Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pensijos, pensijų fondai, laiminga senatvė ir t.t.

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • mantasm
    replied
    Parašė Globalus Rodyti pranešimą
    Skamba kaip Graikija 2.0
    Turi omenyje kaip pandemijos finansinis valdymas?

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Gal geriau reikia naikinti sodros pensijas, o po to ir nemokamą gydymą gerovės valstybėje? Liks jauni ir stiprūs, kaip ir aprašė Darvinas.

    Komentuoti:


  • Globalus
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    Nežinau kam čia platinti tuos kliedesius. Kovidinis ir elektros kainų kilimo laikotarpis aiškiai parodė, kad valstybė gali mokėti kokio nori dydžio paramas ir kompensacijas, lygiai taip pat ateityje galės mokėti norimo dydžio pensijas.
    Skamba kaip Graikija 2.0

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Nežinau kam čia platinti tuos kliedesius. Kovidinis ir elektros kainų kilimo laikotarpis aiškiai parodė, kad valstybė gali mokėti kokio nori dydžio paramas ir kompensacijas, lygiai taip pat ateityje galės mokėti norimo dydžio pensijas.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Ekspertų siūlymas Lietuvai – ilginti pensinį amžių: ateityje išmokoms gali pritrūkti lėšų https://www.delfi.lt/verslas/mano-eu....d?id=92031951
    „EBPO ekspertai atliko matematinį uždavinį, skaičiuodami tikėtiną gyvenimo trukmę, surenkamas įmokas ir pageidaujamą pensijos pakeitimo normą. 72 metai yra šio uždavinio rezultatas. Yra kitų veiksnių ir planų, kaip valstybės galėtų gauti kitų finansavimo šaltinių ar didinti pajamas. Juos visus sudėjus, galima skaičiuoti, koks galėtų būti tas pensinis amžius. Kita vertus, atsižvelgiant į šiandienos realijas, pensinį amžių galima uždėti kokį nori – 75 ar 78 m., bet jei žmonės negalės dirbti, tai nebus problemos sprendimas. Reikėtų atsižvelgti ne tik į demografinius rodiklius, bet ir įvesti papildomus veiksnius ir tokiu būdu skaičiuoti amžių. Šiandien nėra valstybės, kurioje pensinis amžius būtų didesnis kaip 67 metai. Vienoje konferencijoje kolega danas pasakė, kad jo prognozuojamas pensinis amžius – 75 metai. Nenorėčiau įvardyti kitokio skaičiaus, nei tą daro EBPO ekspertai, tačiau nemanau, kad šiandien galime kalbėti apie reikšmingai didesnį pensinį amžių nei 65 metai“, – komentavo J. Varanauskienė. Ekonomistas, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas EBPO siūlymą vertina kritiškai, tačiau pensinio amžiaus ilginimą mato kaip neišvengiamybę. Jis atkreipia dėmesį į būsimas problemas – ilginant pensinį amžių, esą turėsime nuo 55 m. iki pensinio amžiaus žmonių grupę, kurios dalis negalės išeiti į pensiją, bet tuo pačiu negalės ir dirbti.
    Europos Komisija (EK) savo Žaliojoje knygoje, kalbėdama apie senėjančią visuomenę, modeliavo, kad nepriimant jokių sprendimų, pensinis amžius Lietuvoje turėtų būti apie 72 metus. Suprantama, kad tikėtina vyrų gyvenimo trukmė net nesiekia tokios amžiaus ribos. Čia ir yra toks paradoksas, kai atsiribojame ir prisirišame prie tokio kriterijaus, kuris žiūrint į mūsų šalies specifiką yra neadekvatus, ne visai tikslus ir neatspindi situacijos“
    „Be imigrantų bet kokiu atveju neišsiversime, nes statybų ir transporto sektoriuje šiandien dirba ukrainiečiai, baltarusiai, kazachai ir kitų Rytų šalių žmonės, – tai neišvengiama. Jie atsiveža ir savo problemas, galbūt kultūrinius aspektus, kurie mums ne visada patinka.
    Jei mes didinsime „Sodros“ įmokas, verslas tiesiog pabėgs iš Lietuvos. Šiuo metu Lietuvoje mokesčių sistema nėra pati palankiausia, lyginant su kaimynais – estais ar lenkais, šiandien prarandame tam tikras investicijas, darbo vietas, nes yra patogiau steigti įmonės ir kurti darbo vietas kitose šalyse, o ne Lietuvoje. Todėl, manau, šį variantą apskritai reikėtų atmesti, todėl lieka imigracija ir pensinio amžiaus didinimas“, – vertina jis.
    Didinti Sodros įmokas negalima - verslas pabėgs kaip transporto įmonės į Lenkiją.
    Amžių didinti beveik negalima, nes niekur nėra >67. Priedo vyrų vidutinis ir taip ~67.
    Išvada - įsileisti imigrantus.

    Komentuoti:


  • Bmweda
    replied
    Didinamos palūkaanų normos, tad obligacijos krenta, bet laikinai.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Visada plačiai publikai skelbdavo, kad likus kokiems 15 metų iki pensijos II pakopos turtą reikia nukreipti į saugesnius "turto išsaugojimo" fondus.
    Daug kam gali būti netikėtumas, kad nuo metų pradžios pvz Swedb -11,83%, kai tuo tarpu pilnai akcijų -13,72%.
    Gerais metais akcijiniai rodė nu labai geresnius rezultatus. Nuo sukūrimo +40%, kai tas "turto išsaugojimo" -1%
    https://www.swedbank.lt/private/pens...s?language=LIT

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Manau didesnė problema yra kad dažnai tiem gaunantiems minimalią yra didinama, o tiems gaunantiems daugiau - nėra, todėl susidaro įspūdis kad naudingiausia slėpti pajamas.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Kodėl mūsų pensijos tokios mažos: kuo daugiau uždirbi – tuo mažesnę dalį gauni https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=91310101
    Lietuvos socialinio draudimo sistema labiau naudinga tiems, kurie iki pensijos gauna mažesnes pajamas, nei tiems, kurie uždirba daugiau, nustatė Valstybės kontrolė. Auditorių matymu, pensinio amžiaus žmonių skurdo problema turėtų būti sprendžiama socialinės paramos priemonėmis, o ne per pensijų sistemą. Valdžia su tokiu požiūriu nesutinka. Trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) aptarė tai, kaip pensijų sistemą paveikė 2019 metais įsigaliojusi reforma, kokios yra sistemos ydos. Išvadas šiuo klausimu parengė Valstybės kontrolė.
    Apskaičiavę į pensijų išėjusių asmenų pajamų pakeitimą, nustatėme, kad daugiau sumokėjusiems pensija pakeičia mažesnę jų buvusio atlyginimo dalį. Pavyzdžiui, jeigu asmuo uždirbo iki 500 eurų, jo pajamų pakeitimo norma (santykis tarp gauto atlygio ir pensijos – Delfi) – 68 proc. <...>, o jeigu uždirbo daugiau nei 3 tūkst. eurų – pakeitimo norma yra 31,9 proc. Tai rodo, kad net 36,1 proc. p. mažiau uždirbusių pajamų pakeitimo norma buvo didesnė. Lietuvoje suplanuotas 50 proc. pakeitimo normos siekis, tačiau jis yra nustatytas pagal vidutinius dydžius, todėl neužtikrins tolygaus pakeitimo visose darbo užmokesčio grupėse siekiant išlaikyti asmeniui artimas iki pensijos turėtoms gyvenimo sąlygas“, – dėstė E. Šlamė.
    p.s. šiaip nieko naujo. Akyvaizdu, kad yra didelis netolygumas paimant iš daugiau uždirbančių. Šiaip viskas logiška, to neišvengsi, bet į tų mažai uždirbančių kategoriją dažnai pakliūna visokie veltėdžiai pašalpiniai ir mokesčių slėpikai, kurie dirba "už minimumą" net didmiečiuose, kas tikrai nepagrįsta.
    Paskutinis taisė Arunasx; 2022.10.03, 07:21.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

    Švietimo esmė gali būti ir kiaules išmokyti skraidyti bet tai netaps realybė nes realybė taip neveikia.

    Taip, Žinios yra tik įrankis, reikia dar ir mokėti juo naudotis, todėl dabar ir turim problemą kai pas kai kuriuos išsilavinimas viršija protinius gebėjimus.
    Kad veikia. Aišku ne 100% visiems, bet atmetus medicininius atvejus - veikia. Ypač žiūrint ilgalaikėje perspektyvoje per n kartų. Bėda, kad visuomenei švietimas neįdomu. Neįdomu kodėl? Nes pati visuomenė nėra išsilavinusi. Įskaitant ir valstybės galvas su švietimo ministerija priešakyje. Ir tada gaunasi uždaras rastas.

    Su tamstos požiūriu tūlam valstiečiui ir dabar mokėt rašyt/skaityt būtų kaip kiaulei skraidyt...

    P.S. Įdomu kas pirma nutiks, ar visuomenei pradės rūpėti švietimas, ar mūsų policija nusipirks sraigtasparnį?

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Klaidingas požiūris. Tokiu būdu gali auginti nebent baudžiauninkus skaityt/rašyt, kad ponui galėtų atraportuoti ką nudirbo prie staklių.

    Švietimo esmė yra išmokyti žmogų mokytis ir parodyti kodėl jis turėtų norėti mokytis. Pateikiamos žinios tik įrankis.
    Švietimo esmė gali būti ir kiaules išmokyti skraidyti bet tai netaps realybė nes realybė taip neveikia.

    Taip, Žinios yra tik įrankis, reikia dar ir mokėti juo naudotis, todėl dabar ir turim problemą kai pas kai kuriuos išsilavinimas viršija protinius gebėjimus.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

    švietimas yra žinių suteikimas. Jis suinteresuotumo niekaip neįtakoja. Gali tik būti švietimas pateikiamas tokia forma kuria yra labiau suinteresuotas mokytis.
    Klaidingas požiūris. Tokiu būdu gali auginti nebent baudžiauninkus skaityt/rašyt, kad ponui galėtų atraportuoti ką nudirbo prie staklių.

    Švietimo esmė yra išmokyti žmogų mokytis ir parodyti kodėl jis turėtų norėti mokytis. Pateikiamos žinios tik įrankis.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Švietimas visų pirma turi įdiegti suinteresuotumą mokytis

    „Paprašyti sąmoningumo“ yra nesąmonė kai prieš tai neugdai to sąmoningumo. Mano pozicija yra kaip vaikų auklėjimas arba senatvės demencijos prevencija. Žmogus turi pats daryti tiek kiek jis sugeba ir dar truputi, kad ugdytų/palaikytų smegenų plastiškumą. Aišku tas „ir dar truputi“ turi būti ne per daug, nes tada išsigas irba pri(si)darys problemų. Bet jei žmogų nuolat laikysi jam saugioje zonoje ir dar su saugiu buferiu - ta saugi zona labai sparčiai trauksis.
    švietimas yra žinių suteikimas. Jis suinteresuotumo niekaip neįtakoja. Gali tik būti švietimas pateikiamas tokia forma kuria yra labiau suinteresuotas mokytis.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

    Švietimas veikia tiems kurie yra suninteresuoti mokytis. Tie kurie nėra vis tiek neišmoks nors ir pririšęs prie mokyklos suolo laikysi.

    Todėl visokios KET laikymosi švietimo akcijos ir neduoda jokių rezultatų - į jas dėmesį kreipia tik tie kurie ir taip KET laikosi.

    Tavo pozicija yra maždaug tokia kaip per pandemiją vietoj ribojimų tiesiog visų "paprašyti sąmoningumo".
    Švietimas visų pirma turi įdiegti suinteresuotumą mokytis

    „Paprašyti sąmoningumo“ yra nesąmonė kai prieš tai neugdai to sąmoningumo. Mano pozicija yra kaip vaikų auklėjimas arba senatvės demencijos prevencija. Žmogus turi pats daryti tiek kiek jis sugeba ir dar truputi, kad ugdytų/palaikytų smegenų plastiškumą. Aišku tas „ir dar truputi“ turi būti ne per daug, nes tada išsigas irba pri(si)darys problemų. Bet jei žmogų nuolat laikysi jam saugioje zonoje ir dar su saugiu buferiu - ta saugi zona labai sparčiai trauksis.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Su tokiu požiūriu važiuojam į infantilizuotą visuomenę ir jai pritaikytą valdymą. Nu taip, galim uždaryt švietimo ministeriją kol neturim galimybės rašyt į smegenis su lazeriu.
    Švietimas veikia tiems kurie yra suninteresuoti mokytis. Tie kurie nėra vis tiek neišmoks nors ir pririšęs prie mokyklos suolo laikysi.

    Todėl visokios KET laikymosi švietimo akcijos ir neduoda jokių rezultatų - į jas dėmesį kreipia tik tie kurie ir taip KET laikosi.

    Tavo pozicija yra maždaug tokia kaip per pandemiją vietoj ribojimų tiesiog visų "paprašyti sąmoningumo".

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

    nu tai visuomenė tuo ir pagrįsta kad ieškomas kompromisas maksimaliai naudingas visiems, o ne tik apsukriems. Apie skatinimą domėtis galima bus pradėti šnekėti kai galėsim įrašyti informaciją į smegenis, o iki tol tai tu nieko niekur nepaskatinsi.
    Su tokiu požiūriu važiuojam į infantilizuotą visuomenę ir jai pritaikytą valdymą. Nu taip, galim uždaryt švietimo ministeriją kol neturim galimybės rašyt į smegenis su lazeriu.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Tiksliau kaip elgiasi dalis, taip vertinam visus. Vietoj to, kad didinti norą domėtis, atiminėjam ir iš tų kurie kažkokias užuomazgas turi.
    nu tai visuomenė tuo ir pagrįsta kad ieškomas kompromisas maksimaliai naudingas visiems, o ne tik apsukriems. Apie skatinimą domėtis galima bus pradėti šnekėti kai galėsim įrašyti informaciją į smegenis, o iki tol tai tu nieko niekur nepaskatinsi.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Matom rinkimų aktyvume kaip domisi politika.
    Tai neturi nieko bendro. Dažnas aktyvistas niekad nedalyvavo jokiuose rinkimuose.
    Ar nežinote, kad klanas neprileidžia normalių žmonių? Sodina į kalėjimus.

    P.S. prasideda off-topas.
    Paskutinis taisė Sula; 2022.07.14, 08:18.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

    Kaip elgiasi - taip vertinam.

    Aha, taigi domisi, ką nežinai kad dėl infliacijos kaltas gabrielius ir jeigu tik būtume pačiulpę putinui tai nafta būtų pigesnė?
    Tiksliau kaip elgiasi dalis, taip vertinam visus. Vietoj to, kad didinti norą domėtis, atiminėjam ir iš tų kurie kažkokias užuomazgas turi.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Tai dauguma ir domisi. Šimtatūkstantiniai šeimamaršai susirenka.
    Matom rinkimų aktyvume kaip domisi politika.

    Domėjimasis su „klaidingom“ išvadom yra geriau nei nesidomėįimas išvis ir tiesiog balsavimas už tai ką rodo per kalbančią dėžę ar mirgaliuojantį ekranėlį kišenėje. Ar nebalsavimas išvis. Nors domėjimosi lygis turbūt panašus tiek pas maršistus, tiek pas lgbtšnikus-blmščikus. Draugai kvietė, geras tūsas. Kodėl neateit jei oras geras.

    Kaip gali funkcionuoti demokratija kai visuomenė yra padėjus ant valstybės valdymo?

    Komentuoti:

Working...
X