Lietuvių kalba

[cozzamarra]

Jei lietuvių kalboje matote slavišką žodį, 90% tikimybė, kad jis atėjęs iš lenkų, o ne maskvėnų. Lenkija beveik visada buvo suvokiama kaip kažkas geresnio, maskva visada (mažiausiai nuo XIIIa.) buvo suvokiama kaip kažkas atsilikusio. Iš atsilikėlių žodžiai ilgam nesueina.

Prašyčiau nuorodos į tyrimą, teiginys abejotinas.

[OpenStreetMap]

Prašyčiau nuorodos į tyrimą, teiginys abejotinas.

Kažkada per tv kalbininkai pasakojo... artai buvo minėta laidoje, kur Piterio profesorius pasakojo apie baltizmus slavų kalbose (2%), na ir tada užsiminė ir apie atvirkštinį variantą.

[uzdvidesimt]

Esi vienas iš tų neišsilavinusių durnių, kurie prieš 25 metus sugalvojo tokius žodžius kaip "vielabraukis", "optinis skaitlys". "vaizduoklis", "dešrainis/mėsainis/sūrainis" ir t.t.

Nekliedėk

[Liaušis]

Gal kas jau ir pastebėjo (veikia jau bent pora mėn, kaip supratau pagūglinęs), bet pats tik prieš kelias dienas pradėjęs naudotis kitu tel ir atsisiuntęs Google Translate pamačiau, kad Vertėjas galų gale prašneko lietuviškai (senąjame aparate lietuviškai nešneka, o ir šitam 'naujame', gal 5 m senumo, šneka tik per appsą, bet Google paieškoje tyli).

Nežinau, gal kokia Armonautė su Google čia skaitmenizavo mūsų kalbą šitaip, bet labai džiugu. Juk buvo vos ne paskutinė Europos kalba, kuria Google'as dar nemokėjo šnekėti. Ir kaimynų estų, ir latvių kalbas jau metų metus vertėjas galėjo įgarsint. Matomai, gerokai mažiau sudėtingos kalbos fonetiškai ir visaip kaip. Lietuviškai kol kas dažnokai susimauna, kaip ir buvo galima nuspėti, kirčiuojant žodžius. Kartais gaunasi, jog pataiko ir sukirčiuoja grynai ne kaip bendrinėj, bet liaudies šnekoj, tarmėse, bet kartais visai nepataiko ir skamba labai keistai.

Bet bendrai, visai neblogai šneka, ir balsas visai ne robotiškas, kaip kad kokiam Delfyje paspaudus strapisnio įgarsininą (beje, Delfi žurnaliūgos panašu, per maskvos šturmą su google viską ir vertė į LT k prieš skelbdami - pastebėjau identiškas logikos klaidas, ne vietoj vartojamą žodį 'naikintuvas', pats sakinį kažkokį versdamasis).

Kadangi ne visur veikia (ar gal tik man ne visur?), turbūt dar kokioj bandomojoj stadijoj yra, ir viską dar patobulins. Bet kokiu atveju, džiugu už LT kalbą, gal imigrantams, turistams bus paprasčiau išsiaiškinti, kaip mūsiškus raidžių kratinius teisingai perskaityti ir ištarti.

[MedinisStrazdas]

Google mėgsta atnaujinimus taip paleisti - pradžiai daliai accountų veikia, pažiūri kokia reakcija, kaip veikia, tada paleidžia visiems. Tik jie tai visada daro patyliukais dėl to atsiranda visokių "man veikia, man ne" klausimų.

[Gator]

Lygina latvių ir lietuvių kalbas ir ar supranta vienas kitą.
Yra ir įdomių komnetarų.

[manometras]

Jau yra ten pat ir dar vienas toks lietuvio ir latvio spėliojimo video, su kitais žmonėmis. Bet mums čia labiau apie latvių kalbą.

[digital]

[gerietis]

[Tomizmas]

Na, lietuvių kalba yra ne "oldest", bet "most conservative". Tame yra labai didelis skirtumas. Kalba gali būti labai sena, bet patyrusi didelius pakitimus ir stipriai evoliucionavusi nuo pradinės formos (pvz. graikų kalba - šiuolaikinės Graikijos mokyklose, mokiniai supranta tik apie 50% antikinės graikų kalbos).

[sankauskas]

Įdomu ar dar Europoje yra šalis, kur kalbos inspekcijos vadovas

O tai yra Europoje šalių kur tokia abominacija kaip Kalbos inspekcija egzistuoja? Čia yra kažkoks sovietinis anachronimas kurį reiktų mėžti laukan nemirktelėjus.

[Sula]

O tai yra Europoje šalių kur tokia abominacija kaip Kalbos inspekcija egzistuoja? Čia yra kažkoks sovietinis anachronimas kurį reiktų mėžti laukan nemirktelėjus.

Sovietijoje tokios nebuvo. Įvairios kalbos reguliavimo įstaigos yra kai kuriose šalyse, bet tokia "baudžiamoji" kalbos inspekcija yra bene unikalus atvejis.

[suoliuojantis]

Sovietijoje tokios nebuvo. Įvairios kalbos reguliavimo įstaigos yra kai kuriose šalyse, bet tokia "baudžiamoji" kalbos inspekcija yra bene unikalus atvejis.

Prancūzijoje pagal Toubono įstatymą 1994 metų dėl prancūzų kalbos naudojimo kažkas panašaus yra. Tas įstatymas labai griežtas. Atskiros kalbos inspekcijos nėra, bet bent trijose institucijose yra įvairūs priežiūros departamentai ar ir kaip naudojama prancūzų kalba. Jie skiria baudas, pvz. atrodo jei bet kokios - privačios ar valstybinės - įstaigos tarnautojas klientui neatsakė prancūziškai gali gauti 750 eurų baudą. Darbdavys dar daugiau. o didesniais atvejais perduoda teismui nagrinėti. Žinoma dažniausiai įstatymas naudojamas prieš amerikiečų kompanijas. Beje Toubono įstatymas draudžia gauti bet kokį valstybinį finansavimą ar paramą mokykloms, kuriose mokoma ne prancūzų kalba (išimtis bretonų kalbai Bretanės regione).

In 2006, the French subsidiary of the US company General Electric Medical Systems was fined €500,000 plus an ongoing fine of €20,000 per day for not complying with the Toubon law.

Šiaip griežtos baudos:

The Toubon law outlines several consequences for not respecting its provisions. Some of the key consequences include:

1. Fines: Non-compliance with the Toubon law can result in financial penalties. The law empowers the French government to impose fines on individuals or organizations that fail to abide by its requirements.
2. Legal Actions: The law allows individuals or associations to take legal action against those who violate its provisions. They can file complaints and seek compensation for damages resulting from non-compliance.
3. Ineligibility for Public Contracts: Companies that do not comply with the Toubon law may be ineligible for public contracts in France. This measure is intended to encourage compliance and ensure that government-funded projects adhere to the law's linguistic requirements.
4. Loss of Official Recognition: Publications, advertisements, or public communications that do not comply with the Toubon law may lose their official recognition. This means they may not be considered valid or legally binding.
5. Reputational Damage: Non-compliance with the Toubon law can also lead to reputational damage, particularly for businesses or organizations operating in France. It may be seen as disrespectful or inconsiderate towards the French language and culture, potentially affecting public perception and consumer trust.

[Bmweda]

O tai yra Europoje šalių kur tokia abominacija kaip Kalbos inspekcija egzistuoja? .

Lyg Ispanijoje kažkas panašaus yra

[1252]

O tai yra Europoje šalių kur tokia abominacija kaip Kalbos inspekcija egzistuoja? Čia yra kažkoks sovietinis anachronimas kurį reiktų mėžti laukan nemirktelėjus.

Islandijoje tikrai kažkas tokio egzistuoja: https://en.wikipedia.org/wiki/Lingui...m_in_Icelandic

Linguistic purism in Icelandic is the policy of discouraging new loanwords from entering the language, by creating new words from Old Icelandic and Old Norse roots. In Iceland, linguistic purism is archaising, trying to resuscitate the language of a golden age of Icelandic literature. The effort began in the early 19th century, at the dawn of the Icelandic national movement, aiming at replacing older loanwords, especially from Danish, and it continues today, targeting English words. It is widely upheld in Iceland and it is the dominant language ideology. It is fully supported by the Icelandic government through the Árni Magnússon Institute for Icelandic Studies, the Icelandic Language Council, the Icelandic Language Fund and an Icelandic Language Day.

Na, ir šiaip, daugybėje pasaulio valstybių (tame tarpe ir Europos) egzistuoja panašios institucijos (https://en.wikipedia.org/wiki/List_o...age_regulators). Kokios jų galios ir kalbos politika – čia jau reikia pasigilinti. Čia grynai anglų kalbos nereguliavimo ir be galo liberalaus žodžių įsisavinimo įtaka (kas ir šiaip tai kalbai, dėl gramatikos pobūdžio. nesukelia problemų), kad paplito pas mus požiūris, jog čia pas mus yra kažkoks (kažkas dar iš kažkur ištraukia kortą „sovietinis“) kalbainių radikalizmas, kurį reikia naikinti.

Su valstybinės kalbos priežiūra Lietuvoje, man atrodo, jau daug metų stipriai ritamasi žemyn. Bent jau vien stebint tai, kaip nestabdomai plinta visoks žargonas (daugiausia tiesiog anglicizmai) iš LRT žurnalistų.

[Zefyras]

Na, ir šiaip, daugybėje pasaulio valstybių (tame tarpe ir Europos) egzistuoja panašios institucijos (https://en.wikipedia.org/wiki/List_o...age_regulators). Kokios jų galios ir kalbos politika – čia jau reikia pasigilinti. Čia grynai anglų kalbos nereguliavimo ir be galo liberalaus žodžių įsisavinimo įtaka (kas ir šiaip tai kalbai, dėl gramatikos pobūdžio. nesukelia problemų), kad paplito pas mus požiūris, jog čia pas mus yra kažkoks (kažkas dar iš kažkur ištraukia kortą „sovietinis“) kalbainių radikalizmas, kurį reikia naikinti.

Su valstybinės kalbos priežiūra Lietuvoje, man atrodo, jau daug metų stipriai ritamasi žemyn. Bent jau vien stebint tai, kaip nestabdomai plinta visoks žargonas (daugiausia tiesiog anglicizmai) iš LRT žurnalistų.

Viena dalis yra visokie etninė ir nacionalistinė ideologija (t.y. Lietuva apgultyje, lietuvių kalba nyksta), kita vertus, kalba nespėja paskui naudotojus. Daugybė, pavadinkime, eteryje šmėžuojančio elito - politikai, akademikai, žurnalistai, savo srityje privalo skaityti ir komunikuoti angliškai, o dėl kalbinių struktūrų skirtumo kartais sunku performuluoti mintis kita kalba. Tarkim, mokslinėje srityje anglų kalba yra pagrindinė kalba, lietuviški vertiniai naudingi tik tiek, kiek yra reikalinga perduoti informaciją mažiau suprantantiems (t.y. studentams ir plačiajai visuomenei). Kam papildomai mokytis visokios lietuviškos (dažniausiai nenatūraliai skambančios) terminologijos, jei profesiniame lauke visi supranta terminologiją angliškai.
Nekalbant apie atvejus, kai nėra lietuviškų atititikmenų (kad ir žiūrint tą patį krepšinį yra pilna anglicizmų), kiek erzina visokie naujadariai kaip "debatas apie" (turėtų būti diskusijos apie).

[Tomas]

O tai yra Europoje šalių kur tokia abominacija kaip Kalbos inspekcija egzistuoja? Čia yra kažkoks sovietinis anachronimas kurį reiktų mėžti laukan nemirktelėjus.

Estijoje yra.

[1252]

Viena dalis yra visokie etninė ir nacionalistinė ideologija (t.y. Lietuva apgultyje, lietuvių kalba nyksta), kita vertus, kalba nespėja paskui naudotojus. Daugybė, pavadinkime, eteryje šmėžuojančio elito - politikai, akademikai, žurnalistai, savo srityje privalo skaityti ir komunikuoti angliškai, o dėl kalbinių struktūrų skirtumo kartais sunku performuluoti mintis kita kalba. Tarkim, mokslinėje srityje anglų kalba yra pagrindinė kalba, lietuviški vertiniai naudingi tik tiek, kiek yra reikalinga perduoti informaciją mažiau suprantantiems (t.y. studentams ir plačiajai visuomenei). Kam papildomai mokytis visokios lietuviškos (dažniausiai nenatūraliai skambančios) terminologijos, jei profesiniame lauke visi supranta terminologiją angliškai.
Nekalbant apie atvejus, kai nėra lietuviškų atititikmenų (kad ir žiūrint tą patį krepšinį yra pilna anglicizmų), kiek erzina visokie naujadariai kaip "debatas apie" (turėtų būti diskusijos apie).

Tai tas suprantama, kad tarpusavyje žargonas paplitęs daugelyje sričių dėl angliškos literatūros, medijos ir pan. Bet kai tą profesinį, nišinį žargoną perkelia plačiosioms masės – čia įžvelgiu neprofesionalumą, apsileidimą, dažnai – nepilnavertiškumo kompleksus (angliškai visada viskas skamba geriau). Pvz., jei kalbėdami apie darnųjį judumą pradėtume lyg niekur nieko ištisai LRT eteryje kalbėti apie „stroad'us“ (dabar kol kas girdėjau, bent iš E. Kriščiūno, naujadarą „plentgatvė“), nė neieškodami kažkokio lietuviškesnio atitikmens – tai rodo, mano galva, kelias problemas (kartu ar atskirai): 1) tai labai šviežias terminas, atėjęs iš anglų kalbos ir kuriam dar nebuvo laiko sugalvoti ir „prilipinti“ lietuviško atitikmens; 2) žmogus nepakankamai išmano tą sritį, neskaitęs apie tai literatūros gimtąja kalba, mažai bendravęs apie tai su kitais lietuviais, taigi nėra toje srityje pakankamai pasikaustęs, kad galėtų kalbėti ne uždarame entuziastų ar profesionalų rate; 3) žmogus žino galimus lietuviškus atitikmenis, bet visiškai jų nenaudoja, nes yra pernelyg pripratęs prie angliško termino ir jam bet kokie naujadarai visada atrodo kažkokie kvaili, o anglų kalba viskas jam skamba geriau; 4) esami naujadarai iš tikrųjų yra kvaili (daugumai skamba kvailai, keistai ir niekaip neprilimpa net po daugelio bandymų). Čia galime prisiminti, pvz., „vaizduoklį“ (monitorių).

[Zefyras]

Tai tas suprantama, kad tarpusavyje žargonas paplitęs daugelyje sričių dėl angliškos literatūros, medijos ir pan. Bet kai tą profesinį, nišinį žargoną perkelia plačiosioms masės – čia įžvelgiu neprofesionalumą, apsileidimą, dažnai – nepilnavertiškumo kompleksus (angliškai visada viskas skamba geriau). Pvz., jei kalbėdami apie darnųjį judumą pradėtume lyg niekur nieko ištisai LRT eteryje kalbėti apie „stroad'us“ (dabar kol kas girdėjau, bent iš E. Kriščiūno, naujadarą „plentgatvė“), nė neieškodami kažkokio lietuviškesnio atitikmens – tai rodo, mano galva, kelias problemas (kartu ar atskirai): 1) tai labai šviežias terminas, atėjęs iš anglų kalbos ir kuriam dar nebuvo laiko sugalvoti ir „prilipinti“ lietuviško atitikmens; 2) žmogus nepakankamai išmano tą sritį, neskaitęs apie tai literatūros gimtąja kalba, mažai bendravęs apie tai su kitais lietuviais, taigi nėra toje srityje pakankamai pasikaustęs, kad galėtų kalbėti ne uždarame entuziastų ar profesionalų rate; 3) žmogus žino galimus lietuviškus atitikmenis, bet visiškai jų nenaudoja, nes yra pernelyg pripratęs prie angliško termino ir jam bet kokie naujadarai visada atrodo kažkokie kvaili, o anglų kalba viskas jam skamba geriau; 4) esami naujadarai iš tikrųjų yra kvaili (daugumai skamba kvailai, keistai ir niekaip neprilimpa net po daugelio bandymų). Čia galime prisiminti, pvz., „vaizduoklį“ (monitorių).

Na, stroad net ir anglų kalboje nėra standartinis žodis, greičiau nišinis terminas, be to turintis aiškias konotacijas. Tai arba tu taip pat tampi kūrybiškas ir išgalvoji visokius naujadarus, arba terminiją perimi tiesiogiai.
Kur matyčiau skirtumą, tai jei žodis įsitvirtina vartosenoje, jis yra įtraukiamas į žodyną. Pvz. vokiečių kalboje yra toks žodis kaip "cancelln", nors turbūt yra begalė kitų žodžių, skirtų apibūdintį tą patį cancellinimo fenomeną. Lietuvoje tuo tarpu VLKK pasakys, kad visi, vartojantys tokius žodžius, yra nusidėjėliai. Kalbu apie anekdotinius atvejus, kai vietoj čiabatos liepia vartoti itališka duonelė ir t.t. Ir net jei kancelinti staiga taptų lietuvių kalbos žodžiu, abejoju ar kas nors sakytų "kancelink bilietus į kiną", kadangi tas žodis turi labai specifinę reikšmę - būti pašalintam(tai)/ištremtam iš tam tikros grupės. Beje, toje pačioje anglų kalboje kadaise Orwellas kritikavo besaikišką latinizmų ir helenizmų vartojimą vietoje tuo metų įprastų žodžių.

Manau 3), iš vienos pusės yra susireikšminimo ir snobizmo išraiška, iš kitos pusės, labai sunku nenaudoti tokių žodelių kaip vaibas ar čilinti, o įterpus atmosfera ir tinginiauti sakinio prasmė visiškai kitokia.
Iš principo tas lingvistinis pasiruošimas turėtų būti reikalavimas daugeliui profesijų. Dabar yra kažkokia pseudorepresinė struktūra, beviltiškai burnojanti prieš kalbos diferenciaciją, iš kitos pusės viešasis diskursas, marketingo kalba labai suvaikėjo, pasidarė infantili.

[Tomizmas]

erzina visokie naujadariai kaip "debatas apie" (turėtų būti diskusijos apie).

Tarsi "diskusijos" būtų labai lietuviškas žodis.

Čia panašiai, kaip "prisigalvoja šiais laikais visokių Tėjų, Lėjų, Luknių, o aš daviau dukrai lietuvišką vardą... Ona"