Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas

[liux]

Tegul sprendžia žmonės

[mantasm]

Demokratiška valstybė reiškia ne daugumos balso vykdymą. Demokratiška, kai visų interesai yra tinkamai aptarnaujami. Šiuo atveju visuomenės interesams tas prijungimas ir gali būti naudingas.

Žodynas turbūt nelabai sutiktų

[liux]

Demokratiška valstybė reiškia ne daugumos balso vykdymą. Demokratiška, kai visų interesai yra tinkamai aptarnaujami. Šiuo atveju visuomenės interesams tas prijungimas ir gali būti naudingas.

[Lettered]

o kodėl gyventojai čia turi spręsti?

Gal todėl, kad gyvename demokratiškoje valstybėje? Kas sprendė dėl Grigiškių prijungimo prie miesto? Dabartiniai rajonai yra dirbtiniai dariniai sugalvoti sovietų valdžios, kodėl negalima jų keisti? Seimas turi spręsti globalius visos šalies reikalus, o čia teritorijos ant savivaldybės ribų yra tikrai ne Seimo reikalas, o vietos savivaldos ir jos gyventojų.

[liux]

Čia ne vilniečiai turėtų spręsti, o vietos gyventai, kaip ir pvz. Grigiškių prijungimo prie Vilniaus atveju. Dabar tikrai nelogiška, kai ta pati gatvė, bet vienoje pusėje miestas, kitoje jau kaimas, arba pvz. gyvenantys kur nors Noreikiškėse (1,5 km. nuo rotušės) jau skaitosi gyvenantys kaime. Jeigu problema per mažas miesto tankumas, galima atiduoti kleboniškio mišką rajono savivaldybei.

o kodėl gyventojai čia turi spręsti? ar jie sprendė, kai apskritis maišė? sakyčiau, čia turėtų spręsti tie, kas įpareigoti racionaliai valdyti. O žmonės savo turtą ten pat ir tokį pat turės ir valdys. Inercija tik prieštarauti. Kai ėmėsi centralizuoti buhalterijas irgi buvo alasas. O dabar kaip nebuvę. Viską turi lemti kaštai.

[evvt]

Jei bus įgyvendintas Kauno savivaldybės užmojis prie miesto teritorijos prijungti Garliavos, Akademijos, Karmėlavos ir Lapių miestelius bei dar 95 rajono teritorijoje esančius kaimus, Kaunas taps vienu didžiausių Europos miestų ir teritorijos dydžiu aplenks ne vieną Europos sostinę.

Pagal dabartinį planą Kaunas išsiplės tris kartus, nes prisijungęs beveik 300 kvadratinių kilometrų kaimiškų teritorijų užims 454 kv. km ir savo dydžiu prilygs Oslui.
Kauno rajono sąskaita išaugęs Kaunas 53 kv. km „praaugs“ Vilnių ir taps didžiausiu miestu Lietuvoje. Negano to, Kaunas stipriai išsiverš ir kitų Europos sostinių kontekste, aplenks Rygą, Taliną, Minską, Stokholmą, Kopenhagą, Amsterdamą, Vieną ir kitas sostines. Palyginimui, Rygą Naujasis Kaunas „apšoks“ apie 150 kv. km, Minską – 100 kv. km, o Taliną – net 300 kv. km.
https://kaunas.kasvyksta.lt/2019/09/...pletes-kaunas/

joks vilnietis neleis

"Išplėstame Kaune, lyginant su Talinu, gyvens 3,5 karto mažiau gyventojų ir miestas taps bene mažiausiai gyventojų turinčiu (todėl skurdžiausiu) didmiesčiu Europoje"

Ir vėl žurnaliūgos skaičiuose pri***o riebiai. Ir aišku apie didmiestį čia švelniai tariant nepasikuklino.

[booraz]

Na, pavyzdžiui, toks Danderyd yra oficialiai 1 km už Stockholmo, nors ten gyvena turtingi žmonės, yra ligoninė, metro, didžiulis miesto ir kaimų autobusų susirinkimo mazgas. Gera savivalda ir žmonėms vienodai ar jie priklauso miestui, ar ne. O gal dar geriau jiems, kad nepriklauso.

Bet Garliavą tai tikrai verta prijungti prie Kauno. Galbūt dar Ringaudus, Akademiją. O Amaliai jau yra Kaunas ar ne?

Kaunas

[manometras]

Na, pavyzdžiui, toks Danderyd yra oficialiai 1 km už Stockholmo, nors ten gyvena turtingi žmonės, yra ligoninė, metro, didžiulis miesto ir kaimų autobusų susirinkimo mazgas. Gera savivalda ir žmonėms vienodai ar jie priklauso miestui, ar ne. O gal dar geriau jiems, kad nepriklauso.

Bet Garliavą tai tikrai verta prijungti prie Kauno. Galbūt dar Ringaudus, Akademiją. O Amaliai jau yra Kaunas ar ne?

[Lettered]

Jei bus įgyvendintas Kauno savivaldybės užmojis prie miesto teritorijos prijungti Garliavos, Akademijos, Karmėlavos ir Lapių miestelius bei dar 95 rajono teritorijoje esančius kaimus, Kaunas taps vienu didžiausių Europos miestų ir teritorijos dydžiu aplenks ne vieną Europos sostinę.

Pagal dabartinį planą Kaunas išsiplės tris kartus, nes prisijungęs beveik 300 kvadratinių kilometrų kaimiškų teritorijų užims 454 kv. km ir savo dydžiu prilygs Oslui.
Kauno rajono sąskaita išaugęs Kaunas 53 kv. km „praaugs“ Vilnių ir taps didžiausiu miestu Lietuvoje. Negano to, Kaunas stipriai išsiverš ir kitų Europos sostinių kontekste, aplenks Rygą, Taliną, Minską, Stokholmą, Kopenhagą, Amsterdamą, Vieną ir kitas sostines. Palyginimui, Rygą Naujasis Kaunas „apšoks“ apie 150 kv. km, Minską – 100 kv. km, o Taliną – net 300 kv. km.
https://kaunas.kasvyksta.lt/2019/09/...pletes-kaunas/

joks vilnietis neleis

Čia ne vilniečiai turėtų spręsti, o vietos gyventai, kaip ir pvz. Grigiškių prijungimo prie Vilniaus atveju. Dabar tikrai nelogiška, kai ta pati gatvė, bet vienoje pusėje miestas, kitoje jau kaimas, arba pvz. gyvenantys kur nors Noreikiškėse (1,5 km. nuo rotušės) jau skaitosi gyvenantys kaime. Jeigu problema per mažas miesto tankumas, galima atiduoti kleboniškio mišką rajono savivaldybei.

[booraz]

Jei bus įgyvendintas Kauno savivaldybės užmojis prie miesto teritorijos prijungti Garliavos, Akademijos, Karmėlavos ir Lapių miestelius bei dar 95 rajono teritorijoje esančius kaimus, Kaunas taps vienu didžiausių Europos miestų ir teritorijos dydžiu aplenks ne vieną Europos sostinę.

Pagal dabartinį planą Kaunas išsiplės tris kartus, nes prisijungęs beveik 300 kvadratinių kilometrų kaimiškų teritorijų užims 454 kv. km ir savo dydžiu prilygs Oslui.
Kauno rajono sąskaita išaugęs Kaunas 53 kv. km „praaugs“ Vilnių ir taps didžiausiu miestu Lietuvoje. Negano to, Kaunas stipriai išsiverš ir kitų Europos sostinių kontekste, aplenks Rygą, Taliną, Minską, Stokholmą, Kopenhagą, Amsterdamą, Vieną ir kitas sostines. Palyginimui, Rygą Naujasis Kaunas „apšoks“ apie 150 kv. km, Minską – 100 kv. km, o Taliną – net 300 kv. km.
https://kaunas.kasvyksta.lt/2019/09/...pletes-kaunas/

joks vilnietis neleis

Gyventojų būtų 356 390? Mažokai, reiktų daugiau terirtorijų prijungti. Investuotojams būtų gražiau parodyti, kad pusės milijono gyventojų miestas. Reliai juk aktualiau gyventojų (potencialių darbuotojų) skaičius, o ne plotas.

[PoDV]

Mano kuklia nuomone (teritorijų ribų keitimas dažnai būna skausmingas dalykas), visai norėčiau, kad prijungtų Karmėlavos ir gal Akademijos bei Ringaudų seniūnijas.

Neturiu tvirtos nuomonės, ar verta prijungti teritorijas į kurias nevažiuoja miesto VT. Gal nebent kokią Giraitę.

[liutass]

bet tankis kraupiai sumazes

[liux]

Jei bus įgyvendintas Kauno savivaldybės užmojis prie miesto teritorijos prijungti Garliavos, Akademijos, Karmėlavos ir Lapių miestelius bei dar 95 rajono teritorijoje esančius kaimus, Kaunas taps vienu didžiausių Europos miestų ir teritorijos dydžiu aplenks ne vieną Europos sostinę.

Pagal dabartinį planą Kaunas išsiplės tris kartus, nes prisijungęs beveik 300 kvadratinių kilometrų kaimiškų teritorijų užims 454 kv. km ir savo dydžiu prilygs Oslui.
Kauno rajono sąskaita išaugęs Kaunas 53 kv. km „praaugs“ Vilnių ir taps didžiausiu miestu Lietuvoje. Negano to, Kaunas stipriai išsiverš ir kitų Europos sostinių kontekste, aplenks Rygą, Taliną, Minską, Stokholmą, Kopenhagą, Amsterdamą, Vieną ir kitas sostines. Palyginimui, Rygą Naujasis Kaunas „apšoks“ apie 150 kv. km, Minską – 100 kv. km, o Taliną – net 300 kv. km.
https://kaunas.kasvyksta.lt/2019/09/...pletes-kaunas/

joks vilnietis neleis

[sleader]

Konkrečiai Vilniuje man patiktų toks variantas:
- mažinti Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją - atskirti nuo jos visus laukus, miškus, prie Vilniaus prijungtus kitus miestus (Grigiškės, Naujoji Vilnia), kaimus ir visa kita, kas nėra miestas. Apytikslė riba būtų Pietinis ir vakarinis aplinkkelis bei ten, kur baigiasi daugiaaukščiai namai ir troleibusų laidai.
- iš Vilniaus suburbijos ir artimųjų priemiesčių, kurių žmonės gyvena atskiruose namuose, bet realiai dirba Vilniuje ir kur lietuvių ir lenkų dabar jau yra apylygiai - daryčiau 2-3 naujas savivaldybes. Grigiškės ir Naujoji Vilnia galėtų būti jų sostinėmis.
- tolimiesiems Vilniaus raj. kaimiškiems pakraščiams (kurie jau būtų grynai lenkiški) - Nemenčinės savivaldybė šiaurinėj dalį ir dar viena pietinėj dalį, arba jungti su gretimom savivaldybėm

Galima ir nestambinti savivaldybių, bet tada iš esmės turi būti pakeisti daugelio paslaugų finansavimo modeliai ir galimybės naudotis tomis paslaugomis. Viena didžiausių problemų yra mokyklos ir darželiai. Kadangi arčiausiai miesto ribos esančiose gyvenvietėse nėra mokyklų/darželių, arba esami dėl įvairių priežasčių nėra patrauklūs, tai tie gyventojai, nors ir gyvena rajono teritorijoje, pagal galimybes registruojasi mieste ir pan. Tuomet rajono požiūriu, ten nėra "pelninga" teritorija, nes gyventojai užsiregistravę miestuose, negaunamas GPM, ir nelabai linkstama investuoti į tas teritorijas (infrastruktūra, tie patys darželiai, mokyklos ir pan.). Taip gaunasi užburtas ratas, kurio esminė priežastis, kad yra atskiros savivaldybės su atskirais savo biudžetais.
Jeigu paminėtus klausimus išsprendus, tai vėlgi liktų infrastruktūros, viešojo transporto klausimai. Jeigu visi tie gyventojai užsiregistruotų rajone, tai miestas negautų iš jų pajamų, o vis vien jų pagrindinė judėjimo kryptis būtų į miestą, tai iš likusių miestečių jiems reikėtų išlaikyti ir investuoti į gatves, viešajį transportą ir t.t.

Čia matyčiau galimybę sustambinti savivaldybes, apjungiant miestas+rajonas, kad būtų bendras biudžetas, bendras finansavimas įvairių sričių infrastruktūrai, bet tuo pačiu suteikiant daugiau galių seniūnijoms. Pagrindinius švietimo, susisiekimo ir kt. klausimus sprestų savivaldybė, o visokius smulkesnius - seniūnijos.

Jeigu kažką darant pagal tamstos pvz. tai Vilnius turėtų būti ne miestas donoras, o kaip tik iš aplinkinių savivaldybių, kuriose gyvena gyventojai, kurie 80-90 proc. paslaugų gauna mieste, turėtų būti prisidedama prie Vilniaus biudžeto, nes naudojasi tai visi.

[Sula]

Vienos seniūnijos kaip pvz. žirmūnų turės 60 tūkst. gyventojų, o kitos vos kokį šimtą?

Kai kurios seniūnijos/valsčiai gali būti dabartiniai rajonai/savivaldybės. Pvz.: tokie kaip Pagėgių ar Rietavo...

Priminsiu, kad seniūnijos dabar iš viso turi keistą statusą (jos ne savivalda). Seniūnai yra skiriami, o ne renkami valdininkai. O seniūnija neturi jokio savarankiškumo. Mūsų seniūnija ne taip seniai savo reikmėms gaudavo vos 300 EUR. Tai 11 000 gyventojų...

[Lettered]

Apskritys(ir didieji miestai)+stambios seniūnijos/valsčiai
Bet tai būtų ko gero misija neįmanoma mūsų biurokratinei sistemai.

Vienos seniūnijos kaip pvz. žirmūnų turės 60 tūkst. gyventojų, o kitos vos kokį šimtą?

[PoDV]

Apskritys(ir didieji miestai)+stambios seniūnijos/valsčiai
Bet tai būtų ko gero misija neįmanoma mūsų biurokratinei sistemai.

Dabartinei ko gero ne, bet ateityje turbūt įmanoma. Kai jau kai kuriuose dabartinių seniūnijų centruose gyvens vienkieminiai gyventojų kiekiai.

[Sula]

Apskritys(ir didieji miestai)+stambios seniūnijos/valsčiai
Bet tai būtų ko gero misija neįmanoma mūsų biurokratinei sistemai.

[PoDV]

Rajonus Lietuvoje panaikinti nepaprastai lengva - tereikia iš savivaldybių pavadinimų išbraukti žodį "rajono".

Dėl viso kito - reikia žiūrėti, ką daro kitos menko ir netolygaus apgyvendinimo šalys regione. Visų pirma Suomija.

Kauno rajonas (jei nenaikinam) galėtų vadintis - Kauno apylinkių sav. arba netgi gudriau kažkaip Pakaunės sav., o pvz. Kaišiadorių rajonas - Kaišiadorių sav.

Klaipėdos r. - Gargždų sav. Vilniaus, Šiaulių ir Panevėžio r. - apylinkių sav.

Netgi pagalvojau galėtų būti 10 apskričių ir 4-6 miestinės apskritys. Tik šiukštu nevadint "respublikinio pavaldumo miestais".

Aš taip ir įsivaizduoju menko netolygaus apgyvendinimo valstybes. Smulkūs vienetai ties miestais ir jų priemiesčiais. Toliau nuo priemiesčių - stambūs vienetai. Taip pagalvojus, manau kokia dar Jonava galėtų turėti savo apskritį. Galbūt Kėdainiai ir Ukmergė (kuri beje turi/turėjo tokių minčių). Stambiausių administracinių vienetų galėtų būti koks 15-20. Reikia stebėti gyventojų skaičių ir kaip šalyje koncentruojasi ekonomika.

[Tomas]

Rajonus Lietuvoje panaikinti nepaprastai lengva - tereikia iš savivaldybių pavadinimų išbraukti žodį "rajono".

Dėl viso kito - reikia žiūrėti, ką daro kitos menko ir netolygaus apgyvendinimo šalys regione. Visų pirma Suomija.