Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
L. Donskis „(ne)Mylimas miestas“
Collapse
This topic is closed.
X
X
-
Na tikrai nesuprantu, jei tėvai ŠITIEK laiko gyvena Vilniuje tai jie yra tik vilniečiai ir niekas kitas, kuo juos galėtumei daugiau pavadinti, kaimiečiais? Bet juk jie gyvena mieste. O pats jei gimei ir augai Vilniuje, tai tikrai neturiu supratimo kaip gali nelaikyti savęs vilniečiu. Na nežinau kas jau tokio esminio yra vaikystėje ir paauglystėje, kaip Daktaras sako, man tas amžius atrodo pats nereikšmingiausias gyvenime - dar nesi susiformavusi asmenybe, esi priklausomas nuo tėvų ir neturi savo gyvenimo. Svarbu yra tai kur gyveni, o ne kur esi gimęs. Tie vaikinukai kurie dirba statybose, taip jei jie gyvens vilniuje, turės čia savo namus, darbą ir visa kita - tai ir bus vilniečiai, o kas gi daugiau? Arba aš nepagaunu kampo...
-
Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą...Man atrodo, kad gimimo vieta ir tie 18 metų praleistų kaime nėra esminis dalykas gyvenime.
Juk aš negaliu pasakyti, kad kaip mano senelis 1935 m. praleisdavo laiką "Balajame Štralyje", mokėsi lietuviškoje gimnazijoje ir pan...
Nors, tiesą sakant, turiu giminių, kurie buvo deportuoti iš Vilniaus, dabar gyvena Lenkijoje...Paskutinis taisė Sula; 2008.01.05, 21:30.
Komentuoti:
-
Man atrodo, kad gimimo vieta ir tie 18 metų praleistų kaime nėra esminis dalykas gyvenime.Paskutinis taisė daktaras; 2008.01.05, 20:54.
Komentuoti:
-
Parašė sanomiz Rodyti pranešimąNa jau... Lietuvių intelegentija palyginti su tarpukariu gyvavusia, yra (bijau sakyti "negrįžtamai") sunaikinta, kartu su savo vertybėmis. Sovietai padarė savo darbą.Paskutinis taisė Irma; 2008.01.05, 20:48.
Komentuoti:
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąKažkokios beprasmės diskusijos. Iš esmės Vilniuje tikrų vilniečių (arba bent miestiečių ketvirtojoje kartoje) nėra. Kaune tokių žmonių yra nemažai. Kaimiečių tautoje dar tik formuojasi miesto kultūra. O pripažinti tai vengiama.
Komentuoti:
-
Parašė D-Mason Rodyti pranešimąnei tu zinai nei ka jei butu zlge butu patys iseje o nejo reikejo vyti ir isvijo galejo lysti ir lenkijoj dar senas zemes laisvai paimt bet antante sutrukde.
Komentuoti:
-
nei tu zinai nei ka jei butu zlge butu patys iseje o nejo reikejo vyti ir isvijo galejo lysti ir lenkijoj dar senas zemes laisvai paimt bet antante sutrukde.
Komentuoti:
-
Parašė D-Mason Rodyti pranešimąkas bego kas ne bet zinau tikrai kad mano prosenelis kovojo pries lenkus ir isvijo is vilniaus juos .kaip ir daugelis kitu vyru jis buvo kaunietis
Komentuoti:
-
Parašė Irmux Rodyti pranešimąAš irgi nematau reikalo apie tai diskutuoti. Istorija Kaunui buvo daug palankesnė, kad ten kurtųsi gabūs žmonės ir augintų tokius pačius vaikus. Juk žinom koks tarpukario Vilnius buvo nestabilus... iš ten visi bėgo. Bet svarbiausia, kad išliko lietuvių intelegentija, kad jos nesunaikino
Komentuoti:
-
Parašė Tomkis Rodyti pranešimą
Komentuoti:
-
Parašė Irmux Rodyti pranešimąAš irgi nematau reikalo apie tai diskutuoti. Istorija Kaunui buvo daug palankesnė, kad ten kurtųsi gabūs žmonės ir augintų tokius pačius vaikus. Juk žinom koks tarpukario Vilnius buvo nestabilus... iš ten visi bėgo. Bet svarbiausia, kad išliko lietuvių intelegentija, kad jos nesunaikino
Kažkiek dar žibalo, nes matau, jog žiniasklaidos centralizacija (provincialumo apraiškos sostinėje) kuria neigiamą įvaizdį kitų miestų atžvilgiu. Nėra nuostabu, jog net ir čia išgirsti tokių frazių kaip kad "Kaunas merdi".
Straipsnio ištrauka:
"Vilnius – viso labo didelis kaimas"Paskutinis taisė sanomiz; 2008.01.05, 19:44.
Komentuoti:
-
Aš irgi nematau reikalo apie tai diskutuoti. Ir nėra čia ko stebėtis, kad šis miestas išaugino nemažai dabartino elito. Istorija Kaunui buvo daug palankesnė, kad ten kurtųsi gabūs žmonės ir augintų tokius pačius vaikus. Juk žinom koks tarpukario Vilnius buvo nestabilus... iš ten visi bėgo. Bet svarbiausia, kad išliko lietuvių intelegentija, kad jos nesunaikinoPaskutinis taisė Irma; 2008.01.06, 11:32.
Komentuoti:
-
Kažkokios beprasmės diskusijos. Iš esmės Vilniuje tikrų vilniečių (arba bent miestiečių ketvirtojoje kartoje) nėra. Kaune tokių žmonių yra nemažai. Kaimiečių tautoje dar tik formuojasi miesto kultūra. O pripažinti tai vengiama.
Komentuoti:
-
Komentuoti:
-
Ne, vistiek aš negaliu nesižavėti Kęstučiu Navaku
Kęstutis Navakas
Į 1989-ųjų Hamburgą pakliuvau kaip tik Kalėdų karštligės metu. Niekad nebuvau matęs tokios vešlios vitrinų puošybos. Rojus yra čia, tarsi sakė parduotuvių vitrinos, kuriose krintantis sintetinis sniegas buvo daug gražesnis už natūralų. Kristus irgi gimė čia, šitam prekybos centre, visai ne kažkokioj galvijų apseilėtoj kūtelėj.
Tokia mintis atrodė visiškai natūrali, nes dieviškumas neatsiejamas nuo grožio, o kas gali būt gražiau už kapitalistų vitrinas. Vėliau vitrinos nustojo stebinti, daug jų prisižiūrėjau, tad ir Kristus galėjo grįžti gimti ten, kur jam įprasta. Tuo tarpu mūsų Laisvės alėjos prekeiviams tikrai reiktų kur nors nuvažiuoti pasižiūrėti vitrinų. Nes ir šiokiadieniais, ir per šventes jas puošia tie patys batai ar viščiuko tabaka poza išsiviepę manekenai. Niekas čia nesninga, seniai šalčiai rogėm nevažinėja. Kristus čia niekada negims. Ir apskritai alėjoje tuštėjimo metas, tikėkimės, laikinas. Prognozuojama, jog į „Akropolį“ emigravusių firmų vietą užims prabangios parduotuvės, tačiau tokioms reikalingi ir prabangūs pirkėjai, kurių viduriniosios klasės dominuojamame mieste nėra daug. Kodėl Kaune ligi šiol nėra nė vieno(!) aukščiausios klasės restorano, kai Vilniuje jie ant kiekvieno kampo? Todėl, kad vietinės tapatybės dalis yra ne jie, o pica ir kebabai. Negi atidarysim čia kokią haute cuisine, kur krakmolyti padavėjai per dienas išsižioję lauks atvažiuojant Anglijos karalienės? Tačiau miesto atgimimo ženklų matosi, net ir gana mįslingų. Beveik Vasiukais kvepia projektas slėnyje šalia KTU pastatyti didžiausią Lietuvoje mokslo bei verslo centrą, į kurį būtų investuota pusė milijardo. Esama koncernų, mielai finansuosiančių šį reikalą. Jei taip, duokdie tiems koncernams sėkmės bei klestėjimo. Šimtus milijonų investuoti į nanotechnologijas – ne kiekvienas gudrus, čia ne kokie golfo laukai. O ir mokslininkai galės dirbti ne Airijoje ar kitose amerikose.
O Mindaugo prospekte šalia „Akropolio“ architektai žaidžia žaidimą „Mano dėžutė gražesnė“. Matyt, stačiakampius maketus lengviau klijuoti. Gerai, kad dėžutės susikalba, A.Kančas su G.Natkevičium gal prieš tai prie alaus pasitarė. A.Kančo priestatas prie degalinės (panašiai ir atrodys) demonstruoja kokybišką beveidį solidumą, gal ir optimalų, o G.Natkevičiaus „Defanso arka“ vietoj „Respublikos“ viešbučio – daug rizikingesnė. Daug ką čia lems proporcijų dermė (nepainioti su žodžiu „der‘mo“).
Kas dar? Į Dramos teatro direktoriaus postą atsirado trys pretendentai: E.Stancikas, E.Stancikas ir E.Stancikas. Tai, kaip sakoma per „Teleloto“, gal jau turime laimėtoją?
Giedrius Kuprevičius
Įvyko tai, kas ir buvo numatyta, – Laisvės alėja numarinta. Žinoma, naivu tikėtis, kad tie, kurie to siekė, turi viziją, kokiu būdu ją galima būtų reanimuoti. Dabar Laisvės alėja – nykus, tuščias, neįdomus skersgatvis į prekybos centrą, kuris jau įtrauktas į Kauno lankytinų objektų sąrašą.
Kai Nemuno saloje išdygs taip geidžiami sporto rūmai, teks susitaikyti ir su teatrų mirtimi Laisvės alėjoje, kurie čia visai nebetiks pagal žanrą. Geriausia išeitis būtų juos paversti lošimo namais, kuriuose žymiai įdomesnis gyvenimas nei kokiame lėlių teatre ar pantomimoje, pranykusioje iš centro kaip dūmas.
Dramos teatras, kuriame vyksta nesuvokiami blaiviu protu procesai, dabar labai patogus tokioms pertvarkoms – o kodėl jo nepavertus savotišku Moulen Rouge? Muzikinis aiškiai pasuko į brodvėjiško teatro pusę. Viena ar dvi operos tėra gražus noras išsaugoti smetoninio teatro tradiciją.
Laikai keičiasi, pokyčiai neišvengiami, ir tie, kurie jiems priešinasi – mąsto nemoderniai, o tiems, kurie bando priešintis, – iš viso ne vieta Kaune. Dabar Kaunas, paliktas visokių likimų rankoms, žengia į Naujuosius užmerktomis akimis, su holivudiška šypsena šiukšlėmis apneštame veide, laukiantis laimingos pabaigos.
Ne, negali sakyti, mieste vyksta ir nemažai įdomių, reikšmingų renginių. Štai kupina sveikos energijos garsi aktorė Rūta Staliliūnaitė vieną po kitos išleidžia premjeras, bet ne Dramos teatre, o Menininkų namuose, kuklioje ir vis mažiau pastebimoje erdvėje. „Aura“ švenčia jubiliejų, kuris vertinamas tik kaip lokalus įvykis. Tiesa, centrinė spauda (tiksliau, Vilniuje leidžiami laikraščiai) pastebėjo ir pasidžiaugė Muzikiniame teatre įvykusia premjera, kurioje pagal sostinės Operos modelį vis daugėja vizituojančių menininkų. Europėjame, plečiamės, tampame tolerantiškesni – taip, visa tai vyko per praėjusius metus, vyks ir ateityje.
Kaune pagausėjo statybų. Geras ženklas. Tiesa, dabar mada statyti stiklines dėžes. Viena tokia per tris naktis išdygo ir ant Žemaičių gatvės bei Savanorių prospekto kampo. Pagalvojau, kokia nyki vienatvė ar neviltis turėjo būti apėmusi tą nelaimėlį architektą, kai jis kūrė šio namo projektą. Klausiu savęs, kodėl jis neišnaudojo čia pat esančių pastatų – už šimto metrų stovinčios Prisikėlimo bažnyčios ir kitoje gatvės pusėje buvusio fabriko cechų išraiškos? Iš to viso kūrybiškesnis žmogus galėjo sukurti visai kitokį, naują, bet Žaliakalnio stilių (jis gi yra!) turtinantį kampinį pastatą. Deja…O Aušros gatvėje išdygęs daugiabutis – neabejotina architektūrinė pergalė. Čia dar savo eilės laukia mažyčio buvusio kino teatro renovacija. O kodėl ne? Galėtų rastis jame specifinis (tarkim, tik multiplikacinius ir prieškarinius kino filmus demonstruojantis kino teatriukas – toks yra Paryžiuje, į kurį Kaunas kažkada lygiavosi). Tiesa, nostalgija – blogas patarėjas, bet ateitis, kurioje išlieka nostalgijos ženklų, užtikrina, kad bus daroma mažiau klaidų.
Naujieji metai kviečia apsižvalgyti – į praeitį, dabartį ir ateitį. Jie prašo mūsų atsirinkti – ką paliekame senųjų istorijai, o ką keliame į Naujuosius. Visko, žinoma, nepertempsi, o ir nereikia, tačiau būtų gerai, jei 2008-aisiais mažiau kalbėtume, o daugiau dirbtume, mažiau tuščiai ginčytumės, o priimtume sprendimus, ir mažiau gertume...
Beje, gruodžio 31 naktį pabandysime paskambinti karilionu. Gal, skirtingai nuo ankstesnių metų sutikimo, tą naktį galima praleisti kiek blaiviau? Juk Seimas ateinančiuosius paskelbė ne vien skaitymo, bet ir blaivybės metais.
Tikiu: tik skaitanti ir blaivi tauta tampa tikrai laisva ir žino, ką daryti su Laisvės alėja.
Komentuoti:
-
Nepajutes - nesuprasi.
Geras ir smagus straipsniukas.
Pats esu kaunietis, ir pakankamai puikiai suprantu dabartine situacija savo mieste. Taciau, del ivairiu motyvu bei priezasciu, siuo metu, esu 'viena koja' Vilniuje - migruoju, Kaunas-Vilnius. Kad ir kaip pykciau, ar buciau kitaip nepatenkintas dabartine, savojo-gimtojo miesto padetimi, man, kaip vis dar sio miesto gyventojui, ko gero, visada bus pats silciausias ir maloniausias miestas Lietuvoje. Vilnius, su savo ivairia istorija, tai pat yra puikus miestas. Galbut, pastarasis, mum ir padeda ar skatina, vienu ar tai kitu momentu pasitempt, bei suprast kas galetu ar turetu but kitaip. Todel, be abejo, per tam tikra laikotarpi isivyravo ir miestu priespriesos (vienokios ar kitokios) ir ypac tada ,kada ,pradedame kalbeti apie musu sostiniu (...) lygiavimasi. Taip,visa tai, turi ir teigiamu bruozu, taciau as asmeniskai, apskritai, net nenoreciau lyginti siu dvieju miestu tarpusavyje, (nors nesamoningai tai daznai ir darau), kadangi, siandien, manau, sie du miestai yra pakankamai skirtinguose keliuose, bei busenose. Esu laimingas kad gimiau cia, esu laimingas ,kad visos esamos ar busimos miesto problemos, man tik dar labiau padejo suprasti mano gimtaji miesta Kauna. Manau, minetasis miestas turi dideli potenciala, ir net neabejoju, jog as busiu viso to liudininkas.Paskutinis taisė ernestas; 2007.11.21, 23:14.
Komentuoti:
-
Parašė deep'as Rodyti pranešimąTaip jau yra, sostinėje daugiau įvairių žmonių, jie labiau susvetimėję, susikaldę ir daugiau žiūri savo interesų. Mažesniuose miestuse žmonės nuoširdesni ir vieningesni, jiems malonu padėti rečiau sutinkamam užkalbinusiam užsieniečiui.
p.s.: abejoju, ar Kauną, lyginant su Vilniumi, pagrįsta vadinti "mažesniu miestu". Skirtumas ne toks didelis, kad būtų esminis.
Komentuoti:
-
Parašė deep'as Rodyti pranešimąTaip jau yra, sostinėje daugiau įvairių žmonių, jie labiau susvetimėję, susikaldę ir daugiau žiūri savo interesų. Mažesniuose miestuse žmonės nuoširdesni ir vieningesni, jiems malonu padėti rečiau sutinkamam užkalbinusiam užsieniečiui. Teko skaityti staraipsnį apie gyventojų skirtumus Europos sostinėse ir mažesniuose miestuose, kuriame buvo plačiau išdėstytos panašios mintys. Ir ten ir ten galima įžvelgti savų pliusų ir minusų, bei teigti kažkam prioritetą.
Būtų užsukęs į provinciją, tai kiekvienas ne tik kelią parodytų ar palydėtų, bet ir į svečius pakviestų, samogonu ir lašiniais pavaišintų.
O tarp Kauno ir Vilniaus nemanau, kad yra didelis skirtumas del uzsienieciu lankomumo. Aisku Vilniuj ju daugiau apsilanko, bet Kaune irgi ju pilna, ir ne tik turistu, verslininku, bet ir studentu.
Komentuoti:
-
Taip jau yra, sostinėje daugiau įvairių žmonių, jie labiau susvetimėję, susikaldę ir daugiau žiūri savo interesų. Mažesniuose miestuse žmonės nuoširdesni ir vieningesni, jiems malonu padėti rečiau sutinkamam užkalbinusiam užsieniečiui. Teko skaityti staraipsnį apie gyventojų skirtumus Europos sostinėse ir mažesniuose miestuose, kuriame buvo plačiau išdėstytos panašios mintys. Ir ten ir ten galima įžvelgti savų pliusų ir minusų, bei teigti kažkam prioritetą.
Būtų užsukęs į provinciją, tai kiekvienas ne tik kelią parodytų ar palydėtų, bet ir į svečius pakviestų, samogonu ir lašiniais pavaišintų.
Komentuoti:
-
Guest replied
"Tačiau vyras teigia dažnai susiduriantis su neigiamu vilniečių požiūriu į kinus. „Jie labai šaltai žiūri į užsieniečius. Pastebėjau, kad kauniečiai daug malonesni. Kiek kartų buvau Kaune, žmonės labai gerai mane priėmė ir, jeigu nežinodavau, kur eiti, jie visuomet mielai parodydavo arba palydėdavo. O vilniečiai žiūri tik savęs“, – teigė H.Wangas."
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=15074873
Komentuoti:
Komentuoti: