LT-LV. Apie latvius be stereotipų

[Eikantas X]

Ne viskas taip paprasta. Prisiminkim Lietuvos atvejį, žmonės entuziastingai palaikė Sąjūdį ne tik dėl tautinės idėjos, bet ir dėl vakarietiško gyvenimo lūkesčių. O kai per pora metų Švedija nepasidarė, prisiminkim kam grįžo simpatijos per rinkimus. Arba baltarusiai už ką nubalsavo. Žiūrint atgal, ar tikrai latviai buvo tokie trumparegiai? O kas galėjo garantuoti, kad latviškai nekalbantys piliečiai analogiškai nusivylę naujosios Latvijos realybe, nebūtų pridarę dar didesnių bėdų turėdami rinkimų teisę?

[Romas]

Vladimiras Laučius, www.DELFI.lt 2011 birželio mėn. 22 d. 00:02
A.Juozaitis: Latvijos laukai jau primena tundrą, jie be žmogaus

Praėjusio amžiaus devintą dešimtmetį Latvijoje rusų atvykėlių jau gyveno ne ką mažiau nei latvių. Aštrėjo latvių kalbos ir tautos išlikimo problema. Kokia padėtis dabar – prasidėjus trečiam nepriklausomybės dešimtmečiui? Ar iš Latvijos neišvykę rusai kelia kultūrinę ir politinę grėsmę?

- Žinoma, kalbinė ir kultūrinė Latvijos padėtis gerokai skiriasi nuo Lietuvos. Kodėl taip nutiko – žinoma. Ir nors politikai neturi įpročio jausti dėkingumą pirmtakams, tačiau bent jau reikėtų iš padorumo kartais pagalvoti, kas mes tokie būtume, jei ir Lietuvos LKP viršūnėse būtų įvykęs tas baisus 1959 m. perversmas, kurį Latvijoje įvykdė Kremliaus satrapo latvio Arvido Pelšės komanda. Mes turėjome kitą – Antano Sniečkaus komandą, kuri sunkiausiomis sąlygomis išsaugojo Lietuvos nacionalinę sudėtį.

Kaip Latvijoje po 1991 m. bandyta kovoti su A. Pelšės palikimu? Reikia pripažinti, labai paprastai: kuriant pilietinę segregacinę sistemą. Regis, ne pirmą kartą istorijoje taip elgiamasi: išnykimo pavojų išgyvenusi tauta nepaiso jokių „bendraeuropinių“ taisyklių, elgiasi radikaliai.

Naujasis latvių politinis elitas be skrupulų nutarė nesuteikti pilietybės rusiškai bendruomenei (net Latvijoje gimusiems), nors ši per 1990 m. plebiscitą beveik 80 proc. pasisakė už Latvijos nepriklausomybę. Užuot suteikę šiai palankiai daugumai pasitikėjimo kreditą ir išsaugoję Latvijai dirbantį potencialą, politikai-pionieriai pasielgė labai trumparegiškai, iš galimų draugų per naktį sukūrę nedraugus. Taip atsirado Latvija suabejojusių, užsigavusių, įžeistų žmonių armiją. Ir svarbiausia – kam? Kodėl?

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=46813501

[Romas]

Ramūnas Bogdanas, www.DELFI.lt 2011 birželio mėn. 6 d.
Įspėjantis skambutis iš Rygos

Savanaudis oligarchų viešpatavimas pavertė Latviją tuo, kuo ji dabar yra – bankrutavusia valstybe su skolų kilpa. Dailusis Ventspilis tėra parodomasis Potiomkino kaimas. Šalį valdo lėlininkai be valstybinio mąstymo ir be teisinių įgaliojimų. Jiems Latvija tėra laukas, iš kurio reikia kuo daugiau sau prisišienauti. Tuo tarpu valstybės ir verslo tikslai nėra tapatūs. Tas neatitikimas galiausiai suvarė Latviją į ragą.
(...)
Skirtingai nei estams, Lietuvos ambasadoriui Rygoje Antanui Valioniui ryžtingas V. Zatlero stojimas prieš oligarchinį valdymą pasirodė neskanaus kvapo. Taip, ir dar kiek daugiau pareiškė daug metų diplomatinį darbą dirbantis ir net užsienio reikalų ministru buvęs žmogus. Ar tai nėra akivaizdus ženklas, kokio lygio yra lietuvių diplomatinė tarnyba? Kada paskyrimus ir postus nulemia ne dalykinės savybės, o gebėjimai žaisti kuluarinius žaidimus, nereikia stebėtis, jog valstybę atstovauja žmonės, kuriems nėra susiformavęs valstybinis mąstymas.
(...)

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/....d?id=46286823

[Bartas1]

Latvija slenka į rezervatą

— Kartais tenka įsignybti į skruostą. Yra daugybė dalykų, kurie mums svetimi. Rusų sąjūdžio renginio metu jauti, tarsi čia dar — Sovietų Sąjunga. Per Gegužės 9-ąją atrodo, kad esi ne Latvijoje. Šiemet prie Pergalės paminklo suskaičiuota apie 30 tūkstančių žmonių, pernai — dešimt kartų daugiau. Įsivaizduojate, kokios minios. Ir daugiausia — jaunimo.
Tokia situacija išprovokuota daugelio reiškinių, tarp jų — latvių nacionalistų, kurie yra labai griežti.
Latvių Waffen SS legionieriai neoficialiai garbinami visose latviškos visuomenės sluoksniuose. Rusai šito negali priimti.

— Į parduotuvę eini kaip į politinį klubą. Nežinai, kokia kalba kreiptis, nes kreipimasis latviškai arba rusiškai kiekvienam piliečiui sukelia papildomą įtampą. Nežinai, kokia kalba atsakys.
Pagal labai griežtus latvių įstatymus baudžiama dėl viešojoje erdvėje nevartojamos latvių kalbos: pardavėjas privalo pašnekesį pradėti latviškai: „Ludzu“ (prašau). Net rusų pardavėjas į rusą pirkėją turi taip kreiptis, nes pirkėjas gali būti kalbos inspektorius.
Gatvėje nerasi jokio užrašo rusų kalba, nors miestuose dauguma gyventojų — rusai.

Negalima galvoti, kad Latvija yra tik latviai: latvių tėra pusė. Manau, pusė Šiaulių jaučia, kas yra Latvija: kažkas artimo, truputį baugaus, kai nepažįsti.

Lietuvių investicijų dešimteriopai daugiau Latvijoje, nei latvių Lietuvoje. Ką mes Lietuvoje matome? Parduotuvę „Drogas“, moterų trikotažą “Lauma“. Daugybė dalykų iš Latvijos prarasta: nebėra VEF radijo imtuvų, Latvijos automobilių. O juk buvo sukurtas Latvijos prekės ženklas: mikroautobusiukai visoje imperijoje vadinosi “Latvija“.

http://alkas.lt/2011/05/31/latvija-s...ta/#more-22866

[Čikupakas]

Antanas Valionis atsistatydina iš ambasadoriaus Latvijoje pareigų

[Mørtã]

/\ viskas gerai, Latvija - 2 mln., Lietuva - 3 mln. Vilnius - 5 mln.

[music]

Kaip dvi broliškas tautas perskyrė siena

Apie tai jis daug rašė, aiškino, kad bendra lietuvių ir latvių respublika apimtų beveik 117 tūkst. km2 plotą ir turėtų apie 10 mln. gyventojų.

???

[Zorro]

Analogiškai mes irgi dažnai pridedam prie miestų pavadinimų galunes -as, -is... bet tai nekaip nesurišta su žodžių "miestas". Ar manai kitaip?

Dėl latvių ne aš manau, o skaičiau prieš keletą metų.

[Mørtã]

Analogiškai mes irgi dažnai pridedam prie miestų pavadinimų galunes -as, -is... bet tai nekaip nesurišta su žodžių "miestas". Ar manai kitaip?

[Zorro]

Nesamone... Ventspils, Tukums, Limbaži, Daugavpils, Talsi, Saldus... ... Šauļi.

Eiropas galvaspilsētas
http://lv.wikipedia.org/wiki/Kategor...alvaspilsētas
Ar daug su vyriškomis galūnėmis?
O išimčių visada būna.

[Mørtã]

Jau seniai skaičiau, kad latviškai dauguma miestų turi moteriškas galūnes, būtent dėl to, kad pilsēta moteriškos giminės.

Nesamone... Ventspils, Tukums, Limbaži, Daugavpils, Talsi, Saldus... ... Šauļi.

[Zorro]

Jau seniai skaičiau, kad latviškai dauguma miestų turi moteriškas galūnes, būtent dėl to, kad pilsēta moteriškos giminės.

[music]

Ne tik Lietuvos - Berlīne, Londona, Budapešta, Tallina, Madride, Minska.
Todėl, kad pilsėta moteriškos giminės.

Bet juk "miestas" ir "Jonava", "Šilalė",..
Ar tikrai dėl to?

[Zorro]

Beje, gal kas gali paaiškint kodėl latvių Lietuvos miestų formos štai tokios: [Vilnia], [Kaunia], [Paniavėža] ?

Tik kuršių žemėse įkurta Klaipėda lietuviškai turi moterišką galūnę, o latvių kalboje- ir kiti miestai [pilsėta]

Ne tik Lietuvos - Berlīne, Londona, Budapešta, Tallina, Madride, Minska.
Todėl, kad pilsėta moteriškos giminės.

[music]

Beje, gal kas gali paaiškint kodėl latvių Lietuvos miestų formos štai tokios: [Vilnia], [Kaunia], [Paniavėža] ?

Tik kuršių žemėse įkurta Klaipėda lietuviškai turi moterišką galūnę, o latvių kalboje- ir kiti miestai [pilsėta]

Назва

Сваю назву горад атрымаў ад ракі Вільня, назва якой звязана з аукштайцкім vilnis «хваля». Упершыню горад пад назвай Вільня ўзгадваецца ў грамаце ад 25.1.1323 да ганзейскіх гарадоў Любека, Магдэбурга і Кёльна, дзе гаворыцца, што горад існаваў з дальніх часоў.

У літоўскіх помніках пісьменнасці 1600, 1653 гг. і пазнейшых гадоў сустракаецца варыянт Vilnius.

http://be.wikipedia.org/wiki/Горад_Вільнюс


Rašo, kad 1323 metų laiškuose vokiečių miestams naudojama forma Vilnia, o lietuviškuose 1600, 1653 ir vėlesniuose šaltiniuose naudojama forma Vilnius
Beje, radikalesnių baltarusių wikipedijos to paties straipsnio versija teigia, kad tie "lietuviški" XVII a. šaltiniai- žemaitiški

[music]

Bet, tiesą sakant, man atrodo, kad Vilnia galėjo būti ir pirmasis lietuviškas Vilniaus pavadinimas (Nuo Vilnelės), o Vilnius jau atlietuvinimas iš lenkiško Wilno kur giminė jau vyriška. Įdomu kaip vadina senuose lietuviškuose šaltiniuose..

Šiaip dažnai dar sutinkama forma Vilna
Beje latvių Vilnius ir šiandien Vilnia, o jie mėgsta pasilikti visokius senus žodžius- krievi (rusai).

Krievi- Kreivoji pilis ir cerkvės Latako gatvėje, tik keista, kad krievi tiek pagonys, tiek ir stačiatikiai. Taip būna?

[music]

Bet, tiesą sakant, man atrodo, kad Vilnia galėjo būti ir pirmasis lietuviškas Vilniaus pavadinimas (Nuo Vilnelės), o Vilnius jau atlietuvinimas iš lenkiško Wilno kur giminė jau vyriška. Įdomu kaip vadina senuose lietuviškuose šaltiniuose..

Šiaip dažnai dar sutinkama forma Vilna
Beje latvių Vilnius ir šiandien Vilnia, o jie mėgsta pasilikti visokius senus žodžius- krievi (rusai).

Krievi- Kreivoji pilis ir cerkvės Latako gatvėje, tik keista, kad krievi tiek pagonys, tiek ir stačiatikiai. Taip būna?

[Wycka]

Visur gerai, kur mūsų nėra

Latviai norėtų lietuviškos valdžios

Itin brangi medicina, perpus nurėžti pedagogų atlyginimai ir kone kasdien didėjantys komunaliniai mokesčiai — tokios realybės spaudžiami kaimynai latviai įsitikinę, kad Lietuvoje kur kas geriau.Vos už 20 kilometrų nuo Lietuvos įsikūrusio Latvijos Bauskės miestelio gyventojai artimiausiems kaimynams lietuviams pavydi. Esą valdžiai mes rūpime labiau nei jie savajai. Taip teigė visi 10 tūkst. gyventojų turinčios Bauskės centre vakar kalbinti žmonės. Paklausti, kaip ir iš ko gyvena, bauskiečiai sutartinai tvirtino šią dilemą savo šeimose sprendžiantys kasdien.
(...)

[oranger]

Genialus Ramanausko humoras (to iš jo neatimsi). Čia kaip Boratas - anas išsityčiojo iš amerikonų kaip niekas kitas, o čia jie labai gerai išsityčiojo iš lietuviškų stereotipų.
Paėmė kokius tris latviškus žodžius, prie lietuviškų ir tuzino rusiškų žodžių prikabino latviškas priesagas, bet latviškas tarimas - idealus.

Taip, "Žurnalisti" ir "Kalbajobai" yra gėris

[Mørtã]

Lietuviai - daug lankstesne tauta nei latviai.