ir ES išlieka didžiulė. Ji siekė 200,4 mlrd. JAV dolerių.
Dauguma krovinių tarp ES šalių ir Rusijos keliauja per uostus. Tai patvirtina 2016 metais regione padidėjusi jūrų keltais gabenamų krovinių dalis.
Svarbiausi Rusijos partneriai ES išlieka Vokietija (dalis 8,7 proc., pernai ji mažėjo 11 proc.), Olandija (6,9 proc., pernai ta dalis mažėjo 26 proc.) ir Italija (4,2 proc., pernai jų dalis mažėjo 35 proc.).
Kaip matyti Lietuvos tarp pagrindinių Rusijos partnerių nėra.
Nepaisant prekybos mažėjimo ES šalys išlieka pagrindiniu Rusijos partneriu. Pernai prekybos apimtis su Rusija padidino šios ES šalys – Bulgarija, Graikija, Airija, Portugalija ir Rumunija.
Po ES šalių svarbiu Rusijos prekybos partneriu išlieka Azijos ir Ramiojo vandenyno sandraugos šalys, kurios jungia 21 šalį. Jų dalis Rusijoje siekia 30 proc. Pernai šių šalių prekybos apimtys su Rusija palyginti su 2015 metais, sumažėjo 5 proc.
Trečiasis Rusijos prekybos partneris – buvusios Tarybų sąjungos pagrindu sukurta Nepriklausomų valstijų sąjunga. Su tomis šalimis Rusijos prekyba pernai mažėjo 14 proc.
Prekybos apimčių mažėjimai su visomis šalimis parodo, kad Rusijos ekonomika „buksuoja“.Komentuoti:
-
Rusiški kroviniai Baltijos ir Ukrainos uostuose
2016 m. per rytinės Baltijos šalių ir Ukrainos uostus buvo krauta 47,2 mln. tonų rusiškų krovinių. Tai sudarė 6,1 proc. nuo visos Rusijos krovos.
Iš jų per Baltijos uostus krauta 42,5 mln. tonų, o per Ukrainos – 4,7 mln. tonų. Pernai rusiška krova per Ukrainą mažėjo 48 proc., per Baltijos uostus - 20 proc.
Pagal 2012 metais priimtą Rusijos uostų vystymo iki 2030 metų strategiją yra numatytą Rusiškų krovinių gabenimą per rytinės Baltijos šalių ir Ukrainos uostus sumažinti iki 5 proc.
Pernai Rusijai net 25 proc. pavyko sumažinti per kitų šalių uostus gabenamų naftos produktų kiekius. Dėl to labiausiai nukentėjo Latvijos Ventspilio ir Estijos Talino (Mugos) uostai.
2016 metais Rusija 13 proc. sumažino per kitų šalių uostus gabenamus anglių kiekius. Bet jie dar išliko dideli – 16,4 mln. tonų. Pagrindiniai kiekiai rusiškų anglių keliauja per Rygos uostą. Pernai rusiškų anglių kiekiai smarkiai sumažėjo Latvijos Ventspilio uoste. Čia esantis specializuotas anglių terminalas „Baltic Coal Terminal“ anglių krovos beveik nevykdė.
Dar labiau sumažinti rusiškų anglių kiekius rytinės Baltijos uostuose Rusija kol kas negali, nes jai trūksta anglių krovos uostuose pajėgumo.
Trečias pagal kiekius per rytinės Baltijos ir Ukrainos uostus gabenamas krovinys yra mineralinės trąšos. Per rytinės Baltijos uostus pernai jų gabenta 7,4 mln. tonų – 7,8 proc. daugiau nei 2015 metais. Sumažinti jų kiekius Rusija nepajėgia, nes Baltijos jūros baseine stokoja mineralinių trąšų krovos terminalų. Pastatyti mineralinių trąšų krovos terminalą kur nors Ust Lugos uoste kainuotų apie 6 mlrd. rublių (apie 100 mln. eurų). Statyti tokį terminalą apsimokėtų tik tuo atveju, jei per jį per metus būtų kraunama apie 4 mln. tonų trąšų. Ust Lugos uoste statyti trąšų terminalą ketino Rusijos kompanija „EvroChim“, bet kalbos apie tai nutilo.
Kam statyti brangiai kainuojančius terminalus, jei Baltijos šalių uostuose yra pakankamai mineralinių trąšų krovos pajėgumų?Komentuoti:
-
/\ Lietuvos geležinkeliai viršijo planą tonomis. Ten jau buvo numatytas mažėjimas
Tačiau tarifai spaudžiami žemyn, o 2016 m. antras pusmetis buvo blogesnis nei pirmas.Tarptautiniai vežimai labiausiai buvo veikiami geopolitinių ir makroekonominių veiksnių bei ekonominių pokyčių regione, pasaulinių rinkų tendencijų. 2016 m. tarptautiniais maršrutais vežta 32,6 mln. tonų – 1 mln. tonų, arba 3 proc., mažiau nei 2015 m.
Šių vežimų pokytį lėmė sumažėjęs iš Rusijos tranzitu per Klaipėdos uostą vežamų krovinių, ypač naftos bei cheminių ir mineralinių trąšų, kiekis, nuo praėjusių metų liepos mėnesio beveik sustojęs naftos produktų iš Baltarusijos per Klaipėdos uostą vežimas.
http://www.litrail.lt/-/preliminarus...eiviu-skaicius
Palyginimui - LG I pusmečio rezultatai
Dar toks pastebėjimas dėl nuostolio.AB „Lietuvos geležinkeliai" per 2016 m. I pusmetį uždirbo 0,5 mln. eurų grynojo pelno, o krovinių pervežė 23,4 mln. tonų, t. y. 0,4 mln. tonų arba 1,6 proc. daugiau nei 2015 m. I pusmetį.
Rodikliai džiuginantys, ypač jei pažvelgsime į kaimynines šalis, skaičiuojančias nuostolius – Latvijos geležinkelių pervežimai, palyginti su 2015 m. I pusmečiu, sumažėjo 19,8 proc., Estijos geležinkelių – 23,3 proc., Baltarusijos geležinkelių – 5,6 proc.
Krizė Ukrainoje, Rusijos ūkio recesija, lėtėjantis Kinijos ekonomikos augimas daro įtaką verslo plėtrai. Tačiau šiandien skaičiuojame pelną, o tai reiškia, kad pasirinktos investavimo ir plėtros kryptys yra teisingos, esame užsitarnavę klientų pasitikėjimą ir gerą vardą", – teigia „Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Stasys Dailydka.
http://www.litrail.lt/-/%E2%80%9Elie...%93-nuostolius
Jei valdžia būtų nesikeitusi, turbūt būtų buvęs fiksuotas nedidelis pelnas. Kai valdžia ar savininkai keičiasi, paprastai ant ankstesnės valdžios nurašomos visos klaidos.Komentuoti:
-
Tai, kad nedaugėja - vienam segmente sumažėjimas 1 mln. tonų, kitam padidėjimas 0,6 mln. tonų. Taigi grynas rezultatas minus 0,4 mln. tonų.Parašė Romas Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
/\ Tonų daugėja, eurų mažėja.
Įdomu bus pažiūrėti, kokius rezultatus rodys nauja LG valdžia, kurios vadas prioritetu įvardino skaidrų paramos skirstymą...Komentuoti:
-
Preliminarūs 2016 metų rezultatai: viršytas krovinių planas ir išaugęs keleivių skaičius
Praėjusiais metais „Lietuvos geležinkeliai" gabeno 3,6 proc., arba 1,6 mln. tonų, daugiau krovinių nei numatyta 2016–2019 metų strateginiame veiklos plane. Tiesa, dėl geopolitinių ir makroekonominių priežasčių krovinių vežimo pajamos mažėjo, dėl to bendrovė, preliminariais duomenimis, 2016 m. patyrė 1,8 mln. Eur nuostolių.
Tarptautiniai vežimai labiausiai buvo veikiami geopolitinių ir makroekonominių veiksnių bei ekonominių pokyčių regione, pasaulinių rinkų tendencijų. 2016 m. tarptautiniais maršrutais vežta 32,6 mln. tonų – 1 mln. tonų, arba 3 proc., mažiau nei 2015 m.
Tačiau stebimi teigiami pokyčiai vietiniame vežime: praėjusiais metais vežta 15 mln. tonų krovinių -0,6 mln. tonų, arba 4,3 proc., daugiau nei 2015 m.
Iš krovinių vežimo veiklos uždirbta 350,4 mln. Eur pajamų, t. y. 20,9 mln. Eur mažiau nei per 2015 m.
Kiek kitokios tendencijos stebimos keleivių susisiekime. Praėjusiais metais vežta apie 4,4 mln. keleivių, t. y. 4,8 proc. daugiau nei 2015 m. Iš jų vietiniais maršrutais keliavo apie 3,6 mln., arba 4,4 proc., daugiau keleivių nei 2015 m., tarptautiniais – apie 848 tūkst., arba 6,5 proc., daugiau nei 2015 m.Komentuoti:
-
Didėja Baltarusijos tranzito reikšmė
Rusijoje pripažįstama, kad Baltarusijos kaip tranzito valstybės reikšmė didėja.
Į Rusijos siūlymus gabenti naftos produktus per jos Suomijos įlankos uostus Baltarusija neatsiliepė. Tai ir suprantama. Baltarusija matydama, kad yra geroje geografinėje padėtyje stengiasi kaip galima geriau išnaudoti savo tranzitinės valstybės galimybės. Todėl išlaikomi ir kuriami tiesiausi ir patikimiausi tranzitiniai koridoriai
Baltarusija stengiasi būti Kinijos ir Vidurinės Azijos šalių tranzito laiptais į Vakarų Europą - tiesioginiu transporto koridoriumi. Baltarusija yra svarbi grandis atkuriant Kinijos ir Kazachstano transporto koridorių – vadinamąjį Šilko kelią. Jo atšakos iš Baltarusijos jūrų kelių gali tęstis per Lietuvą ir Latviją arba sausumos keliu per Lenkiją.Komentuoti:
-
Rusijos uostuose krova didėjo
2016 metais Rusijos uostuose krauta 721,9 mln. tonų krovinių. Tai 6,7 proc. daugiau nei pernai.
Didžiausias krovinys – nafta. Jos krauta 228 mln. tonų arba 12,8 proc. daugiau nei 2015 m. Antras pagal dydį Rusijos uostų krovinys – naftos produktai. Jos krauta 140,7 mln. tonų arba 3,7 proc. mažiau nei 2015 metais. Trečias Rusijos uostų krovinys – anglys. Jų krauta 136,3 mln. tonų arba 10,5 proc. daugiau nei 2015 metais. `
Baltijos jūros regione iš viso krauta 236,6 mln. tonų – 2,5 proc. daugiau nei pernai. Daugiausiai krovė Ust Luga – 93 mln. tonų (+ 6,2 proc.), Primorskas – 64,4 mln. tonų (+8,1 proc.), Sankt Peterburgas – 48,6 mln. tonų (-5,6 proc.), Vysockas – 17,1 mln. tonų (-2,2 proc.), Kaliningradas – 11,7 mln. tonų (7,8 proc.).Komentuoti:
-
Trąšų tranzitas per Baltijos šalis mažės
Rusijos kompanija „Akron“ valdanti terminalus Estijos Mugos ir Silamejės uostuose, pareiškė perkelsianti dalį trąšų į Rusijos uostus.
Toks sprendimas priimtas po Rusijoje įvykusio šios šalies prezidento specialaus pasitarimo.
Iš Estijos planuojama perkelti birių trąšų krovą. Joje liks tik skystos trąšos, nes pastatyti Rusijoje joms krauti reikalingus terminalus per trumpą laiką neįmanoma.
Iki šiol Rusijoje yra didžiulis chemijos produktų krovos terminalų deficitas. Todėl rusiškos trąšos ir chemijos produktai gabenami per Estijos ir Latvijos uostus, mažiau per Lietuvos.
2015 metais per rytinės Baltijos uostus gabenamų trąšų kiekiai siekė apie 10 mln. tonų, 2016 metais – apie 7 mln. tonų.Komentuoti:
-
Todėl būtent, kad tai gali atvesti prie geležinkelių suskaidymo ir prichvatizacijos. Tiesiog stambią įmonę ir gerai dirbančią yra nelengva privatizuoti - ir kaina didelė, ir visuomenė nepalaiko. Visos stambios įmonės, kurios buvo prichvatizuotos, praėjo per dirbtinai sukurtą nuostolingą veiklą ir korupcijos daigų paieškas jose, taip diskredituojant įmonė, numušant jos kainą ir parengiant privatizacijai. Kas buvo su kelių direkcija, su uostų ir kt.? Iš esmės tai kur kas mažesnės įmonės nei LG, nors ir varto dideles lėšas. Kelių direkcija iš viso ubagas, nes jokio turto neturi. Keliai jai nepriklauso, ji tik renka ir perskirsto lėšas, organizuoja kelių tiesimą ir remontą. Ji jokių dividentų nemoka. Jai jokia privatizacija negresia, nes tai ne komercinė įmonė, o valdiška biudžetinės įstaiga. Uostas taip pat beje, jokių dividentų nemoka, nes valstybinė įmonė pagal juridinį statusą, o ne AB.Parašė DeSadas Rodyti pranešimąAs nesuprantu ko taip jaudintis kad pakeis amzinus korupcinius vadovus ir panaikins korupcines schemas.. ar nuo to sustos gelezinkeliu veikla, sustos kokie nors strateginiai projektai? Manau kaip tik poziuris vadovu pasikeis, normaliau bendraut su ziniasklaida prades kas jau ir vyksta, tas pats buvo ir su klaipedos nafta, bet klaipedos uostu, bei keliu direkcija.. visiskai kardinaliai pasikeite bendravimas tiek su ziniasklaida tiek su valstybes auditu, bei viesuju pirkimu tarnyba ir visos paminetos imones vis dar valstybes rankose nei isparcelioutos nei parduotos.. taipogi moka dividendus.
Vienintele imone likusi LG, kazkokia nevykusiu politiku prieglauda ... net nustebau Simena isgirdes - garsuji savaites ministra, kuris pasipuste padus iskilus gresmei Lietuvos valstybei...bet taip taip tyliai sedejo lol
Parašė jpou Rodyti pranešimąTaip, jei daryti tai visur. Jei ne, tai geriau tylėti amžinai. Kaip prieš susituokiant klausia...Parašė vėkas Rodyti pranešimą
Procesas aiškiai užsakytas, ir gijos veda į konservų (nes jų žmonės įsitvirtinę teisėtvarkos ir jėgos struktūrose) ir prezidentūros pusę, o LG buvo socdemų rankose.
Procesas būtų nepolitinis, jei iš to nebūtų daroma parodomosios kovos su korupcija ir garsių pareiškimų su namiokais ant socdemų ir pan. Ir aplamai procesas kur kas gilesnis, nei atrodo. Lietuva eina vienos partijos diktatūros link - konservatorių partijos. Liberalus jau apkapojo, dabar ėmėsi socdemų. Šis seimas yra pereinamasis, galbūt netgi neištemps visos kadencijos, o paskui į valdžią vėl sugrįš konservai. Visos kitos partijos iki to laiko (iki rinkimų) turi nesudaryti jokios rimtos konkurencijos, kad konservai vieni turėtų daugumą seime. Taigi, tai, kas vyksta LG, yra bandymas suduoti smūgį socdemams.Paskutinis taisė Al1; 2017.01.14, 08:48.Komentuoti:
-
As nesuprantu ko taip jaudintis kad pakeis amzinus korupcinius vadovus ir panaikins korupcines schemas.. ar nuo to sustos gelezinkeliu veikla, sustos kokie nors strateginiai projektai? Manau kaip tik poziuris vadovu pasikeis, normaliau bendraut su ziniasklaida prades kas jau ir vyksta, tas pats buvo ir su klaipedos nafta, bet klaipedos uostu, bei keliu direkcija.. visiskai kardinaliai pasikeite bendravimas tiek su ziniasklaida tiek su valstybes auditu, bei viesuju pirkimu tarnyba ir visos paminetos imones vis dar valstybes rankose nei isparcelioutos nei parduotos.. taipogi moka dividendus.Parašė Al1 Rodyti pranešimą
Vienintele imone likusi LG, kazkokia nevykusiu politiku prieglauda ... net nustebau Simena isgirdes - garsuji savaites ministra, kuris pasipuste padus iskilus gresmei Lietuvos valstybei...bet taip taip tyliai sedejo lol
Komentuoti:
-
A|1, o koks pasiūlymas? Nejudint LG, nes ir kiti ne be nuodėmės?Parašė Al1 Rodyti pranešimą
Kokie objektyvūs kriterijai rodo, kad procesas užsakytas?
Ar valstybės valdyme yra nepolitinių procesų?
Publikos vardu reikalauju argumentų.Komentuoti:
Komentuoti: