Latvijos ir Estijos aktualijos

[manometras]

Tomizmai, kai važiuoji iš Rygos į Daugpilį, važiuoji iš Vokietijos į Lietuvą, o dalinai jau net į Rusiją (russkij mir, vatnikų miestas). Važiuoji iš Kopenhagos dydžio miesto į Panevėzžio dydžio miestą. Važiuoji atstumą tarp Vilniaus ir Klaipėdos, jei ne daugiau (nors ne, atstumas maždaug kaip tarp Kauno ir Klaipėdos (222 km). Tai visai neatitinka maršruto Vilnius–Kaunas, nes Vilnius ir Kaunas turi savų pliusų ir minusų, o su Ryga ir Daugpilu yra taip, kad visi ekonominiai vakarietiški pliusai tik Rygoj.

[manometras]

Vilniaus rajonas yra chrestomatinis pavyzdys, kaip viskas keičiasi į gerą, kai ateina lietuvis.

Ir Daugpilis pasikeitė į gera, kai meru tapo latvis.

[VNS]

Vilniaus rajonas yra chrestomatinis pavyzdys, kaip viskas keičiasi į gerą, kai ateina lietuvis.

[Tomizmas]

Man kyla įtarimas, kad Tomizmas buvo Latgaloje (mediniai nedažyti namai).
Visur kitur, jeigu buvo, nerado paslėptų miestelių, dvarų, pilių, kurortų ir vienkiemių. Taip, latviai ne rusai, negyvena pasirodymui.
Latvijoj atidžiau ieško skylių ir problemų, o savo Vilniuje mato tik kranus ir naujoves. Lietuvoj sudėtų plastikinių langų ir metalinių durų nelaiko apsileidimo ženklu, o Latvijoj laikomas nerestauruotas, bet ir neišluptas senas medines duris laiko apsileidimu. Triukšmą, ryškias spalvas, gamtos betonavimą laiko gyvumu, o gamtą, tylą ir santūrumą – išmirimu, kraupumu.

Ne tik Latgaloje. Latvijoje ir įvairiose jos vietovėse tenka lankytis labai dažnai, ir visur, iki pat Kolkos ir Estijos sienos, įspūdis tas pats - tuštuma, niūrumas, nudrožta infrastruktūra, tikrai ne tokio tvarkingumo kaip mūsų miesteliai. Čia jai daug kas dėjo Google Maps vaizdų, tai manau kad nėra prie jų ką pridėti. Tipiniai Latvijos vaizdai.

Ar važiuotum iš Liepojos į Palangą, ar iš Gramzdos į Skuodą, ar iš Vecumniekų į Biržus, ar iš Daugpilio į Obelius, ar iš Daugpilio į Zarasus, visur įspūdis susidaro tas pats: kad pakliuvai iš prastos infrastruktūros, tuščių vietovių, apleistos provincijos, pakelės krūmų ir medinių stulpų į šalį kurioje daug kaimų, daug dirbamų laukų, geresni keliai, daug renovacijų, sutvarkyti, padažyti ir švaresni miesteliai, ir netgi yra žmonių. Vienintelė išimtis - Via Baltica tarp Bauskos ir Pasvalio. Ten tokio kontrasto nėra.

O važiuodamas Rygos aplinkkeliu nejučia prisimeni Vilniaus aplinkkelių tinklą ir pojūtį kad tikrai esi prie didelio miesto, o ne tuščioje taigoje. Važiuodamas iį Rygos į Daugpilį (tarp dviejų didžiausių Latvijos miestų) nejučia prisimeni Vilniaus - Kauno kelią, jo kokybę, Lietuvos miestelių vaizdą, Lietuvos laukų vaizdą, ir tikrai palyginimas ne Latvijos naudai. Kurzemė ir Žemaitija - irgi, neįtikėtinas kontrastas. Žemaitija aktyvi, pilna žmonių, miesteliai tarp kaimų, viskas blizga, renovacijos ir naujumo pojūtis. Kurzemėje Ventspilis, Kuldyga, Aizputė - miestai viduryje niekur, tuštuma, kaimų mažai, jų būklė prasta, laukai tušti ir jų pačių mažai, nėra plačių, atvirų, toli apžvelgiamų vietų kur tolumoje matai kaimus, dirbamus laukus, judančius žmones. Tikrai nejučia pradeda imti depresija. Spalvų ir aplinkos papuošimo, ir to labai mažai (negalima net lyginti su tarkim Kretinga).

[Lettered]

O man neseniai teko proga aplankyti Vilniaus rajoną, jei tik pagal jį susidaryčiau Lietuvos įvaizdį, tai Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos ir t.t. žymiai labiau išsivysčiusios. Žvyrkeliai, apleisti kaimai su medinėm trobom, kurios net dažų n metų nemačiusios, parduotuvėlės tokios kokias atsimenu nuo sovietinių laikų mažuose miesteliuose, niaukti seni bmw, visur tik rusų kalba, kažkaip net nejaukiai pasijaučiau ten.

Jo, kur jau kur, bet Latvijoje tikrai nėra apleistų namų ir rusų kalbos.

[Edd]

O man neseniai teko proga aplankyti Vilniaus rajoną, jei tik pagal jį susidaryčiau Lietuvos įvaizdį, tai Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos ir t.t. žymiai labiau išsivysčiusios. Žvyrkeliai, apleisti kaimai su medinėm trobom, kurios net dažų n metų nemačiusios, parduotuvėlės tokios kokias atsimenu nuo sovietinių laikų mažuose miesteliuose, niaukti seni bmw, visur tik rusų kalba, kažkaip net nejaukiai pasijaučiau ten.

[John]

Žiūrėk, o gal kaip dirbantis su geležinkeliais žinai kodėl būtent iš Latvijos jaučiasi didžiausias Rail Baltica sabotavimas?

Ne tik RB. Esančia infrastruktūra, kuri yra idealios būklės, irgi nevyksta keleivinių vežimas dėl Latvijos priešinimosi.

[index]

Rimti žmonės susitiko prie vaišių stalo, pakalbėjo, prijaukinti politikai davė jiems šiek tiek valdiškų pinigų - tuo diskusija ir pasibaigė.

Žiūrėk, o gal kaip dirbantis su geležinkeliais žinai kodėl būtent iš Latvijos jaučiasi didžiausias Rail Baltica sabotavimas?

[Aleksio]

Kažkada net buvo rimtai diskutuojama apie greitojo geležinkelio liniją Maskva-Ryga

Rimti žmonės susitiko prie vaišių stalo, pakalbėjo, prijaukinti politikai davė jiems šiek tiek valdiškų pinigų - tuo diskusija ir pasibaigė.

[Tomas]

Pagal tam tikras detales tas jaučiasi (nauji apšvietimo stulpai, iš dalies (o gal ir pilnai) architektūra, žmonės uždaresni, šaltas klimatas...). Viskas, išskyrus istoriją (apart gal švedų tvano ir kuršių-vikingų santykių)

Latvijoje, Vidžemė buvo Švedijos valda, didesnėje Latvijos dalyje priimtas liuteronų tikėjimas, vokiška 19 a. architektūra. Geras PR, "can into Nordic"

Dėl can into Nordic. Įdomus lyvių kilmės latvio Valts Ernštreits, dirbančio (dirbusio) Tartu universitete, interviu:
https://deepbaltic.com/2016/05/14/ne...n-and-latvian/

(...) Northern Estonia and Tallinn has pretty close connections to Finland. In Estonia, you can still see the border between north and south [divided under Russian rule between the Estonian governorate in the north, and the Livonian governorate in the south]. And the north is really much more connected to Finland (...) So they have been quite north-orientated, because of that. And they have a bit of a desire not to share the same cultural space with the Baltic countries, by saying “we are not Baltic, we are northern”.
(...) In Tartu, Pärnu it’s quite different. For people in Pärnu, there is no difference to go to Riga or to Tallinn. And for people in southern Estonia, Riga is the nearest big city, not Tallinn. Tallinn is too far.

Kitaip tariant ta can into nordic yra daugiau tolimo Sankt-Peterburgo priemiesčio Tallinno su 49% rusakalbių gyventojų idėja.

Dar citatų:

(...) For Estonia also, Riga – compared to Tallinn – is really a city. (...)
I don’t really like Tallinn, because it’s hard for me to define. Because it’s not a city, but it’s not a village anymore. It’s not even a small town anymore, but it’s not a city yet. They have this very beautiful old town; they have a little bit around that, but it doesn’t… there’s somehow something missing. It’s medieval, and then Soviet, with a very thin layer between them. Whereas in Riga, you have all the parts, and you can see how the city has grown.

[Sula]

Kažkada net buvo rimtai diskutuojama apie greitojo geležinkelio liniją Maskva-Ryga

[index]

Man tik klausimas kodėl Latvija nedaro to paties kaip kitos Baltijos šalys? Juk turėtų matyti gerus pavyzdžius kaimyninėse šalyse.

Šiaip tas tikrai keista, ypač po to kai uždarė jų rusiškų pinigų plovyklėles, apsankcijavo Ventspilio uostą. O dabar vis tiek sugalvojo naują planą - Astravo elektra su Baltarusiais paprekiauti.

Įtarčiau, kad iš dalies tas yra dėl to, kad prorusiški vietiniai oligarchai ten valdžioje įsigalėję smarkiai labiau nei pas mus ar estus.

[PoDV]

Labiausiai Lietuvoje tas jaučiasi per dabartinius politinius ir verslo ryšius (lietuviai investuoja Skandinavijoje, skandinavai - Lietuvoje). Vizualiai tas labiausiai matyti pagal skrydžių kryptis iš VNO.

Latvijoje tas senai užmiršta. Užtai dar iki šiol gyvos "tilto tarp rytų ir vakarų", "Baltijos Singapūro" (tipo prekybinio centro tarp dviejų skirtingų pasaulių) idėjos, kurios džiugu, kad pas mus numirė dar 90'aisiais.

Man tik klausimas kodėl Latvija nedaro to paties kaip kitos Baltijos šalys? Juk turėtų matyti gerus pavyzdžius kaimyninėse šalyse.

[index]

Pagal tam tikras detales tas jaučiasi (nauji apšvietimo stulpai, iš dalies (o gal ir pilnai) architektūra, žmonės uždaresni, šaltas klimatas...). Viskas, išskyrus istoriją (apart gal švedų tvano ir kuršių-vikingų santykių)

Latvijoje, Vidžemė buvo Švedijos valda, didesnėje Latvijos dalyje priimtas liuteronų tikėjimas, vokiška 19 a. architektūra. Geras PR, "can into Nordic"

Labiausiai Lietuvoje tas jaučiasi per dabartinius politinius ir verslo ryšius (lietuviai investuoja Skandinavijoje, skandinavai - Lietuvoje). Vizualiai tas labiausiai matyti pagal skrydžių kryptis iš VNO.

Latvijoje tas senai užmiršta. Užtai dar iki šiol gyvos "tilto tarp rytų ir vakarų", "Baltijos Singapūro" (tipo prekybinio centro tarp dviejų skirtingų pasaulių) idėjos, kurios džiugu, kad pas mus numirė dar 90'aisiais.

[Tomas]

Man kyla įtarimas, kad Tomizmas buvo Latgaloje (mediniai nedažyti namai).
Visur kitur, jeigu buvo, nerado paslėptų miestelių, dvarų, pilių, kurortų ir vienkiemių. Taip, latviai ne rusai, negyvena pasirodymui.
Latvijoj atidžiau ieško skylių ir problemų, o savo Vilniuje mato tik kranus ir naujoves. Lietuvoj sudėtų plastikinių langų ir metalinių durų nelaiko apsileidimo ženklu, o Latvijoj laikomas nerestauruotas, bet ir neišluptas senas medines duris laiko apsileidimu. Triukšmą, ryškias spalvas, gamtos betonavimą laiko gyvumu, o gamtą, tylą ir santūrumą – išmirimu, kraupumu.

Svarbiausia nekeliauti po Lietuvą, nes dar netyčia kažką tokio pamatysi:
https://www.google.com/maps/place/Ga...75!4d25.670009

Čia, aišku, pakazucha, kaip be jos:
https://www.google.com/maps/@55.8307...7i13312!8i6656

Dar viena pakazucha, nes bruzgynais neapaugęs:
https://www.google.com/maps/@55.9852...7i11776!8i4220

Nestinga dar pas mus ir tokio paveldo:
https://www.google.com/maps/place/On...7!4d25.5321515

Bet kur vieni mato griuvėsius ir apsileidimą, kiti mato galimybes:
https://www.google.com/maps/@56.1607...7i10546!8i5273

[PoDV]

Lietuva istoriškai yra vienas senųjų Europos kultūros centrų (kaip ATR dalis), bet dabar yra vienareikšmiškai orientuota į Skandinaviją.

Pagal tam tikras detales tas jaučiasi (nauji apšvietimo stulpai, iš dalies (o gal ir pilnai) architektūra, žmonės uždaresni, šaltas klimatas...). Viskas, išskyrus istoriją (apart gal švedų tvano ir kuršių-vikingų santykių)

Latvijoje, Vidžemė buvo Švedijos valda, didesnėje Latvijos dalyje priimtas liuteronų tikėjimas, vokiška 19 a. architektūra. Geras PR, "can into Nordic"

[Eikantas X]

Lietuva tik nuo 20 a. vidurio pradėjo kilti, vystėsi šiokia tokia pramonė, kelių tinklas.

https://www.leidyklalapas.lt/product...ija-dremaite-m

[Tomas]

Tai aišku, kad ir LV to yra, bet Lietuvą pavyt vargu ar pavyks vandalinimo prasme.
Dar Tomizmas minėjo, kad jam mediniai stulpai nepatinka, man jie kaip tik labai kietai atrodo. Lietuvoje po šiai dienai vyraujantys gelžbetoniniai gali patikt tiek pat kiek tarybiniai komiblokų kvartalai.

Man tai labiausiai patinka latviškas haitekas - į žemę įleistas gelžbetoninio stulpo galiukas, prie kurio pririštas medinis stulpas:
https://www.google.com/maps/@56.3297...7i13312!8i6656

[index]

Latvijoje gyvena labai didelė rusų mažuma, kuri galimai sukuria šiokią tokią tapatybinę krizę, nes kitaip nelabai suprantu, kodėl Estija stengiasi atrodyti kaip Naujoji Šiaurės šalis, o Latvija, turėdama germanišką architektūrą ir vibe'ą, kažkodėl tapatybiškai pasiklydusi.

Lietuva (bent jau man) daugiau turi bendro su Centrine Europa, nemažai panašumų su Lenkija. Mūsų skandinaviškumas nebent paaiškinamas buv. germaniškų kaimynų įtaka ir klimato sąlygomis Galima sakyt, tokia Centrinės Europos Skandinavija

Baltijos šalys šiaip yra istorinis naujadaras, nes atsitiktinai, šalia Baltijos, gyvena trys mažos tautos.

Lietuva istoriškai yra vienas senųjų Europos kultūros centrų (kaip ATR dalis), bet dabar yra vienareikšmiškai orientuota į Skandinaviją.

[PoDV]

Geriausi Latvijos laikai buvo iki pirmojo pasaulinio karo kai ji buvo Rusijos imperijos pramonės centras ir uostas, dėl ko ten daugybė puikios 19 amžiaus pabaigos - 20 amžiaus pradžios architektūros. Lietuva tuo tarpu (daugiausia dėl sukilimų) buvo represuojama ir stagnavo, didelė dalis to, kas buvo pasiekta ATR buvo išvis sunaikinta. Tada po pirmojo pasaulinio karo Lietuva pradėjo atsigauti, o Latvija netekusi Rusijos rinkos smukti.

Labiausiai Latvija smuko po sovietmečio ir (manau, dėl to, kad pasirinko labai savotišką strategiją - būti Rusijos vartais į Europą, kas nepasiteisino ) nelabai teatsigavo. Lietuva tuo tarpu patyrė nuo laikų po Žalgirio nematytą ekonomikos bumą. Dėl to Lietuvos provincija ir atrodo labai kukliai (mediniai namukai), bet pastaruoju metu gražiai sutvarkyti, padažyti, su naujais šaligatviais, o Latvijos - pilni puikių mūrinių 20 amžiaus pradžios namų, bet dažnai siaubingai apleisti. Gal tik Kurzemėje būklė kažkodėl šiek tiek geresnė.

Latvijoje gyvena labai didelė rusų mažuma, kuri galimai sukuria šiokią tokią tapatybinę krizę, nes kitaip nelabai suprantu, kodėl Estija stengiasi atrodyti kaip Naujoji Šiaurės šalis, o Latvija, turėdama germanišką architektūrą ir vibe'ą, kažkodėl tapatybiškai pasiklydusi.

Lietuva (bent jau man) daugiau turi bendro su Centrine Europa, nemažai panašumų su Lenkija. Mūsų skandinaviškumas nebent paaiškinamas buv. germaniškų kaimynų įtaka ir klimato sąlygomis Galima sakyt, tokia Centrinės Europos Skandinavija

Baltijos šalys šiaip yra istorinis naujadaras, nes atsitiktinai, šalia Baltijos, gyvena trys mažos tautos.