Skaitydavau kartais tą portalą, netgi nuomonių ringą turėjo su Bačiuliu. Charakteringiausias man būdavo beveik visur naudojamas Times New Roman ar į jį labai panašus šriftas. Nemaniau, kad taip greit užsilenks.
Uždarytas likviduoto dienraščio „Lietuvos žinios“ interneto portalas Lzinios.lt.
Interneto svetainė vartotojams nepasiekiama nuo penktadienio.
Paskutinis „Lietuvos žinių“ spausdintinas numeris išėjo balandžio pabaigoje.
„Achemos grupė“ teigia, kad „Lietuvos žinias“, Jonavos rajono laikraštį „Naujienos“ ir šių leidinių interneto portalus valdžiusi bendrovė ilgą laiką dirbo nuostolingai ir buvo nuspręsta jos nebedotuoti...
Čia suplakti du skirtingi reiškiniai: žurnalistikos parsidavimas (šališkumas) ir popierinės (tradicinės) spaudos nykimas dėl technologijų. Fizinių parduotuvių išsivysčiusiose šalyse irgi mažėja dėl elektroninės prekybos, bet tai nereiškia, kad nyksta pati prekyba. Žurnalistika irgi kinta. Kai praktiškai visi turi prie savęs įrenginius, kuriais galima filmuoti ir fotografuoti, tai laiku ir vietoje atsidūręs mėgėjas panorėjęs gali sukurti reportažą, nelabai atsiliekantį nuo profesionalaus. Žurnalistai nebeturi to monopolio, kai kažką filmuoti ir kalbinti galėjo tik jie.
Konstatuojama liūdna žiniasklaidos būklė ir siūlomi šiek tiek utopiniai receptai padėčiai keisti.
Gal pasiūlymai dėl bazinio atlyginimo žurnalistams ir nerealūs, bet kažką reikia daryti.
15min.lt 2016.06.02
R.Iržikevičius. Gelbėjant eilinį žurnalistą 4-osios pramonės revoliucijos mūšio lauke
Laisvoji rinka gausiai apdovanoja laimėtojus ir skaudžiai baudžia pralaimėtojus. Bet yra tokių rinkoje nenusisekusių žaidėjų, kuriuos nematoma rinkos ranka baigia sužlugdyti, bet be jų laisvoji rinka ir liberalioji demokratija potencialiai gali subyrėti. Akivaizdu, kad vienas iš tokių žlungančių laisvosios rinkos žaidėjų yra žiniasklaida, o kartu ir žurnalistika. (...)
Matome, kaip žiniasklaida, veikiama pasikeitusios laisvosios rinkos sąlygoms ir spaudžiama 4-osios pramonės revoliucijos, nyksta mūsų akyse. Nyksta vienas iš keturių liberaliosios demokratijos ramsčių. Jei nebūsime sąmoningi, kad negalime palikti žiniasklaidos visagalės laisvosios rinkos valiai, šis liberaliosios demokratijos ramstis sugrius. Ar stalas gali stovėti ant trijų kojų? Taip, gali. Ar liberaliosios demokratijos stalas gali stovėti ant trijų kojų? (...)
Ekonominės veiklos sąlygos ir dėsniai keičiasi žaibišku greičiu, bet per tą pašėlusį greitį nepamirškime pamatinių dalykų. Norime ar ne, bet reikia pripažinti, kad žiniasklaida, kaip verslas, ritasi bedugnės link. Tradicinė žiniasklaida žlunga daug greičiau nei klimato atšilimo veikiami Arkties ar Grenlandijos ledynai. Lietuvoje sparčiai nyksta popierinė spauda (sustojo „Lietuvos žinių“ laikraščio leidyba ir greitai didžiausias šalies dienraštis „Lietuvos rytas“ bus leidžiamas tik tris kartus per savaitę ir pan.). Regioninė žiniasklaida sparčiai virsta vietinių karaliukų ir kunigaikščių ruporais.
Nebuvau susidūręs su tokia statistika Lietuvoje, bet JAV nuo 2008 iki 2017 m. redakcijose dirbančių žurnalistų sumažėjo 45 proc. (nuo 71 tūkst. iki 39 tūkst., „PEW Research Centre“). Vaizdelis turbūt panašus visame Vakarų pasaulyje. Jei dar palauksime 15 ar 20 metų ir paliksime ketvirtąjį liberaliosios demokratijos ramstį 4-ajai pramonės revoliucijai, to, ką mes vadiname žiniasklaida ir žurnalistika, neliks. Bus labai daug visuomenės informavimo priemonių, daug influencerių, „Financial Times“ ir „The Economist“ tipo leidinių, bet tik tiek. (...)
Jeigu visuomenė ir valdžia sutaria, kad geriau nerizikuoti ir nelaukti, kol žiniasklaida ir žurnalistika visiškai išnyks, reikia sutarti, kad šiam liberaliosios demokratijos ramsčiui reikalinga pagalba. Taip pat pati žiniasklaida turi pripažinti, kad tai nėra „tradicinis“ verslas. Šis verslas negali būti tik dėl pelno – šis verslas turi būti dėl visuomeninės misijos. (...)
Tai antradienį Seime žurnalistams patvirtino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Vietoje jo pagal partijos sąrašą į EP turėtų patekti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. https://www.15min.lt/m/id/aktualu/li...nui-56-1151138
15 min su savo reklamomis per visą puslapį užlankstė
Po kažkelinto bandymo pavyko pamatyti tik straipsnį be antraštės ir be straipsnio herojų galvų.
Šiaip 15min lygis per paskutinis 1-2 mėnesius akivaizdžiai smuko - ten vis mažiau objektyvumo ir vis daugiau angažuotos nuomonės piršimo.
Labai gaila.
"Lietuvos žinių" uždarymas po to, kai "Achema" pradėjo dirbti nuostolingai, buvo tik laiko klausimas.
Popierinė spauda po 2009 metų toliau nyksta.
Greit bus visiškos žiniasklaidos "juodosios skylės".
Viešąją nuomonę toliau formuos trijų portalų redaktoriai, kurie galės manipuliuoti ką įkelti į pirmą puslapį ir koki klikbaitinę antraštę parinkti.
Nebūtinai, popierinės žiniasklaidos išnykymas kaip tik atveria galimybę mažesniems rinkos žaidėjams, išlaikyti internetinį puslapį ar administruoti FB paskyrą (kas dabar žmonėms yra pagrindiniai naujienų šaltiniai) kainuoja gerokai mažiau nei spausdinti popierinį laikraštį.
Labai gaila.
"Lietuvos žinių" uždarymas po to, kai "Achema" pradėjo dirbti nuostolingai, buvo tik laiko klausimas.
Popierinė spauda po 2009 metų toliau nyksta.
Greit bus visiškos žiniasklaidos "juodosios skylės".
Viešąją nuomonę toliau formuos trijų portalų redaktoriai, kurie galės manipuliuoti ką įkelti į pirmą puslapį ir koki klikbaitinę antraštę parinkti.
Koncerno „Achemos grupė“ leidžiamas laikraštis „Lietuvos žinios“ nuo gegužės nebeišeis. Paskutinis jo numeris bus išleistas balandžio 30-ąją. Tačiau leidybos teises ir intelektinę nuosavybę planuojama parduoti. „Achemos grupės“ atstovė Gintarė Mierkienė BNS patvirtino, kad toks sprendimas priimtas įmonės „Lietuvos žinios“ akcininkų susirinkime ketvirtadienį. „Lietuvos žinios“, be dienraščio, leidžia regioninį Jonavos laikraštį „Naujienos“, valdo interneto portalus lzinios.lt bei jonavosnaujienos.lt. „Bendrovė „Lietuvos žinios“ ilgą laiką dirbo nuostolingai ir buvo nuspręsta jos nebedotuoti“, – pranešime spaudai sakė „Achemos grupės“ generalinis direktorius Mindaugas Deksnys. „Achemos grupės“ atstovė Gintarė Mierkienė BNS patvirtino, kad sprendimai priimti „Lietuvos žinių“ akcininkų susirinkime ketvirtadienį. Likviduojant įmonę, pasak pranešimo, bus įvykdyti visi įsipareigojimai „Lietuvos žinių“ ir „Naujienų“ prenumeratoriams, partneriams bei kreditoriams. Bendrovės darbuotojams bus išmokėtos išeitinės kompensacijos. Pasak grupės, „Lietuvos žinių“ tiražas siekia 5200, „Naujienų“ – 2800, o portalas lzinios.lt užima 16 poziciją tarp lietuviškų interneto portalų. Bendrovės „Lietuvos žinios“ pajamos pernai siekė 841,7 tūkst. eurų – 2 proc. daugiau nei užpernai. Didžioji dalis pajamų gauta iš reklamos (56,7 proc.) ir prenumeratos (26,5 proc.). Iš laikraščių pardavimų bendrovė gavo 7 proc. pajamų, beveik tiek pat - iš konferencijų ir seminarų. Pernai „Lietuvos žinios“ patyrė 963,3 tūkst. eurų grynųjų nuostolių (2017-aisiais – 806,6 tūkst. eurų), metų pabaigoje ji buvo sukaupusi 1,3 mln. eurų nepaskirstytų nuostolių. „Lietuvos žinios“ – vienas seniausių Lietuvos laikraščių, įsteigtas 1909 m.
Labai gaila, kažin ar portalas lzinios.lt veiks, ar irgi bus likviduotas.
Teksto pagr. mintis: nieko bendro su musulmonais neturi, dešinieji tik provokuoja. Kilusios problemos kaip ir egzistuoja, bet jos atsveria iš esmės šalies religinę ir visokią kitokia padėti, todėl nesiparinkite.
Teksto pagr. mintis, kad egzistuoja didžiulė problema dėl to ir ji susijusi ir radikalais, musulmonais, silpna Romos katalikų pozicija ir blogiausia, kad vangiai sprendžiama.
P.S. anksčiau - ir pagrįstai - sakydavo, kad ilgas sedėjimas fb savo draugų rateliuose sukuria informacinį burbulą, bet tą patį galima pritaikyti mūsų žiniaklaidai.
Rašliavotoją, sugalvojusį parašyti straipsnio pavadinime grandiozinis reiktų mest iš darbo jau tą pačią dieną.
Ui koks nemodernus tamsta. Taigi šiuolaikinėje purvaskl... atsiprašau, žiniasklaidoje, turi atskiras pareigybes, būtent antraščių šūkiams kurti. Hiperbolizuotos nesąmonės garantuoja click'us.
Komentuoti: