Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Koronaviruso poveikis Lietuvos ir pasaulio ekonomikai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • mantasm
    replied
    Sunku į tavo paklodes apie pieno riebumą atsakyt argumentais. Vien pavyzdys apie 1990uosius parodo, kad nelabai įsivaizduoji kas nutiks sustojus ekonomikai ir kame buvo pagrindės bėdos tais 90ais.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied

    Aš suprantu, kad kai nėra ką pasakyti - tai belieka tramdomų marškinių argumentais mosikuoti. Aš taip pat suprantu, kad tai yra nemaža krizė ir kad daug kam tai sukelia paniką, kas kartais neleidžia blaiviai mąstyti. Bet tau ne taip prastai ir sekasi, tu lyg ir įveikei pirmą lygį - supratai, kad viruso Lietuvoje išvengti nepavyks, kad vakcina ateis ryškiai per vėlai ir kad vienaip ar kitaip kritinei visuomenės daliai teks įgauti imunitetą. Šitas nušvitimas yra labai sveikintinas, bet to neužtenka, nes reikia ir antro - kaip padaryti taip, kad įgaudami imunitetą turėtumėm kuo mažiau mirčių ir tuo pačiu kuo mažesnius ekonominius padarinius. Ties šituo žingsniu dar reikėtų padirbėti.

    P.S: dar galėčiau pridėti formulę, kurią berods psichologai naudoja, nors eigos galiu tiksliai ir neprisiminti.
    Panika -> Baimė -> Nusivylimas -> Susivokimas -> Supratimas -> Susitakymas.
    Paskutinis taisė Eidvis; 2020.03.24, 23:07.

    Komentuoti:


  • themanual
    replied
    Parašė Eidvis
    Realybėje reiškia metinį karantiną ir Lietuvos ekonomikos nusviedimą į 1990-uosius.
    Tamstelei psichozė ir reiktų ne metinio karantino, o bent metelius su tramdomais marškiniais pabūti

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Delfi.lt 2020.03.24
    Italiją užgriūva naujos bėdos
    Italijos profsąjungų konfederacijos CGIL duomenimis sugriežtinto karantino sąlygomis vis dar veikė 40 proc. visų šalies įmonių. Tai yra pakankamai nemažas skaičius – maždaug 800 000 bendrovių, kuriose darbuojasi 7,5 milijono šalies gyventojų.

    Trečiosios griežto karantino savaitės pradžioje Italijai tenka spręsti skausmingą pandeminės ekonomikos klausimą: kurios pramonės šakos gali ir privalo toliau dirbti, kurios turi sustoti. Uždaryti visus fabrikus? Leisti dirbti tik žemės ūkiui, maisto prekybai ir transportui?
    Italijos premjeras Giuseppe Conte į šiuos klausimus atsakė paprastai: tegu toliau dirba strateginės reikšmės įmonės, o nelabai strateginėms teks stabdyti veiklą. Pirmadienį jis pasirašė vyriausybės dekretą, kuriame – 860 žodžių ir 80 strateginės įmonės apibūdinimų.

    Viskas aišku? Nelabai. Netgi siaubingai neaišku. Baldų fabrikas nėra strateginė įmonė, bet lovas naujiems ligoninių
    ​​​​​​skyriams gaminti kažkam reikia (...)
    https://m.delfi.lt/verslas/verslas/a...hp?id=83861493

    Komentuoti:


  • themanual
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
    Nėra jokio tarpinio kelio, tik man iki šiol neaišku - tai kokiu keliu eina Lietuva?
    Tingiu rašyti paklodes apie ekonomiką, bet nepatingėsiu pasiūlyti pabusti iš košmaro ir nueiti į darbo biržą. Gausi išmoka, numuš stresą.
    Visas pasaulis eina tarpiniu keliu (UK ir Nyderlandai jau viską pristabdo, švedai nuosaikiau, bet jau irgi įvedinėja ribojimus ir jeigu skaičiai eis blogyn - ribojimai didės), bet vienas silpnaprotis white house persigalvojo ir dabar nori eiti į vieną kraštutinumą, o kitam pasirodo nesvarbu į kurį kraštutinumą eit, kad tik ne ten kur sveikas protas veda.

    Paaiškinsiu vieną ir paskutinį kartą kas yra tarpinis kelias:
    1. Suvaldom pirmąją viruso bangą tam kad ji nenužudytų sveikatos apsaugos sistemos. Kiek ji truks nieks negali pasakyti ir visiems ji truks skirtingai. Mums gal dar savaitę, italams ir ispanams gal du mėnesius.
    2. Pamažu nuiminėjam ribojimus verslui, bet paliekami reikalavimai žmonėms laikytis fizinio atstumo, dažnai plauti rankas ir galbūt nešioti kaukes.
    3. Visi po truputį persergam per metus ar du su keliais žemesniais epideminiais pikais.
    4. Profit? Neaišku, priklausys nuo ECB ir EWG sprendimų, galbūt už metų gyvensim geriau už italus. Bet bent jau tikrai neįeisim į istoriją kaip eksperimentinio genocido dalyviai.
    Paskutinis taisė themanual; 2020.03.24, 21:48.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
    Nėra jokio tarpinio kelio, tik man iki šiol neaišku - tai kokiu keliu eina Lietuva?
    Jokiu, valdžia šaudo užmerktomis akimis, "kažką daryti reikia" stiliumi ir tiek. Jokių ilgalaikių prognozių ar planų nebuvo skelbta.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Kadangi tema apie koronos įtaką Lietuvos ekonomikai, tai tikiuosi nebus palaikyta panikos skleidimu, jeigu pabandysim nebūti mažais vaikais, nusiimti rožinius akinius ir pažvelgsim tiesai į akis:

    Ekonomistai apie situaciją šalyje: krizė jau atėjo

    Ekonomistas Žygimantas Mauricas laidoje teigė, kad yra paskaičiavęs, jog kiekviena savaitė karantino Lietuvos ekonomikai kainuoja ir nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) nukerpa apie 0,5 procentinio punkto. „1 mėnuo – 2 proc., tačiau tai – tik tiesioginis poveikis. Netiesioginis – didėja eksponentinė progresija. Jeigu turime karantiną 1 mėn., tai yra vienas rezultatas, jei 2 mėn. – kitas, o jei 3 mėn. – tai po trijų mėnesių tam tikroms įmonėms bus toks didelis smūgis, kad jos nebeatsigaus.

    Kuo ilgesnis karantinas, tuo daugiau negrįžtamų procesų prasideda ir tuo grandinė labiau įsisuka. Jei karantinas būtų 1 mėn. , galėtume išsisukti su bendrai paėmus 4 proc. BVP nuosmukiu, lyginant su prieš tai buvusiu baziniu scenarijumi, bet antrą mėnesį jau nebe plius 4 proc. būtų, o plius 8 proc. , reiškia, jau 12 proc. BVP mažėjimas, trečią mėnesį – dar daugiau. Tada mes tiesiog smengame į dugną“, – kalbėjo jis.
    Tai yra tai, apie ką aš kalbėjau nuo pat pradžių - karantinas smogs Lietuvos ekonomikai ir kuo karantinas ilgesnis, tuo smūgio stiprumas didėja eksponentiškai, galiu tik pasikartoti, kad metų laiko karantinas Lietuvos ekonomiką nusviestų į 1990'uosius. Būtent dėl to karantinais negalima švaistytis be reikalo. Turi būti aiškus tikslas - arba karantino trukmę mes trumpinam per drąstiškas priemones absoliučiai išnaikinant virusą, arba karantino trukmę trumpinam per visuotinio įmuniteto įgijimą. Nėra jokio tarpinio kelio, tik man iki šiol neaišku - tai kokiu keliu eina Lietuva?



    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

    Man dar nesuprantama šita logika:



    Jeigu yra konkurencija ir norint išsilaikyti rinkoje, reikia dirbti kuo efektyviau ir su menka pelno marža (pelnas dažniausiai naudojamas plėtrai, ne dividendams) - tai iš to išlošia tik klientas. Yra įmonių, kurie turi didesnius pelnus, jų klientų sąskaita, tik ištikus tokiai krizei jie tuos rezervus skubiai išsimoka akcininkams ir įmonė bankrutuoja. Nelabai matau logikos, kodėl toks kelias turėtų būti geresnis.
    Bėda, kad ištikus kažkokiai problemai tokie verslai ne paliekami natūraliai eigai, o gelbėjama iš valstybės biudžeto. Viskas būtų tvarkoj, jei netvarūs verslai natūraliai susibankrutuotų ir užleistų vietą geriau valdomiems.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Koks tikslas rašyti tokius akivaizdžiai melagingus pranešimus?
    Man dar nesuprantama šita logika:

    Parašė themanual Rodyti pranešimą

    Kapitalizmo pasekmė, kai visokios avialinijos ir tradicinė pramonė dirba ant minimalių maržų bet tuo pačiu stengiasi maksimizuoti dividendus ir aišku su nuliniu rezervu.
    Jeigu yra konkurencija ir norint išsilaikyti rinkoje, reikia dirbti kuo efektyviau ir su menka pelno marža (pelnas dažniausiai naudojamas plėtrai, ne dividendams) - tai iš to išlošia tik klientas. Yra įmonių, kurie turi didesnius pelnus, jų klientų sąskaita, tik ištikus tokiai krizei jie tuos rezervus skubiai išsimoka akcininkams ir įmonė bankrutuoja. Nelabai matau logikos, kodėl toks kelias turėtų būti geresnis.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied


    Parašė Zygis Rodyti pranešimą
    Taip. Sumazes vartojimas - tiesa. Visgi bankai, IT imones ir toliau dirba. Labiausiai kencia maza prodetine verte kuriantys sektoriai - viesbuciai, restoranai, grozio salonai etc. (Nors zinant, kad paskutiniai giliai seselyje, gal ten verte ir didesne)

    O siaip - gera proga pasauliui bent permastyti ekonomika. jei kelios savaites namie, nekeliaujant ir nesilankant restoranuose sukelia chaosa ir ekonomini kracha - kazkas su ekonomikos modeliu labai blogai. Per daug koncentruojames ir begalini ir vis didejanti vartojima bei ribotu resursu eikvojima. Galetu tokios krizes kasmet but, gal ismoktume gyvent.
    Ekonomika visiškai nesustoja, jeigu jinai visiškai sustotų, tai būtų 100% BVP kritimas. Dabartinėmis sąlygomis manau yra tikslu manyti, kad ekonomika krenta kaip minimum 10% ir taip - jei tai būtų kelios savaitės, tai nieko čia tokio nenutiktų, visgi dauguma įmonių turi rezervus.Bet jeigu tai būtų mėnesis - tai jau metinį ekonomikos augimą nuvarytų į minusą. Bet pagrindinė problema, kurią aš matau, kad tai nebus nei dvi savaitės, nei mėnuo, nei du mėnesiai - pagal dabartinę politiką tai bus visus metus, o ekonomikai tai jau turėtų panašią žalą, kaip per 2008-ųjų krizę, kur po to 5 metus reikėjo kilti iki to buvusio lygio. Taigi pagrindinis klausimas - tai kiek tas karantinas laiko tęsis? Būtent čia aš matau didžiausią problemą, nes ar po mėnesio, ar po dviejų ar penkių, mes turėsim turbūt 10 kartų daugiau aktyvių koronos atvejų, nei kad jų turėjom įvesdami karantiną. Tada gal kas man paaiškins logiką - kaip karantiną atšaukti galima tada, kada užkrėstųjų ir aktyvių atvejų yra dešimtis kartų daugiau, nei kad jų buvo pradžioje? Yra tik du pagrindiniai keliai, kuriais karantinas gali būti atšauktas 1) radikalios suvaržymo priemonės, tokios kaip Kinoje, kur atšaukus karantiną suvaržymų yra žymiai daugiau, nei pas mus karantino metu 2) kai pakankama visuomenės dalis perserga ir įgija imunitetą. Problema, kad mes neinam nei vienu, nei kitu keliu. Aš sutikčiau tiek su vienu, tiek su kitu keliu, nes svarbiausia, jog karantinas būtų apribotas sakykim kad ir tiems patiems dviem mėnesiams, bet tik ne metams. Problema, kad griežto karantino kelias pas mus nelabai pavyktų, nes nebus pakankamai respiratorių ir veido kaukių, o antras keliu irgi neiname, nes persirgimo tempą mažiname prie vieno sunkesnio atvejo, kai ventiliavimo aparatų turime 900. Persirgimo tempo mažinimas = karantino laiko ilginimui. Taip, persirgi nėra nei faina, nei smagu, bet jeigu nėra kito kelio - tai tą reikėtų padaryti su kuo galima mažiau mirčių ir mažesniais ekonominiais ir visais kitais nuostoliais.

    Man tai yra esminis klausimas, į kurį niekur nėra jokios informacijos - tai kiek pagal dabartinę Lietuvos politiką laiko tęsis karantinas ir kokios sąlygos turi būti pasiektos, kad jis būtų atšauktas?

    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Eidvis turbūt galvoja, kad leidus dirbti restoranams ir viešbučiams jų užimtumas iškart būtų toks, kaip prieš 2-4 savaites . Svarbiausi sektoriai dirba ir Lietuvos suvaržymai gana švelnūs.
    Mano mėgstamiausi komentarai, iš temos 'Eidvis turbūt galvoja... <ir toliau belieka fantaziją į laisvę paleisti>'.
    Let me try:
    Senasnamas turbūt galvoja, kad žemė yra apvali, dėl to karantinas truks tik dvi savaites . Visiškai analogiškas taviškiui komentaras, dabar gali paneiginėti, pradėk nusileisdamas ant žemės.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Parašė themanual Rodyti pranešimą
    Kam skleisti tokią paniką, džiaukimės, kad nesame lockdown'e. Daugybė žmonių dirba įprastu rėžimu arba iš namų, tie patys restoranai siūlo take out'us, viešbučių personalas ir kitų parduotuvių darbuotojai rankioja prekes barborai. Esu tikras, kad visokios kirpėjos ir manikiūrininkės ir toliau namuose aptarnauja savo klientes.
    Aš jokios panikos neskleidžiu, tiesą sakant netgi atvirkščiai - mano supratimu dėl koronaviruso yra skleidžiama hiperbolizuota panika, o panikuodami žmonės praranda gebėjimą priimti logiškus sprendimus. Problema, kad mes turime ne vieną, o dvi krizes - koronaviroso ir ekonominę ir tikrai dar nėra aišku, kuri iš jų suduos didesnį smūgį, tačiau 97% viso naujienų srauto yra ne apie ekonominę, o apie koronaviruso krizę. Tai kodėl tie 97% yra normalus naujienų srautas, o kalbėjimas apie ekonominius padarinius jau yra panikos skleidimas?

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė themanual Rodyti pranešimą

    Kapitalizmo pasekmė, kai visokios avialinijos ir tradicinė pramonė dirba ant minimalių maržų bet tuo pačiu stengiasi maksimizuoti dividendus ir aišku su nuliniu rezervu. Bet kokia rimtesnė krizė ir viskas velniop eina, tuomet valstybė turi bail out'int, o įmonės gavusios pinigus susipirkinėja savo akcijas, kad dar labiau užkelti jų kainas. O valstybės per kvailos, kad mainais už bail out'ą perimtų dalį akcijų pati ir gautų kažkokios naudos iš to.

    Beje Borisas jau nacionalizavo traukinius, nors prižadėjo gražinti. Portugalai lygtais perėmė Lisabonos uostą, ispanai ligonines. O Estijoje socialistiniai vagys nori nepervedinėti antros pakopos pinigų ir paskubinti pensijų reformą. Nieks nebūtų patikėjęs prieš mėnesį.
    Koks tikslas rašyti tokius akivaizdžiai melagingus pranešimus? Europoje per finansų krizę buvo bail-out'inti ir nacionalizuoti krūva bankų. Vos ne visose valstybėse už pinigų injekcijas buvo perimti didžiuliai akcijų paketai, kurie daug kur iki šiol dar nėra visiškai išparduoti.
    Dėl avialinijų, tai JAV po rugsėjo 11 įvykių buvo suteikta negrąžintinų paskolų, bet vargu bau ar čia galima apkaltinti avialinijų vadovybes blogu korporaciniu valdymu.

    Komentuoti:


  • themanual
    replied
    Parašė Zygis Rodyti pranešimą
    Taip. Sumazes vartojimas - tiesa. Visgi bankai, IT imones ir toliau dirba. Labiausiai kencia maza prodetine verte kuriantys sektoriai - viesbuciai, restoranai, grozio salonai etc. (Nors zinant, kad paskutiniai giliai seselyje, gal ten verte ir didesne)

    O siaip - gera proga pasauliui bent permastyti ekonomika. jei kelios savaites namie, nekeliaujant ir nesilankant restoranuose sukelia chaosa ir ekonomini kracha - kazkas su ekonomikos modeliu labai blogai. Per daug koncentruojames ir begalini ir vis didejanti vartojima bei ribotu resursu eikvojima. Galetu tokios krizes kasmet but, gal ismoktume gyvent.
    Kapitalizmo pasekmė, kai visokios avialinijos ir tradicinė pramonė dirba ant minimalių maržų bet tuo pačiu stengiasi maksimizuoti dividendus ir aišku su nuliniu rezervu. Bet kokia rimtesnė krizė ir viskas velniop eina, tuomet valstybė turi bail out'int, o įmonės gavusios pinigus susipirkinėja savo akcijas, kad dar labiau užkelti jų kainas. O valstybės per kvailos, kad mainais už bail out'ą perimtų dalį akcijų pati ir gautų kažkokios naudos iš to.

    Beje Borisas jau nacionalizavo traukinius, nors prižadėjo gražinti. Portugalai lygtais perėmė Lisabonos uostą, ispanai ligonines. O Estijoje socialistiniai vagys nori nepervedinėti antros pakopos pinigų ir paskubinti pensijų reformą. Nieks nebūtų patikėjęs prieš mėnesį.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Krizės sunkumas vakaruose priklausys nuo politinės valios perkelti strateginių prekių gamybą atgal namo. Bus tiek poreikis dėl stojančios ekonomikos, tiek objektyvus pagrindimas kodėl abejojantiems.

    Komentuoti:


  • suoliuojantis
    replied
    Krizė akivaizdu kad bus. Ir bus sunki. V. Europoje ir JAV ko gero skaudesnė negu 2008 metais. Lietuvoje nežinau (nes 2008 mertų krizė Baltijos regione buvo labai labai skausminga). Nors pagal visas taisykles per globalias krizes visuomet mažesni nukenčia labiau negu didesni, t.y. jei Vokietijoje ekonomika trauksis 4-5 procentais, Lietuvoje kokiais 7-8 procentais. Kitas dalykas, kad krizės sunkumas Lietuvoje mažai priklausys nuo Lietuvos valdžios sprendimų: kur kas svarbiau kaip su krize susidoros pagrindinės Europos šalys. Mhm, jei beveik visos IKEA parduotuvės užsidaro man įdomu kiek dar Lietuvos baldų fabrikai dirbs ? Tuoj stos. Kai sustojo visos automobilių gamyklos Europoje jūs manote Continnetal ir Hela ir toliau dirbs ? O Klaipėdos uostas tokius pačius krovos rezultatus kaip pernai rodys kai visa Vakarų Europa stovi ? O turtingų šalių verslas ir toliau kels paslaugų centrus čia kuomet pas juos pačius bedrabystė augs ?

    Komentuoti:


  • Zygis
    replied
    Taip. Sumazes vartojimas - tiesa. Visgi bankai, IT imones ir toliau dirba. Labiausiai kencia maza prodetine verte kuriantys sektoriai - viesbuciai, restoranai, grozio salonai etc. (Nors zinant, kad paskutiniai giliai seselyje, gal ten verte ir didesne)

    O siaip - gera proga pasauliui bent permastyti ekonomika. jei kelios savaites namie, nekeliaujant ir nesilankant restoranuose sukelia chaosa ir ekonomini kracha - kazkas su ekonomikos modeliu labai blogai. Per daug koncentruojames ir begalini ir vis didejanti vartojima bei ribotu resursu eikvojima. Galetu tokios krizes kasmet but, gal ismoktume gyvent.
    Paskutinis taisė Zygis; 2020.03.24, 17:09.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Eidvis turbūt galvoja, kad leidus dirbti restoranams ir viešbučiams jų užimtumas iškart būtų toks, kaip prieš 2-4 savaites . Svarbiausi sektoriai dirba ir Lietuvos suvaržymai gana švelnūs.

    Komentuoti:


  • themanual
    replied
    Eidvi, tave iš darbo gal atleido? Kam skleisti tokią paniką, džiaukimės, kad nesame lockdown'e. Daugybė žmonių dirba įprastu rėžimu arba iš namų, tie patys restoranai siūlo take out'us, viešbučių personalas ir kitų parduotuvių darbuotojai rankioja prekes barborai. Esu tikras, kad visokios kirpėjos ir manikiūrininkės ir toliau namuose aptarnauja savo klientes.

    Kuo ilgiau tęsis visas šitas reikalas Europoje, tuo mums bus naudingiau, ypač eksportuojantiems, nes konkurencinės galimybės tik išaugs. Visokie paslaugų centrai irgi perkels daugiau darbuotojų. O kad visokioms padavėjoms reikės persvarstyti savo karjeros pasirinkimus ir pereiti dirbti ką nors rimčiau, tai nemanau nieko tame blogo. Jeigu kitais metais neaplenkism pagal visokius gdp ppp per capita italų ir ispanų, tai tuomet bus fail'as, bet tikiu, jog aplenksim.

    Karantinas truks tiek kiek reikės. Kuo greičiau praeis pirmoji banga, tuo greičiau galėsime grįšti prie beveik įprasto gyvenimo, tik su mažiau visokių nereikalingų rankų spaudinėjimų ir daugiau higienos.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Parašė Zygis Rodyti pranešimą

    Eidvi, isgerk vaistu jau. Kokie dar 4 metu augimai? Kuodis nesako, kad metu ekonomika krito ant 10% - jis sako, kad karantino metu ekonomika ant tiek krito. Galetum buti panikos ministras, is partijos “Dangus Griuva”. Pabuvo Lietuva savaite karantine ir atrodo visi verslai uzsilenke ir is bado mirusius nuo gatves buldozeriai i kruvas stumia.
    Vaistus reikia gerti tiems, kas skaityti nemoka, tik kažin ar tokių yra. Siūlau dar persiskaityt ką rašiau, ypač šitą vietą:

    Žinoma, jeigu karantinas tęstųsi dvi savaites ar mėnesį - tai ekonomikai būtų šokas, bet po šoko galima būtų ganėtinai sparčiai atsitiesti. Bet jeigu karantinas užsitęs kelis mėnesius - tai iš šoko ekonomika pereis į depresiją,

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
    Esminis ir gyvybinės svarbos Lietuvos ekonomikos klausimas yra kiek laiko tęsis karantinas, tik mes turim neįgalią vyriausybę, kuri neturi jokio plano ir negali atsakyti nei kiek laiko tęsis, nei kokie tikslai turėtų būti pasiekti, norint tą karantiną nutraukti.
    Koks atsakymas tave tenkintų? Šimašiaus viešųjų ryšiaus stiliaus kaip dėl dvirtakių tiesimo? Kur būtų n pažadų ir tie pažadai vis būtų nukėlinėjami su vis nauja data?

    Net vietoje išsisprendus epidemiją ir turint 0 naujų atvejų viskas priklausytų nuo to kaip sekasi kaimynams.

    Komentuoti:

Working...
X