LT-LV. Apie latvius be stereotipų

[dangoraižistas]

Lietuvos - Latvijos laikina siena (ar administracinė riba), kol nebuvo sudarytos sutartys dėl sienų, ėjo Kuršo (Kurliandijos) ir Kauno gubernijų riba.

Kur ėjo laikina riba su Vokietija, Prancūzija, Lenkija?

Augšžemė teisėtai priklausė Latvijai.

Kada? 1700? 1800? 1900 metais?

Ją išvadavus nuo bolkševikų reikėjo tartis su latviais dėl civilizuoto perdavimo.

Kodėl reikėjo? Kodėl ESTAI, išvadavus nuo bolševikų, „pamiršo“ išeiti iš Valgos ir „neskaniai“ nesitarė? Kodėl estai neatidavė "Latvijos žemių“ su visa Valga? Kas jums leidžia estus keikti bei mėginti pažeminti vadinant necivilizuotais?

Išsireiškimas "įsliūkino" latvių atžvilgiu yra labiau nei keistas. Nereikia būti mažu juokingu imperialistu.

Įsliūkino labai tiksliai, preciziškai kaip skalpelio pjūvis, apibrėžia įsliūkinimo situaciją, įvykusią lietuviams patraukus karius į Lenkijos interventų frontą.

Maža to, latviai ėmėsi išdavysčių, nes kai bolševikai puolė Rygą, o latvių valdžia pabėgo į Liepoją ir išplaukė į uosto reidą laivu (faktiškai – pusiau paliko šalį), lietuviai valstybinėmis lėšomis pirko latviams ginklus. Už tai atsidėkodami, latviai netrukus užgrobė Palangą ir įsliūkino į Gryvą.

Tokie anti-tautiški internacionalistai kaip Romuałd būtų Vilniaus, Druskininkų, Varėnos, Eišiškių, Šalčininkų, Švenčionių, Palangos, Mažeikių, Žagarės, Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių atsisakę, nes būtų buvę „absurdiška ir keista, neskanu“ kėsintis į JŲ („lenkų“ „latvių“, „vokiečių“) žemes.

Alūkštoje skaičiuota 54% lietuvių. Įsliūkinus latvių kariuomenei, po kelerių metų skaičiuota jai tik 6%. Visi buvo priversti sulatvėti kaip Seinuose – sulenkėti (prevenciškai ištrėmus iš JŲ žemių visą lietuvišką kinigų seminariją ir kitas įstaigas su dalimi gyventojų).

Jei ne tas latvių įsliūkinimas , šiandien nieks net neprisimintų, kad Gryva ar Alūkšta galėtų būti nelietuviška, kaip nieks nesvarsto, lad Alytus, Babtai ar Pociūnėliai – gryna Lenkija, tačiau yra priešingai – prieš 100 m. ten aktyviais veiksmais buvo padarytas latviškas kraštas.

[Romas]

Lietuvos - Latvijos laikina siena (ar administracinė riba), kol nebuvo sudarytos sutartys dėl sienų, ėjo Kuršo (Kurliandijos) ir Kauno gubernijų riba.
Augšžemė teisėtai priklausė Latvijai. Ją išvadavus nuo bolkševikų reikėjo tartis su latviais dėl civilizuoto perdavimo.

Išsireiškimas "įsliūkino" latvių atžvilgiu yra labiau nei keistas. Nereikia būti mažu juokingu imperialistu.

[mantasm]

Nelabai skani istorija.
Deja, lietuviai išvadavo tą Latvijos kraštą ir užmiršo išeiti. Istorijoje buvo ir daugiau tokių išvaduotojų, kurie kartais užmiršdavo išeiti ir 50 metų..
Tokie išsireiškimai, kai latviai "įsliūkino" į savo žemes, yra absurdiški.

Ar katalikiškas Latvijos gabalas tikrai tokia jau Latvija ir „jų“ žemės? Iki 1918 Latvijos kaip tokios niekada nebuvo. O tas gabalas istoriškai ilgai buvo kartu su LDK/ATR. Dar galima prisiminti latvių-protestantų požiūrį į tą kampą ir jo gyventojus. Visgi Sėla (ir Žiemgala) yra abiejose sienos pusėse. Gal tada ir Biržai su Žagare turėtų būti latvių?

[dangoraižistas]

Nelabai skani istorija.

Istorijos yra tiek skanios, kiek kariuomenės sugeba pasiimti: lenkai skaniai pasiėmė 19-ai metų Vilnių, estai – visą Valgos centrą su stotimi suvalgė, lietuviai pasigardžiavo prarydami Mėmelį.

Siūlau dar paverkt, kad Palangos neatsisakėm.

Deja, lietuviai išvadavo tą Latvijos kraštą ir užmiršo išeiti.

Tuo metu ten buvo tik Latgalijos kraštas, kuriame lietuviški kaimai tęsėsi iki Ciskoldo prie Rėzeknės, o ne Latvija. Latgalija visa nebūtinai privalėjo patekt Latvijon, Rygos valdžion kaip istoriškai nutiko. Kurį laiką pretendavo ir Lenkija (Inflanty Polskie, Dyneburg), pietus buvo nusižiūrėjusi Lietuva – ypač norėjo Alūkštos, kurią laikė grynai lietuviška ir kuri priklausė Žemaičių Vyskupystei.

Tokie išsireiškimai, kai latviai "įsliūkino" į savo žemes, yra absurdiški.

Ten tuo metu buvo Vitebsko gubernija, Kuržemė ir kt. ar tai kas liko po karo suirutės, o ne „Latvija“, latvių žemės. Nereik anachronistiškai nusišnekėti.

Latvija ten pasidarė po to kai į tą Latgalijos kampą, kuriame gyveno daug latgalių, lietuvių, lenkų ir gudų, įžengė Latvijos kariuomenė ir įkūrė valstybines įstaigas, įsteigė mokyklas, ištrėmė aktyvius ir prolietuviškus lietuvius ūkininkus, privertė mažai raštingus latgalius katalikus valstiečius (taip pat lietuvius ir kitus) kalbėti latviškai, tapti latviais.

Istorijoje buvo ir daugiau tokių išvaduotojų, kurie kartais užmiršdavo išeiti ir 50 metų..

Dar paverk šimtmečio proga, kad iš Klaipėdos „neišėjom“ ar pasidžiauk kaip 1919 m. iš Seinų „nepamiršom išeiti“.

[Tomas]

Sienazis - šieno ožys?
Mes šeimoje turim tokį iš Latvijos atsivežtą inside joke, vietoj "važiuoti" sakyti "braukti". Nuo žodžių brauciet - važiuoti, perbrauktuve - pervaža. Visai nieko skamba "brauksim į pajūrį".

Gal aš ir prisifantazuoju, bet man rodos esu ne kartą LT šnekamojoje kalboje vartojant "braukti" ta pačia prasme.

Plūdmale (paplūdimys) irgi fainas žodis, dažnai pavartoju vasarą vietoj lietuviško, grynai dėl skambesio. Veikals tai iš viso super cool.

Man dar labai patinka latviški užrašai ant durų "Vilkt" ir "Grūst".

[Romas]

Maža to, lietuviai, išvarydami raudonskūrius bolševikus, laikė užėmę Gryvą ir teritoriją trikampy iki Dauguvos. Latviai ten įsliūkino kai lietuviai perkėlė karius kovoti su lenkų interventais 1920 m. spalių mėnesį.

Nelabai skani istorija.
Deja, lietuviai išvadavo tą Latvijos kraštą ir užmiršo išeiti. Istorijoje buvo ir daugiau tokių išvaduotojų, kurie kartais užmiršdavo išeiti ir 50 metų..
Tokie išsireiškimai, kai latviai "įsliūkino" į savo žemes, yra absurdiški.

[Tomizmas]

Sienazis - šieno ožys?

Mes šeimoje turim tokį iš Latvijos atsivežtą inside joke, vietoj "važiuoti" sakyti "braukti". Nuo žodžių brauciet - važiuoti, perbrauktuve - pervaža. Visai nieko skamba "brauksim į pajūrį".

Plūdmale (paplūdimys) irgi fainas žodis, dažnai pavartoju vasarą vietoj lietuviško, grynai dėl skambesio. Veikals tai iš viso super cool.

[Arunasx]

Lietuviškas elnias - Latvijoje briedis https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=61871465

Latviai begemotą vadina nîlzirgs, tuo tarpu žiogas - sienâzis, liemenėlė – krūšturis.

Jokių stereotipų, gryna teisybė.

[dangoraižistas]

Beje žaliai nuspalvintame padauguvy vyko Lietuvos nepriklausomybės kovos, yra bent kelios žuvusių lietuvių savanorių kapinės:
Sārtenes kapi – „Google“ žemėlapiai

Maža to, lietuviai, išvarydami raudonskūrius bolševikus, laikė užėmę Gryvą ir teritoriją trikampy iki Dauguvos. Latviai ten įsliūkino kai lietuviai perkėlė karius kovoti su lenkų interventais 1920 m. spalių mėnesį. Vėliau lietuviai neturėjo jokių svertų ir teko atiduoti Aknystą, Budbergį bei dar kelis mūsų miestelius mainais į mūsų Palangą. Tuo metu Lietuvoje kalbėta „mainėm savo žemes į savo žemes“.


Žinomi faktai kaip 1920 m. latviai trėmė lietuvius ūkininkus iš ginčijamų pasienio teritorijų, o likusius iki 1940 m. pasienio lietuvius sulatvino, nes pristeigė latviškų mokyklų.

[Tomas]

Beje žaliai nuspalvintame padauguvy vyko Lietuvos nepriklausomybės kovos, yra bent kelios žuvusių lietuvių savanorių kapinės:
Sārtenes kapi – „Google“ žemėlapiai

[dangoraižistas]

Mūsų tautai prarasti Pelesą ir Gervėčius kaip etnines teritorijas, būtų labai gaila. Iš tikrųjų tarp lietuvių ir baltarusių tautų, iki 1945 m. praktiškai niekada nebuvo jokios aiškiai nubrėžtos politinės sienos, kokia yra dabar (šimtmečiai LDK, ATR, carinės rusijos, Lenkijos valdymo - sienos čia nebuvo), dėl to ir yra tokios salos, pusiasaliai, mišrios vietovės ir mišrūs kaimai (nubrėžti sieną/ribą tarp tuometinių respublikų, kuri tobulai atitiktų etnines ribas, čia net 1945 m. nebuvo įmanoma). Palyginimui, mūsų siena su Latvija yra labai sena ir tautinė riba ties ja yra labai seniai nusistovėjusi. Siena su Baltarusija nauja, ir etninė riba formuojasi būtent dabar. Lietuvoje atsidūrę baltarusiški kaimai lietuvėja, Baltarusijoje atsidūrę lietuviški kaimai baltarusėja ar gal netgi labiau rusėja. Po kokių 100 metų etninė riba turbūt +/- atitiks sieną. Tik gaila, kad prarasim vietoves, kurios buvo lietuviškos dar taip neseniai.

Viskas taip, bet dėl Latvijos – smarkiai klysti.

[manometras]

Pokalbis su lietuve vertėja, tyrinėtoja ir dėstytoja Laura Laurušaite apie latvių literatūros metus (2023 m.), vertimus, latvistikos studijas, latvius:

[ZYKLON-B]

Antras sakinys ne pirmą patvirtina, o patvirtina, kad latgalių kalba artimesnė Lt kalbai nei latvių kalba.

Pries kokiu 15 metu turejau reikalu su latgaliais britanijoje - galiu patvirtinti kad ju tarme gana arti siaures-rytu LT tarmiu. Galejau suprasti praktiskai 100% skirtingai nuo latviu kalbos. Beje latviai supranta lietuviu zymiai geriau negu lietuviai latviu. Beje mano nuomone lietuviu bei latviu kalbos turi skirtinga taryma - panasiai kaip rusu ir serbu(kroatu) ir tai apsunkina supratyma. Tarkim man lengviau suprasti bulgaru kalba negu serbu (kroatu) vien todel kad bulgaru tarymas praktiskai vienodas su rusu. Nors atstumas tarp rusu ir bulgaru bei serbu (kroatu) yra praktiskai vienodas.

[digital]

"yra vienintelė Lietuvos kaimynė, nekelianti Lietuvai jokių pretenzijų" - netiesa, atsiminkime jūros sienos istoriją. Beje, ši tema prasidėjo taip pat nuo to paties autoriaus straipsnio

[vakaruvejas]

Alvydas Butkus. Kodėl Lietuvos žiniasklaida atsiriboja nuo Latvijos realijų

Lietuvos santykiai su Latvija yra tokie, tarsi tarp abiejų šalių vyktų šaltasis karas? Latvija, beje, yra vienintelė Lietuvos kaimynė, nekelianti Lietuvai jokių pretenzijų, jokių reikalavimų. Ir kartu vienintelė kaimynė, kurios televizija Lietuvoje nėra matoma ir apie kurią Lietuvos visuomenė informuojama tik tada, kai ten nutinka kas nors negero ar skandalingo: sugriūva „Maximos“ prekybcentris, pamitinguoja rusai per kovo 16-osios legionierių eitynes, uždraudžiama „RainTV“ ir pan.

visas tekstas:
https://www.delfi.lt/news/ringas/lit....d?id=92262237

[Tomizmas]

Šiaip paskaičius Vikipediją latgalių kalba/tarme, tikrai žymiai lengviau suprasti nei bendrinę latvių kalbą. Vis dėlto, iki "lietuvių kalbos tarmės" netraukia. Skirtumų dar daugiau, nei su žemaičių tarme.

[Gator]

Latgalių kalba beveik artimesnė lietuvių kalbai, nei bendrinei latvių.

Bent jau kai kuriuos latgališkus tekstus suprasti yra lengviau nei latviškus.

Antras sakinys ne pirmą patvirtina, o patvirtina, kad latgalių kalba artimesnė Lt kalbai nei latvių kalba.

[Tomas]

Latgaliai iš vis įdomi nacija. Šiaip skirtumai nuo latvių yra gilesni nei tarp aukštaičių ir žemaičių. Pagal tikėjimą ir politinę istoriją šiaip artimesni lietuviams. Latgaliai yra katalikai, o latviai liuteronai. Žečpospolita latgalių nepavertė lietuviais, net nepaguglinus negaliu pasakyti ar priklausė kraštas LDK (girdėjau tik apie ATR Infliantus), matyt priklausymas Livonijos ordinui davė savo. Kraštas niekada ir nedalyvavo lietuvių tautiniam atgimime. Matyt dėl liuteronų latvių ankstesnio tautinio atgimimo buvo ilgainiui asimiliuota į Latviją.

Latgalių kalba beveik artimesnė lietuvių kalbai, nei bendrinei latvių. Bent jau kai kuriuos latgališkus tekstus suprasti yra lengviau nei latviškus.
Tik kol RI Kurliandijos ir Lifliandijos gubernijose naujai iškepti latviai nuo XIX a. vidurio džiaugėsi tautiniu atgimimu, dainų ir šokių šventėmis, klestinčia Ryga ir t.t. ir pan., Latgalija buvo prijungta prie Vitebsko gubernijos ir tapo jos periferija, latgalių kalba ir spauda buvo ribojama lygiai taip pat kaip ir lietuvių (tik latgalių knygnešiai latgališką spaudą tempė iš Suomijos). Galutinį smūgį latgalių kultūrai po trumpo atgimimo pasibaigus I pasauliniam karui sudavė nacionalistinė Rygos latvių vyriausybė pagal carinį modelį užsmaugusi latgalius.

[Tomas]

Tai kad jos susiliejo į vieną etnosą dar Livonijos laikais, gerokai iki priklausymo Rusijai. Tik latgaliai iki šiol liko kaip pas mus žemaičiai - nepilnai asimiliuoti (XX a. pradžios caro ir vėliau tarybiniuose žemėlapiuose juos kartais pažymėdavo kaip atskirą tautą).

Kaip pats kažkur rašei - valstybių sienos lemia atskirą etnogenezę. Latvijos teritorijoje istoriniais laikais iki pat visos dabartinės Latvijos teritorijos prijungimo prie Rusijos imperijos buvo 2 atskiros "valstybės" - Kuršas (kairiajame Dauguvos krante) ir Livonija (dešiniajame krante, kuri dar buvo ir pusiau estiška - bet kokia kalba kalbėjo baudžiauninkai tais laikais niekam nerūpėjo). Ir tik Kuršo prijungimo prie RI (po III Žečpospolitos padalinimo) galima kalbėti apie sąlygas kažkokiai latvių tautai formuotis. Ką RI administracija ir padarė.

[Sula]

Tai carinė Rusija dabar ir sako, kad sukūrė iš pusiau laukinių genčių "limitrofus", o dabar turi teisę "atkurti".