Pasaulio demografija

[Kristisz]

Trumpas dėl tokių priežasčių ir buvo išrinktas, jei kam dar neaišku.

Tikrai ne dėl nelygybės Trump'ą išrinko ir jis ją tik sėmingai didina.
https://www.theguardian.com/us-news/...el-measures-un

P.S. Baigiam OT, tema apie demografiją.

[senasnamas]

Na, tai amerikietis kasmet gali nupirkti daugiau nei praėjusiais metais.

Nebent už skolintus pinigus (ribotą laikotarpį), kuriuos vėliau reikės atiduoti su palūkanom.

Vienas iš piršto išlaužė kažkokį hipotetinį palyginimą su kinais, kitas jį toliau kartoja lyg amerikiečiams tie kinai turėtų labai rūpėti.

Almost half of Americans can't pay for their basic needs

Despite the U.S. economy being near full employment, 39.4 percent of adults between 18 and 64 years old said they experienced at least one type of material hardship in 2017, according to the study, which surveyed more than 7,500 adults about whether they had trouble paying for housing, utilities, food or health care.

Holding a job also doesn't provide immunity to hardship, the study found. One of three families with at least one working adult said they had trouble meeting at least one basic need, such as paying for food or utilities.

Trumpas dėl tokių priežasčių ir buvo išrinktas, jei kam dar neaišku.

https://www.cbsnews.com/news/almost-...r-basic-needs/

[Eikantas X]

Tūlas amerikietis absoliučiais matais matuojant gyvena daug geriau nei jo seneliai.

yeah sure, kurgi ne.

Viduriniosios klasės krizė ir Amerikos galia, George Friedman, 2013
https://worldview.stratfor.com/artic...american-power

The median household income of Americans in 2011 was $49,103. Adjusted for inflation, the median income is just below what it was in 1989 and is $4,000 less than it was in 2000. Take-home income is a bit less than $40,000 when Social Security and state and federal taxes are included. That means a monthly income, per household, of about $3,300. It is urgent to bear in mind that half of all American households earn less than this. It is also vital to consider not the difference between 1990 and 2011, but the difference between the 1950s and 1960s and the 21st century. This is where the difference in the meaning of middle class becomes most apparent.

In the 1950s and 1960s, the median income allowed you to live with a single earner — normally the husband, with the wife typically working as homemaker — and roughly three children. It permitted the purchase of modest tract housing, one late model car and an older one. It allowed a driving vacation somewhere and, with care, some savings as well. I know this because my family was lower-middle class, and this is how we lived, and I know many others in my generation who had the same background. It was not an easy life and many luxuries were denied us, but it wasn't a bad life at all.

Someone earning the median income today might just pull this off, but it wouldn't be easy. Assuming that he did not have college loans to pay off but did have two car loans to pay totaling $700 a month, and that he could buy food, clothing and cover his utilities for $1,200 a month, he would have $1,400 a month for mortgage, real estate taxes and insurance, plus some funds for fixing the air conditioner and dishwasher. At a 5 percent mortgage rate, that would allow him to buy a house in the $200,000 range. He would get a refund back on his taxes from deductions but that would go to pay credit card bills he had from Christmas presents and emergencies. It could be done, but not easily and with great difficulty in major metropolitan areas. And if his employer didn't cover health insurance, that $4,000-5,000 for three or four people would severely limit his expenses. And of course, he would have to have $20,000-40,000 for a down payment and closing costs on his home. There would be little else left over for a week at the seashore with the kids.

And this is for the median. Those below him — half of all households — would be shut out of what is considered middle-class life, with the house, the car and the other associated amenities. Those amenities shift upward on the scale for people with at least $70,000 in income. The basics might be available at the median level, given favorable individual circumstance, but below that life becomes surprisingly meager, even in the range of the middle class and certainly what used to be called the lower-middle class.

Trumpa santrauka lietuviškai - pokariniais 6ame ir 7ajame dešimtmečiais (1950s -1960s) JAV vidutinis atlyginimas leido vienam uždirbančiajam turėti namą, dvi mašinas, tris vaikus, atostogas ir šiek tiek santaupų. Fast forward į XXi pirmą amžių, ir tai darosi vis sunkiau ištraukti.

[mantasm]

O už kitą kaimyną buvo 5 kartus biednesnis, dabar jau 5 kartus turtingesnis. So?

Skirtumas, kad tas kitas kaimynas gyvena už jūrų marių ir mažai lemia kasdienį gyvenimą.

[sankauskas]

O už kaimyną prieš tai buvo 5 kartus biednesnis, dabar 20 kartų. Kas labiau jaučiasi kasdieniame gyvenime - santykis su kinu už 10 000 km, ar su kaimynu?

O už kitą kaimyną buvo 5 kartus biednesnis, dabar jau 5 kartus turtingesnis. So?

[sankauskas]

Svarbiausia eilinį kartą paprieštarauti ignoruojant faktus. Amerikiečiui neįdomu, kiek gali nupirkti kinas, amerikiečiui įdomu, kiek gali nupirkti jis pats.

US income inequality continues to grow




https://www.cnbc.com/2018/07/19/inco...ed-states.html

Na, tai amerikietis kasmet gali nupirkti daugiau nei praėjusiais metais.
Pagal tave visi turėtų būti laimingi ir ploti rankom.

[mantasm]

Na tai kad ne, nepasitenkinimas kyla dėl mažėjančios pajamų nelygybės, kaip Kristiz ką tik paaiškino. Prieš tai buvai 20 kartų turtingesnis, dabar jau tik 5.

O už kaimyną prieš tai buvo 5 kartus biednesnis, dabar 20 kartų. Kas labiau jaučiasi kasdieniame gyvenime - santykis su kinu už 10 000 km, ar su kaimynu?

[mantasm]

Tūlas amerikietis absoliučiais matais matuojant gyvena daug geriau nei jo seneliai.

Būsto įperkamumas suprastėjęs, studijų kaina išaugus n kartų. Su sveikatos draudimu irgi įdomiai, nes lyg seniau daugiau darboviečių duodavo, o dabar daugiau kontraktorių, kurie patys iš savo kišenės turi mokėt už sveikatos draudimą ir aišku taupo.

Aišku seneliai neturėjo tapšnoklių. Bet tada spalvotas telikas buvo panašaus lygio naujovė.

[J.U.]

Tiesiog šiais laikais atsirado galimybės atrasti ir aprašyti daugiau rūšių ir jas saugoti. Anksčiau tai tiesiog niekam nerūpėjo. Kaip ir vandens bei oro tarša. Galima nesunkiai rasti informacijos internetuose, koks buvo, pavyzdžiui, Londonas kokiam 19 amžiuje, ar net iki pat pokario. Bet ėmė ir išsivalė, susitvarkė, ir dabar yra švari ir saugi vieta. Panašiai ir su kitais miestais ir šalimis. Tiesiog jie turėjo pereiti industrializaciją gerokai vėliau ir dabar jau irgi pradeda rūpintis atitinkamais dalykais.Viskas bus ok su aplinkos saugojimu bei resursais.

Taip vis atrandam ir vis rūpinamės. Pereitais metais išmirė viena raganosių rūšis. Galutinai ir niekad nebeatsiras. Paminiu didelį gyvūną, nes kiek išnaikinam smulkių nė patys nežinom. Kaip saugom aplinką pakanka išmokti naudotis Google ir parašyti "Amazonian deforestation". Tada pažiūrėti bent paveiksliukus. Bet užtai kažkas galės apsistatyti savo namus kietmedžio baldais.
Baigiam išsemti okeanus. Kai kurių žuvų sumažėjo 90%. Japonai "mokslo tikslais" ir toliau naikina banginius, nežiūrint į pasirašytas tarptautines konvencijas.
Toliau su bematančiais vien progresą nebesiginčysiu, nėra prasmės, progresistams teks gyventi naujajame pasaulyje, ne man.

[senasnamas]

Na tai kad ne, nepasitenkinimas kyla dėl mažėjančios pajamų nelygybės, kaip Kristiz ką tik paaiškino. Prieš tai buvai 20 kartų turtingesnis, dabar jau tik 5.

Svarbiausia eilinį kartą paprieštarauti ignoruojant faktus. Amerikiečiui neįdomu, kiek gali nupirkti kinas, amerikiečiui įdomu, kiek gali nupirkti jis pats.

US income inequality continues to grow

The rich are getting richer and the poor are getting poorer, at least in the United States.

Today, while unemployment remains low and the economy is doing exceptionally well, wage growth has remained stagnant.

“When you look at economic expansions, it’s in that recovery that you see income growth – businesses recover, reorganize, workers find jobs,” Price said.

In those expansions since 1973, there has been less income growth for the bottom 99 percent, said Price.

https://www.cnbc.com/2018/07/19/inco...ed-states.html

[John]

Todėl, kad yra reiškinio - didelio žmonių skaičiaus kaip dabar kita pusė, rūšių nykimas. Jei šiuo metu sustotų tas žmonių skaičiaus augimas, per 100 metų nepadidėtų nė vienu žmogumi, tas rūšių nykimas niekur nesustotų. Apie tai dar 1960 metais rašė vokiečių gamtosaugininkas Bernhardas Gržimekas, žmogus išsaugojęs Serengetį ir parašęs puikią knygą "Laukiniams žvėrims nebėra vietos"
https://en.wikipedia.org/wiki/Bernhard_Grzimek

Tiesiog šiais laikais atsirado galimybės atrasti ir aprašyti daugiau rūšių ir jas saugoti. Anksčiau tai tiesiog niekam nerūpėjo. Kaip ir vandens bei oro tarša. Galima nesunkiai rasti informacijos internetuose, koks buvo, pavyzdžiui, Londonas kokiam 19 amžiuje, ar net iki pat pokario. Bet ėmė ir išsivalė, susitvarkė, ir dabar yra švari ir saugi vieta. Panašiai ir su kitais miestais ir šalimis. Tiesiog jie turėjo pereiti industrializaciją gerokai vėliau ir dabar jau irgi pradeda rūpintis atitinkamais dalykais.Viskas bus ok su aplinkos saugojimu bei resursais.

[sankauskas]

Kitaip sakant tūlas amerikonas turi džiaugtis, kad tūlas kinietis gyvena geriau ir tylėti, kad jis pats gyvena blogiau nei jo tėvai. Nes konkurencija, noras gyventi geriau ir pan ir t.t. nebemadinga. Kažkoks čia biški socializmas-komunizmas tarpvalstybiniu mąstu.

Čia žiūrint kaip matuosi.

Tūlas amerikietis absoliučiais matais matuojant gyvena daug geriau nei jo seneliai.

Matuojant santykiniais matais (per santykį su tūlu kinu) tada taip, dabar gyvena daug blogiau.

[sankauskas]

Nemanau, kad amerikiečiui labai rūpi, kiek uždirba ir kaip gyvena kinai - jis lygina savo padėtį su kitų savo šalies gyventojų padėtimi, su savo tėvų/senelių gyvenimu ir pan. Pasipiktinimas kyla dėl augančios pajamų nelygybės, viduriniosios klasės nykimo, vos galą su galu suduriančių sluoksnio didėjimo. Prieš 50 metų net ir nekvalifikuotą darbą dirbantis galėjo padoriai gyventi ir išlaikyti šeimą. Šiandien taip neišeina, nes atlyginimų augimas gerokai atsiliko nuo infliacijos.

Na tai kad ne, nepasitenkinimas kyla dėl mažėjančios pajamų nelygybės, kaip Kristiz ką tik paaiškino. Prieš tai buvai 20 kartų turtingesnis, dabar jau tik 5.

[mantasm]

Make America Great Again - tai nereiškia, kad grįžtam prie kažkokių "amerikietiškų" vertybių, tai reiškia norą grįžti į 1980uosius ar seniau, kai skirtumas tarp JAV ir Kinijos pajamų žmogui buvo daugiau nei 20 kartų, o dabar beliko tik apie 5.

Kitaip sakant tūlas amerikonas turi džiaugtis, kad tūlas kinietis gyvena geriau ir tylėti, kad jis pats gyvena blogiau nei jo tėvai. Nes konkurencija, noras gyventi geriau ir pan ir t.t. nebemadinga. Kažkoks čia biški socializmas-komunizmas tarpvalstybiniu mąstu.

Aišku mums nėra dėl ko skųstis. Dėl šitos pačios politikos mes artėjam prie vakarų europos. O jie prie mūsų. Bet nereikia stebėtis kai eilinis vakarų europietis nėra labai patenkintas savo gyvenimo blogėjimu.

[senasnamas]

Make America Great Again - tai nereiškia, kad grįžtam prie kažkokių "amerikietiškų" vertybių, tai reiškia norą grįžti į 1980uosius ar seniau, kai skirtumas tarp JAV ir Kinijos pajamų žmogui buvo daugiau nei 20 kartų, o dabar beliko tik apie 5.

Nemanau, kad amerikiečiui labai rūpi, kiek uždirba ir kaip gyvena kinai - jis lygina savo padėtį su kitų savo šalies gyventojų padėtimi, su savo tėvų/senelių gyvenimu ir pan. Pasipiktinimas kyla dėl augančios pajamų nelygybės, viduriniosios klasės nykimo, vos galą su galu suduriančių sluoksnio didėjimo. Prieš 50 metų net ir nekvalifikuotą darbą dirbantis galėjo padoriai gyventi ir išlaikyti šeimą. Šiandien taip neišeina, nes atlyginimų augimas gerokai atsiliko nuo infliacijos.

[Kristisz]

Prieš 20 metų buvo galvojama, kad pasaulio augimas bus labai greitas ir tęsis toli į ateitį. Dabar jau aišku, kad Kinijos populiacija stagnuoja. Indija irgi mažai atsilieka. Visas išsivystęs pasaulis traukiasi (gal išskyrus JAV). Tik Afrikoje jie ten dar dauginasi gana greitai, bet matyt ir ten neilgai trukus vaikų gaminimo fabrikas užsilenks. Nekontroliuojamo populiacijos augimo "pavojus" dingo. Tai čia toks vat skirtumas, lyginant su tuo, kas buvo prieš 20 ar daugiau metų.

Kalbant apie gimstamumą Afrikoje. Yra vienas labai geras įrankis tyrinėti statistikai, kuris man labai patinka - Gapminder. Štai čia yra grafikas, kaip laikui bėgant keitėsi gimstančių skačius vienai moteriai, išfiltravau tik Afriką.

http://bit.ly/2tdFSzk

Siūlau pajudėti per metus. Tada galima suprasti J.U manymą kad demografija yra didžiulė nesprendžiama problema - žinant jo amžių, didelę jo gyvenimo dalį situacija mažai keitėsi. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į paskutinius 20-30 metų. Gimstamumas pradėjo sparčiai mažėti. Kaip grafike matosi - tą labai smarkiai lemia gėrėjanti ekonominė padėtis - visame pasaulyje augančios pajamos koreliuoja su mažėjančiu gimstamumu.


[Čia šiek tiek OT nuo demografijos, bet susiję]

O kodėl tada atrodo kad visas pasaulis eina velniop, nors skaičiai to neparodo? Dėl to, kad žmogus linkęs savo gerbūvį matuoti ne skaičiais, o lyginimu. Visas vakarų pasaulis buvo ilgai įpratęs kad jų pajamos yra 10 ar net keliasdešimt kartų didesnės už vadinamojo "third world". Tačiau po 1990 metų (turbūt dėka interneto) viskas pradėjo labai sparčiai keistis. Čia yra labai daug pasakantis grafikas - kokią dalį pasaulio pajamų turi G7 šalys (JAV, Kanada, Japonija, Vokietija, JK, Prancūzija, Italija). Kaip matome, G7 piką pasiekė apie 1990 ir nuo tada sparčiai krenta žemyn (tai nereiškia, kad G7 ekonomikos nėra stiprios ar neauga - tai tiesiog reiškia, kad likęs pasaulis auga greičiau).



Ką tai reiškia šių dienų politikai? Žmonėms vakarų valstybėse atrodo kad kažkas jų valstybėse su ekonomika yra labai negerai, nes nebemato akivaizdaus skirtumo su besivystančiu pasauliu. Jeigu Afrika ekonomiškai priartėjo, eilinis žmogus galvoja, ne kad Afrika kyla, o kad jo šalis ritasi link Afrikos. Nacionalistiniai judėjimai atsiranda dėl to, jog anksčiau šalis, kurioje tu gimei buvo pagrindinis tavo pajamas apsprendžiantis veiksnys - o dabar vis labiau apsprendžia tavo įgūdžiai ir kaip tavo kaip darbuotojo pasiekiamas kainos/kokybės santykis atrodo globalioje darbo rinkoje. Make America Great Again - tai nereiškia, kad grįžtam prie kažkokių "amerikietiškų" vertybių, tai reiškia norą grįžti į 1980uosius ar seniau, kai skirtumas tarp JAV ir Kinijos pajamų žmogui buvo daugiau nei 20 kartų, o dabar beliko tik apie 5.

[digital]

Kiek žmonių turi 100 kambarių? Vienetai, ir tai Žemei daro nykstamai mažą įtaką.

[Milwaukee]

Mano nuomone raudona linija jau yra peržengta. Dėl populiacijos dydžio ir žmonijos nesugebėjimo apriboti savo poreikius. Pasakykit, kam realiai žmogui reikia namo su 100 kambarių arba automobilio galinčio važiuoti 300km/h? Tuštybės tenkinimui.
Esame akligatvyje. Mažinti žmonių skaičių nelabai išeina dėl daugelio priežasčių, viena jų kad nebus kas mokės pensijas. Stengimasis didinti BVP taip pat yra kilpa ant kaklo, tik dar neužsiveržusi.
Mano kukliu matymu reikia stengtis mažinti vartojimą. Nežinau kokiais būdais, bet gal būtų išeitis, kaip minėjau pradžioje, ir specialių fondų išlaikyti žmones senatvėje kurie bus atsisakę turėti vaikų. Gal mokslininkiai pasiūlys realią išeitį, nežinau. Tik va, kapitalas nelabai jų klauso, nori visko čia ir dabar.

Jei zmogus atsisake vaiku, tai tegul kemsasi sau kisenes dabar senatvei, nes jo islaidos kaip ir niekines ir nauda is tokio zmogaus irgi niekine, ziurint i perspektyva. Ne fonda jam, o kalejima, kaip Japonijoj.

[J.U.]

Tai ir klausiu, ką reikėtų daryti jūsų nuomone?

Mano nuomone raudona linija jau yra peržengta. Dėl populiacijos dydžio ir žmonijos nesugebėjimo apriboti savo poreikius. Pasakykit, kam realiai žmogui reikia namo su 100 kambarių arba automobilio galinčio važiuoti 300km/h? Tuštybės tenkinimui.
Esame akligatvyje. Mažinti žmonių skaičių nelabai išeina dėl daugelio priežasčių, viena jų kad nebus kas mokės pensijas. Stengimasis didinti BVP taip pat yra kilpa ant kaklo, tik dar neužsiveržusi.
Mano kukliu matymu reikia stengtis mažinti vartojimą. Nežinau kokiais būdais, bet gal būtų išeitis, kaip minėjau pradžioje, ir specialių fondų išlaikyti žmones senatvėje kurie bus atsisakę turėti vaikų. Gal mokslininkiai pasiūlys realią išeitį, nežinau. Tik va, kapitalas nelabai jų klauso, nori visko čia ir dabar.

[digital]

Tai ir klausiu, ką reikėtų daryti jūsų nuomone?