LT-LV. Apie latvius be stereotipų

[jungengg]

Pora visai neutralių pastabų, bet ne į temą .
***Kad Daugpilis antras pagal dydį miestas, tas tai taip, bet kitavertus jame tiek pat gyventojų kiek Panevėžyje, o Rėzeknėje - kaip Kėdainiuose.
***Pabandžiau Vilniuje traukinių stotyje nusipirkti kokią vaikišką knygutę ar žurnaliuką - lietuviškai nėr nė vienos, o rusiškai yra iš ko rinktis.

[Al1]

Buvo laikai, kai latvių pirkėjų Gariūnuose buvo gana daug. Kursavo netgi specialūs autobusai, pavyzdžiui, Rezeknė - Vilnius. Oficialiai iki stoties, bet čia apsisukęs autobusas važiuodavo į Gariūnus. Iš Gariūnų, pasikrovęs pundų su keleiviais važiuodavo į stotį ir iš jos oficialių maršrutų grįždavo į Latviją.

[Wycka]

O kartais ne "Aprangos grupė" yra didžiausias rūbų mažmenininkas Latvijoje?

Jeigu ir taip, tai vis tiek neesminis dalykas. Juk latviai nevažiuos į Lietuvą pirkti TIK drabužių (kaip ir lietuviai į Lenkiją).

[surskis18]

Latviams pataria kuo dažniau pirkti Lietuvoje

Kuo rečiau latviai pirks drabužius vietos parduotuvėse, tuo didesnė tikimybė, jog kainos kris, mano Latvijos lengvosios pramonės asociacijos prezidentas Guntis Strazdas.
Tokią nuomonę verslininkas išsakė Latvijos radijui. Jis prisiminė tuos laikus, kai latviai masiškai sėsdavo į autobusus ir važiuodavo apsipirkti į Vilnių. G. Strazdas spėja, jog tuo atveju, jei pirkėjai iš Latvijos ir vėl tokiais mastais pradėtų vykti į Lietuvos sostinę apsipirkti, gali būti, jog Latvijos pardavėjams tektų mažinti kainas.
G. Strazdo teigimu, dokumentuose aiškiai galima matyti, kokia kaina konkreti parduotuvė įsigyja prekių, kurias vėliau realizuoja Latvijos rinkoje. Pats didžiausias antkainis taikomas šlepetėms ir kojinėms. Iš tikrųjų šių prekių savikaina ne daugiau 30 santimų (1,48 Lt), tačiau, pavyzdžiui, naminės šlepetės Latvijos rinkoje kainuoja nuo 3 latų (14,80 Lt), teigia G. Strazdas.
Latvijos prekybininkų asociacijos prezidentas Henrikas Danusevičius paaiškino, kodėl Latvijos parduotuvės drabužiams ir avalynei taiko tokį nemažą antkainį: „Visų pirma, Latvijoje gana dideli mokesčiai, ypač tie, kurie susiję su atsinaujinančiais ir žmogiškaisiais ištekliais. Visų antra, Latvijoje nemažai prekybininkų, prekiaujančių būtent tokiomis prekėmis, dirba pagal frančizę, o tai reiškia, jog privalo mokėti mokesčius už naudojimąsi tam tikrais prekių ženklais. Visų trečia, Latvijoje gana nedidelė rinka, todėl didesnis asortimentas ir kainuoja daugiau nei šalyse, kur didesnė pirkėjų kaita“.

O kartais ne "Aprangos grupė" yra didžiausias rūbų mažmenininkas Latvijoje?

[sausuolis75]

Latviams pataria kuo dažniau pirkti Lietuvoje

Daugiau tokiu "prezidentu" ir gyvensim visai neblogai

[Wycka]

Latviams pataria kuo dažniau pirkti Lietuvoje

Kuo rečiau latviai pirks drabužius vietos parduotuvėse, tuo didesnė tikimybė, jog kainos kris, mano Latvijos lengvosios pramonės asociacijos prezidentas Guntis Strazdas.
Tokią nuomonę verslininkas išsakė Latvijos radijui. Jis prisiminė tuos laikus, kai latviai masiškai sėsdavo į autobusus ir važiuodavo apsipirkti į Vilnių. G. Strazdas spėja, jog tuo atveju, jei pirkėjai iš Latvijos ir vėl tokiais mastais pradėtų vykti į Lietuvos sostinę apsipirkti, gali būti, jog Latvijos pardavėjams tektų mažinti kainas.
G. Strazdo teigimu, dokumentuose aiškiai galima matyti, kokia kaina konkreti parduotuvė įsigyja prekių, kurias vėliau realizuoja Latvijos rinkoje. Pats didžiausias antkainis taikomas šlepetėms ir kojinėms. Iš tikrųjų šių prekių savikaina ne daugiau 30 santimų (1,48 Lt), tačiau, pavyzdžiui, naminės šlepetės Latvijos rinkoje kainuoja nuo 3 latų (14,80 Lt), teigia G. Strazdas.
Latvijos prekybininkų asociacijos prezidentas Henrikas Danusevičius paaiškino, kodėl Latvijos parduotuvės drabužiams ir avalynei taiko tokį nemažą antkainį: „Visų pirma, Latvijoje gana dideli mokesčiai, ypač tie, kurie susiję su atsinaujinančiais ir žmogiškaisiais ištekliais. Visų antra, Latvijoje nemažai prekybininkų, prekiaujančių būtent tokiomis prekėmis, dirba pagal frančizę, o tai reiškia, jog privalo mokėti mokesčius už naudojimąsi tam tikrais prekių ženklais. Visų trečia, Latvijoje gana nedidelė rinka, todėl didesnis asortimentas ir kainuoja daugiau nei šalyse, kur didesnė pirkėjų kaita“.

[Romas]

BNS 2011 gruodžio 11 d. 11:33
Lietuvos ir Latvijos žiniasklaida per menkai nušviečia kaimyninės šalies įvykius

http://verslas.delfi.lt/Media/studij....d?id=52799687

[Gnoss]

O kas galėjo garantuoti, kad latviškai nekalbantys piliečiai analogiškai nusivylę naujosios Latvijos realybe, nebūtų pridarę dar didesnių bėdų turėdami rinkimų teisę?

Pilietybės nesutiekimas - vietų savivaldybėse išsaugojimas latvių partijoms, ne taip kaip Solecznikuose analogiškai su lenkais...

[Big Cat]

19-mečių rinktinės sirgalių išsigandę lenkai susimokė su latviais

[Al1]

Pasileidėliai...

[jungengg]

Vladimiras Laučius, www.DELFI.lt 2011 birželio mėn. 22 d. 00:02
A.Juozaitis: Latvijos laukai jau primena tundrą, jie be žmogaus

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=46813501

Man atrodo, kad Latvija, tai Lietuva, ir atvirkščiai. Jau 100 metų labai (stebėtinai) panašiai gyvenam. Yra tų skirtumų, bet Juozaitis kažkaip į vienus vartus varo, net keista. Koks Arvids Juozaits galėtų lygiai tokį atvirkščią straipsnį parašyt. Apie Smetonos perversmą, bijojimą pajudėt iš Lietuvos ir galiausiai bėgimą iš jos, apie mūsų pajūrį, apie politikų eskaluojamus santykius su lenkais, apie klounų kiekį seime ir pan. Ir iš vis kas čia per visuomenės kritika...

[Mørtã]

...jau dabar Latvija būtų dvikalbė valstybė ir panašiai...

Ji tokia ir yra. Dauguma rusakalbių nekalba latviškai, dauguma latvių - rusiškai. Abu iš principo.

[artexs]

Ne viskas taip paprasta. Prisiminkim Lietuvos atvejį, žmonės entuziastingai palaikė Sąjūdį ne tik dėl tautinės idėjos, bet ir dėl vakarietiško gyvenimo lūkesčių. O kai per pora metų Švedija nepasidarė, prisiminkim kam grįžo simpatijos per rinkimus. Arba baltarusiai už ką nubalsavo. Žiūrint atgal, ar tikrai latviai buvo tokie trumparegiai? O kas galėjo garantuoti, kad latviškai nekalbantys piliečiai analogiškai nusivylę naujosios Latvijos realybe, nebūtų pridarę dar didesnių bėdų turėdami rinkimų teisę?

Aš manau, kad jei latviai rusakalbiams būtų suteikę rinkimų teisę iškart, tai jau dabar Latvija būtų dvikalbė valstybė ir panašiai... Gal ir nebuvo tai taip trumparegiška, tiesiog iš visų blogybių mažiausia.

[Eikantas X]

Ne viskas taip paprasta. Prisiminkim Lietuvos atvejį, žmonės entuziastingai palaikė Sąjūdį ne tik dėl tautinės idėjos, bet ir dėl vakarietiško gyvenimo lūkesčių. O kai per pora metų Švedija nepasidarė, prisiminkim kam grįžo simpatijos per rinkimus. Arba baltarusiai už ką nubalsavo. Žiūrint atgal, ar tikrai latviai buvo tokie trumparegiai? O kas galėjo garantuoti, kad latviškai nekalbantys piliečiai analogiškai nusivylę naujosios Latvijos realybe, nebūtų pridarę dar didesnių bėdų turėdami rinkimų teisę?

[Romas]

Vladimiras Laučius, www.DELFI.lt 2011 birželio mėn. 22 d. 00:02
A.Juozaitis: Latvijos laukai jau primena tundrą, jie be žmogaus

Praėjusio amžiaus devintą dešimtmetį Latvijoje rusų atvykėlių jau gyveno ne ką mažiau nei latvių. Aštrėjo latvių kalbos ir tautos išlikimo problema. Kokia padėtis dabar – prasidėjus trečiam nepriklausomybės dešimtmečiui? Ar iš Latvijos neišvykę rusai kelia kultūrinę ir politinę grėsmę?

- Žinoma, kalbinė ir kultūrinė Latvijos padėtis gerokai skiriasi nuo Lietuvos. Kodėl taip nutiko – žinoma. Ir nors politikai neturi įpročio jausti dėkingumą pirmtakams, tačiau bent jau reikėtų iš padorumo kartais pagalvoti, kas mes tokie būtume, jei ir Lietuvos LKP viršūnėse būtų įvykęs tas baisus 1959 m. perversmas, kurį Latvijoje įvykdė Kremliaus satrapo latvio Arvido Pelšės komanda. Mes turėjome kitą – Antano Sniečkaus komandą, kuri sunkiausiomis sąlygomis išsaugojo Lietuvos nacionalinę sudėtį.

Kaip Latvijoje po 1991 m. bandyta kovoti su A. Pelšės palikimu? Reikia pripažinti, labai paprastai: kuriant pilietinę segregacinę sistemą. Regis, ne pirmą kartą istorijoje taip elgiamasi: išnykimo pavojų išgyvenusi tauta nepaiso jokių „bendraeuropinių“ taisyklių, elgiasi radikaliai.

Naujasis latvių politinis elitas be skrupulų nutarė nesuteikti pilietybės rusiškai bendruomenei (net Latvijoje gimusiems), nors ši per 1990 m. plebiscitą beveik 80 proc. pasisakė už Latvijos nepriklausomybę. Užuot suteikę šiai palankiai daugumai pasitikėjimo kreditą ir išsaugoję Latvijai dirbantį potencialą, politikai-pionieriai pasielgė labai trumparegiškai, iš galimų draugų per naktį sukūrę nedraugus. Taip atsirado Latvija suabejojusių, užsigavusių, įžeistų žmonių armiją. Ir svarbiausia – kam? Kodėl?

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=46813501

[Romas]

Ramūnas Bogdanas, www.DELFI.lt 2011 birželio mėn. 6 d.
Įspėjantis skambutis iš Rygos

Savanaudis oligarchų viešpatavimas pavertė Latviją tuo, kuo ji dabar yra – bankrutavusia valstybe su skolų kilpa. Dailusis Ventspilis tėra parodomasis Potiomkino kaimas. Šalį valdo lėlininkai be valstybinio mąstymo ir be teisinių įgaliojimų. Jiems Latvija tėra laukas, iš kurio reikia kuo daugiau sau prisišienauti. Tuo tarpu valstybės ir verslo tikslai nėra tapatūs. Tas neatitikimas galiausiai suvarė Latviją į ragą.
(...)
Skirtingai nei estams, Lietuvos ambasadoriui Rygoje Antanui Valioniui ryžtingas V. Zatlero stojimas prieš oligarchinį valdymą pasirodė neskanaus kvapo. Taip, ir dar kiek daugiau pareiškė daug metų diplomatinį darbą dirbantis ir net užsienio reikalų ministru buvęs žmogus. Ar tai nėra akivaizdus ženklas, kokio lygio yra lietuvių diplomatinė tarnyba? Kada paskyrimus ir postus nulemia ne dalykinės savybės, o gebėjimai žaisti kuluarinius žaidimus, nereikia stebėtis, jog valstybę atstovauja žmonės, kuriems nėra susiformavęs valstybinis mąstymas.
(...)

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/....d?id=46286823

[Bartas1]

Latvija slenka į rezervatą

— Kartais tenka įsignybti į skruostą. Yra daugybė dalykų, kurie mums svetimi. Rusų sąjūdžio renginio metu jauti, tarsi čia dar — Sovietų Sąjunga. Per Gegužės 9-ąją atrodo, kad esi ne Latvijoje. Šiemet prie Pergalės paminklo suskaičiuota apie 30 tūkstančių žmonių, pernai — dešimt kartų daugiau. Įsivaizduojate, kokios minios. Ir daugiausia — jaunimo.
Tokia situacija išprovokuota daugelio reiškinių, tarp jų — latvių nacionalistų, kurie yra labai griežti.
Latvių Waffen SS legionieriai neoficialiai garbinami visose latviškos visuomenės sluoksniuose. Rusai šito negali priimti.

— Į parduotuvę eini kaip į politinį klubą. Nežinai, kokia kalba kreiptis, nes kreipimasis latviškai arba rusiškai kiekvienam piliečiui sukelia papildomą įtampą. Nežinai, kokia kalba atsakys.
Pagal labai griežtus latvių įstatymus baudžiama dėl viešojoje erdvėje nevartojamos latvių kalbos: pardavėjas privalo pašnekesį pradėti latviškai: „Ludzu“ (prašau). Net rusų pardavėjas į rusą pirkėją turi taip kreiptis, nes pirkėjas gali būti kalbos inspektorius.
Gatvėje nerasi jokio užrašo rusų kalba, nors miestuose dauguma gyventojų — rusai.

Negalima galvoti, kad Latvija yra tik latviai: latvių tėra pusė. Manau, pusė Šiaulių jaučia, kas yra Latvija: kažkas artimo, truputį baugaus, kai nepažįsti.

Lietuvių investicijų dešimteriopai daugiau Latvijoje, nei latvių Lietuvoje. Ką mes Lietuvoje matome? Parduotuvę „Drogas“, moterų trikotažą “Lauma“. Daugybė dalykų iš Latvijos prarasta: nebėra VEF radijo imtuvų, Latvijos automobilių. O juk buvo sukurtas Latvijos prekės ženklas: mikroautobusiukai visoje imperijoje vadinosi “Latvija“.

http://alkas.lt/2011/05/31/latvija-s...ta/#more-22866

[Čikupakas]

Antanas Valionis atsistatydina iš ambasadoriaus Latvijoje pareigų

[Mørtã]

/\ viskas gerai, Latvija - 2 mln., Lietuva - 3 mln. Vilnius - 5 mln.

[music]

Kaip dvi broliškas tautas perskyrė siena

Apie tai jis daug rašė, aiškino, kad bendra lietuvių ir latvių respublika apimtų beveik 117 tūkst. km2 plotą ir turėtų apie 10 mln. gyventojų.

???