Parašė Sula
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Diskusijos apie JAV aktualijas. D. Trumpo administracija
Collapse
X
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
Cituotas pranešimas, bandant nukreipti dėmesį kalbant apie dvibugus standartus ir apsimetant kad čia normalu buvo whataboutizmas ir buvo "defense against the original accusation".
- 1 patinka
Comment
-
Parašė neamos Rodyti pranešimąTai ir yra temos šalis. Piliečiai teigia, kad Bidenas ir kompanija yra ultra kairieji fundamentalistai, taigi neturėtų būti sunku surasti kur jis verčia kažką pasirinkti iš 72 lyčių, I tai tikrai nėra tiesiog dešiniųjų isterija skirta 30-50 mečiamsPaskutinis taisė Lettered; 2024.12.05, 08:53.
- 4 patinka
Comment
-
Trump wants 5% Nato defence spending target, Europe told
Automatinis vertimas:D. Trumpas nori, kad NATO gynybos išlaidos siektų 5 proc., pranešta Europai
Artimiausi išrinktojo JAV prezidento padėjėjai užsienio politikos klausimais nurodė, kad jis ir toliau ginkluos Ukrainą, kartu siekdamas karo pabaigos
Donaldo Trumpo komanda Europos pareigūnams pranešė, kad būsimasis JAV prezidentas reikalaus, kad NATO valstybės narės padidintų gynybos išlaidas iki 5 proc. nuo BVP, tačiau planuoja ir toliau teikti karinę pagalbą Ukrainai.
Pasak su derybomis susipažinusių asmenų, artimiausi išrinktojo JAV prezidento padėjėjai užsienio politikos klausimais šį mėnesį diskusijose su aukšto rango Europos pareigūnais pasidalijo jo ketinimais, nes jis įtvirtina savo politiką Europos ir Rusijos invazijos į Ukrainą atžvilgiu.
Baltųjų rūmų rinkimų kampanijos metu D. Trumpas žadėjo nutraukti pagalbą Ukrainai, priversti Kijevą nedelsiant pradėti taikos derybas (Tai, žinoma, melas - A.B.) ir palikti NATO be gynybos tas NATO valstybes, kurios nesugebės skirti pakankamai lėšų gynybai - tai išgąsdino Europos sostines.
Tačiau, pasak trijų kitų asmenų, informuotų apie diskusijas su Vakarų pareigūnais, D. Trumpas ketina išlaikyti JAV karinį tiekimą Kijevui ir po savo inauguracijos, taip padrąsindamas sąjungininkus, kurie yra labai susirūpinę dėl savo gebėjimo remti ir ginti Ukrainą be Vašingtono paramos.
Tuo pat metu D. Trumpas ketina reikalauti, kad NATO daugiau nei dvigubai padidintų savo 2 proc. gynybos išlaidų normą, kurią šiuo metu atitinka tik 23 iš 32 Aljanso narių, iki 5 proc., teigė du apie pokalbius informuoti asmenys.
Vienas asmuo sakė supratęs, kad D. Trumpas pasitenkins 3,5 proc. ir kad jis planuoja aiškiai susieti didesnes išlaidas gynybai su pasiūlymu sudaryti palankesnes prekybos su JAV sąlygas. „Aišku, kad kalbame apie 3 proc. ar daugiau [birželio mėn. įvyksiančiame] NATO viršūnių susitikime Hagoje“, - sakė kitas Europos pareigūnas, informuotas apie D. Trumpo svarstymus.
NATO sąjungininkės jau diskutuoja apie tikslo padidinimą iki 3 proc. tame birželio mėn. įvyksiančiame vadovų susitikime, tačiau daugelis sostinių nerimauja dėl sudėtingų fiskalinių sprendimų, kurių prireiktų norint tai padaryti.
Baltųjų rūmų valdymo ir biudžeto biuro duomenimis, 2024 m. JAV gynybai išleis apie 3,1 proc. Paskutiniaisiais D. Trumpo pirmojo prezidentavimo metais 2020 m. Pentagono išlaidos siekė 3,4 proc.
Pagrindinės Europos NATO sąjungininkės - įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Italiją ir Lenkiją - trečiadienio vakarą Briuselyje susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarti, kaip žemynas pritaikys gynybos politiką reaguodamas į D. Trumpo sugrįžimą.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį per ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą atskirai kalbėjosi telefonu su D. Trumpu. Vėliau O. Scholzas žurnalistams sakė esąs „visiškai įsitikinęs, kad JAV ir Europa toliau rems Ukrainą“. Aukšto rango britų saugumo pareigūnai šio mėnesio pradžioje vyko į Vašingtoną įvertinti išrinktojo prezidento planų.
Nors D. Trumpas vis dar mano, kad Ukrainai niekada neturėtų būti suteikta narystė NATO, ir nori, kad konfliktas būtų nedelsiant nutrauktas, išrinktasis prezidentas mano, kad ginklų tiekimas Kijevui po paliaubų užtikrintų „taikos per galią“ rezultatą, pridūrė jie.
Po 24 valandas trukusių susitikimų su NATO ir ES vadovais Briuselyje šią savaitę V. Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Europos pažadų ginti Ukrainą „nepakaks“ be JAV dalyvavimo.
- 1 patinka
Comment
-
Per Hagos susitikimą siūlau pasiimti laisvadienius, kad būtų galima visą dieną stebėti televizorių - bus įdomu, kaip Trampas šįkart šantažuos visokius vokiečius ir prancūzus. O dėl 5 proc. - manau, kad beveik akivaizdu, jog to nebus. Tiesą sakant neįsivaizduoju, kaip vokiečiai, prancūzai ar italai galėtų pasiekti netgi 3 proc. greičiau nei per 10 metų. Mes, lietuviai, suprasdami grėsmę, galime paaukoti kai kuriuos dalykus vardan saugumo, bet vakariečiai tikrai nenorės išsižadėti išėjimo į pensiją 60-ies, sapnų apie keturių dienų darbo savaites ir dviejų valandų trukmės pietų pertraukų.
- 3 patinka
Comment
-
Tamstos jei straipsnį skaitytumėt:
Vienas asmuo sakė supratęs, kad D. Trumpas pasitenkins 3,5 proc. ir kad jis planuoja aiškiai susieti didesnes išlaidas gynybai su pasiūlymu sudaryti palankesnes prekybos su JAV sąlygasPaskutinis taisė Gator; 2024.12.24, 16:56.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimą5 % BVP būtų apie 1 trln. EUR šiems metams.
Man įdomiau, ar Trumpas leistų, kad didžiosios ES šalys (ypač Lenkija mus domintų) sukurtų branduolinį ginklą ir vidutinio nuotolio balistines ir sparnuotasias raketas? Sumos leistų.
Šiaip geras klausimas, kokia yra reali JAV pozicija tuo klausimu, ir ar tai nėra eilinė Trumpo retorika, skirta gauti daugiau plojimų per election rallies ir daugiau balsų per rinkimus. Dabartinis arrangementas, kai JAV (vis dar) yra de facto Europos apsauginis, šiaip jau, buvo inicijuotas ne kažkieno, o tų pačių JAV kartu su Europos partneriais po WW2 ir kažkokio noro tai keisti ar nusiskundimų iš JAV pusės kaip ir nebuvo. Ar Europos šalims pradėjus leisti tokias sumas gynybai, staiga nepaaiškėtų, kad JAV nėra tuo baisiai patenkinti, ypač, jei tos sumos nusėstų ne JAV, o Europops gynybos pramonėje.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimą
Leistų ne tik sumos, bet ir know how bei technologijos turėjimas. Čia turbūt kelių mėnesių reikalas kokiai Vokietijai ar net Švedijai susikonstruoti veikiantį nuclear warhead ir užmauti tai ant kokio nors delivery vehicle.
Šiaip geras klausimas, kokia yra reali JAV pozicija tuo klausimu, ir ar tai nėra eilinė Trumpo retorika, skirta gauti daugiau plojimų per election rallies ir daugiau balsų per rinkimus. Dabartinis arrangementas, kai JAV (vis dar) yra de facto Europos apsauginis, šiaip jau, buvo inicijuotas ne kažkieno, o tų pačių JAV kartu su Europos partneriais po WW2 ir kažkokio noro tai keisti ar nusiskundimų iš JAV pusės kaip ir nebuvo. Ar Europos šalims pradėjus leisti tokias sumas gynybai, staiga nepaaiškėtų, kad JAV nėra tuo baisiai patenkinti, ypač, jei tos sumos nusėstų ne JAV, o Europops gynybos pramonėje.
Comment
-
Senis Albinas įgavo drąsos ir pavarė 2,5 jardo paketą ir atseit jau išnaudojo visą balandžio mėnesį patvirtintą USAI sumą.
https://charter97.org/ru/news/2024/12/30/624434/
Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
- 3 patinka
Comment
-
Parašė Kaimai
Todėl kad šalių, kurios įtrauktos į patikimų valstybių sąrašą įmonės sankcijas Rusijai apeina šimtus kartų didesniais mastais nei tai galimai darė Lietuvos įmonės.
Šiaip būtų įdomu palyginti rusų ir baltarusių diasporos duomenis su JAV ribojimų žemėlapiu.
- 3 patinka
Comment
-
Dar nebuvo įtraukta Portugalija, Graikija. Tikrai įdomu dėl Austrijos, Šveicarijos, kad neįtraukė. Šnipų lizdas? Nėra NATO nariai?
Neįtraukė Čekijos, Slovėnijos, nepasisekė ir ultra tech Estijai. Latvija ir Lietuva gal dar turėjo patikrinti ar tikrai EU members, bet irgi neįtraukė.
Galėjo bent vieną Lenkiją įtraukt būtų ramiau biškį, bet matyt irgi Lenkija gal jiems "too Slavic" blogąja prasme pasirodė.
Comment
-
Kaip Reddituose tokiais atvejais komentuojama, portugalcykably*t
Ne, o ko tikėtis. Pasižiūrėkite iš JAV perspektyvos: dalintumėtės technologijomis su partneriais, kurie per 3 metus nesugebėjo įtvirtinti sienų, ir su imigrantais prisileisti kažkokių neaiškių tipų, kurie paskui Vilniuje su opozicionieriais aiškinasi santykius plaktukais? Padarėm namų darbus?
Bet Lenkiją įtraukti galėjo, pas juos rimčiau žiūrima į grėsmes, nei pas mus.Snowflakes will attack U <3
- 1 patinka
Comment
-
Turiu įtarimą, kad viskas yra kur kas paprasčiau. Pažiūrėjus į žemėlapį matosi vienas dalykas: išskyrus Izraelį ir Šveicariją, visos šalys kurioms netaikomi apribojimai dalyvauja didžiųjų JAV technologijų kompanijų komponentų tiekimo/gamybos/technologijų kūrimo grandinėse (vėl išskyrus N. Zelandiją, bet čia anglakalbė šalis ir Five Eyes gal veikia). Va dėl Izraelio ir Šveicarijos matomai JAV nepatenkinta kontrole (pvz. tas pats Izraelis išties prieš porą metų mezgė kontaktus su Kinija dėl kai kurių cutting edge technologijų kūrimo ir perdavimo ir JAV po kilimu jiems grasino; kuo baigėsi nežinau). Kitos šalys tiesiog neįdomios ir nesvarbios de facto.
Tai reiškia, kad JAV yra patenkinta arba tiesiog siekia išsaugoti egzistuojančią technologijų kūrimo/gamybos/tiekimo grandinę ir nėra suinteresuota jos perdarymu. Nes perdarymas ir naujų narių įtraukimas visuomet papildoma rizika ... Taip, kartu tai reiškia, kad pvz. rytinės Europos šalys "nurašomos" ir nelaikomos svarbiomis partnerėmis (kaip buferis nuo Rusijos taip, reikalingos, bet kaip lygiavertis partneris turintis savo svorį - ne).
- 3 patinka
Comment
-
Apriboti, bet laisvi: iki JAV įvestų lustų „lubų“ Lietuvai dar labai toli
Paprastai tariant, Lietuva turi importuoti vaizdo plokščių už 90 mln. eurų, kad būtų pradėti taikyti ribojimai.
„Tad abejoju, ar įvesti draudimai Lietuvoje galios. Nematau, kad Lietuva į GPU investuotų, bent jau dabar, 100 mln. eurų“, – tvirtina R. Šimelis.
Jis pažymi, kad bendrovės „3RTechnology“, kuri yra didžiausia „Nvidia“ GPU importuotoja, apyvarta 2024 m. siekė apie 3 mln. eurų. „Iš jų apie 60 proc. sudarė GPU. Matome smarkų augimą, galbūt kitiems metams planas augti ir du kartus, tačiau vis tiek nesieksime 10 mln. eurų. Kiti importuotojai gali dar tiek pat sugeneruoti, bet tikrai nieko panašaus į 90 mln. eurų, nuo kada įsijungia ribojimas“, – pažymi verslininkas.
- 2 patinka
Comment
-
Maldeikiuko paklausęs turiu minčių
Su Vidurio Europa visada buvo sentimentas tam tikrose sluoksniuose, kad būti nei grynai Vakarai (skiriasi kultūra, patirtis, ekonomika), nei grynai kažkokie Rusijos satelitai (nes infrastruktūra vis tiek privalo būti vokiškų standartų). Žodžiu kažkas kaip Gruzija, galbūt Moldova geopolitiškai, tik su vokiškais gyvenimo standartais kaip Autobahn'ai be pėsčiųjų perėjų, viadukai, patogios sankryžos, šaligatviai, renovuoti namai. Plius užtektų bet kokio rimtesnio populisto kaip (ką turime jau Vengrijoje ar Slovakijoje) ir šalis nebeatrodys nusipelnusi būt artimiausia JAV sąjungininge, kai kokioj Olandijoje ar Vokietijoje iš vis nesvarbu kas valdžioje, tokios šalys išliks strateginės JAV partnerės dėl uostų ir technologijų sektoriaus. Tiesą sakant, net jei JAV bus trump'istai, jei ateina alt right/far right į Vakarų Europą, tai ideologiškai mažai kas skiriasi, tik tiek kad Europa lieka Europa, o JAV lieka JAV. Rytinė pusė gali norėti mėtytis tarp Rytų ir Vakarų, prisiminti, kad "gal buvo ir gerų dalykų prie to ruso?".
Baltijos šalyse irgi panaši situacija. Norima vokiškų standartų, bet kultūriškai Vokietija ar net Skandinavija yra per tolimos šalys, pvz. per sunku priimti miestietiškos kultūros keistenybes kaip vienalytės santuokos ar psichologinių problemų viešinimas, o jeigu atlyginimo/pensijos neužtenka paprasčiausiai nusipirkti valgyti? Su Latvija ir Estija papildoma problema tai rusakalbės populiacijos sentimentai, kurie tempia jau arčiau prorusiškų santykių (idealiam pasaulyje) nei tiesiog neutraliteto (nes nacionalizmo per daug būtų). Lietuva dėl savo etninės sudėties artimesnė Vidurio Europai. Lietuva ir Lenkija spėju netgi tie neutraliteto sentimentai ryškiau išreikšti nei visai prie Vokietijos/Austrijos prigludusiuose šalyse kaip Slovėnija ar Čekija. Lenkijos atveju tai noras pagaliau turėt tą Nepriklausomybę, kažkas panašaus yra ir Lietuvoje. Mums Vakarai svarbūs daugiau iš materialinės gerovės pusės, nenoras jaustis kažkokiu pažemintu prieš vokietį ar britą.
Iš kitos pusės, nors kiek galvojant, Lenkijai nekažką su visišku neutralitetu ir manau JAV partnerystė yra jos krypties ir likimo klausimas, tai truputį gaila, kad neįtraukė. Ten manau nebūtų tokių populistų, kad visiškai norėti atsisakyti JAV įtakos. Lietuva jau tampa mix'u tarp LV/EE ir PL kur dėl Vilniaus tolesnės slavizacijos, keisto santykio kolonistas vs. kolonizuojamas turime nepatikimumo šydą. Likusi Vidurio Europa tikrai rizikingesnė JAV interesams nei Lenkija.
Paskutinis taisė PoDV; 2025.01.16, 00:59.
Comment
-
Parašė PoDV Rodyti pranešimąpvz. per sunku priimti miestietiškos kultūros keistenybes kaip vienalytės santuokos ar psichologinių problemų viešinimas
Comment
Comment