LT-LV. Apie latvius be stereotipų

[Egiuxz]

Būtų mano valia, Lietuvą ir Latviją padaryčiau viena valstybe

[ValdasJ]

Iš Zatlero apsilankymo Klaipėdoje:

Kaimynų prezidento Klaipėda nenuvylė

"Klaipėdą pasirinkau, nes turiu tam priežasčių: tai besivystantis miestas labai arti bendros mūsų sienos. Vakarinę Baltijos pakrantę regiu kaip vientisą ekonominį regioną; tai reiškia, kad bendradarbiavimas tarp Klaipėdos, Liepojos, galbūt - ir Ventspilio yra labai svarbi artimos ateities tema", - sakė V. Zatleras.

[Romas]

ELTA 2011 m. vasario 10 d., ketvirtadienis

V.Zatleras: iškilus pavojui per šimtąją sekundės dalį pasaulis pamatytų mūsų vienybę

(...)"Vienybę visada patikrina koks nors pavojus, ir manau, kad kiekvienas Latvijoje, Lietuvoje ar Estijoje - visiškai įsitikinęs, kad jeigu mūsų šalims kiltų pavojus, tai mes per šimtąją sekundės dalį pademonstruotume visam pasauliui savo labai griežtą vieningumą", - sakė V. Zatleras per bendrą spaudos konferenciją su Prezidente D.Grybauskaite ketvirtadienį.

Abu valstybių vadovai dėstė, kad kintant sąlygoms vienybės išraiška negali nekisti. Anksčiau drauge kovojusios prieš agresiją, dabar erdvę vienybei išreikšti randa tarptautinėse organizacijose, kurių narės yra abi šalys, bendruose projektuose, interesų derinime.
"Prieš 20 metų vienijomės, kad galėtume kovoti ne tik dėl išgyvenimo, bet ir kovoti prieš karinę agresiją. Vienybė buvo vienokia. Dabar, po 20 metų, esame suvienyti, nes esame ir Europos Sąjungos, ir NATO nariai.
Kiekvienas istorinis periodas reikalauja naujos vienybės kokybės ir kiekvieną kartą kiekvienais metais ji bus kitokia, tokia, kokios reikės mūsų šalims. Politinė, moralinė, kultūrinė vienybė išliks, o jos formos, be abejo, keisis. Todėl dairytis ir grįžti į tas vienybės formas, kurios buvo prieš 20 metų, tikrai beprasmiška ir tai nerealu", - sakė D. Grybauskaitė.

"Visada bus skirtumų, turėsime savo interesų, tačiau demonstruosime savo galimybę bendradarbiauti ekonominiuose projektuose, savo šalių ir tautų labui. Tai rodysime pasauliui ir pasaulis mus gerbs. Mes turime būti vieningi tada, kai esame laisvi, turime būti vieningi ir kai turime daug pasirinkimų, turime suvokti tuos ryšius, kuriuos įgijome per 20 metų", - sakė V. Zatleras.
(...)

http://politika.atn.lt/straipsnis/73...u-musu-vienybe

[praeivis]

Arvydo Juozaičio mintys lietuvių-latvių santykių tema:

Lietuva-Latvija: paskutinis šansas
Latvija-Lietuva: paskutinis šansas (II)

Juozaitis tikrai ne tas zmogus i kuti reiketu lygiuotis. Eilinis reksnys ir populistas, taip pat ir ganetinai pokvailis...

[oranger]

Tas supratimas gali būti ir klaidingas. Drusku latviškai anaiptol ne druską reiškia, kaip ir latviai juokiasi, kad pas mus "ledai" ir mes ledą valgom, o pas juos "saldainiai"- "saldejumi" ir t.t.

Oi, vėlu, einu miegoti ( latviai eitų tik gulėti, nemiega anie).

Aš kalbėjau apie konteksto supratimą, o ne apie atskirų žodžių reikšmes.

[justs]

Arvydo Juozaičio mintys lietuvių-latvių santykių tema:

Lietuva-Latvija: paskutinis šansas
Latvija-Lietuva: paskutinis šansas (II)

Super straipsniai. Tikrai privertė susimastyti, kodėl tiek metų vykdoma tokia politika.

[vap]

Tas supratimas gali būti ir klaidingas. Drusku latviškai anaiptol ne druską reiškia, kaip ir latviai juokiasi, kad pas mus "ledai" ir mes ledą valgom, o pas juos "saldainiai"- "saldejumi" ir t.t.

Oi, vėlu, einu miegoti ( latviai eitų tik gulėti, nemiega anie).

Tai latviam labai juokingas žodis daiktas, miškas ir daug dar yra tokių

[oranger]

Pripažįstu, man būtų smalsu pažiūrėti kokią latvišką televiziją (pvz LTN), bent jau tam, kad išgirsti tikrą latvišką kalbą, išbandyti save kiek pavyksta suprasti latviškai ir t.t.. Rusakalbiai latviški kanalai nedomina, jie praktiškai nesiskiria nuo iš Rusijos transliuojamųjų.
Beje, pas mane „Vinita“. Koks tas vienintelis Ukrainos kanalas buvo transliuojamas?

Buvo CТБ - kanalas ne geriausias, bet ten buvo labai geros žinios. Uždarytas buvo akurat per "oranžinę revoliuciją", o vietoj jo atsirado rusiškas apie "rybalką"

O dėl latvių - ką tik Rygoje pažiūrėjau jų TV, labai įdomu, sužinojau nemažai naujo, o ir suprasti galima beveik viską, ypač jei parašyta bėganti eilutė.

[Wycka]

Geros mintys. Man irgi keista, kad lietuviai su latviais neturi bendros informacinės erdvės. O neturėjimas net traukinio Ryga-Vilnius - tai tiesiog akibrokštas.
Tiesa, dėl ukrainietiškų TV kanalų Juozaitis klysta. Įdomu, kad kai tik Ukrainoje laimėjo provakarietiškos jėgos - "Vinita" atjungė vienintelį Ukrainos kanalą.

Pripažįstu, man būtų smalsu pažiūrėti kokią latvišką televiziją (pvz LTN), bent jau tam, kad išgirsti tikrą latvišką kalbą, išbandyti save kiek pavyksta suprasti latviškai ir t.t.. Rusakalbiai latviški kanalai nedomina, jie praktiškai nesiskiria nuo iš Rusijos transliuojamųjų.
Beje, pas mane „Vinita“. Koks tas vienintelis Ukrainos kanalas buvo transliuojamas?

[oranger]

Arvydo Juozaičio mintys lietuvių-latvių santykių tema:

Lietuva-Latvija: paskutinis šansas
Latvija-Lietuva: paskutinis šansas (II)

Geros mintys. Man irgi keista, kad lietuviai su latviais neturi bendros informacinės erdvės. O neturėjimas net traukinio Ryga-Vilnius - tai tiesiog akibrokštas.
Tiesa, dėl ukrainietiškų TV kanalų Juozaitis klysta. Įdomu, kad kai tik Ukrainoje laimėjo provakarietiškos jėgos - "Vinita" atjungė vienintelį Ukrainos kanalą.

[ValdasJ]

Arvydo Juozaičio mintys lietuvių-latvių santykių tema:

Lietuva-Latvija: paskutinis šansas
Latvija-Lietuva: paskutinis šansas (II)

[Romas]

Parlamento rinkimų išvakarės "Lietuvos rytas" gąsdino, kad rinkimus gali laimėti prorusiškos partijos
Dabartinėje Latvijoje, kaip ir prieškaryje yra 5 rinkimų apygardos - Ryga, Latgala, Kuršas, Vidžemė ir Žiemgala. Yra tik daugiamandatės apygardos. Parlamente (Saeima) yra 100 vietų.

Nepaisant griežtos taupymo politikos, Latvijos gyventojai premjero Valdžio Dombrovskio vyriausybei suteikė mandatą dar vienai kadencijai.
(...)
Rusų mažumos opozicinis Santarvės centras, palaikantis gerus santykius su Maskva, Rinkimų komisijos duomenimis, gavo 24 proc. balsų. Tai reiškia, kad jis turės 28 mandatus ir tai yra 10 daugiau nei senajame parlamente.
http://www.ve.lt/naujienos/pasaulis/...licija-485646/

[Romas]

Visgi kažkaip reik grįžti į pirtį pas gudus, nors tos analogijos, manau, nėra ne į temą.

Įdomi diskusija, tik ne visai toje temoje. Pasisakymai apie latviešus ir leišus (leičius) perkelti iš temos Rytų slavų istorija ir kultūra (RU, UA, BY)

[Edmas]

Pamėgink akademiniuose sluoksniuose pavartoti leiši
Jos nėra paralelinės. nebent tiek kiek žyd ir jevrej, kurių pirmoji irgi neretai vartojama šnekamojoje kalboje, ir kas iš to?

Akademiniai sluoksniai - kilniai skamba...
Lietuvių akademiniuose kalbininkų sluoksniuose, mokančiuose latviškai, tikrai kažkokiu būdu įsigalėjusi nuomonė, kad leitis turi pejoratyvinę (menkinamąją) reikšmę. Suprantu tamstą, gerus dėstytojus geri studentai turi gerbti. Ir aš buvau įsitikinęs, kad taip yra, kol neišbandžiau tikrųjų sluoksnių, ir ką tik tamstos minėtų. Bandžiau ilgai ir nuobodžiai. Taip tikrai nėra, tai mitas, kuris klaidžioja Lietuvoje. Leitis - normalus latvių kalbos žodis, tiesa, išstumtas iš rašytinės kalbos, bet normaliai vartojamas šnekamojoje.

Tarp lietuvių latviams taikomų zirgagalva ir latvių lietuviams pavartojamųleitis jokio lygybės ženklo dėti negalima. Tai dar vienas mitas, kuris gyvena Lietuvoje, bet ne Latvijoje. Ir nesusipratimas, kuris gali sukelti konfliktą (esu patyręs savo kailiu). Pirmasis žodis yra niekinamasis (pejoratyvinis), o antrasis - normalus etnonimas. Jei latviui prisistatysi "leitis", nė vienas raumenėlis jo veide nepajudės. Bet jei jį pavadinsi "zirgagalva" - bėk, kiek kojos neša.

O kad moderatoriai neperkeltų mūsų su tema nesusijusių pranešimų į kitą vietą, latvišką mintį truputį praplėsiu. Tai tikrai susiję su Rytų slavų kultūros tradicijomis, jų įtaka etnonimams baltų kalbose.

Dėl latviškų žydų tautos vardų ebrejs ir žīds. Iki II Pas. karo šie du etnonimai Latvijoje konkuravo, bet ketvirtajame dešimtmetyje žīds įsigalėjo. Pastarasis žodis, kaip ir Lietuvoje, neturėjo jokios menkinamosios reikšmės kaip, pavyzdžiui, Rusijoje. Per II PK žydai buvo išnaikinti, o po to į Latviją atklydo daug atvykėlių iš plačiosios tėvynės. Su jais - ir Rusijos žydai, kuriems žīds skambėjo kaip keiksmažodis. Dėl to jis greit buvo pakeistas žodžiu ebrejs be jokios konotacijos (aišku, Rusijos žydų atžvilgiu).

Tarp leitis - lietuvietis žīds - ebrejs, ir jo labiau ru. žyd ir jevrej negalima dėti lygybės ženklo!

Jei Lietuvių kalbos komisija staiga nuspręstų, kad georgas vis dėlto geriau nei gruzinas, tauta vis tiek kurį laiką gruzinus vadintų gruzinais. Tai labai nepatiktų georgams, bet lietuviai nesuprastų, kodėl tie šaunieji gruzinai ant jų pyksta.


Bet taip atsitiko su čigonais, kurie tiesiog mūsų akyse pavirto romais... Taip atsitiko ir su leičiais Latvijoje, tiesa, ne leičių prašymu. Leičiams, natūralu, labiau patinka norminė, įteisinta, oficiali forma lietuvietis.

[Edmas]

Mokiaus latvių kalbos

Tobulai mokytis niekada nevėlu

[Edmas]

Dėl žodžio "leitis" latvių kalboje. Lietuvietis ir leitis yra paralelinės formos. Tik pirmoji labiau įsigalėjusi raštų kalboje, o antroji - šnekamojoje. Dar visai neseniai, prieš II Pasaulinį karą ir spaudoje buvo labiau paplitusi forma leitis. Nereikia nė senovinių šaltinių. Žymusis latvių kalbininkas Janis Endzelynas savo darbuose i6tisai vartojo leitis. Pavyzdžiui, "Latviešu valodas gramatika" (1951):

8 §. a) Kamēr prūšu, leišu un kuršu valodā (skat. FUF XII 66 skk. un IF XXXIII 96 skk.) tautosillabiskais n (atskaitot dažas pozicijas leišu augštaišu dialektā) ir paglābts, latviešu valodā pirmbaltu tautosillabiskie savienojumi an (no kam laikam vispirms, tâpat kâ dažās leišu izloksnēs, bija radies on), en, in, un ir pārvērtušies par uo (sal. leišu un latviešu uo no vecā ō), ie, ī, ū, sal., piem., luôgs = lei. lángas, pìeci = lei. penkì, mĩt (tag. minu) = lei. mìnti, jùtu = lei. juntù.

Ir dabar latviai labai dažnai sako leišu valoda be menkinamojo atspalvio.

[Sula]

Mažiau rėkauk

Aš tamstos neįžeidinėjau. Nepatinka - diskutokite su savimi.
Negaliu nurodyti iš karto senoviškų latviškų šaltinių (jų mažiau nei lietuvių kalba), bet juk tai jau vidurinėj mokytasi! Kad dabar tas žodis nepelnytai žargonizuotas, aš nekaltas.

http://lv.wikipedia.org/wiki/Lietuvie%C5%A1i

http://www.lrytas.lt/-12499654771249...is-lietuva.htm

leitis


Latviešu—lietuviešu vārdnīca

leitis ~tiete (gen. pl. m. ~šu, f. ~tiešu)
1. lietuvis -ė (ir iron., menk.)
leišu valoda - lietuvių kalba
leišu ciltis ist. - lietuvių gentys
tas ir tā kā leitis iron. - jis visai kaip lietuvis
2. pl. (Leiši, Leitīši dem., Leišu zeme) , arch. Lietuva
tu izkāvi visus prūšus pie tām Leišu robežām flk. - tu išmušei visus prūsus prie Lietuvos sienų
leitiski sk. lietuviski
leitītis dem. sk. leitis
pēc leitīša es dziedāju, pēc leitīša gavilēju flk. - lietuviui aš dainavau, lietuviui džiūgavau

© Alvydas Butkus, Aesti, 2003; © Tilde, 2009

[Franas]

Mažiau rėkauk, o pasidomėk ką tas leiši latvių kalboje reiškia. Prie ko čia Prancūzija?? Jie ir patys save, ir kiti juos taip vadina, kaip ir britai, o ar girdėjai kada baltarusį sakant: Я гуд, а Гудзiя- гэта святое

Italai savęs irgi nevadina valakais, o vokiečiai - alemanais. O gudas neturi tokio neigiamo atspalvio kaip leišis ar kacapas. Tai normalus etnonimas, vartotas prieškario Lietuvoje. Dzūkijoje pvz. senesni žmonės, net nevartoja tokio žodžio kaip baltarusis.

[Edmas]

Mažiau rėkauk, o pasidomėk ką tas leiši latvių kalboje reiškia. P

Ir ką gi "tas leiši" (teisingiau, tie leiši) latvių kalba reiškia? Įdomu pasidarė.

[Franas]

Ar kas nors pastebėjo, kad Baltarusija vadinasi БелаРУСЬ, nors Lietuva praėjus jau 20 metų po Nepriklausomybės vis dar savo kaimynę vadina sovietiškai BaltaRUSIJA (БелоРУССИЯ) ?

Tuomet turėtų būti Baltarusia?.. Bet man irgi labiau patinka Gudija - trumpa, aišku, gražu. Nesuprantu kam ir kuo užkliūna šis pavadinimas.