Lietuvių kalba

[tivoli]

O kur čia taip?

Ant butelio Bent jau pačios kompanijos visos atsisakė "degtinė" žodžio.

[Mantas]

Ant butelio Bent jau pačios kompanijos visos atsisakė "degtinė" žodžio.

Nelabai suprantu apie ką kalbi, bet šiaip bendrinėje lietuvių kalboje "vodka" žodžio nėra

[tivoli]

Nelabai suprantu apie ką kalbi, bet šiaip bendrinėje lietuvių kalboje "vodka" žodžio nėra

Ai čia aš susipainiojau...turėjau kai ką kitą omenyje pasirodo Atsiprašau, apsirikau.
http://www.voruta.lt/article.php?article=1071
http://www.mediabv.lt/res_zinpr_det.php?id=12624

[Eimantas]

Lietuvių kalbai prognozuojamas ilgesnis gyvavimas nei anglų
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=15042234

[Eidvis]

Anglų kalba gali tapti oficialia Talino įstaigų kalba

Saunuoliai estai, kad zino i kuria puse reikia orientuotis, jiems ateity tai labai pagelbes.

[syle]

Nieko čia labai protingo nematau, reikia, kad žmonės mokėtų tą kalbą, iš to, kad privaloma, jokio pliuso, juk ir taip bandant įsidarbinti viešuosiose įstaigose reikia mokėti anglų. Taip pat nemanau, kad po konflikto su Rusija jie iš šalies išgujo rusišką verslą, pinigus ir pačius rusus. Tai, manyčiau, taps stipriu Rusijos pretekstu Estiją verčiant suteikti oficialų statusą rusų kalbai.
Kažkoks afrikietiškas sprendimas, nepilnavertiškumo kompleksai.

P.s. Prie ko čia Lietuvių kalba?

[John]

Nieko čia labai protingo nematau, reikia, kad žmonės mokėtų tą kalbą, iš to, kad privaloma, jokio pliuso, juk ir taip bandant įsidarbinti viešuosiose įstaigose reikia mokėti anglų. Taip pat nemanau, kad po konflikto su Rusija jie iš šalies išgujo rusišką verslą, pinigus ir pačius rusus. Tai, manyčiau, taps stipriu Rusijos pretekstu Estiją verčiant suteikti oficialų statusą rusų kalbai.
Kažkoks afrikietiškas sprendimas, nepilnavertiškumo kompleksai.

P.s. Prie ko čia Lietuvių kalba?

Nepilnavertiskumo kompleksai ir lieka kompleksais, o estai mus ir toliau "tvarko" ir "tvakys" tol, kol neatsikratysime savo baudziauninku mentaliteto ir bet kokiu inovaciju ir progreso nelaikysime blogiu
Estai saunuoliai ir tai jiems gris su kaupu, kaip daznai atsitikdavo ir praeity, o mes ir toliau budem govorit po russki, nes kam mums tie "nepilnavertiskumo kompleksai" ir "afrikietiski sprendimai"? Juk ir Guggenheimo muziejaus ekspansija, pask vieno zymaus politiko, yra orientuota vien i treciojo pasaulio salis... dar kazkoks provincialus ir kompleksais apipintas liguistas noras moketi anglu kalba... neveltui esame Europos kulturos centras ir lopsys.

[Mantas]

Nepilnavertiskumo kompleksai ir lieka kompleksais, o estai mus ir toliau "tvarko" ir "tvakys" tol, kol neatsikratysime savo baudziauninku mentaliteto ir bet kokiu inovaciju ir progreso nelaikysime blogiu
Estai saunuoliai ir tai jiems gris su kaupu, kaip daznai atsitikdavo ir praeity, o mes ir toliau budem govorit po russki, nes kam mums tie "nepilnavertiskumo kompleksai" ir "afrikietiski sprendimai"? Juk ir Guggenheimo muziejaus ekspansija, pask vieno zymaus politiko, yra orientuota vien i treciojo pasaulio salis... dar kazkoks provincialus ir kompleksais apipintas liguistas noras moketi anglu kalba... neveltui esame Europos kulturos centras ir lopsys.

Jonai, kuo čia dėtas kažkoks tvarkymas ar dar kas nors? Antra oficiali kalba yra viso labo alternatyva ir ji savaime negarantuoja aukštesnės gerovės ar greitesnio jos pasiekimo, ką ir matome daugelyje Vakarų ir Šiaurės Europos valstybių, kur anglų kalba neturi jokio aukštesnio statuso.
Antra kalba taip pat negarantuoja geresnio kalbos mokėjimo, nes net ir priėmus šitą sprendimą bet kuris estas turės visas teises gauti informaciją ir tvarkyti reikalus estiškai, ką jis toliau ir darys.
Nors toks sprendimas būtų naudingas Talinui, visgi ta nauda nebus tiek reikšminga, kad atsvertų tuos minimus milijonus nuostolių dėl paminklo perkėlimo.

[John]

Jonai, kuo čia dėtas kažkoks tvarkymas ar dar kas nors? Antra oficiali kalba yra viso labo alternatyva ir ji savaime negarantuoja aukštesnės gerovės ar greitesnio jos pasiekimo, ką ir matome daugelyje Vakarų ir Šiaurės Europos valstybių, kur anglų kalba neturi jokio aukštesnio statuso.
Antra kalba taip pat negarantuoja geresnio kalbos mokėjimo, nes net ir priėmus šitą sprendimą bet kuris estas turės visas teises gauti informaciją ir tvarkyti reikalus estiškai, ką jis toliau ir darys.
Nors toks sprendimas būtų naudingas Talinui, visgi ta nauda nebus tiek reikšminga, kad atsvertų tuos minimus milijonus nuostolių dėl paminklo perkėlimo.

Tai palengvins iformacijos gavima uzsienieciams, nekalbantiems estiskai (ar rusiskai). Tai tiesiog pagerins komunikacija tarp verslo subjektu ir savivaldybes, kas sukurs palankesni ivaizdi ir geresne verslo aplinka, kas reiks sutaupytus milijonus €, kurie tikrai atsvers visokius vienadienius nuostolius del paminklu perkelimo ir panasiu nereiksmingu dalyku.

[Romas]

Jau turime vieną užrakintą temą apie Estiją (kažkas apie paminklus etc.).
Bet vis dėl to, ką paskutinai pranešimai turi bendro su šios temos apvadinimu?

[Mantas]

Paleistas naujasis anglų-lietuvių kalbų vertiklis. Na, rišlumo vertimui dar trūksta ir verčiama daugmaž pažodžiu, mintį suprast galima.

http://vertimas.vdu.lt/twsas/

Įdomi yra funkcija versti ištisus tinklalapius (internetinio puslapio vertimas). Visai smagu skaityti kokį BBC ar tuos pačius SkyscraperCity truputį laužyta lietuvių kalba

[Mantas]

Šis puslapis oficialiai tai lyg dar ir "nepaleistas", nes, kiek žinau, dar nėra baigtas. Jau keliose vietose mačiau šią nuorodą, tačiau įdomu, ar jau buvo koks oficialus šaltinis, Mantai?

Nesu girdėjęs

[pauliaK]

Kalba kaip kalba

Vieniems nepriekaištingai lietuviškai kalbantiems užsieniečiams lietuvių kalba atrodo vaizdinga ir daininga, kitiems – kalba, kuria sunku išsakyti jausmus, spalvas ir sąvokas – pastarieji ją vadina medine kalba. Ir ar tikrai lietuvių kalbą taip sunku išmokti, kaip esame įpratę girdėti ir sakyti? Anot specialistų, visiems indoeuropiečių prokalbės kalbėtojams lietuviškai išmokti yra palyginti paprasta.

Jei mums atrodo, kad japonų kalbos mokymasis – Titano darbas, o ir japonams mūsiškę kalbą studijuoti – veikla ne iš lengvųjų.

Štai šešerius metus Lietuvoje gyvenanti japonė Akiko Tutlys sako daug vargusi, kol išmoko puikiai tarti lietuvišką žodį.

„Jūsų gramatika tokia!.. Vien tik ją išmokti užtruko dvejus metus“, – kalba Akiko.

Tarsi išversta ir medinė

Bet kiti svetimšaliai mūsų žodyną perkanda be didesnių kančių. Šveicarei Miriam Virz lietuvių kalba yra jau penktoji išmokta.

Lietuviškai jį prašneko ne iš knygų, o bendraudama su žmonėmis. Todėl jai iki šiol sudėtinga skaityti bei rašyti.

„Lietuviams atrodo, kad tai labai labai sunki kalba, bet aš nežinau, ar iš tikrųjų taip yra. Nesakyčiau, kad vokiečių ar prancūzų kalba yra lengvesnė“, – teigia ji.

Jos žodžiais, kalbos struktūra, jos vartojimo būdas byloja apie ta kalba šnekančios tautos kultūrą.

„Lietuviai keistai vartoja tą kalbą – dėl to ir sako, kad ji yra sunki. Lietuvių kalba skamba kaip „išversta“ – žmonės ją nelabai laisvai vartoja, tarsi formaliai. Tai medinė kalba“, – mano M. Virz.

Jos pastebėjimu, lietuvių kalba stokojanti žodžių: esą ne viską išeina pasakyti tiesiai, tad tenka norimą pasakyti dalyką aprašyti.

„Bet tai gal ne dėl lietuvių kalbos. Gal kad kalbu vokiškai, o vokiečių kalba yra tokia labai tiksli, tokia turtinga, kaip ir rusų“, – teigia šveicarė.

Mokymuisi nėra pabaigos

Aštuonerius metus čia gyvenantis Frankas Wurftas, kalbantis su akcentu, pripažįsta neišmokęs lietuviškai iki pat galo.

„Bet man atrodo, galo ir nebūna“, – sako vokietis, sulaukiantis pastabų dėl savo laužytos tarties ir pripažįstantis, kad lietuviškai rašo tik per didelį vargą.

Tuo metu italas Fulvio Cancellis pripažįsta, kad Lietuvoje nemokant lietuviškai neišvengsi kliūčių – bendraujant, dirbant, prašant.

„Barjerų yra: ir dėl to, kad kalba yra sudėtinga. Pats asmeniškai nesijaučiu gerai mokantis ir gerai šnekantis, o apie rašymą geriau nekalbėti iš viso. Bet nėra taip, kad tik lietuviškai šnekantis žmogus kažką gali daryti Lietuvoje“, – teigia F. Cancellis.

Jis pripažįsta, kad geresnė padėtis tų kitataučių, kurių antroji pusė – lietuvis ar lietuvė. „Be jokių abejonių, žmona man padėjo išmokti taisyklingiau šnekėti“, – teigia Lietuvos italas.

Yra sudėtingesnių kalbų

Šiauliuose gyvenantis vertėjas šveicaras Marcusas Roduneris lietuvių kalbos mokymąsi lygina su kalnu: jo pradžia esanti statesnė ir todėl sunkiau įveikiama, bet vėliau darosi nuožulnesnis.

„Lietuvių kalbos mokytis nėra toks jau didelis sunkumas. Pavyzdžiui, jei tu nori kalbėti angliškai kaip rašytojas – tai išmokti užtruks labai ilgai.

Be to, ne indoeuropiečių kalbų mokymasis trunka dvigubai ilgiau – štai gruzinų, manau, gerokai sudėtingesnė“, – įsitikinęs maždaug dešimčia kalbų kalbantis filologas.

Beje, jo pastebėjimu, geriausias būdas mokytis nepažįstamos kalbos – gyvenant svečioje šalyje.

„Yra žmonių, kurie mano, kad lietuvių gramatika yra tokia sunki, kad neįmanoma išmokti. O iš tikrųjų ta gramatika yra tokia pati, kaip ir visų kalbų“, reziumuoja Suomijoje gyvenanti lietuvių kalbos dėstytoja Aurelija Kaškelevičienė.

Parengta pagal „Klasikos“ laidą „Muzikinis pastišas“

[oranger]

...Tarsi išversta ir medinė

Bet kiti svetimšaliai mūsų žodyną perkanda be didesnių kančių. Šveicarei Miriam Virz lietuvių kalba yra jau penktoji išmokta.

Lietuviškai jį prašneko ne iš knygų, o bendraudama su žmonėmis. Todėl jai iki šiol sudėtinga skaityti bei rašyti.

„Lietuviams atrodo, kad tai labai labai sunki kalba, bet aš nežinau, ar iš tikrųjų taip yra. Nesakyčiau, kad vokiečių ar prancūzų kalba yra lengvesnė“, – teigia ji.

Jos žodžiais, kalbos struktūra, jos vartojimo būdas byloja apie ta kalba šnekančios tautos kultūrą.

„Lietuviai keistai vartoja tą kalbą – dėl to ir sako, kad ji yra sunki. Lietuvių kalba skamba kaip „išversta“ – žmonės ją nelabai laisvai vartoja, tarsi formaliai. Tai medinė kalba“, – mano M. Virz.

Jos pastebėjimu, lietuvių kalba stokojanti žodžių: esą ne viską išeina pasakyti tiesiai, tad tenka norimą pasakyti dalyką aprašyti.

„Bet tai gal ne dėl lietuvių kalbos. Gal kad kalbu vokiškai, o vokiečių kalba yra tokia labai tiksli, tokia turtinga, kaip ir rusų“, – teigia šveicarė.///

Na, tikra debilė (atsiprašau už tokį išsireiškimą)

[kaunaz]

Na, tikra debilė (atsiprašau už tokį išsireiškimą)

Nemanau, kad buvo pasakyt kazkas izeidziancio, tai tik jos subjektyvi nuomone, ir nieko keisto, kad ji menkai tezinodama kalba susidare toki ispudi. Nemanau, kad del to reiktu taip ja vadinti.

[oranger]

Nemanau, kad buvo pasakyt kazkas izeidziancio, tai tik jos subjektyvi nuomone, ir nieko keisto, kad ji menkai tezinodama kalba susidare toki ispudi. Nemanau, kad del to reiktu taip ja vadinti.

Aš irgi subjektyviai pavadinau ir objektyviai atsiprašiau

[rat]

Aga aga aga Kalbėt, tai viena, vat tegul tie užusieniečiai rašyt pasimokina ir dar pakirčiuot - tada verktų iš nevilties

[John]

Keli stambus akmenys i kai kuriu lietuviu kalbos "puoseletoju" darza

L.Jonušys. Kaip žlunga, arba klesti mūsų kalba
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/...hp?id=15361414

Tarpukario Lietuvoje kai kas iš tiesų perskaitydavo „Churchillis”, o ne „Čerčilis“, bet tada nebuvo televizijos, mažai kas turėjo radiją. Dabar padėtis kita: niekas neperskaitys „Bushas“, visi žino, kad tai yra „Bušas“.

Provincialūs bandymai atsiriboti nuo Europos liudija nevisavertiškumo jausmą, negebėjimą pasijusti oriais europiečiais.

aktualu forumui ir "lietuvinimo" politikos salininkams...

Labai keista girdėti keliamą triukšmą dėl svetimvardžių rašybos. Keista todėl, kad originali rašyba ėmė plisti jau 1989 metais.

Šiokios tokios kontroversijos būta jau tada, bet iš esmės originalios rašybos priešininkai atsibudo tik praėjus geram dešimtmečiui, 2000-aisiais metais.
...


Kad ir kaip suktum, faktas yra tas, jog šie žmonės siūlo grįžti prie sovietmečiu įsigalėjusios praktikos.

Kaip neseniai pripažino vienas iš jų, Arnoldas Piročkinas, tarpukario Lietuvoje nebuvo vieningos praktikos, o transkribavimo principas pirmą kartą oficialiai įtvirtintas „Lietuvių kalbos rašybos žodyne“, išleistame 1948 metais, taigi, stalinizmo laikotarpiu.

Kai transkribavimo šalininkų paklausi, kodėl beveik visa Europa susitvarko su originalia svetimvardžių rašyba, o mums tai turėtų būti per sunku, imama aiškinti apie lietuvių kalbos išskirtinumą ir linksniavimą.

[c2h5oh]

L.Jonušys. Kaip žlunga, arba klesti mūsų kalba
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/...hp?id=15361414

Šitas straipsnis gerai išdėsto argumentus už vardų nekraipymą.

[tivoli]

Straipsnis geras, bet "į vienus vartus". Sutinku su 80%, kas ten parašyta. Man užkliuvo, jog analizuojamos tik tai lietuvių kalbos problemos, tarsi tai būtų unikumas ES, Europoje, pasaulyje, o gal net ir kosmose. Jei jau nepatartina transkribuoti užsieniečių pavardžių, o rašyti reiktų originalo kalba; tai galbūt danams reikėjo susipažinti su mano originalia pavarde ir vietoj "z" studento pažymėjime turėjo parašyti origanaliąją "ž", arba gal prancūzams reiktų išmokti susipažinti su "š" raide, rašant Krošunovo pavardę? Be to, taip bus suteiktas pretekstas Lietuvos lenkų norams rašyti lenkiškos abėcėlės pagrindu savo pavardes LR pase (nors čia gal jau labiau politinis dalykas).

Plius gerai žinau, jog ta pati paminėta straipsnyje - čekų "sintetinė" ir slovakų kalbos sutranskribuoja pagal save moteriškos giminės pavardes.