Latvijos ir Estijos aktualijos

[MedinisStrazdas]

O kaip jūs vertinat kad Lietuvoje mes vis dar finansuojam mokymą rusų kalba? Čia mes taip entuziastingai prisidedam pie Ruskiy mir idėjos? Latviai berodz šito jau nebefinansuoja, įdomu kaip Estijoj?

seniai riekėjo uždrausti tokius dalykus. Iš vakarų europos turbūt vienintelė Vokietija turi netautinę mokyklą, ir tai tik vieną, lenkų. Kokie prancūzai išvis oficialiai skelbia kad atvykėliai "privalo asimiliuotis"

[mantasm]

Blogai. Ypač kai leidžiama šviežiai atvykusiems broliškų tautų atstovams leisti vaikus į rusiškas mokyklas ir neįsiintegruoti.

[deep'as]

O kaip jūs vertinat kad Lietuvoje mes vis dar finansuojam mokymą rusų kalba? Čia mes taip entuziastingai prisidedam pie Ruskiy mir idėjos? Latviai berodz šito jau nebefinansuoja, įdomu kaip Estijoj?

[mantasm]

Įdomu, kas atsitiko, nes iki 2009 atrodė, kad turi.

Kad kaip tik iki 2009 ten dar didesnis lindimas Kacapistanui į šikną buvo. Ir palyginus visai gerai ėjosi sočiai gyvent. Aišku tautiniam susivokimui iš to nedaug naudos buvo. Dabar po truputi ateina suvokimas, kad gal ir neapeis iš maskvietiškų pinigų gyvent. Bet su tuo suvokimu nei rusams, nei latviams neateina didesnis noras būt latviais. Kažkada ir forumiuke buvo įmest įdomi apklausa. Lietuvoje ir Estijoje mišrios šeimos dažniausiai kalba vietine kalba. Latvijoje - rusiškai...

[Tomas]

Bet Estija lygiai tokia pat "feikinė".



Kad istoriškai ta pietinė dalis niekada nebuvo LDK ar ATR dalimi.

Kalbame apie feodalizmo laikus. O tada teritorinio darinio priklausomybę vienai ar kitai valstybei lėmė vietinio viercho paklusnumas kitam, didesniam vierchui ir tam tikrų įsipareigojimų vykdymas. Savo ruožtu didesnis vierchas garantuodavo mažesniam vierchui teisę tvarkytis savo teritorijoje kaip jam patinka - svarbu nekeltų balso.

Tai Kurliandija buvo pavaldi LDK, o vėliau ATR nuo XVI a. vidurio iki pat trečio ATR padalinimo. Livonija buvo pavaldi LDK, o vėliau ATR nuo to paties XVI a. vidurio 60 metų iki XVII a. pradžios, kai ją šimtmečiui užgrobė švedai, o paskui 200 metų rusai.

Tiesa sakant, jei LDK XVI a. vidury nebūtų laimėjusi Livonijos karo ir išvijusi maskolių, tai apie jokias Latvijas su Estijom šiais laikais net kalba nebeitų

[Lettered]

Estija tegul ir feikinė, bet jie turi šiokius tokius kiaušinius. Latviai gi kažkokie škurliai ir patys net neneigia, kad tokie yra.

Įdomu, kas atsitiko, nes iki 2009 atrodė, kad turi.

[John]

Bet Estija lygiai tokia pat "feikinė".



Kad istoriškai ta pietinė dalis niekada nebuvo LDK ar ATR dalimi.

Estija tegul ir feikinė, bet jie turi šiokius tokius kiaušinius. Latviai gi kažkokie škurliai ir patys net neneigia, kad tokie yra.

[John]

Pietinę dalį prijungt prie Lietuvos, šiaurinę prie Estijos. O Rygą... nežinau... atiduot Rusijai ar paskelbt laisvuoju miestu-valstybe?

Būtų galima per pusę su Estija imti, kaip kokią |Jeruzalę. Aišku reiktų kažkaip vietinius rižaninus atgal į didžiąją rodiną nukreipti.

[Lettered]

Aš visada sakiau, kad latviai yra dirbtinė ir iš esmės feikinė "tauta". Jiems patiems būtų buvę žymiai geriau, jei "Latvija" būtų tiesiog Lietuvos dalis.

Bet Estija lygiai tokia pat "feikinė".

Pietinę dalį prijungt prie Lietuvos, šiaurinę prie Estijos. O Rygą... nežinau... atiduot Rusijai ar paskelbt laisvuoju miestu-valstybe?

Kad istoriškai ta pietinė dalis niekada nebuvo LDK ar ATR dalimi.

[mantasm]

Aš visada sakiau, kad latviai yra dirbtinė ir iš esmės feikinė "tauta". Jiems patiems būtų buvę žymiai geriau, jei "Latvija" būtų tiesiog Lietuvos dalis.

Pietinę dalį prijungt prie Lietuvos, šiaurinę prie Estijos. O Rygą... nežinau... atiduot Rusijai ar paskelbt laisvuoju miestu-valstybe?

[John]

Aš visada sakiau, kad latviai yra dirbtinė ir iš esmės feikinė "tauta". Jiems patiems būtų buvę žymiai geriau, jei "Latvija" būtų tiesiog Lietuvos dalis.

[Tomas]

Bet kur kas įdomiau - kas kultūriškai yra Latvija?

Latvijos kaip teritorinio - tautinio darinio sąvoka buvo sukurta Rusijos Imperijos valdymo laikotarpiu. Esu skaitęs, kad latviai net neturėjo tikslo sukurti nepriklausomą valstybę, jie savo vietą matė atsinaujinusios Rusijos imperijos sudėtyje. Su Estija lygiai tas pats - kaip tauta su kalba, vėliava ir kažkokiais siekiais estai susiformavo tik RI sudėtyje. Estų kariuomenė dalyvavo Rusijos pilietiniame kare baltųjų pusėje ir dar visai neaišku, kaip būtų pasisukę jų nepriklausomybės reikalai, jei baltieji būtų laimėję.

[manometras]

Gali būti. Aš tiesiog ieškojau istorinio medinių namų kvartalo, kad galėčiau parankioti pavyzdžių kaip estai kapoja savo medinukus ir deda plastikinius langus.
Nes Garbanius jau n kartu šiame forume kartojo, kad už LT ribų tokių dalykų nepamatysi. Jei norėsi, tai ir pamatysi, netgi nesunkiai.

Taip, yra. Bet taip elgiasi nelaimėliai ir neišmanėliai su savo nuosavybe. Pasukiojus tamstos parinktas nuorodas, daug kur matosi ir labai gražia8 sutvarkytų medinukų. Taip daro turtingesni žmonės. Negriauna, nepristatinėja bet kokių priestatų, o tvarkingai restauruoja ir gyvena tokiame, koks buvo. Medinis – tai medinis, Chruščiovkė – tai chruščiovkė, vieno aukšto – tai vieno aukšto.

[Tomas]

Čia ne centras, o buvęs pigus medinis Sriubos miestelis (Supilinn) su (...)

Gali būti. Aš tiesiog ieškojau istorinio medinių namų kvartalo, kad galėčiau parankioti pavyzdžių kaip estai kapoja savo medinukus ir deda plastikinius langus.
Nes Garbanius jau n kartu šiame forume kartojo, kad už LT ribų tokių dalykų nepamatysi. Jei norėsi, tai ir pamatysi, netgi nesunkiai.

[Sula]

Skandinavams anglų labai lengva, nes labai panaši kalba, be to, dažnai vartota, nes jie nebuvo sssre ir jiems jau seniai nebuvo draudžiama arba finansiškai neįmanoma keliauti ir bendrauti angliškai.

Anglų kalba nuo XIX a. pr. yra iš esmės jūrinė lingua franca, o skandinavams tai svarbu.

[mantasm]

Nuvažiavom tramvajumi iki paskutiinio Liepojos tramvajaus sustojimo pietinėje Liepojos dalyje ir pamatėme tokius siaubingus sovietinius rajonus, kurių Lietuvoje niekur nemačiau. Tiesa iš ausies panašu, kad vos ne visi tos dalies gyventojai yra nelatviakalbiai.

Ten geras rajonas Prieš gerus 10 metų esu tranzindamas pastrigęs Sakykim... Jauku nebuvo Iki dabar dėkingas kažkokiem latviam, kurie varė į Klaipėdą. Kaip supratau Liepojoj parduotuvės nebedirbo, bet spėjo nulėkt į Klaipėdos dasipirkt tūsui kol Maxima neužsidarė...

[suoliuojantis]

Aš lyg tyčia šiemet rugpjūčio pradžioje irgi pakeliavau po Latviją. Tiesa neišeinant iš buvusios Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės ribų: Bauskės apylinkės, Tukums, Saldus, Talsi, Liepoja, Pavilosta, Venstpilis, kas be ko Kuldyga ir aibė mažesnių miiestukų Aizputė, Alsunga, Grobinia, Priekulė ir t.t. Dėl daugelio dalykų turiu sutikti su Tomizmu.
Tiesa Latvija irg juda geryn. Pvz. Liepojoje šiemet buvau po 12 metų pertraukos ir akivaizdžiai miestas pagerėjęs, nors bendra būklė neblizganti. Aplamai žiūrnt į Liepoją ar kai kuriuos kitus Latvijos miestus man kyla klausimas: o kiek galima sutvarkyti miestą, kuriame šiandien yra apie 40 proc. mažiau gyventojų negu prieš 110 metų. Kelių būklė irgi gerėja. Pvz. didžioji kelių Liepoja - Ventspilis ar Liepoja - Ryga dalis yra labai neblogos. Išsukus tiesa neretai patenki į vargo vakarienę , kur lopas ant lopo, o ant lopo dar lopas, o ant to lopo dar lopas. Kadangi nesu kelininkas mane stebino niekur Lietuvoje nematytas kelių remonto metodas: be jokio paruošimo ant seno kreivo ir sulopyto asfalto liejamas ir voluojamas naujas. Lietuvoje niekad to nemačiau, o Latvijoje bent keliose vietose, pvz. ilgi ruožai kelyje Grobinia-Priekulė. Užtat juda remontas labai sparčiai: tuo keliu važiavau du kartus su 7 dienų tarpu, tai per tą laiką vos ne 10 km išasfaltavo, kiek daugiau nei po kilometrą į dieną primečiau. Dėl tokio remonto ilgaamžiškumo neturiu supratimo. Latvijos provincijos miesteliuose elementarių paslaugų, kaip maitinimas ar nakvynė gauti daug sunkiau nei Lietuvoje. Kokie lietuviški Telšiai ar Plungė elementarių paslaugų prieinamumu ir prekybos vietų kokybe keliom galvom nuneša Talsus, Tukums , Saldus ar gal net ir pačią Liepoją ... Ko gero vienintelės išimtys Kuldyga ir Pavilosta. Vis mintis kildavo: ko tie latviai taip nemoka ar nenori pinigų užsidirbti. Rusų kalbą moka kiekvienas jaunas latvis, ko nepasakysi apie Lietuvą. Jaunutė padavėja Chili pizoje Liepojoje, pačiame centre, kur daugiausia atvykėlių, pasakė no English, po ruski mozhno ? Sunku įsivaizduoti dvidešimtmetę padavėją pačiame pvz. Klaipėdos centre sakančią no English. Gyvenome trijose vietose, visur šeimininkai buvo vidutinio amžiaus latviai ir visi irgi kalbėjo tik rusiškai. Nuvažiavom tramvajumi iki paskutiinio Liepojos tramvajaus sustojimo pietinėje Liepojos dalyje ir pamatėme tokius siaubingus sovietinius rajonus, kurių Lietuvoje niekur nemačiau. Tiesa iš ausies panašu, kad vos ne visi tos dalies gyventojai yra nelatviakalbiai.

Aišku yra daug gerų dalykų. Pvz. koroninių reikalavimų laikomasi daug griežčiau nei Lietuvoje. Ant kiekvenos parduotuvės užrašyta kiek lankytojų gali būti ir to griežtai laikomasi. Prieš mūsų butą buvo parduotuvė, kur užrašyta 43 cilvieks ir stovi apsauginis ir visą laiką skaičiuoja, kiek įėjo ir kiek išėjo. Lietuvoje niekad nemačiau tokio pedantiško skaičiavimo. Net ir mažuose Latvijos miesteliuose , kur labai mažas eismas vos priėjus prie pėsčiųjų perėjos vairuotojai iš karto sustoja. Vėl Lietuvoj niekom panašaus, ypač mažuose menko intensyvumo miesteliuose nepamatysi )ai gi palauks kol aš pravažiuoju). Beje Latvijoje kaimo vietovėse vis matosi pravažiuojančių Žigulių ir kokių tai Moskvičių. Jų nėra dauguma, bet daug daugiau nei Lietuvoje.

[manometras]

Todėl latviai ir estai nesuteikė tiems rusakalbiams sovietpročiams automatiškai pilietybės, o dabar bando pervest mokyklas į bendras latviakalbes ir estakalbes, nes nu, baisu turėt dvi bendruomenes, iš kurių viena garbina arba gerbia Rusiją ir Baltarusiją.

[manometras]

Anglų kalba tuo yra labai faina, kad gramatiškai tai labai lengva kalba. Keli linksniai, kelios galūnės, 3 artikeliai. Neįmanoma net lyginti su ta pačia vokiečių kalba, kur daugybė galūnių, priešdėlių, o artikelių irgi daugybė, žymimųjų ir nežymimųjų, ir dar sakinyje juos reikia suderinti...

Satem indoeuropiečių kalbos, įskaitant baltų ir slavų, yra tikrai sunkios, kam jos nėra gimtosios, dėl tos pačios priežasties - 7 linksniai, daug galūnių, priešdėlių, priesagų, gerai kad nors artikelių nėra. Slavų ir baltų kalbos tikrai turi panašią struktūrą ir dar nemažai tos pačios kilmės žodžių, priešdėlių tokių kaip "pri-", sangrąžos dalelytė "si" arba "sia", bendraties galūnė "-t(i)" ir dar daugiau bendrumų, todėl slavų kalbos mums neatrodo sunkios. Bet anglų vis tiek lengvesnė.

Skandinavai (turiu omenyje švedus, danus, norvegus) anglų kalbą greičiausiai taip gerai moka dėl giminiškumo - germanų kalbos, daug panašumų, mokytis turėtų būti lengva. Tik nežinau kiek lengva suomiams ir estams, kurie net ne indoeuropiečiai. Matyt kai per TV nuolat ją girdi ir skaitai titrus, tai labai padeda. Šitaip ir kinų kalbą galima išmokti. Reikėtų ir Lietuvoje nedubliuoti anglakalbės produkcijos - tai duotų žmonėms didelius bonusus ateityje.

Estų ir suomių (dar kartvelų) kalbose, kaip ir anglų kalboje, nėra gramatinių giminių. Estai jas painiodavo, vargdavo, o rusai juokdavosi. Be to, estų ir suomių kalbose yra daug linksnių, bet realiai sunkiau įsimenamos yra tik 2-3 linksnių formos. Kiti linksniai visose linksniuotėse ir daugiskaitoj/vienaskaitoj yra daromi pridedant papildomas vienodas linksnių galūnes prie vienos iš 2–3 sudėtingų formų. Tai daug linksnių yra lengvai įsimenami,laud – stalas, laua – stalo, laual – [būti] ant stalo, lauale – stalui arba [dėti] ant stalo. Lauda – stalą, laudade – stalų, laudadel – būti ant stalų, laudadele – stalams arba dėti ant stalų.

Skandinavams anglų labai lengva, nes labai panaši kalba, be to, dažnai vartota, nes jie nebuvo sssre ir jiems jau seniai nebuvo draudžiama arba finansiškai neįmanoma keliauti ir bendrauti angliškai.

[John]

Pro tuos gyvenamuosius rajonus teko tik pravažiuoti, tūsinausi pėsčiom pagrinde centre. Na, reiškia ne viskas ir Estijoj kaip šokolade, bet tie esami minusai kažkaip ne taip akivaizdžiai šoka į akis, kaip pvz. Daugpilyje ar Liepojoje.



Pagal rusų dalį gal, bet Visagine kontingentas yra labai specifinis - neproporcingai daug išsilavinusių žmonių. Kad daug visaginiečių pasižymi didesniu kultūringumu, pastebėjau dar važinėdamas tuo pačiu traukiniu - daugiau būdavo temų apie knygas ar koncertus, nei apie pjankes ar bulbų maišus. Daugpilis ta Visagino savybe neypatingai pasižymi.

Apskritai rusai Lietuvoje ir Latvijoje/Estijoje gana skirtingi. LV/EE jie aktyviai fašistuojantys ir agresyvūs, demonstratyviai palaikantys Kremliaus naratyvus ir demonstruojantis panieką ir neapykantą Gėjropai ir šalims, kuriose patys kažkodėl vis dar gyvena. Lietuvoje nieko panašaus nėra nei Visagine, nei kur nors kitur. Aišku ir Lietuvoje duaguma rusų turbūt palaiko Puciną ir Kremliaus naratyvus, bet daro tai privačiai ir per daug nesireklamuoja.

Dėl Estijos dar. Vat būtent todėl ir stengiausi pasivaikščioti ne tik centruose, bet ir komiblokuose, kur realiai gyvena dauguma Estijos gyventojų. Tartu kontrastas tarp centro ir komiblokų yra labai didelis. Ne tiek aplinkos sutvarkymo, kiek kontingento. Taline lygiai tas pats. Talino aplinka šiaip visur gerai sutvarkyta, įskaitant Lasnamäe, nėra parkingo problemų, kaip pas mus (mašinos nutempinėjamos). Bet žmonių kontrastai kolosalūs. Jeigu Talino centro kontingentas toks, kaip Palangoje, tai Lasnamäe ar Vaike Oismae panašiai kaip Šventojoje. Agresyvūs ir pikti rusofašistai, kurie realiai galvoja, kad ten Rusija, kurią nelegaliai okupavo kažkokie čia estoncai su savo Gėjropomis. Net supermarketuose pasisveikinus angliškai, atsakymas būna demonstratyviai rusiškas. Ten realiai jautiesi kaip Rusijoje. Galbūt kitokia Rusija, nei tikroje Rusijoje, bet jie ten realiai kuria Rusiją ir nesirengia tokio naratyvo atsisakyti.

Aišku estai turbūt prie to įpratę, bet žiūrint iš Lietuvos pozicijos tai atrodo gana baisiai.