Koronaviruso poveikis Lietuvos ir pasaulio ekonomikai

[Lettered]

Tas 'mažas ekonominis nuosmukis' gali būti labai apgaulingas, jeigu yra finansuojamas skolintomis lėšomis. Didesnė skola sumažina momentinį ekonomikos nuosmukį, tačiau kartu sumažina ateities ekonomikos kilimo potencialą, kai ateity finansiniai resursai vietoj to, kad būtų panaudoti ekonomikos kilimui, turės būti nukreipti skolos gražinimui.

Lietuvos skola net ir po paskolų paėmimo ekonomikai gelbėti vis tiek yra viena mažiausių ES.

[Eidvis]

"Financial Times" parašė straipsnį apie tai, kaip gerai Suomija susitvarkė su koronavirusu, bet jų pačių diagramoje matosi, kad Lietuvos rezultatai dar geresni - Europoje užimame geriausią poziciją pagal mažą mirtingumą ir mažą ekonominį nuosmukį:

Tas 'mažas ekonominis nuosmukis' gali būti labai apgaulingas, jeigu yra finansuojamas skolintomis lėšomis. Didesnė skola sumažina momentinį ekonomikos nuosmukį, tačiau kartu sumažina ateities ekonomikos kilimo potencialą, kai ateity finansiniai resursai vietoj to, kad būtų panaudoti ekonomikos kilimui, turės būti nukreipti skolos gražinimui.

[themanual]

Kol kas, šiam momentui gal ir taip. Bet dar anksti daryti išvadas, kai pandemija dar toli gražu nesibaigia ir net mušami nauji rekordai.

Sergančiųjų rekordai mažai įdomūs žinant jog pirmosios bangos metu mažai kas normaliai testavo, o dabar jau ir visokios gydymo įstaigos geriau pasiruošusios nei pirmos bangos metu, o tai juk buvo vieni pagrindinių židinių.

Nematau kaip suomiai galėtų patirti tokį mirtingumą kaip švedai, netgi statau, kad suomiai nesugebės pasiekti savo pirmos bangos mirtingumo nei per antrą, trečią, n-tą bangą. O poveikis ekonomikai kuo toliau tuo mažiau neprognozuojamas ir bent jau Skandinavijoje kažkokių netikėtumų nebeturėtų būti, t.y. jis praktiškai nebepriklausys nuo lokalios epideminės situacijos.

[Tomizmas]

Kol kas, šiam momentui gal ir taip. Bet dar anksti daryti išvadas, kai pandemija dar toli gražu nesibaigia ir net mušami nauji rekordai.

[bucaneer]

"Financial Times" parašė straipsnį apie tai, kaip gerai Suomija susitvarkė su koronavirusu, bet jų pačių diagramoje matosi, kad Lietuvos rezultatai dar geresni - Europoje užimame geriausią poziciją pagal mažą mirtingumą ir mažą ekonominį nuosmukį:

[Zorro]

70 pranešimų, 2920 numatomų atleisti darbuotojų. Tokius duomenis nuo kovo 16-osios iki šios savaitės Užimtumo tarnybai pateikė Lietuvos įmonės. Apibendrinus šiuos duomenis aiškėja, kad daugiausia apie atleidimą buvo įspėjami darbuotojai apdirbamosios gamybos, transporto ir saugojimo bei prekybos veiklas vykdančiose įmonėse.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=85029189

Kaip praneša Užimtumo tarnyba, pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimus daugiausiai gauta balandį – tai glaudžiai siejasi su kovo 16 d. šalyje paskelbta ekstremalia situacija ir karantinu, kuomet dalis įmonių susidūrė su finansiniais sunkumais ir turėjo riboti savo veiklos apimtis dėl pasaulyje išplitusios koronaviruso infekcijos. Apdirbamosios gamybos įmonės apie atleidimus įspėjo 1146 darbuotojus (dvidešimt trys pranešimai), transporto ir sandėliavimo įmonės – 500 žmonių (septyni), prekybos bei transporto priemonių remonto – 269 (devyni pranešimai).

[Zorro]

Kinijos ekonomikos atsigavimas liepos mėnesį tęsėsi: pramonės augimas išliko stabilus, tačiau silpna mažmeninė prekyba dar vis netvirtai stovi ant kojų. Palyginus su ankstesniais metais, pramonės produkcija liepą pakilo 4,8 proc., tiek pat, kiek ir birželį, bet vis dėlto nepatvirtino ekonomistų lūkesčių. Bendri mažmeniniai pardavimai nukrito 1,1 proc., nors buvo prognozuotas 0,1 proc. padidėjimas.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/bloombe....d?id=85005169

[Zorro]

Lenkijos II ketvirčio kritimas 8.9 proc.

Drugi kwartał 2020 roku przyniósł potężny spadek produktu krajowego brutto Polski. Znaleźliśmy się w najgłębszej recesji od przynajmniej 25 lat.

Kwietniowy lockdown okupiony został gigantycznymi stratami ekonomicznymi. W efekcie w II kwartale 2020 roku realny (czyli już po uwzględnieniu wzrostu cen) produkt krajowy brutto Polski spadł o 8,9 proc. względem poprzedniego kwartału – poinformował Główny Urząd
https://www.bankier.pl/wiadomosc/PKB...e-7943798.html

[Zorro]

Nyderlandų ekonomika dėl koronaviruso pandemijos, dėl kurios šalyje buvo įvestas verslo aktyvumą iš esmės paralyžiavęs karantinas, patyrė precedento neturintį nuosmukį, parodė penktadienį paskelbti oficialūs statistiniai duomenys. Penkta pagal dydį Europos Sąjungos (ES) ekonomika balandžio–birželio mėnesiais, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, smuko 8,5 proc., pranešė centrinė statistikos tarnyba (CBS). „Tokio dydžio nuosmukis nustatytas pirmą kartą [šiuolaikinėje istorijoje]“, – pareiškė tarnyba.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien...1361524?copied

[Zorro]

Vengrija, Rumunija ir Bulgarija dėl koronaviruso pandemijos patyrė didžiausią ūkio nuosmukį per kelis dešimtmečius, parodė trijų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių penktadienį paskelbti oficialūs duomenys.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien...1361634?copied

Vengrijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su ketvirčiu anksčiau, sumažėjo 14,5 proc. ir nuosmukis buvo didžiausias nuo komunizmo eros pabaigos prieš daugiau kaip tris dešimtmečius. Rumunijoje BVP balandžio–birželio mėnesiais smuko 12,3 proc., o Bulgarijoje – 9,8 proc., ir ūkio nuosmukis šiose šalyse buvo didžiausias nuo 1997 metų ekonominės krizės laikų.
Vengrijos institucijos prognozuoja, jog BVP nuosmukis šiemet sieks 3 procentus. Rumunijos vyriausybė šiemet numato 3,8 proc. ūkio smukimą, o Bulgarijos valdžia yra nusiteikusi pesimistiškiausiai ir mano, jog BVP sumažės 7 procentais.

[senasnamas]

Švedijoje pandemijos įkarštyje užfiksuotas rekordinis BVP nuosmukis

Švedija trečiadienį paskelbė, kad šalies BVP antrąjį metų ketvirtį, palyginus su pirmuoju metų ketvirčiu, smuko 8,6%. Tai yra gerokai mažesnis krytis negu kitose Europos valstybėse, tačiau didesnis negu fiksuotas Lietuvoje ar Latvijoje.

Plačiau: https://www.vz.lt/verslo-aplinka/202...#ixzz6UEaeKVav

[MedinisStrazdas]

Infrastruktūros projetai yra klasikinė ekonomikos gaivinimo priemonė ne todėl kad juos lengva pamatuoti o todėl kad tai yra trumpalaikis staigus darbo veitų (vadinas ir pajamų naujiems bedarbiams) sukūrimas. Būdavo ir kitokios valstybinės įdarbinimo priemonės kaip plantacijos, bet tas išėjo iš mados po WW2.

[Zorro]

Kur gali kristi ir taip mažiausios pajamos?

Dirbo vyras su žmona, dabar tik vienas iš jų.
Gaudavo 500- 600, dabar minimumas. Ar iš vis 0.5 etato.

[Evier]

Briuselyje išdalinti ES milijardai vargu ar pasieks tuos, kuriems pinigų Lietuvoje labiausiai reikia, sako Nacionalinio skurdo mažinimo asociacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė. Anot jos, karantinas atvėrė kai kurias senas visuomenės žaizdas, o labiausiai nukentėjo žmonės, kurie ir taip sunkiai vertėsi.

Klasikinė pasakaitė.
”Labiausiai nukentėjo mažiausias pajamas gaunantys asmenys ... nes jų pajamos labai staigiai krito...“, – sako A. Adomavičienė.
Su logika iš vis prasilenkia. Kur gali kristi ir taip mažiausios pajamos?
Deja Briuselis niekada ir nedalino pinigų kad atiduoti juos labiausiai skurstantiems. Pinigai įliejami į ekonomiką per pridėtinę vertę kuriančias investicijas.

[Zorro]

Briuselyje išdalinti ES milijardai vargu ar pasieks tuos, kuriems pinigų Lietuvoje labiausiai reikia, sako Nacionalinio skurdo mažinimo asociacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė. Anot jos, karantinas atvėrė kai kurias senas visuomenės žaizdas, o labiausiai nukentėjo žmonės, kurie ir taip sunkiai vertėsi.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=84820849

„Nelabai galvojama apie socialiai jautrias grupes. Yra ten skambūs pavadinimai, neaišku, kas iš tikro ten bus. Faktas, kad nemažai nueis į infrastruktūrą. Tai yra labai paprasta, nes labai lengva išmatuoti rezultatą – išliejau tokią gatvę, pastačiau, renovavau tokį pastatą. Kai investuojama į žmogų, poveikį matysim gerokai vėliau“, – laidoje „Delfi diena“ apie ES paramą kalba A Adomavičienė. Po karantino, anot jos, dalis žmonių susiduria su rimtais sunkumais ir jiems ekonominis atsigavimas ir kainų kilimas, apie kuriuos kalbama, džiaugsmo neteikia. „Yra tokia sritis, kaip aviacija, kuri visiškai užsidarė, ir stiuardeses neteko darbo. Tai yra ir moterys apie 50 metų, kurios niekada nedirbo jokio kito darbo, ir joms reikia galvoti, kur dabar dirbti kelerius metus iki pensijos. Jos dabar laikinai gyvena iš išmokų“, – pasakoja A. Adomavičienė.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=84820849

[mantasm]

Švedijoje bent nemiršta žmonės negavę medicininių paslaugų kaip Lietuvoje.

Ar tikrai? Kiek teko girdėti iš VBS, lyg Švedijoje irgi buvo apribotas neskubių medicininių paslaugų teikimas. Bent ankstyvaisiais mėnesiais.

[rmss]

Švedijoje bent nemiršta žmonės negavę medicininių paslaugų kaip Lietuvoje.

Na visų pirma, tai pirminės priemonės dėl medicinos paslaugų buvo ganėtinai suprantamos. Nesuprantama buvo, kaip nuo kokios gegužės-gegužės vidurio jos nebuvo lengvinamos. O nepateisinama išvis, kad dabar gali dalyvauti 1000 žmonių reive, bet negali pas gydytojus patekti.

[Lettered]

Liaudyje vis dar paplitusios naivios nuomonės, kad "ale gi Švedija išgelbėją savą ikanomikų"

Švedijoje bent nemiršta žmonės negavę medicininių paslaugų kaip Lietuvoje.

[PoDV]

Liaudyje vis dar paplitusios naivios nuomonės, kad "ale gi Švedija išgelbėją savą ikanomikų"

Jei visi būtume ėmę Švedijos modelį, tai tikėtina, kad būtume, jei ne išgelbėję, tai bent kažkiek pagelbėję Tiesa, nežinau ar daugumai šalių taip gerai sektųsi kaip Švedijai.

[Tomizmas]

Liaudyje vis dar paplitusios naivios nuomonės, kad "ale gi Švedija išgelbėją savą ikanomikų"