Parašė RolandasM
Rodyti pranešimą


) padaryti tą, kuris niekur be jo gimtojo kaimo nevartojamas (ObamA, gEEEEEgužė, skreitinukas ir t.t.).
) padaryti tą, kuris niekur be jo gimtojo kaimo nevartojamas (ObamA, gEEEEEgužė, skreitinukas ir t.t.).
geeegužę - galininke.
) padaryti tą, kuris niekur be jo gimtojo kaimo nevartojamas (ObamA, gEEEEEgužė, skreitinukas ir t.t.).
)
)
geeegužę - galininke.
) kartodavo būtent geeeegužė vardininko linksnyje (Kai visi žmonės normaliai sako gegužėėėėėė). Ar iš tikro taip yra pagal taisykles tai ir nežinau.
O Kalbant apie pačios kalbos reikšmę, reikia nepamiršti ir tarmių. Suprantu, bendrinė ir valstybinė kalba, bet kuomet švietimo įstaigose netgi tarpusavio bendravimą dažnai taiso, tai čia jau atsiprašau... Džiaugiamasi, kad kažkas kažkada kažkur aprašė bei sugramatino (muhahaha, gramatistai, žiūrėkit) tarmes, tačiau šiandien jos puoselėjamos tik iš iš lūpų į lūpas. Greit reiks tarmišką žodį kaip kontrabandines cigaretes stumdyt po Lietuvą ir taip siekt neišnykimo. Jeigu jau žiūrime lietuvių kalbos grynumo, tai žiūrėkime ir į tarmes, nes daugiau negu pusė Lietuvos tarmiškai kalba. O jeigu kažkam nepatinka Kiolnas - tegul akis ar ausis išsibeda.
. Apie bendrinės kalbos susiformavimą:
, o kitokios nuomonės nepakenčia. Galima pamėginti įsivaizduoti kokio statybininkų kolektyvo ir kokios nors valdžios įstaigos darbuotojų kalbą. Skirtumų bus daug, tačiau ir tie, ir tie yra kalbos vartotojai. Reikalingas kažkas trečias, kuris viską iš šono įvertintų ir priimtų sprendimus. Tam ir yra kalbininkai. Praktiškai kiekviena kalba turi savo tvarkytojus - ir visai natūralu, kad kuo kalba mažesnė, tuo tvarkytojai turi būti griežtesni. Ar be kalbininkų pastangų tikrai visi būtų susipratę nevartoti visokių kurtkių, fortkių, čiainikų, čecholų ir čerkų? Dabar panašūs žodžiai daugmaž išguiti. Kad kalbininkai ne visada dirba gerai, tai jau kita tema. Kiek apskritai Lietuvoje valdiškų institucijų, kurių darbas tenkintų visuomenę? O mąstymo "moku kalbėti, tai esu kalbininkas" geriau viešai nedemonstruoti. Pora forume pastebėtų "perlų":
, o kitokios nuomonės nepakenčia.
. Tai nėra neatidumo klaida, tai nežinojimo klaida. Paradoksas, bet kalbą kurti labiausiai ir trokšta tie kalbos vartotojai, kuriems nustatytas normas pernelyg sunku išmokti. Jie įsivaizduoja, kad jei moka kalbėti ir rašyti, tai yra kalbos žinovai, kurių nuomonė turėtų būti svarbi. Ne kiekvienas, mokantis varytis kamuolį, gali būti krepšininkas, ne kiekvienas, mokantis vairuoti automobilį, gali būti lenktynininkas.
. Lietuvoje ir taip pakanka diletantizmo - šoumenai ir "bufetavos" užsimano valdyti valstybę, svarbūs postai dalijami pagal pažintis. Primena garsų pasakymą: ir melžėja gali valdyti valstybę:
) kartodavo būtent geeeegužė vardininko linksnyje (Kai visi žmonės normaliai sako gegužėėėėėė). Ar iš tikro taip yra pagal taisykles tai ir nežinau.
O kad keičiantis kalbai, kalbininkai į tai reaguoja, tai yra faktas. O kodėl atsiradus naujadarui, netinkamam vartoti, bet plačiai vartojamam ir „staiga“ kalbininkai „sugalvoja“ naujadarą... Tai nėra - tiesiog aptingę kalbos vartotojai nepasidomi lietuviška naujadaro forma, jie kaip apsiseilėję nemąstydami griebia užsieninį variantą. Kodėl reikėtų labiau vartoti lietuviškus naujadarus, negu užsieninius, jau minėjau - nes mūsų kalbos vartotojų per mažai - taigi yra kitokia kalbos išsaugojimo strategija, negu didžiųjų kalbų atveju. Jos ne tokios jautrios ne savos kilmės naujadarams.
Comment