Parašė TIME
Rodyti pranešimą
-
Na, pagal dabar galiojančią Europinę teisę, kuri netrukus bus perkelta ir į mūsų nacionalinę, migrantas dokumentus turbūt galės pateikti ir kitose įstaigose (Migracijos tarnybos poskyriuose, turbūt). T.y. gali dėti visas pastangas kad nelegalai nepatektų į šalį. Bet jau esančių šalyje prieglobsčio prašytojų prašymus turi nagrinėti neatsižvelgiant jo buvimo/patekimo į šalį legalumą.Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
O tai yra kažkokie tarptautinės teisės aktai kurie tai reguliuoja? Tai teisinių normų turbūt nepažeidžia. Tik kultūrines. Bet kai tu nusipirkęs pigius Ryanair bilietus ir nuskridęs į Neapolį ten ant picos gausiai užsipili kečupo, atrodai panašiai.Parašė Egiuxz Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
O tai, kad vargšai "pabėgėliai" prišika į nepatikusì maistą, yra viskas gerai ir pagal tarptautines teises?Komentuoti:
-
Vieno nusikaltimo neužteko, toliau elgiasi kaip nusikaltėliai. Ar turime 2800 laisvų vietų kaleime?Parašė TIME Rodyti pranešimą
Tai, kad prieglobsčio prašymas patiektas ne oficialiame punkte ar ambasadoje, suteikia teise tokio prašymo nepriimti ir iš vis nenagrinėti.Parašė TIME Rodyti pranešimą
Komentuoti:
-
Kurį naują įstatymą? Dabar du susiję projektai svarstomi - valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo ir įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (UTPĮ) pakeitimai. Tai dėl pastarojo turėtum turbūt džiaugtis, ten pakeitimai daromi atsižvelgiant į tavo cituotą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą, t.y. prašymas prieglobsčiui svarstyti turės būti priimtas nesvarbu prašytojas į šalį pateko legaliai ar nelegaliai. Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimuose tiesiog įteisinami ir geriau reglamentuojami pushbackai, kurie yra legali ir Europos teismų nedraudžiama procedūra.Parašė TIME Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Žalimas yra kenkėjiškas durnius ir, imho, jo kaip kažkokio legit nuomonės skleidėjo, cituoti nereiktų. Celofanas, tik kitoj rankoj.Parašė TIME Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Kad TIME gimtoji kalba ne lietuvių tai matosi iš tekste naudojamų gramatinių konstrukcijų (greičiausiai rusų, nes gramatinės konstrukcijos charakteringos rusų kalba, bet gal ir kokia kita). Tik įdomu ar gimęs Lietuvoje, ar yra koks naujas imigrantas.
P. S. Byla Shazad prieš Vengriją, tiksliau jos aplinkybės, yra tokia įdomi. Kvepia žiauriu teisėjų angažuotumu. Aiškiai pasakyta:
5. According to the applicant, he left Pakistan in 2008 or 2009 because he had been repeatedly ill-treated by members of the Pakistani military forces. He subsequently stayed in Greece until 2011, when he tried to enter other European countries but was allegedly pushed back from Serbia and returned to Greece.
6. Again travelling through North Macedonia, the applicant arrived in Serbia for a second time in April 2016. He claimed to have attempted to apply for asylum in Krnjača camp and Subotica, but was refused both times without having his asylum claims examined. Subsequently, the applicant attempted to enter Hungary through one of the Hungarian transit zones, and asked the person (an Afghan man) managing the waiting list at the time to put his name on the list. He allegedly refused to do so, telling the applicant that single men could not be added. The applicant stayed in Serbia, in the Subotica area. He was occasionally allowed to stay inside the camp, but for the most part stayed on his own without adequate accommodation and food.
7. During this period, the applicant tried to enter Hungary irregularly but was apprehended by the Hungarian police and immediately sent back to the external side of the border fence.- APPREHENSION OF THE APPLICANT AND HIS RETURN TO SERBIA ON 12 AUGUST 2016
8. On the evening of 11 August 2016 the applicant again crossed the Serbian-Hungarian border irregularly, by cutting a hole in the border fence with eleven other Pakistani men. They had walked approximately eight hours before resting in a cornfield between Katymár and Madaras in Bács‑Kiskun County.
Kitaip tariant tipas jau nuo 2008 ar nuo 2009 (neprisimena kuriais metais ?) buvo ES šalyje Graikijoje. Bet ne - 2011 sumano nelegaliai kirsti Serbijos sieną (nuo ko bėgdamas?). Gražinamas atgal į Graikiją, kur prabūna iki 2016 metų (ką veikia ? kokiu statusu ?). Turi galimybes per tiek laiko Graikijoje kreiptis į daug kur, tų pačių ES šalių ambasadas. Kyla pagrįstas įtarimas, kad nelabai turėjo pagrindo prašytis prieglobsčio. Be ne: vėl nelegaliai kerta kelių valstybių sienas ir pagaunamas Vengrijoje. Ir nuo kokio persekiojimo Graikijoje bėgo šis veikėjas ?Komentuoti:
-
Pagal tarptautinius isipareigojimus, vien tai, kad prieglobscio prasymas pateiktas ne ambasadoje ar oficiliame punkte, nesuteikia leidimo ji atmesti kolektyviniu buduParašė Lettered Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Uti-puti varškeliai jautruoliai nekalti avinėliai.Parašė TIME Rodyti pranešimą
Tu darai nusikaltimą pažeisdamas vakstybės sieną, tylėk subinę suraukęs. Kaip minimum turėtų visi gauti elektrošoko, geriau - kas dešimtas guminę kulką už pavojingą pasipriešinimą pareigūnams.
Komentuoti:
-
Netiesa, prašymą jie gali pateikti individualiai pasienio punktuose, ambasadose ir pan. Tikrai tas nėra uždrausta padaryti.Parašė TIME Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
nebus priimami, bus pusbackinami kolektyviniu budu i Baltarusija. Tiesa, numatytos isimtys, kai prieglobscio prasytojai sugebes palikti pasienio zona. Tarkim, neseniai pasitaike atvejis, kai vienas prieglobscio prasytojas buvo sulaikytas Vilniaus stoties rajone, jo prieglobscio prasymas buvo nepriimtas koletyviniu budu ir jis buvo pushbackintas i Baltarusija ir mire pasienio miskuose nuo issekimo.Lietuvos institucijos bande tai slepti, apie tai buvo suzinota tik kai jo sutuoktine kreipesi i Sienos grupe ir jie sugebejo surast jo kuna morge. Pagal nauja istatyma jo prieglobscio prasymas tures buti priimtas ir nagrinetas tokiu atveju. Be to, pasienieciai gales pagal odos spalva kai kurious prasymus priimtii pasienio zonoje (jau ir dabar pasitaiko atveju,kai kartu su tamsaus gymio prieglobscio prasytojais eina baltaodziu rytu europieciu is Ukrainos ar Baltarusijos - jie priimami, ju prasymai nagrinejami, o tamsieji pushbackinami, tai iteisinta nauju istatymu)Parašė digital Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Komentuoti:
-
Gali šitą vietą patikslinti, nesupratau - prašymai bus priimami ar nepriimami kaip?Parašė TIME Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
O tu skaitei nauja Lietuvos istatyma? Tai tame ir problema - prieglobscio prasytojai bus kolektyviskai pushbackinami, jiems nebus suteikiama galimybe pateikti prieglobscio prasymus, ju prasymai nepriimami kolektyviniu budu, o ne individualiai, tai Lietuvos taikoma praktika ir sitas istatymas naujas konkreciai ta ir pazeidzia. Niekur nera draudziama po to, kai prieglobscio prasytojas pateikia prieglobscio prasyma, jis isnagrinejamas individualiai, atsizvelgiama i individualias aplinkybes, suteikiamas priejimas prie teisininku ir galiausiai atmetamas, ji issiusti is salies.Parašė sankauskas Rodyti pranešimąPaskutinis taisė TIME; 2023.04.26, 11:20.Komentuoti:
-
Ar tu bent pats skaitai savo keliamus šaltinius? Tai gi parašyta, ir kiek tau kartų kartota - šalys turi užtikrinti legalią galimybę prašyti prieglobsčio, ir privalo visus atvejus nagrinėti individualiai. Jei tokios galimybės sudaromos, gali pushbackinti kiek tik nori, jokie teismai su tuo neturi problemų.Parašė TIME Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Puiku, sieną nuo šiol bus galima kirsti tik legaliai, kaip ir turėtų būti teisinėje valstybėje.Parašė TIME Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Parašė sankauskas Rodyti pranešimąhttps://www.echr.coe.int/Documents/G...ration_ENG.pdfA. Summary returns at the border and/or shortly after entry into the territory (“push-backs”) 16. The Court has also examined cases in which border guards prevented persons from entering the respondent State’s territory by not allowing them to disembark at a port (Kebe and Others v. Ukraine) or at a land border checkpoint (M.A. and Others v. Lithuania; M.K. and Others v. Poland), and either prevented the applicants from lodging an asylum application or, where they had submitted such applications, refused to accept them and to initiate asylum proceedings. It has also examined a number of cases concerning summary returns (“push-backs”) of migrants and/or asylum-seekers who had entered the respondent State in an unauthorised manner or had tried to do so (N.D. and N.T. v. Spain [GC]; Shahzad v. Hungary; D v. Bulgaria; M.H. and Others v. Croatia; A.A. and Others v. North Macedonia), under Article 3 alone, under Article 13 taken in conjunction with Article 3 of the Convention, and/or under Article 4 of Protocol No. 4 as well as under Article 13 of the Convention taken in conjunction with Article 4 of Protocol No. 4.Article 3 of the Convention alone and/or in conjunction with Article 13 of the Convention 17. Where the applicants, who had presented themselves at the border seeking to lodge an asylum application and/or communicating fear for their safety, were removed in a summary manner to the third country from which they had sought to enter the respondent State’s territory, the Court applied the principles which it had set out in Ilias and Ahmed v. Hungary [GC] in respect of the obligations under Article 3 of the Convention in respect of the removal of asylum-seekers to third intermediary countries, without an assessment, by the authorities of the removing State, of the merits of their asylum claim (see section “Removal to a third country” below). The Court found violations of Article 3 of the Convention (as well as of Article 13 taken in conjunction with Article 3) in these cases (M.K. and Others v. Poland; D.A. and Others v. Poland; for cases concerning similar factual scenarios, but predating Ilias and Ahmed v. Hungary [GC], see M.A. and Others v. Lithuania and Sharifi and Others v. Italy and Greece). Where applicants can arguably claim that there is no guarantee that their asylum applications would be seriously examined by the authorities in the neighbouring third country and that their return to their country of origin could violate Article 3 of the Convention, the respondent State is obliged to allow the applicants to remain with its jurisdiction until such time that their claims have been properly reviewed by a competent domestic authority and cannot deny access to its territory to persons presenting themselves at a border Guide on case-law of the Convention – Immigration European Court of Human Rights 13/57 Last update: 31.08.2022 checkpoint who allege that they may be subjected to ill-treatment if they remain on the territory of the neighbouring state, unless adequate measures are taken to eliminate such a risk (M.K. and Others v. Poland, §§ 178-179). The Court added that the impugned measures did not fall within the respondent State’s strict international legal obligations following from its membership in the European Union and that, consequently, the respondent State was fully responsible under the Convention for the impugned acts. More specifically, the Court found the provisions of European Union law embraced the principle of non-refoulement and applied it to persons who were subjected to border checks before being admitted to the territory of a Member States (M.K. and Others v. Poland, §§ 180-182; D.A. and Others v. Poland, §§ 65-67). 18. To determine whether individuals sought to request asylum and/or communicated fear for their safety in the event of removal to the authorities of the respondent State, the Court has regard not only to the records of the border guards, but also to the applicant’s account, supporting documents as well as to reports regarding the situation at the border, where these indicate the existence of a systemic practice of misrepresenting statements given by asylum-seekers in official notes and/or concerns regarding access to the territory and asylum procedure, to the conditions prevailing in the country of origin and/or the third country as well as to the applicants’ submissions in their previous cases before the Court (M.A. and Others v. Lithuania, §§ 107-113; M.K. and Others v. Poland, §§ 174- 177; D.A. and Others v. Poland, §§ 60-63; D v. Bulgaria, §§ 120-128; Hirsi Jamaa and Others v. Italy [GC], §§ 123-136; M.A. and Others v. Latvia (dec.), §§ 51-56). Individuals do not have to explicitly request asylum, nor does the wish to apply for asylum need to be expressed in a particular form (Hirsi Jamaa and Others v. Italy [GC], § 133; M.A. and Others v. Lithuania, §§ 108-109; D v. Bulgaria, §§ 120-128). In this connection, the Court has emphasised the importance of interpretation for accessing asylum procedures as well as of training officials enabling them to detect and to understand asylum requests (M.A. and Others v. Lithuania, §§ 108-109; D v. Bulgaria, §§ 124-126). It has also considered the lack of involvement of a lawyer (D v. Bulgaria, § 125).
nuo 12 puslapio
Konkretus pavyzdys apie Vengrija, kuri iki siol turejo vienintele is ES toki istatyma, kuri vakar prieme Lietuva:
CASE OF SHAHZAD v. HUNGARY
JUDGMENT:Prohibition of collective expulsion of aliens • Migrant’s push-back to a narrow strip of State territory on external side of a border fence amounting to expulsion • Collective nature of applicant’s removal, after irregular but undisruptive entry, without an individual decision, despite limited access to means of legal entry lacking formal procedure and safeguards • Lack of individual removal decision not a consequence of applicant’s own conduct
Art 13 (+ Art 4 P4) • Lack of an effective remedy against removalis:https://hudoc.echr.coe.int/eng#{%22itemid%22:[%22001-210853%22]}The case concerns the “apprehension and escort” measure introduced by the Hungarian State Borders Act, which authorised the Hungarian police to remove foreign nationals staying illegally in Hungarian territory to the external side of the Hungarian border fence (on the border with Serbia) without a decision. The applicant, who, together with eleven other migrants was subjected to such a measure in August 2016, complained that he had been part of a collective expulsion, in breach of Article 4 of Protocol No. 4 to the Convention. He also complained that he had not had an effective remedy at his disposal.Paskutinis taisė TIME; 2023.04.26, 10:57.Komentuoti:
-
Kad jau net vakarų ES šalys nebenori nelegalų, tai iš niekur trauktis bet kokiu atveju nereikia.Parašė sankauskas Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Pasitraukimas iš Ženevos konvencijos ir turbūt ES turbūt dar prastesnė alternatyva.Parašė tajus2 Rodyti pranešimąKomentuoti:
Komentuoti: