LT-LV. Apie latvius be stereotipų

[Wycka]

Tarpukaryje NIEKAS nepalaikė Lietuvos dėl Vilniaus. Jeigu tuo vadovautis dabar, tai Lietuva draugų neturi, vien priešai aplink.

Kaip tai NIEKAS??? TSRS visada pabrėždavo, kad Vilnius — Lietuvos sostinė, nors kai kada ir ši linija įgaudavo dviprasmiškų bruožų (1921m. Rygoje pasirašyta TSRS ir Lenkijos taikos sutartis), lyg ir Lietuvai Vilnių priskyrė ir Vokietija. Praktiškai ir Lietuva sugebėjo 22 metus išsilaikyti tik todėl, kad šiame regione susidarė tripolė galios pusiausvyra: Vokietija, Lenkija ir TSRS. Kai tik viena iš jų 'krito' (Lenkija) — netrukus neliko ir Lietuvos.

[artexs]

Tarpukaryje NIEKAS nepalaikė Lietuvos dėl Vilniaus. Jeigu tuo vadovautis dabar, tai Lietuva draugų neturi, vien priešai aplink.

Tai vistiek nepasiteisinimas ir akmenukas į jų daržą jei laikom mus broliškomis tautomis. Čia tas pats, jei tavo brolis gyvendamas šalia esančiame bute nieko nesakytu, kai iš tavo buto kitas kaimynas atimtų vieną kambarį.

[c2h5oh]

Argumentas ta prasme, kad jie mums broliška tauta ir kaimynai. Karabachui ar baskams toli iki to.

Tarpukaryje NIEKAS nepalaikė Lietuvos dėl Vilniaus. Jeigu tuo vadovautis dabar, tai Lietuva draugų neturi, vien priešai aplink.

[Gator]

Idomus faktas su tais lietuviais darbininkais pas latvius. pasirodo emigranto mentalitetas pas lietuvoius buvo gajus daug anksciau nei atsivere "londonai" ir "dublinai"

[index]

Argumentas ta prasme, kad jie mums broliška tauta ir kaimynai. Karabachui ar baskams toli iki to.

Matai, tarpukariu mes į jų Daugpilį kėsinomės, o lenkai atkovojo iš sovietų ir atidavė. Tad nelabai gražu po to būtų ant tų pačių lenkų rėkti.

[artexs]

Dėl Vilniaus krašto - ne argumentas.
Tuomet dėl šios priežasties reikėtų rimtu konfliktu laikyti santykius su visomis šalimis, kurios tuo pripažino įvykusį faktą, patvirtintą 1923 m. ambasadorių konferencijos.
Daugumai tautų kažkieno teritoriniai nesutarimai visiškai nuoširdžiai "dzin" (ar kam nors iš mūsų rimtai rūpi Kosovo, Kašmyro, Karabacho, Transilvanijos ar Baskų šalies problemos.

Argumentas ta prasme, kad jie mums broliška tauta ir kaimynai. Karabachui ar baskams toli iki to.

[Civis]

Tarpukario istorija kai daug lietuvių dirbo Latvijoje pas ūkininkus bernais. Tada Latvija buvo turtingesnė ir šaipydavosi iš Lietuvos... Akademiniuose sluoksniuose ir dabar pavartojamas leiši, bet tuomet susižvalgoma ir susišnabždama, kad nereikėtų šito sakyti, ypač jei lietuvių yra šalia, nors jiems tai nieko nereiškia

Ir tarpukariu, ir anksčiau, caro laikais, lietuviai plušo pas latvius ūkiuose, fabrikuose Rygoje, tai taip tas normalus etnonimas "leiši" tapo pajuokiančiu, nes lietuviai užemė menkesnę socialinę padėtį; o jau tų lietuvių pas latvius buvo daug...
Čia jau pirmame temos pranešime Romo įdėtame Alvydo Butkaus straipsnyje apie tai užsimenama; tai gal dar kartą verta pacituoti:

Jau nuo 18 a. latviai valstiečiai tapę turtingesni, labiau išsilavinę ir civilizuotesni, caro ir pirmosios respublikos laikais vargšai „leišiai“ plūste plūdę į Latviją tarnauti pas ūkininkus ar dirbti gamyklose. Latvių liaudies anekdotuose lietuvis vaizduojamas kaip vėpla ir nevykėlis.

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/...hp?id=15043656

[Romas]

Praeities nuoskaudų nėra. Bet rimtų konfliktų būta tarpukaryje.

Nebuvo jokių konfliktų su latviais.

Latviai rytinę dalį atgavo, tik kai kaimynai turėjo problemų.
6 valsčius į pietus nuo Daugpilio 1919 m. išvadavo Lenkija. Neretai būna, kad išvaduotojai "užmiršta" išeiti. Tuos 6 valsčius Latvija užėmė 1920 m. liepos mėn, kai bolševikų maršalo Tuchačevskio kariuomenė pradėjo puolimą Vilniaus link.
Lenkijos - Latvijos sienos klausimas buvo "pakibęs" iki ~ 1929 metų.

Teritoriją tarp Obelių, Ilūkstės ir Daugpilio iki pat Dauguvos lietuviai užėmė 1919 m. vasarą vydami bolševikus. Latviai šią teritoriją atsiėmė (tuo metu buvo rašoma - "klastingai užėmė") 1920 m. spalio mėn., kai lietuviai kariavo su lenkais dėl Suvalkų ir Vilniaus.

O tarpusavio pretenzijas iš svajonių srities (lietuviai norėjo Liepojos, Latgalos ar bent Ilūkstės/ Alūkštos srities, latviai - Palangos ir Mažeikių) sėkmingai išsprendė prof. Simpsono arbitražas dėl sienos.

Neteko girdėti apie kažkokius kitus rimtus konfliktus, išskyrus asmenines mažų šalių didelių vyrų ambizijas (tuo garsėjo mūsų premjeras A.Valdemaras ir Latvijos užsienio reiklaų ministeris Z.Meierovics).

Jie tarpukaryje neprieštaravo Vilniaus krašto okupacijai.

Dėl Vilniaus krašto - ne argumentas.
Tuomet dėl šios priežasties reikėtų rimtu konfliktu laikyti santykius su visomis šalimis, kurios tuo pripažino įvykusį faktą, patvirtintą 1923 m. ambasadorių konferencijos.
Daugumai tautų kažkieno teritoriniai nesutarimai visiškai nuoširdžiai "dzin" (ar kam nors iš mūsų rimtai rūpi Kosovo, Kašmyro, Karabacho, Transilvanijos ar Baskų šalies problemos.

[Civis]

O ką tai reiškia? Kažkas tipo "lepšiai"?

Latviškai: leitis(vns.), Leiši (dgs.) - lietuvis, lietuviai. Pagal seną lietuvišką lietuvių etnonimą - leitis, leičiai. Leitis - lietuvis, *Leita - Lietuva. Taigi "leitis, leiši" latviai vartojo dar nuo tada, kai taip save vadino lietuviai. Kaip rašo Z. Zinkevičius, kadangi šis etnonimo variantas latvių kalboje įgavo neigiamą atspalvį, tai pakeistas nauju: lietuvietis (dgs. lietuvieši). Beje, juk mes vadiname latvius latviais, o jie save - latviečiais (latvieši); etnonimas "latvis" pavartojamas latvių kalboje nebent poetiškai.

[oranger]

Leiši?

O ką tai reiškia? Kažkas tipo "lepšiai"?

[r08n]

beje, žinot kaip latviai mus vadina?

Leiši?

[Gytaz]

beje, žinot kaip latviai mus vadina?

kaip?

[artexs]

Praeilities nuoskaudų nėra. Bet rimtų konfliktų būta tarpukaryje.

Jie tarpukaryje neprieštaravo Vilniaus krašto okupacijai.

[Chixx]

/\
Tiesa. Aš irgi klausiau vieno latvio su kuriuo mane sieja bendras hobis. Jam 20m, gyvena Rygoje, studijuoja. Kai paklausiau ką tai galėtų reiškti jis lygiai taip pat negalėjo atsakyti į mano klausimą. Vėliau Lietuvoje kažkas mane yra patikinęs, kad tai latviams visiškai nieko nereiškia .

na mes Jūrmalos akvaparke, pirtyje sedėjom, kalbėjomės lietuviškai ir ten keli latviai kokių 20-22 metų sėdėjo. tai pamatę, kad mes lietuviai, patys pasakė "žirga galva" ir visi pradėjom juoktis beje, žinot kaip latviai mus vadina?

[Al1]

Praeilities nuoskaudų nėra. Bet rimtų konfliktų būta tarpukaryje.

[micku]

Kadangi įmonė, kurioje dirbau, turėjo filialą Latvijoje, tai porą metų teko gana glaudžiai bendraut su latviais ir susidariau šiokią tokią nuomonę.
a/ mentalitetas, bendravimas yra visiškai kitoks negu lietuvių. Jie labiau uždari, labiau pragmatiški.
b/ nežinau, kaip galima rašyti, kad kalbos barjero nėra... Nei velnio nesuprasi ką jie kalba. Tiesa, paėmus kokį raštą galima lėtai skaitant įsikirst, apie ką rašoma. Susikalbėt gali rusiškai arba su jaunimu angliškai.
c/ dviejų baltų tautų draugystė yra daugiau lietuvių sugalvotas mitas, nes tikrai neteko man pajust kažko panašaus į "brolišką meilę" (gal čia tik mano atveju - nenoriu pretenduoti į 100 proc. tiesą). Kiek su latviais teko pabendraut apie "baltų tautų draugystę", tai susidarė įspudis, kad nelabai jie ten LT domisi o daugiau sėdi užsidarę savam kieme ir rūpi jiems tik tas, kas jų kieme darosi. Vėl gi, manau, kad viena iš priežasčių to mito, yra faktas, kad neturėjom didesnių konfliktų ir praeities nuoskaudos neslegia mūsų santykių.

[oranger]

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=31847753

Kai lietuviai kalba svetimomis kalbomis, gali viską lengviau suprast
Mūsų prezidentei neblogai sekėsi vietoj "o" tarti "uo", buvo neignuoruojami minkštumo ženklai (kablleiai), beveik visada pasisekė teisingai kirčiuoti (ten kirčiuojamas vien tik pirmas skiemuo), net vietomis išlaužti laužtinę (žeamitišką) priegaidę.
Tiesa, su intonacijomis buvo nekaip - buvo sakomi ne sakiniai, o skaitomi atskiri žodžiai.

Na, bet dėmesys parodytas.
Mums juk irgi smagu, kai estas ar amerikonas laužo liežuvį lietuviškai.
Lai dzīvo draudziba.

Kaip tik norėjau komentaro - ar gerai jai pavyko. Nes skambesys nebuvo toks jau latviškas Bet svarbu iš tikro dėmesys.

Mane stebina štai kas: kad iki šiol Lietuvoje per kabelines nėra Latvijos TV.

[Romas]

D.Grybauskaitė: mūsu dargie brāļi latvieši

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Rygoje susitiko su Latvijos prezidentu Valdžiu Zatleru ir dalyvavo iškilmingame Latvijos parlamento posėdyje Latvijos Nepriklausomybės dienai paminėti.
Lietuvos prezidentė į susirinkusiuosius kreipėsi latvių kalba.
(...)

Prezidentės kalbą latviškai galite stebėti ties 6.38 min.
http://www.youtube.com/watch?v=oHTU-...layer_embedded

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=31847753

Kai lietuviai kalba svetimomis kalbomis, gali viską lengviau suprast
Mūsų prezidentei neblogai sekėsi vietoj "o" tarti "uo", buvo neignuoruojami minkštumo ženklai (kableliai), beveik visada pasisekė teisingai kirčiuoti (ten kirčiuojamas vien tik pirmas skiemuo), net vietomis išlaužti laužtinę (žemaitišką) priegaidę.
Tiesa, su intonacijomis buvo nekaip - buvo sakomi ne sakiniai, o skaitomi atskiri žodžiai.

Na, bet dėmesys parodytas.
Mums juk irgi smagu, kai estas ar amerikonas laužo liežuvį lietuviškai.
Lai dzīvo draudziba.

[sauls]

Puikus interviu "Šiaurės Atėnuose" 2009.11.27

Su Latvijos universiteto Lituanistikos centro docentu Edmundu Trumpa kalbasi Laura Laurušaitė

Ir kokie tie lietuviai latvių požiūriu?
Nestabilūs. (...) lietuviai yra mobilesni, bet jie ir labiau pažeidžiami. manau, kad tokių išpūstų skandalų, kaip dabar dėl pedofilijos, Latvijoje gal tiesiog negalėtų būti (...)

P.S. cituota autoriui leidus

Labai objektyvus palyginimas, su viskuo tenka sutikti, isskyrus pacituota pavyzdi. Panasu skandala latviai turejo pries 5 ar 6 metus, taigi nereikia kalbeti kad "nekiltu".

O praktiskai paziurejus, tai tarp latviu ir lietuviu skirtuma labai panasus i skirtumus tarp zemaiciu ir aukstaiciu.

[Romas]

Puikus interviu "Šiaurės Atėnuose" 2009.11.27

Su Latvijos universiteto Lituanistikos centro docentu Edmundu Trumpa kalbasi Laura Laurušaitė

Latvius išgelbės šalti nervai ir vėsi laikysena
(...)
man latviai patinka, kad yra flegmatiški ir nespėja sureaguoti į kai kuriuos reiškinius. Mirties akivaizdoje jie elgiasi lyg niekur nieko. Tai juos ir išgelbės. Šitie šalti nervai ir vėsi laikysena, nes latviai nesusigrauš, nesusigriaus iš vidaus. (...) Aš labai žaviuosi šia tauta, nes ji dar ne tokių kataklizmų yra mačiusi per savo istoriją.
(...)
Mano pirmas įspūdis atvažiavus į Latviją - latviai emociškai nelabai patrauklūs žmonės, nes su jais negalima nuoširdžiai pasikalbėti, bet po kurio laiko supratau, kad tik mūsų įsivaizdavimas šitą skirtumą paryškina. Mes priskiriam jiems kažkokią etiketę, o tą etiketę nuėmus, jie, pasirodo, lygiai tokie patys kaip mes.
(...)

Ir kokie tie lietuviai latvių požiūriu?
Nestabilūs. (...) lietuviai yra mobilesni, bet jie ir labiau pažeidžiami. manau, kad tokių išpūstų skandalų, kaip dabar dėl pedofilijos, Latvijoje gal tiesiog negalėtų būti (...)

Koks latvių santykis su rusais - vyksta kažkokios konfrontacijos ar jie tiesiog gyvena paralelius gyvenimus? (...)
Politinis sluoksnis bando šiuos du gyvenimus sulipdyti, integruoti, priversti išmokti latvių kalbą. Buitiniu lygiu tai dvi tautos, dvi kultūros, kurios viena kita beveik nesidomi.(...) tai dvi bendruomenįės gyvenančios šalia. Bet yra jaunoji karta, kuri šiuos stereotipus pradeda laužyti, pavyzdžiui, bendromis vedybomis.
Ši realybė kartojasi. Ankstesnių latvių ir vokiečių tautos taip ir liko atskirtos. (...) Hitleriui 1939 m. davus komandą, daugiau kaip 60.000 vokiečių susėdo į laivus ir išplaukė - gal 5 % Latvijos gyventojų, kurie 700 metų pragyveno tarp latvių.

- Kiek latvių ir lietuvių emigrantų gyvena vienoj ir kitoj šaly?
- (Latvių Lietuvoje gyvena) 10 kartų mažiau ?
Paprastas latvis neturėjo priežasčių keltis į Lietuvą. Nebuvo pramonės, žemės ūkis buvo silpnesnis.(...) Vis dėlto, jei kalbam apie buvimą Rytų pusėje, yra ir gana įdomių skirtumų. Lietuviai labai vangiai XIX a. ėmė žemes Baltarusijoje ir Sibire, kai caro vyriausybė siūlė ten kurti savo kaimus, o o latvių nemažai išvažiavo. (...) Dar vienas dalykas - Vidžemėje yra gana daug stačiatikiškų latvių kaimų, kurie dėl gabalo žemės perėjo iš liuteronybės į stačiatikybę.

- O iš ko lietuvį Latvijoje gali pažinti?
Lietuviai, atvykstantys į Latviją, dažniausiai pasitiki savo jėgomis ir žiūri į latvius iš aukšto. (...) Mūsiškiai atvažiavo į Rygą, pažiūrėjo - tuščios automobilių aikštelės. Latvijoj tokia tradicija - jie po langais mašinų nestato (...). Bet pirma lietuvio mintis - kad mes geriau gyvenam nei jūs (...).
Užpraeitam amžiuje latviai kokį tūkstantį kartų gyveno intensyvesnį kultūrinį gyvenimą gyveno, bet tai nesumažino mūsų vertės. Istorinės bangos šitaip kaitaliojasi ir dviejuose induose jos niekada nebanguos vienodai. mes esam baltų tautos, supiltos į du indus, ir banguojame skirtingu dažniu. O lietuvis, pamatęs, kad ekonomiškai ar kultūriškai Latvija silpnesnė, jau pučiasi. Bet užtenka kokios nors katastrofos, invazijos, ligos, kad visos tos mūsų pagyros pavirstų į nieką(...).

- Ką latviams reiškia Nepriklausomybės diena? Kuo ji skiriasi nuo lietuviškosios?
(...)Mes paskelbėme nepriklausomybę dar būdami priklausomi nuo vokiečių, t.y., pusiau pogrindžio sąlygomis, latviai paskelbė ją jau žinodami, kad vokiečiai pasitrauks, jie galėjo šventiškai apsirengę eiti į teatrą delegacijomis, pasirašyti ant aptiestų stalų.(...)
Dar pastebėjau, kad latviai gegužės 4-ąją, kuri yra mūsų Kovo 11-osios analogas, yra nugrūdę į stalčių ir uždarę, gali išvis pamiršt šią datą. Mes Kovo 11-ąją ypač vertinam. Net buvo svarstyta, kuri yra didesnė šventė - Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji. Tai rodo, kad latviai nėra susidvejinę, stengiasi palaikyti pirminę devyniasdešimties metų tradiciją. (...)
Lietuviai mėgsta perrašyti istoriją iš naujo ir atrasti naujų dievų. (...) Smetonos laikais buvo Vytauto Lietuva, mūsų laikais vyrauja Mindaugo kultas - vis ištraukiami nauji herojai, palaikantys mūsų dvasią. Latviai neturi ką išsitraukti iš savo saugyklų, jie traukia tą pirmąjį nepriklausomybės laikotarpį. Todėl aš manau, kad latviui Lapkričio 18-oji yra viskas, lietuviui Vasario 16-ąją gali nustelbti ir Mindaugo karūnavimas, ir Vytauto mirtis, ir Kovo 11-oji. Lietuviai truputį daugiau išsibarstę, bet gali sau tą leisti.

(...) Kas lėmė tuos savitumus - sąlyčiai su skirtingomis tautomis ar būta kokių gilesnių priežasčių?
Jeigu žiūrėsime genų lygiu ir temperamento požiūriu, tai mes skiriamės ne todėl, kad vokiečiai latvius užkariavo, o mes su lenkais susidraugaviom, veikiau dėl to, kad dalis latvių gyvena ant finougrų substrato. Visa šiaurės Kuržemė, Vidžemė, galima sakyti, yra lyvių teritorija. Dar XIX a.dalyje šiaurės Vidžemės gyveno lyviai ir jie susimaišė, asimiliavosi. Tai iš esmės tie patys finougrai, tik kalba latviškai. Mes esam truputį kitų platumų žmonės.(...)
XIX a. tuo metu, kai pas mus buvo spaudos draudimas, Latvijoje vyko kitokie, įdomesni procesai. (...) Svarstyta, su kuo eiti - su vokiečiais, kurie mums davė išsilavinimą, išmokė mus rašto, gyvenimo būdo, ar su rusais, kurie pradės priešintis germanizavimui.
(...)
Kultūra, jei jos nepuoselėsim, po kelerių metų apaugs žolyte, nes bet kokia kultūrinė veikla yra kova su gamta. Jeigu nėra veiklos, taip ir kultūra ima dirvonuoti.(...)

- Ar skirtinga religija irgi turėjo įtakos?
Literonybė vertina žmogaus darbo vaisių, neleidžia visko atiduoti į Dievo rankas. O katalikas krizės akivaizdoje nesiima ryžtingai veikti, daug ką patiki aukštesnėms jėgoms. (...) tačiau nereikia pamiršti, kad Latvija šiuo požiūriu yra nevienalytė - Latgala išliko katalikiška, riba tarp gyvenimo būdų, kultūrų eina Aiviekstės upe.

- Kitamet baltai švęs nepriklausomybės dvidešimtmetį. Ką įgijom, ką praradom?
Tai kaip juodbaltė fotografija - tada buvom pilki, dabar tampame pilki. jei nusiristume iki dešimtojo dešimtmečio lygio pagal gyvenimo kokybę, tai būtų lyg ir vienodos pozicijos, bet tada buvo įkalnė, o dabar - nuokalnė. Tada neturėjome nieko, išskyrus tikėjimą, kad viskas eis geryn, juk ir visa valstybė buvo sukurta iš nieko, dvasios pastangomis. Mes nesukiužom tą akimirką, bet padarėm savo valstybę.
O dabar tą valstybę turim, bet ji byra, o įkalnės nebėra. todėl dvasiškai labai sunku - nebematome, kas buspriekyje, neturime vizijos. gal dabar esame turtingesni, bet tuštuma daug didesnė. tai daug pavojingiau, nes nuo bangos nuslysti lengviau nei laikytis ant jos ir kilti. Kas žino, gal toks sūpavimasis ant bangų išmokys mus plaukti, o kai įveiksmi jūros ligą, ir tos audros nebebus tokios baisios.
Lietuviai ir latviai turi gerą progą susikibti rankomis, mat šiuo metu esame ant vienos bangos.

P.S. cituota autoriui leidus