Lietuvių kalba

[bebop]

O gal tiesiog kvailas žodis, prastai skambantis ir nemielas širdžiai? Gal žmogus mieliau tiesiog pasakys "Buvau vakar tame labai jaukiame bare senamiestyje" (kas labiau tikėtina)? Kiekviena kalba turi tokių žodžių, kurių net labai norėdamas neišversi į kitą kalbą. Kas žino, gal kažkur mūsų Didžiajame Lietuvių kalbos žodyne ir tūno koks nors žodis taikliai apibūdinantis tą tavo glamour. Juk neužmirštame, kad šis žodynas turi virš 500 000 antraštinių žodžių, kai tuomet Oxfordo anglų kalbos žodynas kažkur virš 300 000.

[John]

Juk neužmirštame, kad šis žodynas turi virš 500 000 antraštinių žodžių, kai tuomet Oxfordo anglų kalbos žodynas kažkur virš 300 000.

Oxford Dictionary turi 600 000 žodžių. Koks atitikmuo lietuviško žodyno?

Beje, kadangi tai tema apie lietuvių kalbą, tai pataisysiu tamstą: ne virš, o su viršum arba daugiau kaip. Virš būna tik viršuje kažko. Pavyzdžiui, virš Vilniaus skrenda lėktuvas. Nors galima sakyti 300 000 su viršum. Man ir pačiam tai atrodo kvailoka, bet kažkodėl taip jau reikia.

[bebop]

Heh, informacijos šaltinis suklaidino Ir be to jis įrašytas į Gineso rekordų knygą už savo dydį.

P.S. Ačiū už pataisymą.

[c2h5oh]

Labai šaunu, kad vartotinas. Nors dar negirdėjau, kad jį kas nors vartotų. Man labiau aktualus ne pats žodis ir ar jis vartotinas, bet kaip geriausiai ir patogiausiai apibūdinti mano minimą žodį, nesilaužant liežuvio ir nesulaukiant klausimų "a kas tai yr?". Na tikrai Lietuvoje niekas nesako "Buvau vakar tame labai glamūriškame bare senamiestyje"... kažkaip neskamba. Nors gal Lietuvoje tiesiog nėra daug glamūriškų objektų.

John, tai apibūdink, ką tas glamourous tiksliai reiškia šios dienos Londono slenge - rasim atitikmenį

Man kyla toks įtarimas, kad daugelis, tą žodį "glamūrinis" naudojančių, patys nelabai supranta ką jis reiškia. Pvz "glamūriškas baras", tai čia koks - krūtas ir rūžavas?

[John]

krūtas ir rūžavas?

Na sakyčiau labiau toks čiotkas ir bordavas, nei krūtas ir rūžavas. Nors tikriausiai galimi abu variantai, priklausomai nuo to, ar esi iš Naujininkų, ar iš Vilijapmpolės

[c2h5oh]

/\ Glamūrinės įstaigos pvz. kur renkasi "elitas" ir kurios neišsilaiko. A la Pacha, a la kas ten ant Trakų gatvės kampo buvo.

Fyfiškas?

[Romas]

Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt
2011 balandžio mėn. 24 d. 22:34


Kalbininkai siūlo šąla, bąla rašyti be nosinių

Kaip rašoma VLKK puslapyje internete, kalbininkės dr. Daiva Vaišnienė ir doc. Nijolė Linkevičienė siūlė diskutuoti dėl įsidėmėtinos esamojo laiko veiksmažodžių, tokių kaip šąla, bąla, gęsta, mąžta, rašybos.

Aiškinama, kad toks klausimas iškeltas visuomenės, ypač mokytojų, pageidavimu. Žmones glumina tai, kad, pavyzdžiui, šąla ir šalo tariami vienodai, tačiau rašomi skirtingai.
N. Linkevičienė pareiškė nuomonę, kad jeigu istorinė rašyba ir palaikytina, tai tik tų žodžių, kurie visose gramatinėse ir darybinėse formose rašomi vienodai. To pavyzdys - ąžuolas, ąžuolų, ąžuoliukas, ąžuolynas.
(...)

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas doc. dr. Antanas Smetona atkreipė dėmesį į faktą, kad šiuolaikinėje bendrinėje kalboje nosinių garsų nebuvo – jie išnyko iki jos susiformavimo, o nosinės raidės yra palyginti naujas dalykas. Tad, jo nuomone, ši rašybos taisyklė galėtų būti pakeista.
(...)

Pasak VLKK pirmininkės Irenos Smetonienės, apie rašybos taisyklių svarstymus imta kalbėti iškart baigus peržiūrėti skyrybos taisykles. Prieš keletą metų įsigaliojusios naujos skyrybos taisyklės numatė privalomąją ir pasirenkamąją skyrybą.
„Svarstant skyrybos taisykles, argumentai buvo aiškūs, tad daug keblumų nekilo. Rašyboje prasideda emocijos. Čia daug sutartinių dalykų – pavyzdžiui, didžiųjų raidžių rašymas“, - DELFI sakė I. Smetonienė.

VLKK pirmininkės teigimu, natūralu, kad daiktavardžiai ąžuolas, žąsis yra istorizmai, tad tokie ir liks. Tačiau keltas klausimas dėl nosinių raidžių rašybos žodžių šaknyse. Klausimą, ar čia reikalingos nosinės raidės, dar 1933 m. kėlė kalbininkai Antanas Salys, Pranas Skardžius, Jurgis Talmantas.
„Diskusijos prasidėjo, bet jos taip ir baigėsi – kai kam pasidaro gaila, daliai visuomenės tai atrodo kaip kalbos pagrindas, nors vieni kalbininkai turi argumentų už, kiti – prieš. Dėl to dabar rašybos svarstymas apskritai yra sustojęs – daug nuomonių, o bendro susitarimo nėra“, - aiškino I. Smetonienė.

Pašnekovės teigimu, visi puikiai supranta, kad kalba kinta, tačiau kai pereiname prie formalių – rašybos susitarimo dalykų – įsitraukia emocijos ir sutarimo nėra. Pasak I. Smetonienės, rašyba – kalbos pagrindas, tad čia sutarimas būtinas.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=44749755

Lietuvių kalbos komisijos tinklapyje yra diskusijų skyrelis, pvz. panaši tema:
Kas įvedė nosines raides?

[c2h5oh]

Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt
2011 balandžio mėn. 24 d. 22:34


Kalbininkai siūlo šąla, bąla rašyti be nosinių

Šiame straipsnyje yra teiginių, kuriuos netikėta girdėti iš VLKK atstovų lūpų:

Pašnekovės teigimu, visi puikiai supranta, kad kalba kinta, tačiau kai pereiname...

Anksčiau gi buvo teigiama, kad sunorminta sustyguota Jablonskio aprašyta kalba yra idealas ir nekinta - tai tik visokie nemokšos klaidas daro ir ją gadina visokiais barbarizmais ir žargonais.

Kad kalba kinta, byloja nuo 2003 m. teikiamos kirčiavimo rekomendacijos – įvedami nauji galimi variantai, grįžtama prie senųjų kirčiavimo variantų. Dėl to leistina kirčiuoti, pavyzdžiui, Oda, odA, Yda, ydA, prOga, progA.

Kai kuriais atvejais atsisakoma kalbos susinimo (kai iš dviejų kalboje esančių variantų vienas paskelbiamas neteisingu).

I. Smetonienės teigimu, kalba turi būti keičiama atlikus sociolingvistinius tyrimus, o ne vadovaujantis subjektyviais vertinimais.

Tai jau tikra revoliucija VLKK koridoriuose - pripažinti, kad kalbą kuria ja kalbantieji, o ne kabinetiniai mokslininkai.

[micku]

Surašynėtojai negauna Statistikos departamento žadėtų pinigų

Straipsnis alfa.lt ... Matyt ir ten su gramatika nekokie reikalai

[Valdas Banaitis]

Turime savo kalbą ir turime ją tausoti. - tuščias lozungas, nes ją darkome ir kitakalbiams net gero pacvyzdžio nemokame duoti. Paimklime vietovardžius kelio ženkluose. Čia, Vilniaus krašte, net rajonų centrų ir miestų pavadinimų patys nemokame kirčiuoti ir kitų nemokome. Vien tik Širvintas lietuvoški moksleiviai ir mokslinčiai ištaria ir parašo dešimčia variantų. Todėl duokime pavyzdį kitakalbiams autochtonamsir svečiams iš Vakarų, bent jau aplink sostinę nuo Daugpilio iki Kalvarijos paroddydami upės ar gyvenvitės pavadinimo kirčiuotą skiemenį labai aiškiai, kaip vienas rusas vairuotojas pasakė, ir arkliui, ir vaikui suprantamai - didesnėmis raidėmis, kurias čia parodau dižiosiomis:ŠIRvintos, VIsaginas, PabraDĖ, RUkainiai, MAIšiagala. Ačiū pasakys kožnas

[index]

Turime savo kalbą ir turime ją tausoti. - tuščias lozungas, nes ją darkome ir kitakalbiams net gero pacvyzdžio nemokame duoti. Paimklime vietovardžius kelio ženkluose. Čia, Vilniaus krašte, net rajonų centrų ir miestų pavadinimų patys nemokame kirčiuoti ir kitų nemokome. Vien tik Širvintas lietuvoški moksleiviai ir mokslinčiai ištaria ir parašo dešimčia variantų. Todėl duokime pavyzdį kitakalbiams autochtonamsir svečiams iš Vakarų, bent jau aplink sostinę nuo Daugpilio iki Kalvarijos paroddydami upės ar gyvenvitės pavadinimo kirčiuotą skiemenį labai aiškiai, kaip vienas rusas vairuotojas pasakė, ir arkliui, ir vaikui suprantamai - didesnėmis raidėmis, kurias čia parodau dižiosiomis:ŠIRvintos, VIsaginas, PabraDĖ, RUkainiai, MAIšiagala. Ačiū pasakys kožnas

Kokia čia tarmė? Mano krašte niekas taip nekalba. Yra ŠirvIntos, VisagInas, PabrAdė, RukaIniai, MaišiAgala ir t.t. Šiaip jau, gal nereikėtu vienos tarmės kirčiavimo ypatybių brukti kitiems ir naikinti įvairovę?

[Egiuxz]

Būtent. Lietuvos išskirtinumas ir yra tas, kad nedaugelis kalbų turi tikras tarmes, o ne dialektus.

[disident]

Būtent. Lietuvos išskirtinumas ir yra tas, kad nedaugelis kalbų turi tikras tarmes, o ne dialektus.

O kuo skiriasi tarmė nuo dialekto? Wiki tai pateikia kaip sinominus http://lt.wikipedia.org/wiki/Tarm%C4%97

[Wycka]

O kuo skiriasi tarmė nuo dialekto? Wiki tai pateikia kaip sinominus http://lt.wikipedia.org/wiki/Tarm%C4%97

Panašus skirtumas, kaip ir tarp žargono ir slengo. Buitiniame lygyje dialektas yra potarmė. Tarkim aukštaičiai yra skirstomi į šiaurinius ir rytinius, sūduviai į kapsus ir zanavykus, etc..

[Egiuxz]

O kuo skiriasi tarmė nuo dialekto? Wiki tai pateikia kaip sinominus http://lt.wikipedia.org/wiki/Tarm%C4%97

Kiek man žinoma, tarmė priklauso nuo regiono ir turi kalbines taisykles, o dialektas yra kaip ir koks padrikas kratinys, kuris priklauso nuo kiekvieno žmogaus susigalvotų taisyklių (vilnietiška "lenkų" kalba).

[Wycka]

Kiek man žinoma, tarmė priklauso nuo regiono ir turi kalbines taisykles, o dialektas yra kaip ir koks padrikas kratinys, kuris priklauso nuo kiekvieno žmogaus susigalvotų taisyklių (vilnietiška "lenkų" kalba).

Ne visai taip. Kratinys yra slengas ir žargonas, o tuteišių šnekta yra kalbinis substratas, paveiktas rusų, baltarusių ir lietuvių kalbų.

[Egiuxz]

O tuo tarpu tarmės išlaiko kalbą kaip pagrindą, tik sąskambis ir kai kurios taisyklės yra kitų kalbų (latvių - žemaičių), taip ?

[Wycka]

O tuo tarpu tarmės išlaiko kalbą kaip pagrindą, tik sąskambis ir kai kurios taisyklės yra kitų kalbų (latvių - žemaičių), taip ?

Tarmė gali būti paveikta kitos kalbos, kartais ta kalba jau būna mirusi, tik jos palikimas tebegyvena kitos kalbos tarmėje. Tarmė nėra kalba tol, kol skirtingų tarmių žmonės susišneka savomis tarmėmis be vertėjo, nors faktiškai pasitaiko išimčių (pvz serbai-kroatai, flamandai-olandai).
Jeigu skirtingų tarmių bendruomenės ilgą laiką gyvena atskirai, dažnai tarmė išsivysto į kalbą. Kažkada taip lotynų kalba suskilo į italų, prancūzų, ispanų, portugalų, rumunų, dalmatų ir kitas kalbas. Dabar panašus procesas vyksta su anglų kalba, bet dėl didesnio šiandieninio mobilumo tie procesai gerokai sulėtėjo.
Man kyla minčių, kad „geležinė uždanga“ Vilnijos lenkų tarmę priartino prie atskiros kalbos.

[Egiuxz]

Vilnijos autonomijai atskira kalba būtų pats tas

Matau, kad blogai informuotas apie tarmes buvau

[Sula]

Keisčiausia tai, kad kai kurios slavų kalbos skiriasi tarpusavyje mažiau, negu aukštaičių ir žemaičių tarmės, pvz.: čekų ir slovakų, serbų, chorvatų ir bosnių.