Lietuvių kalba

[Sula]

Baikit aš tik sudramatinau padėtį ,viskas su manim gerai

O aukštojoje dabar gramatika nereikalinga?

[nepolitikas]

Geri rašybos, skyrybos ir kalbos sugebėjimai smarkiai padidina galimybes gauti darbą. CV su klaidomis pakankamai dažnai keliauja į šiukšlių dėžę.

iš man vadovavusių asmenų tik apie 10 proc. rašė be klaidų, kiti buvo tikri mažaraščiai.
taip kad raštingumas nesusijęs su žmogaus dalykinėmis savybėmis...

[pukisbaisula]

Nežinau.Aš LTSR laikais mokyklą baigiau.

[bebop]

iš man vadovavusių asmenų tik apie 10 proc. rašė be klaidų, kiti buvo tikri mažaraščiai.
taip kad raštingumas nesusijęs su žmogaus dalykinėmis savybėmis...

Taip, kadangi Lietuva vis dar yra "Rytų Europos" valstybė, kurioje dažnai aukštas pareigas užima žmones, nepriklausomai nuo jų sugebėjimų, o tie, kurie turi daugiau pažįstamų ir t.t. tai yra natūralu. Tačiau tikiuosi, kad Lietuva juda link "vakarų", kur be gerų kalbos ir bendravimo sugebėjimų tu aukštai nepakilsi. O tada ir prireiks gero raštingumo.

[Ametistas]

Mano močiutė dvi klases baigė vos nevos skaityt mokėjo,nekalbu apie gramatiką.Dabar tokį žmogų išvadintų beraščiu,smsniku,arba išvis ne lietuviu.

Radai ką palygint.

Aš pats buvau labai prastas mokinys,ir klaidų darau begale,ir kogero jau niekas manes nebepakiais.O ši bėda nevientik pas mus,ji pasulinė,ir ateity tik ryškės. Manau procesą mokyklos pristabdo,bet tik pristabdo.(gaila bet tai tikrovė).

Tavo kalbos man primena alkoholiko, kuris prisigėręs naktį eidamas miegoti sau sako - nuo rytojaus nebegersiu. Ir ryte sako - velniai nemato, esu per senas pasikeisti. Negaliu pakęsti tokių verkšlentojų.

O tavęs nedomina palankyt kokias nors lietuvių kalbos pamokėles arba kursus, kad pagerint savo rašybą?

Po „kad" bendratis nevartotina!

[Sula]

Nežinau.Aš LTSR laikais mokyklą baigiau.

8 klases ar 11-ką, kaime ar mieste?

[Ametistas]

Mane domina kur darbą gaut,kad namų neprarasčiau.

Žinoma, geriau ieškotis darbo ir verkšlenti, kad nerandi ir pykti ant kitų, negu keltis kvalifikaciją ir savarankiškai mokytis tai, ko nesimokei kartu su draugais mokykloje..

[RolandasM]

Visai jie neužversti. Iki 10 klasės mokinys išmokomas visų svarbiausių lietuvių kalbos pagrindų ir gramatikos. 11 ir 12 klasėse mokoma interpretacijos ir teksto suvokimo, nes tokios užduotys bus egzamine. .

1 gramatikos pamoka per savaitę 9-10 klasėse yra per mažai. Ir tos pačios kartais nebūna. O kalbant apie 11-12 klases tai irgi turetų būti gramatikos pamokos kartojimui, visgi dar vidurinė mokykla. Tokių dalykų nereikia universitetuose ir kolegijos , o apie gramatikos nemokyma 11-12 klasėse ypač profesinėse mokyklose , nėra ką kalbėti. Dėl to ir turim prastus lietuvių kalbos egzaminų rezultatus, kai dvylika metų prasimokę nesugeba žmonės išlaikyti gimtosios kalbos egzamino..

[RolandasM]

Žmogus sako, kad vyksta visuotinis debilizacijos procesas.

Mokyklos tik pristabdo bukinimą.

Taip pat ir mokyklose žmonės ir yra bukinami. Į galvą "kiša" informaciją, viskas vyksta principu "iškalk".. Mažai mokoma patiems galvoti, mastyti. Ypac vidurinėse.Paskui kai tokiems žmonėms reikia dirbti, viską reikia pirštu parodyti ką , kaip, kur padaryti.. Mokiniai mokosi ne sau, o tam kad gautų tą dieną/pamoką gerą pažymį už konkretų darbą. Po to ta info "išgaruoja" iš galvos ir tuo viskas baigiasi. Daug tokiu atvejų,tikrai daug..

[Sula]

11 ir 12 klasėse mokoma interpretacijos ir teksto suvokimo, nes tokios užduotys bus egzamine.

Nevisai suprantu, kas tai per dalykai?
Logiškai mąstant, to turėtų būti mokoma pradinėse klasėse
Mūsų laikais buvo "Lietuvių kalba", "Lietuvių literatūra", "Užsienio literatūra" (nepainioti su užsienio kalba).

[Sula]

Taip pat ir mokyklose žmonės ir yra bukinami. Į galvą "kiša" informaciją, viskas vyksta principu "iškalk"...

Tai jau nuo seno buvo.
Tik dabar mokiniai (bent jau dalis) turi kur kas daugiau galimybių, o mokykla tų galimybių dažniausiai neišnaudoja.
Panaši situacija yra ir aukštojoje mokykloje.

[Čikupakas]

O tai kaip gramatiką kitaip reikia išmokt, jeigu "neiškalt"?
Interpretacijos ir teksto suvokimai - kitas dalykas. Šitie dalykai tikrai lavina žmogaus mąstymą.

[Ametistas]

1 gramatikos pamoka per savaitę 9-10 klasėse yra per mažai. Ir tos pačios kartais nebūna. O kalbant apie 11-12 klases tai irgi turetų būti gramatikos pamokos kartojimui, visgi dar vidurinė mokykla. Tokių dalykų nereikia universitetuose ir kolegijos , o apie gramatikos nemokyma 11-12 klasėse ypač profesinėse mokyklose , nėra ką kalbėti. Dėl to ir turim prastus lietuvių kalbos egzaminų rezultatus, kai dvylika metų prasimokę nesugeba žmonės išlaikyti gimtosios kalbos egzamino..

Ne viena, bet 3. Iš viso per savaitę turi būti 5 lietuvių kalbos pamokos, 2 iš jų sujungtos. Per savaitę 2 skiriamos literatūrai. Jei mokeisi ten, kur taip nėra, tai nelygink su kitomis mokyklomis.

11-12 klasėse gramatikos kartojimo pamokų būna vos kelios per pusmetį. To protingam mokiniui pakanka, o ne tokie gabūs turėti keliauti pas korepetitorius.

11-12 klasėse mokymas kardinaliai skiriasi nuo organizuojamo pagrindinėje mokykloje, mat prieš abitūrą mokiniai jau mokosi savarankiškai namuose, o pamokos skirtos tik temų aptarimui, įgūdžių lavinimui, spragų kamšymui.

[Ametistas]

Nevisai suprantu, kas tai per dalykai?
Logiškai mąstant, to turėtų būti mokoma pradinėse klasėse
Mūsų laikais buvo "Lietuvių kalba", "Lietuvių literatūra", "Užsienio literatūra" (nepainioti su užsienio kalba).

Pradinėse klasėse teksto suvokimas yra elementarus atsakinėjimas į klausimus, perskaičius trumpą tekstuką.
11-12 klasėje mokomasi rimtai, publicistiškai rašyti interpetacijas, kritiškai vertinti kūrinius, nuodugniai juos nagrinėti, vertinti įvairiais kultūriniais aspektais, pasinaudojus įvairius kontekstus.
Teksto suvokimo užduotys irgi nėra lengvos - paprastai tekstai būna publicistiniai, rašomi intelektualių humanitarų, įkandami ne visiems. Tiesa, pastaraisiais metais vidurinėse klasėse palengvino šias užduotis. O interpretacijų kai kurie taip ir neišmoksta rašyti.

Taip pat ir mokyklose žmonės ir yra bukinami. Į galvą "kiša" informaciją, viskas vyksta principu "iškalk".. Mažai mokoma patiems galvoti, mastyti. Ypac vidurinėse.Paskui kai tokiems žmonėms reikia dirbti, viską reikia pirštu parodyti ką , kaip, kur padaryti.. Mokiniai mokosi ne sau, o tam kad gautų tą dieną/pamoką gerą pažymį už konkretų darbą. Po to ta info "išgaruoja" iš galvos ir tuo viskas baigiasi. Daug tokiu atvejų,tikrai daug..

Oi klysti. Dabar kaip tik programos smarkiai pasikeitusios ir kaip tik mokoma ne kalti informaciją mintinai, bet plėsti savivoką. Siūlyčiau rimtai pasidomėti apie šių dienų mokymo metodus ir nemeluoti.

O tai kaip gramatiką kitaip reikia išmokt, jeigu "neiškalt"?
Interpretacijos ir teksto suvokimai - kitas dalykas. Šitie dalykai tikrai lavina žmogaus mąstymą.

Gramatika neturėtų būti kalama. Yra naujų mokymo metodų, kai pirmiau, dar neišdėsčius gramatikos, atliekamos užduotys, tada ištaisomos klaidos, jos akcentuojamos ir tik po to suformuluojama ir užsirašoma taisyklė.

Yra ir daugiau metodų.

[RolandasM]

Ne viena, bet 3. Iš viso per savaitę turi būti 5 lietuvių kalbos pamokos, 2 iš jų sujungtos. Per savaitę 2 skiriamos literatūrai. Jei mokeisi ten, kur taip nėra, tai nelygink su kitomis mokyklomis.

Taip, rėmiausi savo patirimi dėl pamoku skaiciaus. Pasidomėsiu, pasiklausinėsiu pažįstamų moksleivių iš skirtingų mokyklų dėl šito dalyko. Tikrai netikiu, kad tik pas mane buvo 1, kartais nei vienos lt gramatikos pamokos per savaitę.

[Ametistas]

Taip, rėmiausi savo patirimi dėl pamoku skaiciaus. Pasidomėsiu, pasiklausinėsiu pažįstamų moksleivių iš skirtingų mokyklų dėl šito dalyko. Tikrai netikiu, kad tik pas mane buvo 1, kartais nei vienos lt gramatikos pamokos per savaitę.

Normalioje įprastoje lietuviakalbiams skirtoje mokykloje 9-10 klasėse turi būti 5 lietuvių kalbos pamokos. Juk net ir anglų būna mažiausiai 3, rusų, prancūzų arba vokiečių 2, tai apie lietuvių k. 1 pamoką nėra net kalbų. Reikia mąstyti logiškai, kad taip negali būti. Nesuprantu, ar tavo tėvams visiškai tai nerūpėjo, ar jie tuo net nesidomėjo?

[RolandasM]

Normalioje įprastoje lietuviakalbiams skirtoje mokykloje 9-10 klasėse turi būti 5 lietuvių kalbos pamokos. Juk net ir anglų būna mažiausiai 3, rusų, prancūzų arba vokiečių 2, tai apie lietuvių k. 1 pamoką nėra net kalbų. Reikia mąstyti logiškai, kad taip negali būti. Nesuprantu, ar tavo tėvams visiškai tai nerūpėjo, ar jie tuo net nesidomėjo?

Ne taip supratai.Buvo 9-10 klasej 5 pamokos per savaite, bet daugiausiai būdavo 1 gramatikos pamoka per savaite. O tai yra viena geriausių gimnazijų Siaulių mieste

[Ametistas]

Ne taip supratai.Buvo 9-10 klasej 5 pamokos per savaite, bet daugiausiai būdavo 1 gramatikos pamoka per savaite. O tai yra viena geriausių gimnazijų Siaulių mieste

Jei gimnazijos vadovybė suderino su Švietimo ministerija ir tokia yra ten programa, tada gali būti. Ir dabar paaiškinsiu dėl ko. Matyt, gimnazijos tikslas išugdyti mokinius, gebančius analizuoti ir vertinti kūrinius, turinčius kritinį požiūrį į rašytinę literatūrą. Tokiu atveju buvo padidintas literatūros pamokų skaičius ir sumažintas gramatikos. Kadangi tai gimnazija ir į daugelį gimnazijų prieš priimant mokinius būna stojimo egzaminai, tai rezultatai turėjo būti pakankamai geri - turėjo užtekti kalbos gramatikos supratimo įgūdžių. Bet būna ir taip, kai į gimnazijas iš tam tikrų pradinių mokyklų priimama be egzamino, jei sudaryta sutartis tarp tų įstaigų. Bet kuriuo atveju, tėvai turi rūpintis vaikų mokymosi rezultatais. Ir jei mato, kad vaikas nesugeba mokytis gimnazijoje, tėvai turėtų padėti vaikui - pasamdyti korepetitorių arba pervesti į vidurinę mokyklą, kur mokytis lengviau. Mokytojai ir mokykla teikia mokymo paslaugas, o rūpintis vaiko gerove ir mokymosi rezultatais - tėvų pareiga.

[Sefas210]

Statys memorialą lietuviškam žodžiui

Klaipėdiečio Vytauto Čepo iniciatyva įsteigta Lietuvių kalbos gynimo draugija jau žengia pirmuosius žingsnius, kad lietuviškas žodis neišnyktų.

Artimiausiu metu ketinama nuspręsti, kaip turėtų atrodyti memorialas lietuviškam žodžiui. Pasak V. Čepo, skulptorius Algimantas Bosas sukūrė net keletą variantų, tad teks išsirinkti vieną.

"Tikrai nenorime kokių nors didžiulių bokštų. Tačiau norime, kad nebevartojami lietuviški žodžiai būtų iškalti granite ir išliktų ateities kartoms", - sakė V. Čepas.

Žinia, praėjusių metų rudenį jis pasišovė išsaugoti lietuvių kalbą ir kuo skubiau pradėti ją valyti nuo įvairiausių svetimkūnių ir kartu su bendražygiais Juozu Šikšneliu bei jūrų kapitonu Eimučiu Astiku nusprendė įregistruoti Lietuvių kalbos gynimo draugiją.

"Dabar turime apie 20 narių. Mūsų idėją palaikė ir prisijungė kitų miestų gyventojai - iš Vilniaus, Panevėžio. O Šiauliečiams taip patiko ši mintis, kad jie norėtų įsteigti analogišką savo draugiją. Smagu, kad daugeliui skauda, kai kiekvienas jaunimo pirstelėjimas įvelkamas į anglišką rūbą. Negalima užmerkti akių prieš faktą, kad Lietuvoje greitai neliks nė vieno viešbučio, o tik "hoteliai", - kalbėjo V. Čepas.

Jis priminė, kad žadama įkurti interneto svetainę, kuriai gyventojai galėtų siųsti netinkamų viešųjų užrašų pavyzdžius. Tačiau kol kas dar tik ieškoma rėmėjų.

"Vienaip ar kitaip pateksiu į valdžią, tad bus lengviau svarstyti, kur Klaipėdoje būtų galima statyti gėdos stulpą, ant kurio būtų viešinami lietuvių kalbą darkantys užrašai. Tiesa, dar reikės gerai išsiaiškinti, ar toks stulpas nepažeis tų darkytojų teisių", - svarstė V. Čepas.

Pokalbininkas anksčiau stebėjosi, kad dažnai skaitant skelbimus spaudoje nebėra nė vieno lietuviško žodžio - tik lietuviški jungtukai.

"Matyt, dabar dėl jaunatviško kvailumo mes patys savo kalbą naikiname. Tačiau iš ko svetimšaliams suprasti, kad mes lietuviai - iš to, kad lietuviškais batais avime? Juk jei nekalbėsime lietuviškai, galėsime vadintis tik Lietuvos piliečiais, bet ne lietuviais", - yra sakęs V. Čepas.

[c2h5oh]

Atvaizdas


Klaipėdiečio Vytauto Čepo iniciatyva įsteigta Lietuvių kalbos gynimo draugija jau žengia pirmuosius žingsnius, kad lietuviškas žodis neišnyktų.

Artimiausiu metu ketinama nuspręsti, kaip turėtų atrodyti memorialas lietuviškam žodžiui. Pasak V. Čepo, skulptorius Algimantas Bosas sukūrė net keletą variantų, tad teks išsirinkti vieną.

Memorialas - tai juk antkapis. Turint tokius "kalbos gynėjus" (kurie "gins" kalbą, pastatydami antkapį), ir "kalbos priešų" nebereikia.