Nusikalstamumas ir necivilizuotas elgesys Lietuvoje

[andyour]

Kas iš to pasitikėjimo ir kalbėjimo, kai paauglystė kvailystė ir vis tiek prikrėst nesąmonių gali.

Galį ar norį krėsti?

[oranger]

Kas iš to pasitikėjimo ir kalbėjimo, kai paauglystė kvailystė ir vis tiek prikrėst nesąmonių gali.

Tai neneigiu, kad gali... Bet nesakyti tėvams, kad į kitą miestą vakare važiuoji, sutik tai nenormalu.

[Sula]

Tai neneigiu, kad gali... Bet nesakyti tėvams, kad į kitą miestą vakare važiuoji, sutik tai nenormalu.

Taip, tai supernenormalu. Pats turiu 15 metų dukrą. Manau, kad susišneku, nors ir sudėtingai. Svarbu, kad formuotųsi savarankiška asmenybė.
Bet koks normalus suaugęs žmogus nesitrenktų į kitą miestą susitikti su velniai žino kuo, neaiškių iliuzijų vedamas.

[Edvard]

Vat jus sakot aklėti, aklėti. O kaip? Dabar cenzūruos praktiškai nėra, pilna laisve. Dabar ne taip kaip anksčiau, mokykla, po mokyklos padaryti namų darbus, truputį į kiemą ir nedingti iš akių arba pranešti kur būsi, vakare multikai ir miegot.

[oranger]

Vat jus sakot aklėti, aklėti. O kaip? Dabar cenzūruos praktiškai nėra, pilna laisve. Dabar ne taip kaip anksčiau, mokykla, po mokyklos padaryti namų darbus, truputį į kiemą ir nedingti iš akių arba pranešti kur būsi, vakare multikai ir miegot.

Kiekvienas matyt turi savo receptus. Žinoma, nėra tobulų tėvų, bet elementariausi dalykai privalo būti tėvų kontroliuojami, kol vaikui nesuėjo 18 metų.

[index]

Vat jus sakot aklėti, aklėti. O kaip? Dabar cenzūruos praktiškai nėra, pilna laisve. Dabar ne taip kaip anksčiau, mokykla, po mokyklos padaryti namų darbus, truputį į kiemą ir nedingti iš akių arba pranešti kur būsi, vakare multikai ir miegot.

Su savo vaiku kalbėtis dar niekas niekur neuždraudė.

[oranger]

Su savo vaiku kalbėtis dar niekas niekur neuždraudė.

Svarbu kaip kalbėtis. Jei tik drausi bei šauksi, bet kas gali išeiti iš tavo namų.

[Sula]

Iš kitos pusės yra kalama iš visų galų. Kad štai koks 14-metis aplink pasaulį VIENAS keliauja. Kitas 16 metų jau uždirbo savo pirmąjį milijoną. Trečia 14-os metų Milane modeliu dirba. Ketvirtas nuo 10 metų vienas mokosi prestižinėje mokykloje Anglijoje. Penktas 13 metų konnertuoja VIENAS žymiose pasaulio scenose. Ir taip toliau ir panašiai. Viskas pateikiama kaip sėkmės istorijos. Visa kita (popsistų nuomone) yra neįdomu, pilka, banalu, neįdomu, pigu.

[Ametistas]

Iš kitos pusės yra kalama iš visų galų. Kad štai koks 14-metis aplink pasaulį VIENAS keliauja. Kitas 16 metų jau uždirbo savo pirmąjį milijoną. Trečia 14-os metų Milane modeliu dirba. Ketvirtas nuo 10 metų vienas mokosi prestižinėje mokykloje Anglijoje. Penktas 13 metų konnertuoja VIENAS žymiose pasaulio scenose. Ir taip toliau ir panašiai. Viskas pateikiama kaip sėkmės istorijos. Visa kita (popsistų nuomone) yra neįdomu, pilka, banalu, neįdomu, pigu.

Žurnalistai duoda tai, ko liaudis nori. Kas populiaru, apie tai ir rašo, kuria laidas. Tai reikėtų į save pirmiau pasižiūrėti

O dėl to, kad rašo apie nepilnamečius "žvaigždes" aš nieko prieš - nejaučiu pavydo, kad jaunesnis už mane pasiekė ar nuveikė daugiau

[LC.]

O dėl to, kad rašo apie nepilnamečius "žvaigždes" aš nieko prieš - nejaučiu pavydo, kad jaunesnis už mane pasiekė ar nuveikė daugiau

Mano toks pats požiūris. Tačiau, kažkur giliai giliai širdyje visgi yra šioks toks pavydas ir kylantis klausimas: "o kodėl tai ne man?".

[qwe]

Žurnalistai duoda tai, ko liaudis nori. Kas populiaru, apie tai ir rašo, kuria laidas. Tai reikėtų į save pirmiau pasižiūrėti

O dėl to, kad rašo apie nepilnamečius "žvaigždes" aš nieko prieš - nejaučiu pavydo, kad jaunesnis už mane pasiekė ar nuveikė daugiau

Visiškai dzin pavydi tu ar ne. Tu juk ne vaikas jau. Ar ne? O čia kalbama būtent apie vaikus apie tai kaip aplinka įtakoja jų auklėjimą. Jei suaugęs žmogus gali atsirinkt, tai vaikas tikrai ne kiekvienas tai sugeba.

[oranger]

Visiškai dzin pavydi tu ar ne. Tu juk ne vaikas jau. Ar ne? O čia kalbama būtent apie vaikus apie tai kaip aplinka įtakoja jų auklėjimą. Jei suaugęs žmogus gali atsirinkt, tai vaikas tikrai ne kiekvienas tai sugeba.

Tai tam ir yra tėvai, kad paaiškinti tokius dalykus.

[andyour]

Tai tam ir yra tėvai, kad paaiškinti tokius dalykus.

Bet vaikai iš principo neklauso tėvų. Ar įmanoma būti savo vaiko draugu?

[index]

Bet vaikai iš principo neklauso tėvų. Ar įmanoma būti savo vaiko draugu?

Tikrai įmanoma.

[oranger]

Bet vaikai iš principo neklauso tėvų. Ar įmanoma būti savo vaiko draugu?

O kodėl neįmanoma?
Jei esi nuoširdus su jais ir turi tam tikrą autoritetą, jie tikrai nebėgs iš tavo namų ir klausys bent dalį tavo pastabų ir nuomonių.

[qwe]

Kažkaip iš kaikurių pasisakymų atrodo, kad paaiškinti vaikui kažką yra niekų darbas. Taip yra tokių tėvų kurie sugeba, yra tokių vaikų kurie klauso. Bet juk yra ir tokių šeimų kuriose ir tėvai nesugeba ir vaikai nenori.
Įdomi būtų turinčių vaikų žmonių nuomonė, nes dabar matau tik pora kraštutinumų. Vieni sako "tai tėvai turi paaiškint, gi elementaru" o kiti tėškia klausimą "ar įmanoma būti savo vaiko draugu?" Nuomonių reiškėjai praktikos berods turi tik iš vaiko padėties, o ne iš tėvų. Nes bent jau man keistai skamba, kai kas nors sako jog "vaikų auklėjimas - paprasta" arba atvirkščiai "tėvai su vaikais negali būti draugais" ar tikrai viskas tik juoda arba balta?

[oranger]

Įdomi būtų turinčių vaikų žmonių nuomonė

Aš būtent tokią ir išsakau

[Ametistas]

Įdomu, kaip pats auklėtai savo asmeninius vaikus nuo neigiamos psichologinės aplinkos internetinėje erdvėje. Pasidalink. Manau, kai kuriems iš čia esančių tai būtų aktualu.

Pirmiausia vaikai turi suvokti kokie pavojai jų tyko pasaulyje. Reti tėvai apie tai kalbasi su vaikais - tikisi, kad šie suvoks viską patys savaime. Bet taip nebūna. Tokie vaikai užauga į nenuovokas suaugusiuosius.

Bet vaikai iš principo neklauso tėvų. Ar įmanoma būti savo vaiko draugu?

Jei tėvai ne per vėlai pradeda aiškinti - įmanoma. Be to, jei vaikai tėvų neklauso, vadinasi, jam jo paties tėvai nėra autoritetas, vadinasi, jau padarytos auklėjimo klaidos nuo mažens.

Kažkaip iš kaikurių pasisakymų atrodo, kad paaiškinti vaikui kažką yra niekų darbas. Taip yra tokių tėvų kurie sugeba, yra tokių vaikų kurie klauso. Bet juk yra ir tokių šeimų kuriose ir tėvai nesugeba ir vaikai nenori.
Įdomi būtų turinčių vaikų žmonių nuomonė, nes dabar matau tik pora kraštutinumų. Vieni sako "tai tėvai turi paaiškint, gi elementaru" o kiti tėškia klausimą "ar įmanoma būti savo vaiko draugu?" Nuomonių reiškėjai praktikos berods turi tik iš vaiko padėties, o ne iš tėvų. Nes bent jau man keistai skamba, kai kas nors sako jog "vaikų auklėjimas - paprasta" arba atvirkščiai "tėvai su vaikais negali būti draugais" ar tikrai viskas tik juoda arba balta?

Yra pačių suaugusiųjų problema, kai manoma, kad absoliučiai visos poros turi turėti vaikus, antraip jie negali vadintis šeima ir į juos bus žiūrima kreivai. Dėl tokio spaudimo poros susilaukia vaikų ir net nemokėdami auklėti vaikų, užaugina jų visiškai neklausantį žmogėdrą.

Jei tėvai protingi ir moka auklėti vaikus, tai užaugins ne ką prastesnį, negu patys užaugo. Atvirkščiai, tai vaikai visada turi užaugti geresni, tobulesni už jų tėvus, nes iš klaidų reikia mokytis.

[Wycka]

Kažkaip iš kaikurių pasisakymų atrodo, kad paaiškinti vaikui kažką yra niekų darbas. Taip yra tokių tėvų kurie sugeba, yra tokių vaikų kurie klauso. Bet juk yra ir tokių šeimų kuriose ir tėvai nesugeba ir vaikai nenori.
Įdomi būtų turinčių vaikų žmonių nuomonė, nes dabar matau tik pora kraštutinumų. Vieni sako "tai tėvai turi paaiškint, gi elementaru" o kiti tėškia klausimą "ar įmanoma būti savo vaiko draugu?" Nuomonių reiškėjai praktikos berods turi tik iš vaiko padėties, o ne iš tėvų. Nes bent jau man keistai skamba, kai kas nors sako jog "vaikų auklėjimas - paprasta" arba atvirkščiai "tėvai su vaikais negali būti draugais" ar tikrai viskas tik juoda arba balta?

Hmmm, gal ir sudėtinga problema, bet pakankamai nesudėtingai išsprendžiama. Pirmiausia, tėvai PRIVALO bendrauti su savo vaikais, ir kuo daugiau, tuo geriau. Tai neprivalo būti kažkuo įpareigojantys pokalbiai apie gyvenimo prasmę, likimą ar Dievo egzistenciją (Kadangi pats auginu sūnų, kalbėsiu daugiau tėvo-sūnaus santykius). Pakanka užsiimti bendra veikla, pvz kartu žiūrėti sporto rungtynes, išvykti į gamtą/kitą miestą/kavinę/svečius, žaisti sportinius ir stalo žaidimus, nuvesti vaiką į dramos/kino teatrą. Vaikas būtinai kartu savo tėveliais (ar vienu iš jų) bent kartą į savaitę turi aplankyti kokią nors vietą, kuri yra bent 1km nuo namų (pvz miesto centras, parkas, parduotuvė, svečiai, kavinė, seneliai). Jeigu įmanoma, nebijokite pasiimti vaiko į darbą ar komandiruotes. D. Trump'o pavyzdys įrodo, kad tai ateityje bus net labai naudinga. Taip pat nepamirškite kartu atliekamų namų ruošos darbų, apsipirkimo. Kitaip tariant, susiekite save ir savo vaiką bendra veikla. Vasarą vaiką BŪTINAI išvežkite bent savaitei toliau nuo namų. Galima ir į užsienį ar prie lietuviškos Baltijos jūros, bet galima ir pas senelius ar į vaikų/paauglių stovyklą. Vaikas turi ne suprasti, o pajusti, kad tėvai jį myli, juo rūpinasi, skiria jam dėmesio. Neignoruokite jo/jos draugų, ypač jei jų tėvus nors iš matymo pažįstate — patys pasiūlykite vaikui pasikviesti juos į jo/jos gimtadienį, Kalėdoms ar Velykoms.
Kai vaikas ko nors nori, pirmiausia išsiaiškinkite, kodėl jis to nori. Kartais atsakymas labai nustebina. Jeigu galima ir patys išgalite, leiskite jam turėti tą daiktą / džiaugtis ta pramoga, o jeigu ne — būtinai paprastais žodžiais paaiškinkite, kodėl negalima.
Kai bendraujate, būtinai atsisukite į vaiką. Idealu, jeigu dar ir žiūrėsite jam į akis. Kalbėti reikia gana lėtai, naudoti paprastus žodžius, o jeigu neįmanoma apsieiti be sudėtingesnio, jam dar nesuprantamo žodžio — paaiškinkite, vėlgi paprastais žodžiais, ką tas žodis reiškia.
Jeigu vaikas supykęs — jokiu būdu neignoruokite jo/jos, nebent jis pyksta už tai, kad tėveliai jį už kažką nubaudė. Bet ir vėl, jeigu nubaustas vaikas pyksta, 85% tikimybė, kad tėveliai neišaiškino, už ką jis/ji nubausta(s). Tačiau jokiu būdu ikimokyklinio amžiaus vaiko negalima palikti vieno be jo paties sutikimo. Jeigu vaikas akivaizdžiai džiaugiasi — parodykite, kad džiaugiatės ir Jūs, ir besidžiaugdami būkite atsisukę į jį, tik nereikia persistengti, pvz girti už tai, koks jis yra ne savo pastangų dėka (pvz mėlynos akys, švelnūs plaukai, dailus veidas, aukštas ūgis). Visada patikrinkite, kaip sekasi vaikui žaisti, pagirkite už pastatytą pilį, sudėliotą mozaiką, piešinius, lipdinius ar klijavimo darbelius, o gal net ištartą garsą rrrrr
Ech, visko ir labai norėdamas nesurašysi, be to, rizikuoju gauti baudos už ne tam skirtoje temoje rašomą pranešimą.
Esmė tame, kad jeigu visi tėveliai idealiai bendrautų su savo vaikais jau nuo pirmųjų kūdikio mėnesių, apie 90% vaikų ir paauglių nusikaltimų taip ir neįvyktų.

[Sula]

Wycka, labai gražiai čia surašei
Visa bėda, kad ne visi tėvai tokie idealūs. Suaugusiųjų pasaulyje yra kur kas rimtesnių bėdų. Skirybos, ar tiesiog vienišas tėvas, ligos, emigracija, nelaimės, nepritekliai, asmens problemos ir t.t.
Pvz.: kaip Henrikui Daktarui parekomenduotum auklėti savo vaikus? Arba L.Stankūnaitei?