Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Koronaviruso poveikis Lietuvos ir pasaulio ekonomikai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • senasnamas
    replied
    Nedarbas Švedijoje pasiekė aukščiausią nuo 1998 m. lygį

    Šalies statistikos tarnybos paskelbtais duomenimis, dėl sezoniškumo pakoreguotas nedarbo lygis birželį pakilo iki 9,4%.
    Danijoje ir Norvegijoje situacija geresnė.

    Kaimyninėje Danijoje oficialus nedarbo lygis, paskutiniais turimais duomenimis, gegužę pakilo iki 5,6%, pasiekęs aukščiausią lygį nuo 2012 m. Vasarį nedarbo lygis šioje šalyje siekė 3,7%.

    Norvegijoje nedarbas, vasarį sudaręs 3,8%, birželį pasiekė 4,9%, rodo šalies statistikos tarnybos duomenys.
    Švedijos vyriausybė prognozuoja, jog bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet smuks 6%.

    O Norvegijos ir Danijos centriniai bankai numato, kad jų šalių ekonomikos sumažės atitinkamai 3,5% ir 4,1%.
    Plačiau: https://www.vz.lt/verslo-aplinka/202...#ixzz6T69nwsSZ

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė Zorro Rodyti pranešimą
    Paradoksas Panevėžyje: po karantino čia nedarbas šoktelėjo aukščiausiai tarp didžiųjų šalies miestų, bet laisvas darbo vietas siūlančios įmonės tokiame bedarbių krašte nesuranda norinčiųjų dirbti. Pažadėtų valstybės išmokų laukiantiems bedarbiams, regis, darbo rinka tapo nebeįdomi.

    delfi.lt
    Jokio paradokso. Taip buvo irp rieš karantiną. Panevežyje reikia speicfinių specialistų, pagrinde inžinierių. Dauguma bedarbių tokie nėra. Persikvalifikuoti dažnas neturi nei galimybės, nei pinigų nei sugebėjimų.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą

    Tai ko nedirbi?
    Nes nedarbo diena, nu.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Jeigu nori dirbti, VDU uždirbsi bet kokiam kaime net ir neturėdamas kvalifikacijos.
    Tai ko nedirbi?

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/s...uvos-gyventoju

    Seimas patvirtino specialias pagalbos ir paramos priemones darbuotojams, savarankiškai dirbantiems asmenims, darbo netekusiems žmonėms ir darbdaviams po karantino. Didžioji dalis šių priemonių galios laikinai, tai yra kol šaliai pavyks atsitiesti po sukrėtimo dėl koronaviruso pandemijos. Tačiau socialinės pašalpos, taip pat kompensacijos už išlaidas šilumai bus didinamos ilgam laikotarpiui.

    Remiantis Seimo sprendimu, darbdaviai išlaikydami darbuotojus galės tikėtis subsidijų dar pusę metų pasibaigus karantinui, savarankiškai dirbantys asmenys gaus 257 eurų dydžio išmoką du mėnesius po karantino, darbo netekę žmonės įgis galimybę gauti laikiną darbo paieškos išmoką net jeigu dabar neturi teisės į nedarbo išmoką, daugiau vaikų iš nepasiturinčių šeimų gaus po 100 eurų vaiko pinigus, senatvės pensijų, netekto darbingumo ir kitų socialinio draudimo pensijų bei šalpos išmokų gavėjai galės gauti vienkartinę 200 eurų išmoką.

    Skaičiuojama, kad dėl Vyriausybės pasiūlytų priemonių naudą pajus apie 1,4 mln. gyventojų. Iš viso tai pareikalaus iki 1 mlrd. eurų.

    „Lietuva dar nėra turėjusi tokios situacijos, kai visa ekonomika kuriam laikui sustoja dėl būtinybės apsisaugoti nuo viruso plitimo. Nors karantinas jau švelninamas, tačiau ir toliau privalėsime saugotis, o tai turės tiesioginės įtakos gyventojų elgsenai, darbui, laisvalaikiui, vartojimo įpročiams. Dėl šios priežasties Vyriausybė pasiūlė ir Seimas patvirtino pagalbos priemonių paketą, kuris pagelbės po karantino atšaukimo. Visi šie sprendimai prisidės prie dirbančiųjų išlaikymo darbo rinkoje, pagelbės verslui išlaikyti darbuotojus, padidins paramą nepasiturintiems gyventojams, bedarbiams, senjorams, neįgaliesiems ar šeimoms, kurių pajamos staiga sumažėjo“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
    Darbuotojams ir jų darbdaviams – subsidijos


    SUBSIDIJOS. Šiuo metu prastovas darbuotojams paskelbusiems ir ne mažiau nei minimalią mėnesio algą, kai sulygta visa darbo laiko norma, mokantiems darbdaviams, valstybė suteikia subsidijas darbo užmokesčiui mokėti. Darbdaviams jau išmokėta 29,7 mln. eurų subsidijų, įmonės savo ruožtu moka darbuotojams darbo užmokestį prastovos metu.

    Kadangi sunkumai, neabejotinai, tęsis ir po karantino, subsidijos darbuotojų darbo užmokesčiams mokėti bus skiriamos pusę metų po karantino pabaigos. Didžiausios subsidijos būtų taikomos pirmuosius du mėnesius po karantino, vėliau jos palaipsniui mažėtų.

    Gauti subsidijas darbuotojų darbo užmokesčiams mokėti galės darbdaviai, kurie:
    • Per karantiną neatleido darbuotojų, bet paskelbė jiems prastovas ir paprašė subsidijų. Subsidijos po karantino bus mokamos tik už darbuotojus, kurie pradeda dirbti po prastovų.
    • Įdarbina Užimtumo tarnybos siunčiamus remiamus bedarbius: pavyzdžiui, negalią turinčius, vyresnio amžiaus ar jaunus žmones, ilgalaikius bedarbius ir panašiai. Subsidijos mokamos už naujai įdarbinamus Užimtumo tarnybos siunčiamus žmones.
    • Patenka į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą. Subsidijos šiems darbdaviams bus mokamos ne daugiau nei už 10 darbuotojų, jeigu įmonėje dirba iki 20 žmonių, arba ne daugiau nei už 50 proc. darbuotojų, jei įmonėje dirba nuo 21 asmens.

    Subsidijų dydžiai po karantino įprastai sieks 100-30 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurų bruto.

    Pirmais dviem mėnesiais būtų mokama 100 proc. dydžio subsidija, kitus du – 50 proc. ir paskutinius mėnesius – 30 proc., bet ne daugiau nei minimali alga. Iš viso subsidija galėtų būti mokama šešis mėnesius po karantino.

    Jeigu įmonė bus įtraukta į socialinės apsaugos ir darbo bei ekonomikos ir inovacijų ministrų patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą, tuomet galės pasinaudoti didesnėmis subsidijomis.

    Šie darbdaviai pirmus du mėnesius galės rinktis – gauti 100 proc. subsidiją su 607 eurų viršutine riba arba 70 proc. subsidiją su 1214 eurų lubomis.

    Kitus du mėnesius subsidija galės siekti 50 proc., likusius du – 30 proc., bet ne daugiau nei 1214 eurų viršutine riba.

    Tuo atveju, jei įmonė neskubės priimti darbuotojų ilgam laikui ir bus linkusi sudaryti terminuotas arba sezoninio darbo sutartis, subsidija sieks 100-50 proc., bus mokama tik keturis mėnesius ir ne daugiau nei 303,5 eurai bruto.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
    O kokios dabar išmokos, minimumą moka pusę metų, kiek girdėjau? Tai kažkaip nesistebiu, kad niekas nenori dirbti. Nes didžioji dalis darbų yra už tą patį minimumą, bet dar reikia atidirbti.
    Jeigu nori dirbti, VDU uždirbsi bet kokiam kaime net ir neturėdamas kvalifikacijos.

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    O kokios dabar išmokos, minimumą moka pusę metų, kiek girdėjau? Tai kažkaip nesistebiu, kad niekas nenori dirbti. Nes didžioji dalis darbų yra už tą patį minimumą, bet dar reikia atidirbti.

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    Paradoksas Panevėžyje: po karantino čia nedarbas šoktelėjo aukščiausiai tarp didžiųjų šalies miestų, bet laisvas darbo vietas siūlančios įmonės tokiame bedarbių krašte nesuranda norinčiųjų dirbti. Pažadėtų valstybės išmokų laukiantiems bedarbiams, regis, darbo rinka tapo nebeįdomi.

    delfi.lt

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Kinam vieninteliems planuoja augimą. Nors jeigu atsižvelgiant į tai kiek kinijos statistika yra fake'inama tai realus kritimas bus apie 3%, pas atitiktų vidurkį.

    Beje Kinam čia yra ilgalaikė problema, nes jų paskolos yra sudėliotis pastoviam >4% augimui, ir jei bus mažiau bus kredito krizė šalyje.

    Komentuoti:


  • Globalus
    replied
    Click image for larger version

Name:	Projections-table-602x1024.png
Views:	695
Size:	240,0 kB
ID:	1811413

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied


    Dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos nemažai žmonių prarado darbą, tenka rimčiau ir atsakingiau vertinti išlaidas. Kai kurie ima ieškoti būdų, kaip sumažinti išlaidas ir neatsisakyti poreikių. Teisėsaugos atstovai sako, kad, vos tik smunka ekonomika, tuoj išauga kontrabandos poreikis, o stambieji kontrabandos vežėjai jau tapo itin įžūlūs.

    Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas Gediminas Kulikauskas patvirtina, kad jų sulaikoma kontrabanda išties įspūdingai išaugo. Vos per kelis mėnesius sulaikytų nelegalių prekių skaičiai vejasi visų praėjusių metų statistiką.

    „Nors darbas karantino sąlygomis tapo gerokai sudėtingesnis, šiuo metu Lietuvos muitinės pareigūnai dirba maksimaliu pajėgumu ir jau sulaikė apie 7,5 mln. pakelių rūkalų. Pernai per visus metus sulaikyta 8,2 mln. pakelių“, – dalijasi G. Kulikauskas


    https://delfi.lt/projektai/stop-kont...hp?id=84399993

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Matyt, svarbią dalį prabangesnių viešbučių klientų sudarė užsieniečiai. Nieko stebėtina, kad ekonomiškai sudėtingesniu laiku prabangesni viešbučiai kenčia labiau nei pigesni. Manau, kad Birštonas ar Druskininkai turi daugiau galimybių, kai ežeruose arba jūroje vanduo gerokai šaltesnis nei dabar.

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    Karantinas smogė Birštono sanatorijoms ir SPA: rekordiniai nuostoliai, kai kur užimtumas tesiekia 25 proc.

    „Mes iš didžiųjų atsidarėme vieni pirmųjų. Nors šį savaitgalį užimtumas siekia 80 proc., viso birželio bendras užimtumas tesieks 50 proc. Visi galvoja, kad važiuos lietuviai, veršis šią vasarą į kurortus. Nė velnio. Pirmiausia pildosi Palanga, tuomet Druskininkai ir galiausiai Birštonas. Kol nedirba Druskininkų vandens parkas, gal ir lengviau. Sako, kad atsidarys, kai lankytojų padaugės, bet juk jų padaugės, kai atsidarys. Toks uždaras ratas. Liepą turime rezervuotų tik 15 proc. kambarių. Įprastai tokiu metu užimtumas siekdavo 85 proc.

    https://www.15min.lt/m/id/max/versla...c-1224-1335792

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Dėl šios priežasties sunku rasti kvalifikuotos darbo jėgos
    Eilinį kartą "suklydo" ir vietoj pigios įrašė kvalifikuotos

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Zorro Rodyti pranešimą
    Lietuvoje veikiančių bendrovių vadovai teigia susiduriantys su netikėta problema. Skelbiant karantiną dalis darbuotojų iš Ukrainos ir Baltarusijos išvyko į gimtąsias šalis, o dabar negali grįžti. Dėl šios priežasties sunku rasti kvalifikuotos darbo jėgos, tad darbdaviai svarsto žmones darbinti Lenkijoje, kur darbuotojus galima įsivežti. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad daliai užsieniečių baigiasi darbo vizų galiojimas. Tuo tarpu valdžios atstovai pabrėžia, kad tokių priemonių imtasi siekiant suvaldyti pandemiją, o atvykti gali turintys leidimą gyventi.

    15min
    Galės įdarbinti žmones iš aviacijos ir turizmo industrijų, kur daugiausia atleidimų buvo.

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    Lietuvoje veikiančių bendrovių vadovai teigia susiduriantys su netikėta problema. Skelbiant karantiną dalis darbuotojų iš Ukrainos ir Baltarusijos išvyko į gimtąsias šalis, o dabar negali grįžti. Dėl šios priežasties sunku rasti kvalifikuotos darbo jėgos, tad darbdaviai svarsto žmones darbinti Lenkijoje, kur darbuotojus galima įsivežti. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad daliai užsieniečių baigiasi darbo vizų galiojimas. Tuo tarpu valdžios atstovai pabrėžia, kad tokių priemonių imtasi siekiant suvaldyti pandemiją, o atvykti gali turintys leidimą gyventi.

    15min

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    Britams prognozuojamas didžiausias kritimas tarp išsivysčiusių šalių.

    Coronavirus: UK economy could be among worst hit of leading nations, says OECD

    The UK is likely to be the hardest hit by Covid-19 among major economies, the Organisation for Economic Co-operation and Development has warned.

    Britain's economy is likely to slump by 11.5% in 2020, slightly outstripping falls in countries such as Germany, France, Spain and Italy, it said.

    If there were a second peak in the pandemic, the UK economy could contract by as much as 14%.
    https://www.bbc.com/news/business-52991913

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Nerijus Mačiulis
    Pastarąsias dvi savaites atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis jau beveik visuose sektoriuose sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį. Klesti namų apyvokos, elektronikos, sodo prekių pardavimai; prekybos centruose jokios krizės ir nebuvo. Iki atsigavimo dar toli tik į turistus orientuotiems sektoriams. Kuro suvartojimas taip pat negrįžo į praėjusių metų lygį, nes daug kas vis dar dirba nuotoliniu būdu ir be reikalo nevažinėja, bet čia labiau gera nei bloga žinia.
    Lietuva bus vienas iš tų sėkmingo greito atsigavimo pavyzdžių, kur bent jau gyventojų vartojimo pokyčiai bus tobulos V formos – karantino metu išlaidos staigiai krito, bet jam besibaigiant beveik taip pat staigiai ir sugrįžo ten kur buvo. Su eksportu bus prasčiau, nes panašu, kad daugeliui Lietuvos eksporto rinkų prie normalaus gyvenimo sugrįžti sekasi sunkiau. Iki šiol Europos Komisija ir kitos tarptautinės institucijos vis prognozavo, kad Baltijos šalys bus vienos labiausiai nukentėjusių ES, bet greitai pakels antakius ir savo prognozes pataisys.

    Komentuoti:


  • index
    replied
    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą

    Šešėlinė mėsos rinka? Oho, čia kaip Wuhane. Tikiuosi kad niekas nepasklis.
    Ten tiesiog lenkiška mėsa turguose (arba kitaip, mūsų brangusis smulkus verslas, kurį turėtume mylėti ir saugoti). Visą laiką vieša paslaptis buvo, kad ji atvažiuoja iš Lenkijos discounterių, o po to nukeliauja į turgų ir tada jau tampa "iš kaimo".

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    Parašė Zorro Rodyti pranešimą
    Karantino pasekmės: lietuviams negalėjus išvykti į Lenkiją, išryškėjo šešėlinės mėsos rinkos mastai Lietuvoje


    „Karantinas parodė, kad šešėlinė rinka Lietuvoje labai didelė. Nors turėjo būti bendras pardavimų smukimas, kas nutiko kitose Europos šalyse, mūsų pardavimai mažmeninėje prekyboje augo. Tiesiog šešėlinės prekybos neliko ir žmonės pradėjo pirkti parduotuvėse. Kainos nepasikeitė“, – analizuoja Egidijus Mackevičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius. Jis sako, kad šis laikotarpis tiesiog parodė, kad nelegali prekyba didžiulė, kaip ir valstybės praradimai dėl nesumokėtų mokesčių. E. Mackevičius skaičiuoja, kad šešėline rinka užima trečdalį. Pernai legali prekyba mėsa buvo 450 mln. eurų.

    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/agro/agroverslo....d?id=84336989
    Šešėlinė mėsos rinka? Oho, čia kaip Wuhane. Tikiuosi kad niekas nepasklis.

    Komentuoti:

Working...
X