Rusijos karas prieš Ukrainą ir bandymai grasinti NATO

[Tomas]

Senai sakiau, kad vienintelis greitas ir žmonijai mažiausiai skausmingas būdas užbaigti karą - smogti branduoliniu ginklu į Maskvą, Sankt-Peterburgą, Novosibirską ir kitus milijoninius rudosios miestus.

[Eidvis]

Kaip Bayraktarams sekasi kariauti?

Kiek laiko tau prireiks išsiaiškinti, kad be bayraktarų yra ir kitų dronų?

[sankauskas]

Kiek laiko tau prireiks išsiaiškinti, kad be bayraktarų yra ir kitų dronų?

Zalužnas sako - dabartinis karo modus operandi nebeveikia. Reikia naujų technologinių proveržių karo eigai pakeisti. Kokie tie proveržiai - nei jis, nei niekas kitas kol kas nežino.
Tai kaip suprantu tu tu siūlai nesiginkluoti (na, anksčiau siūlei ginkluotis bayraktarais) ir palaukti tų technologinių proveržių? Ar patiems vietoj ginkluotės pirkimo investuoti į švietimą ir technologijų kūrimą?

[Galys]

Kai aš prieš pora mėnesių suabejojau ar Lietuvos planuojami 2 mlrd. eurų tankams yra pati protingiausia investicija ir kad gal verta pagalvoti, ar ne protingiau už tuos pinigus būtų Lietuvoje sukurti ištisa įvairaus tipo dronų in anti-dronų industriją, nes šiuolaikiniame kare kelis dešimtis milijonų eurų kainuojantį tanką metalo laužu paversti gali kažkokio studento garaže sukonstruotas dronas-kamikadzė, tai tankų fanatai labai įsižeidė kaip aš iš vis apie tai galiu kalbėti, juk tokioms prielaidoms padaryti reikia būti karo ekspertu, o va išvadoms, kad tankas yra nepakeičiamas ir kad karai yra laimimi tankų ekspertu būti nereikia, nes taip rašoma kiekvienam vadovėly apie antrąjį pasaulinį karą. Ir štai Zalūžnyj, t.y. tas žmogus, kuris yra geriausiai pasaulyje inofrmuotas apie tai, kad šiuolaikiniame kare veikia ir kas neveikia, sako:

Tas pats Zaluzhny besiruošdamas vasaros puolimui statė ant patikimiausio žirgo ir reikalavo tankų, IFV ir artilerijos:

Commander-in-Chief of the Armed Forces of Ukraine General Valeriy Zaluzhny, speaking about the need for 300 tanks, 600-700 infantry fighting vehicles, 500 howitzers for victory, had in mind the needs of a specific operation, but for complete de-occupation of Ukrainian lands as of 1991

Visi tie dronai yra gerai dabartiniame konflikte, bet visiškai neaišku ar jie bus kažkam tikę po metų, dviejų ar 10. Taip, tai gali būti viską keičiantis ginklas, bet juk gali būti ir taip, kad jei sparčiau vystysis antidroninės sistemos, tai visi tie dronai gali likti kažko vertas ginklas tik visokiose trečio pasaulio šalyse. Taip kad nieko nuostabaus, kad visų šalių kariuomenės kaip ir Zaluzhny stato ant patikimiausio žirgo.

[Eidvis]

Zalužnas sako - dabartinis karo modus operandi nebeveikia. Reikia naujų technologinių proveržių karo eigai pakeisti. Kokie tie proveržiai - nei jis, nei niekas kitas kol kas nežino.
Tai kaip suprantu tu tu siūlai nesiginkluoti (na, anksčiau siūlei ginkluotis bayraktarais) ir palaukti tų technologinių proveržių? Ar patiems vietoj ginkluotės pirkimo investuoti į švietimą ir technologijų kūrimą?

Zalūžni sako, kad kai tik tankai ar kita sunkioji technika išrieda į puolimą (nesvarbu iš rusų ar iš ukrainiečių pusės) - jie yra sunaikinama priešininko artilerijos ir dronų. Tai reiškia, kad galbūt nėra auksinio recepto kaip galima pralaužti priešo gynybą, bet yra receptas kaip galima sustabdyti priešo puolimą, o tai yra artilerija + dronais. Ir aš sakau, kad tokiu atveju mums yra protinga investuoti tiek į artileriją, tiek į dronus, o tu sakai, kad 'dronai būna tik bayraktarai' ir kad investuoti reikia į tankus, nes 'kaip ten bayraktarams fronte sekasi'? Problema ta, kad tu siūlai investuoti į tai, kas (pasak Zalūžnyj) šiuolaikiniame kare nebeveikia ir kai aš mėginu sakyti, kad reikia investuoti į tai, kas (taip pat pasak Zažūznyj) šiuolaikiniame kare veikia bent jau sustabdant priešo puolimą - tu tada pradedi savo tiradą apie bayraktarus ar kad neva tai reiškia pasiūlymą apskritai neinvestuoti į gynybą.

[Eidvis]

Visi tie dronai yra gerai dabartiniame konflikte, bet visiškai neaišku ar jie bus kažkam tikę po metų, dviejų ar 10. Taip, tai gali būti viską keičiantis ginklas, bet juk gali būti ir taip, kad jei sparčiau vystysis antidroninės sistemos, tai visi tie dronai gali likti kažko vertas ginklas tik visokiose trečio pasaulio šalyse.

Prieš du mėnesius kaip tik ta tema diskutavome ir aš tuo metu rašiau:

Tos anti-droninės priemonės žinoma tobulės, bet tobulėjimas vyksta į abi puses<...> jei problema yra ryšio su operatoriumi praradimas - tai galbūt galima sukurti sistemą, kur dronus valdys AI technologijos

Per tuos du mėnesius spėjo pasirodyti pranešimų, kad ukrainiečiai ant sunkiosios technikos pradėjo montuoti anti-dronines priemones, problema tik ta, kad greitai jos taps bevertės, nes rusai Ukrainoje jau pradeda naudoti Lancet dronus, kurie yra valdomi AI technologijų ir tos anti-droninės ryšio blokavimo priemonės nieko nebepadaro. Kol kas matom, kad dronai tobulėja greičiau už anti-dronus ir kai atsirado karinė aviacija, turbūt irgi buvo sakančių, kad atsiras priešlėktuvinė gynybą ir tie lėktuvai taps beverčiais, bet kaip matome kad ir kiek tobulėtų oro gynybos sistemos, lėktuvai irgi tobulėja ir jų reikšmė niekur nedirngo.

Embedded Tweet

[Sula]

Gal kas nors žino, kur rasti pilną neuždengtą Zalužny straipsnio tekstą?

[Galys]

Prieš du mėnesius kaip tik ta tema diskutavome ir aš tuo metu rašiau:
Per tuos du mėnesius spėjo pasirodyti pranešimų, kad ukrainiečiai ant sunkiosios technikos pradėjo montuoti anti-dronines priemones, problema tik ta, kad greitai jos taps bevertės, nes rusai Ukrainoje jau pradeda naudoti Lancet dronus, kurie yra valdomi AI technologijų ir tos anti-droninės ryšio blokavimo priemonės nieko nebepadaro. Kol kas matom, kad dronai tobulėja greičiau už anti-dronus ir kai atsirado karinė aviacija, turbūt irgi buvo sakančių, kad atsiras priešlėktuvinė gynybą ir tie lėktuvai taps beverčiais, bet kaip matome kad ir kiek tobulėtų oro gynybos sistemos, lėktuvai irgi tobulėja ir jų reikšmė niekur nedirngo.

Lancet drono didžiausia(ukrainiečiams) problema yra Orlan ir pan. žvalgybiniai dronai, tai bent jau čia ženkliai galima sumažinti tokių dronų efektyvumą turint gerą oro gynybą, kuri neprisileistų į užnugarį didelių žvalgybinių dronų. Kas liečia AI, tai teko paskaityti ukrainiečių planus FPV dronams: artimiausias tikslas, kad dronas užsilockintų taikinį, kur jau būtų išvengiama jamminimo ir droną valdančio piloto klaidų, kiek tolimesnis tikslas, kad pats susirastų taikinį ir į jį nusitaikytų. Tai vien jau artimiausius planus įgyvendinus dronai kamikadzės turėtų tapti wunderwaffe ir čia tik belieka ukrainiečiams palinkėti sėkmės ir kuo didenio laiko tarpą išlaikyti tokį pranašumą. BET jei dronas kamikadzė galės užsilockinti taikinį ir iki jo nuskristi be žmogiško valdymo klaidų, tai labai ir labai patrauklus taikinys taps visi tie DJI žvalgybiniai dronai. Be žvalgybinių dronų visi kamikadzės tampa ginklu tik prieš kažkokius stacionarius arba atsitiktinius judančius taikinius. Po kažkiek laiko greičiausiai bus dronai, kurie gali automatiškai nusitaikyti, bus kontradronai, kurie automatiškai taikysis į pirmuosius ir kur tada bus pranašumas? greičiausiai vėl vakarų technologijos prieš rusų arba kiekiai, bet su kiekiais vėl nėra begalybės, nes turim valdomus artilerijos sviedinius, kur įjungus masiškumą galbūt įmanoma jų gamyba nupiginti iki kokio lanceto( 35 K berods). Žodžiu daug kas gali išsilpildyti, daug kas gali neišsipildyti, bet reikia suprasti, kad visi realiai už gynybą atsakingi žmonės renkasi saugiausią variantą ir stato už šarvą, ir juos galima suprasti, Jei imsim jūsų palyginimą su aviacija, tai aviacijai tobulėjant šarvas niekur nedingo.

[Sula]

nes turim valdomus artilerijos sviedinius, kur įjungus masiškumą galbūt įmanoma jų gamyba nupiginti iki kokio lanceto( 35 K berods).

Kažkur skaičiau, kad Excalibur jau apie 45k USD kainuoja.
Dar yra kažkoks tarpinis variantas su korekciniu sviediniu, ten apskritai kapeikos ~10-15k USD.

[Panevezietis]

"Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius užsiminė, kad Rusija gali panaudoti O.Arestovyčių kaip savo informacinio karo prieš Ukrainos valstybę įrankį. Prieš kelias dienas buvęs Prezidento kanceliarijos pareigūnas patvirtino, kad kandidatuos į prezidento postą. Be to, jis paskelbė rinkimų programą, kuri buvo įvertinta nevienareikšmiškai. O.Arestovyčius pastaruoju metu vis aštriau kritikuoja Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį bei jo artimiausią aplinką, kaltindamas dėl karo ir diplomatinių nesėkmių."

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktual..._medium=copied

[liutass]

rinkimai karo metu, kai okupuota dalis teritorijos, aisku, toks idomesnis variantas

[Sula]

Gal reiktų atskiros temos apie Ukrainos vidaus politiką?
Nes dabar viskas čia.

[sankauskas]

Gal kas nors žino, kur rasti pilną neuždengtą Zalužny straipsnio tekstą?

Five months into its counter-offensive, Ukraine has managed to advance by just 17 kilometres. Russia fought for ten months around Bakhmut in the east “to take a town six by six kilometres”. Sharing his first comprehensive assessment of the campaign with The Economist in an interview this week, Ukraine’s commander-in-chief, General Valery Zaluzhny, says the battlefield reminds him of the great conflict of a century ago. “Just like in the first world war we have reached the level of technology that puts us into a stalemate,” he says. The general concludes that it would take a massive technological leap to break the deadlock. “There will most likely be no deep and beautiful breakthrough.”

The course of the counter-offensive has undermined Western hopes that Ukraine could use it to demonstrate that the war is unwinnable, forcing Russia’s president, Vladimir Putin, to negotiate. It has also undercut General Zaluzhny’s assumption that he could stop Russia by bleeding its troops. “That was my mistake. Russia has lost at least 150,000 dead. In any other country such casualties would have stopped the war.” But not in Russia, where life is cheap and where Mr Putin’s reference points are the first and second world wars, in which Russia lost tens of millions.

An army of Ukraine’s standard ought to have been able to move at a speed of 30km a day as it breached Russian lines. “If you look at nato’s text books and at the maths which we did, four months should have been enough time for us to have reached Crimea, to have fought in Crimea, to return from Crimea and to have gone back in and out again,” General Zaluzhny says sardonically. Instead he watched his troops get stuck in minefields on the approaches to Bakhmut in the east, his Western-supplied equipment getting pummelled by Russian artillery and drones. The same story unfolded on the offensive’s main thrust in the south, where inexperienced brigades immediately ran into trouble.

“First I thought there was something wrong with our commanders, so I changed some of them. Then I thought maybe our soldiers are not fit for purpose, so I moved soldiers in some brigades,” says General Zaluzhny. When those changes failed to make a difference, the general told his staff to dig out a book he once saw as a student. Its title was “Breaching Fortified Defence Lines”. It was published in 1941 by a Soviet major-general, P.S. Smirnov, who analysed the battles of the first world war. “And before I got even halfway through it, I realised that is exactly where we are because just like then, the level of our technological development today has put both us and our enemies in a stupor.”


image: the economist

That thesis, he says, was borne out as he went to the front line in Avdiivka, also in the east, where Russia has recently advanced by a few hundred metres over several weeks by throwing in two of its armies. “On our monitor screens the day I was there we saw 140 Russian machines ablaze—destroyed within four hours of coming within firing range of our artillery.” Those fleeing were chased by “first-person-view” drones, remote-controlled and carrying explosive charges that their operators simply crash into the enemy. The same picture unfolds when Ukrainian troops try to advance. General Zaluzhny describes a battlefield in which modern sensors can identify any concentration of forces, and modern precision weapons can destroy it. “The simple fact is that we see everything the enemy is doing and they see everything we are doing. In order for us to break this deadlock we need something new, like the gunpowder which the Chinese invented and which we are still using to kill each other,” he says.

This time, however, the decisive factor will be not a single new invention, but will come from combining all the technical solutions that already exist, he says. In a By Invitation article written for The Economist by General Zaluzhny, as well as in an essay shared with the newspaper, he urges innovation in drones, electronic warfare, anti-artillery capabilities and demining equipment, as well as in the use of robotics.

Western allies have been overly cautious in supplying Ukraine with their latest technology and more powerful weapons. Joe Biden, America’s president, set objectives at the start of Russia’s invasion: to ensure that Ukraine was not defeated and that America was not dragged into confrontation with Russia. This means that arms supplied by the West have been sufficient in sustaining Ukraine in the war, but not enough to allow it to win. General Zaluzhny is not complaining: “They are not obliged to give us anything, and we are grateful for what we have got, but I am simply stating the facts.”

Yet by holding back the supply of long-range missile systems and tanks, the West allowed Russia to regroup and build up its defences in the aftermath of a sudden breakthrough in Kharkiv region in the north and in Kherson in the south late in 2022. “These systems were most relevant to us last year, but they only arrived this year,” he says. Similarly, f-16 jets, due next year, are now less helpful, suggests the general, in part because Russia has improved its air defences: an experimental version of the s-400 missile system can reach beyond the city of Dnipro, he warns.

The delay in arms deliveries, though frustrating, is not the main cause of Ukraine’s predicament, according to General Zaluzhny. “It is important to understand that this war cannot be won with the weapons of the past generation and outdated methods,” he insists. “They will inevitably lead to delay and, as a consequence, defeat.” It is, instead, technology that will be decisive, he argues. The general is enthused by recent conversations with Eric Schmidt, the former chief executive of Google, and stresses the decisive role of drones, and of electronic warfare which can prevent them from flying.

General Zaluzhny’s assessment is sobering: there is no sign that a technological breakthrough, whether in drones or in electronic warfare, is around the corner. And technology has its limits. Even in the first world war, the arrival of tanks in 1917 was not sufficient to break the deadlock on the battlefield. It took a suite of technologies, and more than a decade of tactical innovation, to produce the German blitzkrieg in May 1940. The implication is that Ukraine is stuck in a long war—one in which he acknowledges Russia has the advantage. Nevertheless, he insists that Ukraine has no choice but to keep the initiative by remaining on the offensive, even if it only moves by a few metres a day.

Crimea, the general believes, remains Mr Putin’s greatest vulnerability. His legitimacy rests on having brought it back to Russia in 2014. Over the past few months, Ukraine has taken the war into the peninsula, which remains critical to the logistics of the conflict. “It must know that it is part of Ukraine and that this war is happening there.” On October 30th Ukraine struck Crimea with American-supplied long-range atacms missiles for the first time.

General Zaluzhny is desperately trying to prevent the war from settling into the trenches. “The biggest risk of an attritional trench war is that it can drag on for years and wear down the Ukrainian state,” he says. In the first world war, politics interfered before technology could make a difference. Four empires collapsed and a revolution broke out in Russia.

Mr Putin is counting on a collapse in Ukrainian morale and Western support. There is no question in General Zaluzhny’s mind that a long war favours Russia, which has a population three times and an economy ten times the size of Ukraine. “Let’s be honest, it’s a feudal state where the cheapest resource is human life. And for us…the most expensive thing we have is our people,” he says. For now he has enough soldiers. But the longer the war goes on, the harder it will be to sustain. “We need to look for this solution, we need to find this gunpowder, quickly master it and use it for a speedy victory. Because sooner or later we are going to find that we simply don’t have enough people to fight.”

[sankauskas]

Gal kas nors žino, kur rasti pilną neuždengtą Zalužny straipsnio tekstą?

Ir kitas Zalužno straipsnis be paywall

https://infographics.economist.com/2...LL_VERSION.pdf

[Lettered]

Po kažkiek laiko greičiausiai bus dronai, kurie gali automatiškai nusitaikyti, bus kontradronai, kurie automatiškai taikysis į pirmuosius ir kur tada bus pranašumas? greičiausiai vėl vakarų technologijos prieš rusų arba kiekiai, bet su kiekiais vėl nėra begalybės, nes turim valdomus artilerijos sviedinius, kur įjungus masiškumą galbūt įmanoma jų gamyba nupiginti iki kokio lanceto( 35 K berods).

Rusiją remia Kinija, tai neaišku, kaip bus su tuom technologiniu pranašumu, pvz. dabar Rusijos kariuomenė oficialiai perka DJI dronus labai dideliais kiekiais, o Ukraina gauna tik tiek, kiek atvežama per labdarą.

[Eidvis]

Žodžiu daug kas gali išsilpildyti, daug kas gali neišsipildyti, bet reikia suprasti, kad visi realiai už gynybą atsakingi žmonės renkasi saugiausią variantą ir stato už šarvą.

Karas Ukrainoje labai daug ką pakeis šiuolaikinėje karyboje, nes tai pirmas toks karas per dešimtmečius, kuriame kovoja dvi šiuo metu vienos stipriausių armijų pasaulyje, o ne kokia JAV prieš aborigenus ir šito karo analizės perrašys labai daug karybos vadovėlių, jei ne visus. Pvz. kaip tai įmanoma, kad prieš tai drono, mėtančio granatas ant priešo galvų, neturėjo nei viena pasaulio kariuomenė, o šiame kare kažkoks garaže studentų sukonstruotas dronas, kurio kaina vos ne kaip artilerijos sviedinio, tapo vienu pagrindinių ginklų. Prieš kelias dienas postinau video, kuriame rusų tankistas sako, jog jie tankus gali naudoti tik naktimis, nes dieną juos atakuoja ukrainiečių dronai-kamikadzės, t.y. rusų tankus neveiksniais padarė ne kažkoks super ginklas iš vakarų, o ukrainiečių dronai. Jeigu tie pigūs garažuose sirinkinėjami dronai karo eigai gali padaryti tokią įtaką - tai kokią reikšmę jie galėtų turėti, jeigu jie būtų surinkinėjami ne kažkokių studentų garažuose, o vystomi pažangiausių pasaulio karo technlogijų kompanijų, nes, kaip pats ir mini, tų galimybių ir krypčių kuriomis jie gali būti vystomi ir tobulinami, pvz. kada patys identifikuoja taikinius ir pan., yra daugybė. Tai, kokius dronus dabar naudoja ukrainiečiai ir iki ko juos galima išvystyti, yra kaip lyginti mobilius mygtukinius telefonus su šiuolaikiniais smartphonais. Protingos šalys išanalizuos šitą karą iki skrupulų ir pasidarys išvadas ir čia tik mano nuomonė, bet aš manau, kad kelių metų laikotarpyje mes pamatysim tam tikrus major-shift karyboje, kur nuo didžiulių ir labai brangių ginklų bus pereinama prie kuo mažesnių, kuo pigesnių ir be piločių (ne vien skraidančių), nes nuėmus pilotus, nuimamas labai didelis svoris, įrenginys tampa daug pigesnis ir daug mažesnis, kuo jis pigesnis - tuo daugiau tokių ginklų galima pasigaminti, o kuo mažesnis - tuo sunkiau jį identifikuoti ir sunaikinti. Masę (kg) pakeis masė (kiekiai).

Kažkur skaičiau, kad Excalibur jau apie 45k USD kainuoja.

Su Excalibur problemos, kad jie valdomi per GPS, o GPS yra labai silpnas signalas, kurį labai lengva už'jaminti. Tas pats Zalūžnyj apie tai rašo:

Excalibur (155 mm shell) proved to be quite effective in the fight against self-propelled artillery and counter-battery radars. However, over time, their capabilities have significantly decreased, since the targeting system (using GPS) is very sensitive to the influence of enemy electronic warfare, which leads to a loss of precision of ammunition.

Aišku tai nereiškia, kad excalibur negali būti modifikuotas, o jo valdymą kamerų pagalba galėtų perimtų tas pats AI, taip sviedinį padarant atsparų signalų blokavimui. Įdomu kaip ta problema su Hirmarsais buvo išspręsta ir ar buvo išvis sprendžiama, nes pastarieji irgi GPS pagalba nukreipinėjami buvo.

[suoliuojantis]

. Protingos šalys išanalizuos šitą karą iki skrupulų ir pasidarys išvadas ir čia tik mano nuomonė, bet aš manau, kad kelių metų laikotarpyje mes pamatysim tam tikrus major-shift karyboje, kur nuo didžiulių ir labai brangių ginklų bus pereinama prie kuo mažesnių, kuo pigesnių ir be piločių (ne vien skraidančių), nes nuėmus pilotus, nuimamas labai didelis svoris, įrenginys tampa daug pigesnis ir daug mažesnis, kuo jis pigesnis - tuo daugiau tokių ginklų galima pasigaminti, o kuo mažesnis - tuo sunkiau jį identifikuoti ir sunaikinti. Masę (kg) pakeis masė (kiekiai).
.

Kaip tik prieš kokią savaitę buvo Izraelio generalinio štabo viršininko komentarai (dabar per skubėjimą nebegaliu rasti), kad viena iš išryškėjusių problemų buvo per didelis Izraelio pasitikėjimas dronais ir visomis kitomis automatinėmis technologijomis. Ir kad su žmogaus pilotuojamo sraigtaspanio ar naikintuvo efektyvumu joks dronas ir jokia kita technologija nepajėgi ir nenusimato kad įžvelgiamoje ateityje bus pajėgi rungtis: žmogiškas gebėjimas greitai adaptuotis prie besikeičiančios aplinkos, gebėjimas elgtis nestandartinėje situacijoje, greitai pakeisti sprendimą ir t.t. yra nepamainomi. Todėl po karo viena iš pagrindinių užduočių bus jiems atgaivinti tą legendinę pilotų rengimo mokyklą, kuri buvo apleista.
Tas pats ir su siena: Hamas įsižiūrėjo ir labai sėkmingai eliminavo visas automatines sienos apsaugos technologijas. Keliose vietose kas suveikė - tai, kad Izraelio arabai beduinai pastebėjo artėjančius užpuolikus ir pranešė kariškiams, Todėl po karo jie numato pasieniuose tiesiog padidinti patrulių skaičių.
Čia taip Izraelio generalinio štabo viršininkas kalba.

[Eidvis]

Būtų įdomu pamatyti tą straipsnį, nes velnias kartais slypi detalėse, man tik šiaip atrodo, kad naikintuvo efektuvumo su kokiu dronu-kamikadze net negalima lyginti, nebent yra lyginama atsisžvelgiant į jų kainą, t.y. vieno naikintuvo efektyvumas lygininamas su 200.000 dronų-kamikadzių spiečiumi. Pilotuojamo naikintuvo efektyvumą reikėtų lyginti su bepiločio naikintuvo efektyvumu ir tai lyginant reikėtų atsižvelgti ir į kainų skirtumus, tik kol kas nelabai yra ką lyginti, nes bepiločiai naikintuvai šiuo metu dar tik kūriami. Bet iš esmės šiuolaikiniai naikintuvų pilotai savo taikinio per langą net nemato, dažnai tie taikiniai iš vis būna už šimto kilometrų, tai jei pilotas taikinį mato ne per langą, o per ekraną, kaip ir apskritai visas naikintuvo valdymas vyksta prietaisų ir ekranų pagalba - tada kyla natūralus klausimas koks skirtumas ar jis į tuos ekranus žiūri sėdėdamas naikintuvo kabinoje, ar prie valdymo pulto ant žemės, juk ir ten ir ten išlieka tie minimi pliusai - piloto gebėjimas pakeisti sprendimus, adaptuotis prie pasikeitusios situacijos ir pan. Esu tikras, kad tam tikrų pliusų piloto sėdėjimo fiziškai naikintuve galima rasti, bet labai tikėtina, kad tie klausimai su laiku bus išspręsti ir tai, kad pilotas bus pašalintas iš naikintuvo neprarandant efektyvumo, reikš, kad pats naikintuvas taps daug lengvesnis ir daug pigesnis, nes nemažai technologijų, svorio ir kainos pačiame naikintuve yra susiję su prietaisais, kurie reikalingi ne kariniais tikslais, o tam, kad užtikrinti piloto saugumą ir jo fizinį būvimą naikintuve.

[Dundorfas]

Būtų įdomu pamatyti tą straipsnį, nes velnias kartais slypi detalėse, man tik šiaip atrodo, kad naikintuvo efektuvumo su kokiu dronu-kamikadze net negalima lyginti, nebent yra lyginama atsisžvelgiant į jų kainą, t.y. vieno naikintuvo efektyvumas lygininamas su 200.000 dronų-kamikadzių spiečiumi. Pilotuojamo naikintuvo efektyvumą reikėtų lyginti su bepiločio naikintuvo efektyvumu ir tai lyginant reikėtų atsižvelgti ir į kainų skirtumus, tik kol kas nelabai yra ką lyginti, nes bepiločiai naikintuvai šiuo metu dar tik kūriami. Bet iš esmės šiuolaikiniai naikintuvų pilotai savo taikinio per langą net nemato, dažnai tie taikiniai iš vis būna už šimto kilometrų, tai jei pilotas taikinį mato ne per langą, o per ekraną, kaip ir apskritai visas naikintuvo valdymas vyksta prietaisų ir ekranų pagalba - tada kyla natūralus klausimas koks skirtumas ar jis į tuos ekranus žiūri sėdėdamas naikintuvo kabinoje, ar prie valdymo pulto ant žemės, juk ir ten ir ten išlieka tie minimi pliusai - piloto gebėjimas pakeisti sprendimus, adaptuotis prie pasikeitusios situacijos ir pan. Esu tikras, kad tam tikrų pliusų piloto sėdėjimo fiziškai naikintuve galima rasti, bet labai tikėtina, kad tie klausimai su laiku bus išspręsti ir tai, kad pilotas bus pašalintas iš naikintuvo neprarandant efektyvumo, reikš, kad pats naikintuvas taps daug lengvesnis ir daug pigesnis, nes nemažai technologijų, svorio ir kainos pačiame naikintuve yra susiję su prietaisais, kurie reikalingi ne kariniais tikslais, o tam, kad užtikrinti piloto saugumą ir jo fizinį būvimą naikintuve.

Tai gal paprastesnius lėktuvus aka super tucano propeleriniai ar smth, nes naikutuvais nepriskraidysi kas dieną. Viena valanda net paprastesniu naikintuvu nuo ~15k$
Ir šiap prieš partizanus mesti naikintuvus, čia kai žvirblius Exacaliburais naikinti.

[suoliuojantis]

Tai gal paprastesnius lėktuvus aka super tucano propeleriniai ar smth, nes naikutuvais nepriskraidysi kas dieną. Viena valanda net paprastesniu naikintuvu nuo ~15k$
Ir šiap prieš partizanus mesti naikintuvus, čia kai žvirblius Exacaliburais naikinti.

Taip, čia yra didelė problema. Ta patį Iron Dome naudoti prieš kapeikines iš vamzdžių padarytas raketas irgi kaip su Excaliburais žvirblius naikinti. Bet kitom sąlygom tiesiog neturi pasirinkimo. Daug efektyvesnis sprendimas yra naikinti pačius paleidimo įtaisus ir paleidėjus (kas daroma dabar), bet suprantama, kad dėl politinių sumetimų tai ne visada įmanoma. Tai jis apie tokius dalykus ir kalba.
Tas straipsnis buvo ar tai ynet, ar tai walla angliškose versijose buvo. Bet į walla manęs dabar jau nebeįleidžia kažkodėl