L. Donskis „(ne)Mylimas miestas“

[Tomizmas]

Na tikrai nesuprantu, jei tėvai ŠITIEK laiko gyvena Vilniuje tai jie yra tik vilniečiai ir niekas kitas, kuo juos galėtumei daugiau pavadinti, kaimiečiais? Bet juk jie gyvena mieste. O pats jei gimei ir augai Vilniuje, tai tikrai neturiu supratimo kaip gali nelaikyti savęs vilniečiu. Na nežinau kas jau tokio esminio yra vaikystėje ir paauglystėje, kaip Daktaras sako, man tas amžius atrodo pats nereikšmingiausias gyvenime - dar nesi susiformavusi asmenybe, esi priklausomas nuo tėvų ir neturi savo gyvenimo. Svarbu yra tai kur gyveni, o ne kur esi gimęs. Tie vaikinukai kurie dirba statybose, taip jei jie gyvens vilniuje, turės čia savo namus, darbą ir visa kita - tai ir bus vilniečiai, o kas gi daugiau? Arba aš nepagaunu kampo...

[Sula]

...Man atrodo, kad gimimo vieta ir tie 18 metų praleistų kaime nėra esminis dalykas gyvenime.

O man atrodo, kad esminis Pvz.: mano tėvai iš kaimo, bet Vilniuje nuo 1947m., vertindamas objektyviai, matau, kad jie ne miestiečiai, ir, manau, kad man tai irgi persidavė. Mano anūkai gal jau ir bus miestiečiai...
Juk aš negaliu pasakyti, kad kaip mano senelis 1935 m. praleisdavo laiką "Balajame Štralyje", mokėsi lietuviškoje gimnazijoje ir pan...
Nors, tiesą sakant, turiu giminių, kurie buvo deportuoti iš Vilniaus, dabar gyvena Lenkijoje...

[daktaras]

Man atrodo, kad gimimo vieta ir tie 18 metų praleistų kaime nėra esminis dalykas gyvenime.

patikėk manim, kaip svarbu. juk kaip tik tuo laikotarpiu formuojasi žmogaus asmenybė, supratimas apie gyvenimą. kodėl aš iš visų, per tūkstantį gyventojų turinčio miestelio gyventojų vaikinų, vienintelis studijuoju mediciną, ir esu vienas iš, turbūt, jeigu neklystu, dviejų, kurie išvis studijuoja universitete, o ne kolegijoje, arba - technikume ukmergėje, arba be išsilavinimo pabėgę nuo kariuomenės į angliją arba kitur, nors ir nemažai jų dirba statybose vilniuje, ir tikisi ten likti tai apie kokius miestiečius mes kalbame? nes juk ir jie prisistatinės esą vilniečiai o kiek tokių kaimų, miestelių per visą lietuvą?

[Irma]

Na jau... Lietuvių intelegentija palyginti su tarpukariu gyvavusia, yra (bijau sakyti "negrįžtamai") sunaikinta, kartu su savo vertybėmis. Sovietai padarė savo darbą.

Kiek tokiomis sąlygomis buvo įmanoma išlikti, jinai išliko. Taip, sovietai siekė sunaikinti talentingus, protingus žmones, antai kaip ne be kažkieno pagalbos anais laikais nukritęs lėktuvas su gabiais Lietuvos medikais, ištrėmimų kiek. Žala padaryta didžiulė, bet nesakyčiau, kad visiškai nepataisoma, auga nauji talentai, kurie irgi galės kažką kurti. Svarbiausia, palanki terpė būtų. Nejau matai tik naujuosius lietuvius su mersais?

[Tomizmas]

Kažkokios beprasmės diskusijos. Iš esmės Vilniuje tikrų vilniečių (arba bent miestiečių ketvirtojoje kartoje) nėra. Kaune tokių žmonių yra nemažai. Kaimiečių tautoje dar tik formuojasi miesto kultūra. O pripažinti tai vengiama.

Keistai tu čia, kodėl yra būtina gimti kažkokiame mieste ir dar turėti jame gimusius prosenelius, kad vadintis tikruoju jo gyventoju? Na pvz studentėlis gimė Balbieriškyje ir atvažiavo į Vilnių studijuoti, į Balbieriškį jis aišku negrįš, savo ateitį jis sieja tik su Vilniumi, ir jeigu jis lieka Vilniuje visam laikui - pagal tave jis ne Vilnietis? Man atrodo, kad gimimo vieta ir tie 18 metų praleistų kaime nėra esminis dalykas gyvenime.

[Sula]

nei tu zinai nei ka jei butu zlge butu patys iseje o nejo reikejo vyti ir isvijo galejo lysti ir lenkijoj dar senas zemes laisvai paimt bet antante sutrukde.

Marazmas kažkoks, apie Vilnių šneka ėjo...

[D-Mason]

nei tu zinai nei ka jei butu zlge butu patys iseje o nejo reikejo vyti ir isvijo galejo lysti ir lenkijoj dar senas zemes laisvai paimt bet antante sutrukde.

[Sula]

kas bego kas ne bet zinau tikrai kad mano prosenelis kovojo pries lenkus ir isvijo is vilniaus juos .kaip ir daugelis kitu vyru jis buvo kaunietis

Jeigu ne 1939 m. Lekijos žlugimas, jokie diedukai iš ten neišvytų...

[D-Mason]

Aš irgi nematau reikalo apie tai diskutuoti. Istorija Kaunui buvo daug palankesnė, kad ten kurtųsi gabūs žmonės ir augintų tokius pačius vaikus. Juk žinom koks tarpukario Vilnius buvo nestabilus... iš ten visi bėgo. Bet svarbiausia, kad išliko lietuvių intelegentija, kad jos nesunaikino

kas bego kas ne bet zinau tikrai kad mano prosenelis kovojo pries lenkus ir isvijo is vilniaus juos .kaip ir daugelis kitu vyru jis buvo kaunietis

[kaunaz]

Lietuvos elitą maitina kaunietiškos šaknys

http://www.lrytas.lt/?data=20080105&...k_id=99&view=2

Senai zinojau, kad yra panasi padetis. O dar jeigu pridejus tuos ne Vilniuj ir ne Kaune gimusius iskilius zmones(pvz. Donskis), kuriu dauguma po to pasirinko viena is siu miestu mokytis, dirbti, kurti, gyventi, tai proporcijos butu dar ispudingesnes Kauno naudai.

[sanomiz]

Aš irgi nematau reikalo apie tai diskutuoti. Istorija Kaunui buvo daug palankesnė, kad ten kurtųsi gabūs žmonės ir augintų tokius pačius vaikus. Juk žinom koks tarpukario Vilnius buvo nestabilus... iš ten visi bėgo. Bet svarbiausia, kad išliko lietuvių intelegentija, kad jos nesunaikino

Na jau... Lietuvių intelegentija palyginti su tarpukariu gyvavusia, yra (bijau sakyti "negrįžtamai") sunaikinta, kartu su savo vertybėmis. Sovietai padarė savo darbą. Išliko vis stiprėjanti vidurinioji klasė ir didžiulis klanas skurstančių skurdžių. Elito lietuviško nėra, su keliom išimtimis (Kauno ir Vilniaus bohema). Naujieji lietuviai veikiau grožėsis savo mersais su dujų įranga juose.

Kažkiek dar žibalo, nes matau, jog žiniasklaidos centralizacija (provincialumo apraiškos sostinėje) kuria neigiamą įvaizdį kitų miestų atžvilgiu. Nėra nuostabu, jog net ir čia išgirsti tokių frazių kaip kad "Kaunas merdi".

Straipsnio ištrauka:
"Vilnius – viso labo didelis kaimas"

[Irma]

Aš irgi nematau reikalo apie tai diskutuoti. Ir nėra čia ko stebėtis, kad šis miestas išaugino nemažai dabartino elito. Istorija Kaunui buvo daug palankesnė, kad ten kurtųsi gabūs žmonės ir augintų tokius pačius vaikus. Juk žinom koks tarpukario Vilnius buvo nestabilus... iš ten visi bėgo. Bet svarbiausia, kad išliko lietuvių intelegentija, kad jos nesunaikino

[Sula]

Kažkokios beprasmės diskusijos. Iš esmės Vilniuje tikrų vilniečių (arba bent miestiečių ketvirtojoje kartoje) nėra. Kaune tokių žmonių yra nemažai. Kaimiečių tautoje dar tik formuojasi miesto kultūra. O pripažinti tai vengiama.

[Tomkis]

Lietuvos elitą maitina kaunietiškos šaknys

http://www.lrytas.lt/?data=20080105&...k_id=99&view=2

[liutass]

Ne, vistiek aš negaliu nesižavėti Kęstučiu Navaku

Kęstutis Navakas

Į 1989-ųjų Hamburgą pakliuvau kaip tik Kalėdų karštligės metu. Niekad nebuvau matęs tokios vešlios vitrinų puošybos. Rojus yra čia, tarsi sakė parduotuvių vitrinos, kuriose krintantis sintetinis sniegas buvo daug gražesnis už natūralų. Kristus irgi gimė čia, šitam prekybos centre, visai ne kažkokioj galvijų apseilėtoj kūtelėj.

Tokia mintis atrodė visiškai natūrali, nes dieviškumas neatsiejamas nuo grožio, o kas gali būt gražiau už kapitalistų vitrinas. Vėliau vitrinos nustojo stebinti, daug jų prisižiūrėjau, tad ir Kristus galėjo grįžti gimti ten, kur jam įprasta. Tuo tarpu mūsų Laisvės alėjos prekeiviams tikrai reiktų kur nors nuvažiuoti pasižiūrėti vitrinų. Nes ir šiokiadieniais, ir per šventes jas puošia tie patys batai ar viščiuko tabaka poza išsiviepę manekenai. Niekas čia nesninga, seniai šalčiai rogėm nevažinėja. Kristus čia niekada negims. Ir apskritai alėjoje tuštėjimo metas, tikėkimės, laikinas. Prognozuojama, jog į „Akropolį“ emigravusių firmų vietą užims prabangios parduotuvės, tačiau tokioms reikalingi ir prabangūs pirkėjai, kurių viduriniosios klasės dominuojamame mieste nėra daug. Kodėl Kaune ligi šiol nėra nė vieno(!) aukščiausios klasės restorano, kai Vilniuje jie ant kiekvieno kampo? Todėl, kad vietinės tapatybės dalis yra ne jie, o pica ir kebabai. Negi atidarysim čia kokią haute cuisine, kur krakmolyti padavėjai per dienas išsižioję lauks atvažiuojant Anglijos karalienės? Tačiau miesto atgimimo ženklų matosi, net ir gana mįslingų. Beveik Vasiukais kvepia projektas slėnyje šalia KTU pastatyti didžiausią Lietuvoje mokslo bei verslo centrą, į kurį būtų investuota pusė milijardo. Esama koncernų, mielai finansuosiančių šį reikalą. Jei taip, duokdie tiems koncernams sėkmės bei klestėjimo. Šimtus milijonų investuoti į nanotechnologijas – ne kiekvienas gudrus, čia ne kokie golfo laukai. O ir mokslininkai galės dirbti ne Airijoje ar kitose amerikose.

O Mindaugo prospekte šalia „Akropolio“ architektai žaidžia žaidimą „Mano dėžutė gražesnė“. Matyt, stačiakampius maketus lengviau klijuoti. Gerai, kad dėžutės susikalba, A.Kančas su G.Natkevičium gal prieš tai prie alaus pasitarė. A.Kančo priestatas prie degalinės (panašiai ir atrodys) demonstruoja kokybišką beveidį solidumą, gal ir optimalų, o G.Natkevičiaus „Defanso arka“ vietoj „Respublikos“ viešbučio – daug rizikingesnė. Daug ką čia lems proporcijų dermė (nepainioti su žodžiu „der‘mo“).

Kas dar? Į Dramos teatro direktoriaus postą atsirado trys pretendentai: E.Stancikas, E.Stancikas ir E.Stancikas. Tai, kaip sakoma per „Teleloto“, gal jau turime laimėtoją?

prie to patie ir Giedrius Kuprevičius (mano vienodai gerbiamas su Kęstučiu)

Giedrius Kuprevičius

Įvyko tai, kas ir buvo numatyta, – Laisvės alėja numarinta. Žinoma, naivu tikėtis, kad tie, kurie to siekė, turi viziją, kokiu būdu ją galima būtų reanimuoti. Dabar Laisvės alėja – nykus, tuščias, neįdomus skersgatvis į prekybos centrą, kuris jau įtrauktas į Kauno lankytinų objektų sąrašą.

Kai Nemuno saloje išdygs taip geidžiami sporto rūmai, teks susitaikyti ir su teatrų mirtimi Laisvės alėjoje, kurie čia visai nebetiks pagal žanrą. Geriausia išeitis būtų juos paversti lošimo namais, kuriuose žymiai įdomesnis gyvenimas nei kokiame lėlių teatre ar pantomimoje, pranykusioje iš centro kaip dūmas.

Dramos teatras, kuriame vyksta nesuvokiami blaiviu protu procesai, dabar labai patogus tokioms pertvarkoms – o kodėl jo nepavertus savotišku Moulen Rouge? Muzikinis aiškiai pasuko į brodvėjiško teatro pusę. Viena ar dvi operos tėra gražus noras išsaugoti smetoninio teatro tradiciją.

Laikai keičiasi, pokyčiai neišvengiami, ir tie, kurie jiems priešinasi – mąsto nemoderniai, o tiems, kurie bando priešintis, – iš viso ne vieta Kaune. Dabar Kaunas, paliktas visokių likimų rankoms, žengia į Naujuosius užmerktomis akimis, su holivudiška šypsena šiukšlėmis apneštame veide, laukiantis laimingos pabaigos.

Ne, negali sakyti, mieste vyksta ir nemažai įdomių, reikšmingų renginių. Štai kupina sveikos energijos garsi aktorė Rūta Staliliūnaitė vieną po kitos išleidžia premjeras, bet ne Dramos teatre, o Menininkų namuose, kuklioje ir vis mažiau pastebimoje erdvėje. „Aura“ švenčia jubiliejų, kuris vertinamas tik kaip lokalus įvykis. Tiesa, centrinė spauda (tiksliau, Vilniuje leidžiami laikraščiai) pastebėjo ir pasidžiaugė Muzikiniame teatre įvykusia premjera, kurioje pagal sostinės Operos modelį vis daugėja vizituojančių menininkų. Europėjame, plečiamės, tampame tolerantiškesni – taip, visa tai vyko per praėjusius metus, vyks ir ateityje.

Kaune pagausėjo statybų. Geras ženklas. Tiesa, dabar mada statyti stiklines dėžes. Viena tokia per tris naktis išdygo ir ant Žemaičių gatvės bei Savanorių prospekto kampo. Pagalvojau, kokia nyki vienatvė ar neviltis turėjo būti apėmusi tą nelaimėlį architektą, kai jis kūrė šio namo projektą. Klausiu savęs, kodėl jis neišnaudojo čia pat esančių pastatų – už šimto metrų stovinčios Prisikėlimo bažnyčios ir kitoje gatvės pusėje buvusio fabriko cechų išraiškos? Iš to viso kūrybiškesnis žmogus galėjo sukurti visai kitokį, naują, bet Žaliakalnio stilių (jis gi yra!) turtinantį kampinį pastatą. Deja…O Aušros gatvėje išdygęs daugiabutis – neabejotina architektūrinė pergalė. Čia dar savo eilės laukia mažyčio buvusio kino teatro renovacija. O kodėl ne? Galėtų rastis jame specifinis (tarkim, tik multiplikacinius ir prieškarinius kino filmus demonstruojantis kino teatriukas – toks yra Paryžiuje, į kurį Kaunas kažkada lygiavosi). Tiesa, nostalgija – blogas patarėjas, bet ateitis, kurioje išlieka nostalgijos ženklų, užtikrina, kad bus daroma mažiau klaidų.

Naujieji metai kviečia apsižvalgyti – į praeitį, dabartį ir ateitį. Jie prašo mūsų atsirinkti – ką paliekame senųjų istorijai, o ką keliame į Naujuosius. Visko, žinoma, nepertempsi, o ir nereikia, tačiau būtų gerai, jei 2008-aisiais mažiau kalbėtume, o daugiau dirbtume, mažiau tuščiai ginčytumės, o priimtume sprendimus, ir mažiau gertume...

Beje, gruodžio 31 naktį pabandysime paskambinti karilionu. Gal, skirtingai nuo ankstesnių metų sutikimo, tą naktį galima praleisti kiek blaiviau? Juk Seimas ateinančiuosius paskelbė ne vien skaitymo, bet ir blaivybės metais.

Tikiu: tik skaitanti ir blaivi tauta tampa tikrai laisva ir žino, ką daryti su Laisvės alėja.

penktadieninė kaunodiena.lt

[ernestas]

Nepajutes - nesuprasi.

Geras ir smagus straipsniukas.
Pats esu kaunietis, ir pakankamai puikiai suprantu dabartine situacija savo mieste. Taciau, del ivairiu motyvu bei priezasciu, siuo metu, esu 'viena koja' Vilniuje - migruoju, Kaunas-Vilnius. Kad ir kaip pykciau, ar buciau kitaip nepatenkintas dabartine, savojo-gimtojo miesto padetimi, man, kaip vis dar sio miesto gyventojui, ko gero, visada bus pats silciausias ir maloniausias miestas Lietuvoje. Vilnius, su savo ivairia istorija, tai pat yra puikus miestas. Galbut, pastarasis, mum ir padeda ar skatina, vienu ar tai kitu momentu pasitempt, bei suprast kas galetu ar turetu but kitaip. Todel, be abejo, per tam tikra laikotarpi isivyravo ir miestu priespriesos (vienokios ar kitokios) ir ypac tada ,kada ,pradedame kalbeti apie musu sostiniu (...) lygiavimasi. Taip,visa tai, turi ir teigiamu bruozu, taciau as asmeniskai, apskritai, net nenoreciau lyginti siu dvieju miestu tarpusavyje, (nors nesamoningai tai daznai ir darau), kadangi, siandien, manau, sie du miestai yra pakankamai skirtinguose keliuose, bei busenose. Esu laimingas kad gimiau cia, esu laimingas ,kad visos esamos ar busimos miesto problemos, man tik dar labiau padejo suprasti mano gimtaji miesta Kauna. Manau, minetasis miestas turi dideli potenciala, ir net neabejoju, jog as busiu viso to liudininkas.

[c2h5oh]

Taip jau yra, sostinėje daugiau įvairių žmonių, jie labiau susvetimėję, susikaldę ir daugiau žiūri savo interesų. Mažesniuose miestuse žmonės nuoširdesni ir vieningesni, jiems malonu padėti rečiau sutinkamam užkalbinusiam užsieniečiui.

O tikrame kaime yra priimta pasisveikinti su kiekvienu sutiktuoju. Ir tai "miesčionį" šiek tiek šokiruoja (gerąja prasme).

p.s.: abejoju, ar Kauną, lyginant su Vilniumi, pagrįsta vadinti "mažesniu miestu". Skirtumas ne toks didelis, kad būtų esminis.

[kaunaz]

Taip jau yra, sostinėje daugiau įvairių žmonių, jie labiau susvetimėję, susikaldę ir daugiau žiūri savo interesų. Mažesniuose miestuse žmonės nuoširdesni ir vieningesni, jiems malonu padėti rečiau sutinkamam užkalbinusiam užsieniečiui. Teko skaityti staraipsnį apie gyventojų skirtumus Europos sostinėse ir mažesniuose miestuose, kuriame buvo plačiau išdėstytos panašios mintys. Ir ten ir ten galima įžvelgti savų pliusų ir minusų, bei teigti kažkam prioritetą.

Būtų užsukęs į provinciją, tai kiekvienas ne tik kelią parodytų ar palydėtų, bet ir į svečius pakviestų, samogonu ir lašiniais pavaišintų.

Cia ir taip, ir taip gali buti del provincijos. Gal daugkas ir svetingi butu, bet atsirastu ir tokiu kurie butu priesiskai nusiteike.
O tarp Kauno ir Vilniaus nemanau, kad yra didelis skirtumas del uzsienieciu lankomumo. Aisku Vilniuj ju daugiau apsilanko, bet Kaune irgi ju pilna, ir ne tik turistu, verslininku, bet ir studentu.

[deep'as]

Taip jau yra, sostinėje daugiau įvairių žmonių, jie labiau susvetimėję, susikaldę ir daugiau žiūri savo interesų. Mažesniuose miestuse žmonės nuoširdesni ir vieningesni, jiems malonu padėti rečiau sutinkamam užkalbinusiam užsieniečiui. Teko skaityti staraipsnį apie gyventojų skirtumus Europos sostinėse ir mažesniuose miestuose, kuriame buvo plačiau išdėstytos panašios mintys. Ir ten ir ten galima įžvelgti savų pliusų ir minusų, bei teigti kažkam prioritetą.

Būtų užsukęs į provinciją, tai kiekvienas ne tik kelią parodytų ar palydėtų, bet ir į svečius pakviestų, samogonu ir lašiniais pavaišintų.

"Tačiau vyras teigia dažnai susiduriantis su neigiamu vilniečių požiūriu į kinus. „Jie labai šaltai žiūri į užsieniečius. Pastebėjau, kad kauniečiai daug malonesni. Kiek kartų buvau Kaune, žmonės labai gerai mane priėmė ir, jeigu nežinodavau, kur eiti, jie visuomet mielai parodydavo arba palydėdavo. O vilniečiai žiūri tik savęs“, – teigė H.Wangas."

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=15074873