Latviai, pavargę nuo korupcijos, šeštadienį rinkimuose gauna progą išstumti iš valdžios oligarchus, kurių partijos kone dešimtmetį kontroliavo šalies parlamentą. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad trijų oligarchų, kuriuos įvardijo buvęs šalies prezidentas Valdis Zatleras, bendražygiai laimės vos 14 iš 100 vietų Latvijos parlamente.
egužės 29-ąją buvęs šalies vadovas p. Zatleras pareiškė, kad Latvijos politikai ir ekonomikai pavojingos įtakos įgijo trys oligarchai – Aivaras Lembergas, Ventspilio meras, ir parlamentarai Ainaras Šleseras bei Andris Škėlė. Pono Lembergo Žaliųjų ir ūkininkų sąjunga, p. Šlesero susivienijimas Latvijos pirmoji partija/„Latvijos kelias“ ir Škėlės Latvijos liaudies partija prieš penkerius metus sugebėjo iškovoti 51 vietą parlamente, o 2010 m. rinkimuose šios trys jėgos, laimėjusios tik 30 mandatų, ėmė prarasti rinkėjų palankumą.
Rinkimai Latvijoje vyksta po p. Zatlero inicijuoto referendumo, jame buvo pritarta parlamento paleidimui. Latvijos Saeimai teko skirstytis, kai įstatymų leidėjai nesugebėjo panaikinti parlamentinės neliečiamybės p. Šleserui, įtariamam nusikalstama veikla. Latvijos antikorupcijos agentūra prašė panaikinti jo imunitetą, norėdama atlikti kratą parlamentaro, įtariamo kyšininkavimu ir slaptu Rygos uosto bendrovių valdymu, namuose.
Ponas Zatleras, inicijavęs parlamento paleidimą, perspėjo dėl „demokratijos privatizavimo“ šalyje. 95% rinkėjų referendume pritarė šiai iniciatyvai, o pačiam p. Zatlerui teko trauktis iš prezidento posto – parlamentas neperrinko šalies vadovo antrai kadencijai.
Turtingų politikų įtaka svarbiausioms šalies kompanijoms, klestinti korupcija išvargino latvius, smarkiai nukraujavusius per pastarąją krizę. 2006 m. Latvija buvo sparčiausiai besivystanti ES šalis, o nuo 2008 iki 2010 m. šalies ūkis susitraukė ketvirtadaliu. Tarptautinės pagalbos priversta prašyti Latvija buvo priversta drastiškai taupyti. Mažėjant atlyginimams, daugelį gyventojų prislėgė ekonomikos pakilimo laikotarpiu paimtų paskolų našta.
Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, Latvijos ekonomika augo 5,6%, ji atsiliko nuo Lietuvos (6,3%) ir Estijos (8,4%). Nedarbo lygis Latvijoje tebėra dukart didesnis nei prieš krizę. Tai turėjo įtakos p. Lembergo partijos, mažesniosios koalicijos partnerės, populiarumo mažėjimui, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“. Ponas Lembergas rugpjūtį pripažino, kad tikisi laimėti mažiau vietų parlamente, nei turi dabar.
Prognozuojama, kad jo Žaliųjų ir ūkininkų partiją parems 8,5% rinkėjų, o p. Šlesero partija gali net neįveikti 5% barjero. Tačiau p. Škėlė šiemet liepą paleido savo partiją, kuriai gresia 1 mln. latų bauda už nepagrįstas išlaidas per 2006 m. rinkimų kampaniją.
„Kad išlaikytų įtaką, jiems reikia būti politiškai atstovaujamiems. Akivaizdu, kad Šleseras ir Škėlė prarado didžiąją dalį savo įtakos. Ponas Lembergas savąją išsaugojo, bet jei jo partija liks opozicijoje, tai jį smarkiai susilpnins“, – komentuoja Nilsas Muižniekas, Latvijos universiteto politikos mokslų profesorius.
Ponas Zatleras, suformavęs naują savo partiją, gali laimėti 11,5% rinkėjų paramą. Premjero Dombrovskio „Vienybė“ tikisi 13,6% balsų. Tačiau didžiausia sėkmė prognozuojama Latvijos rusakalbių „Harmonijos“ partijai, kuri gali surinkti 20,3% rinkėjų balsų.
Visi trys vadinamieji oligarchai neigia esą susiję su nelegalia veikla.
„Aš nesu oligarchas, esu viešas asmuo, politikas. Zatleras pritrūko argumentų, todėl pradėjo mane įžeidinėti“, – pareiškė p. Lembergas.
Ventspilio meras nuo 2008 m. teisiamas dėl kyšininkavimo, pinigų plovimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Ponas Lembergas, Šleseras ir Škėlė buvo vieni iškiliausių politikų per Latvijos augimo laikotarpį nuo nepriklausomybės atgavimo 1991-aisiais. Škėlė tris kartus nuo 1995 iki 2000 m. pabuvo premjero poste. Latvijos piliečiai dabar linkę dėl krizės kaltinti ne vien išorines aplinkybes, bet ir oligarchų tvarkymąsi valstybėje.
2008 m. Latvijai buvo suteikta 7,5 mlrd. EUR ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalba.
egužės 29-ąją buvęs šalies vadovas p. Zatleras pareiškė, kad Latvijos politikai ir ekonomikai pavojingos įtakos įgijo trys oligarchai – Aivaras Lembergas, Ventspilio meras, ir parlamentarai Ainaras Šleseras bei Andris Škėlė. Pono Lembergo Žaliųjų ir ūkininkų sąjunga, p. Šlesero susivienijimas Latvijos pirmoji partija/„Latvijos kelias“ ir Škėlės Latvijos liaudies partija prieš penkerius metus sugebėjo iškovoti 51 vietą parlamente, o 2010 m. rinkimuose šios trys jėgos, laimėjusios tik 30 mandatų, ėmė prarasti rinkėjų palankumą.
Rinkimai Latvijoje vyksta po p. Zatlero inicijuoto referendumo, jame buvo pritarta parlamento paleidimui. Latvijos Saeimai teko skirstytis, kai įstatymų leidėjai nesugebėjo panaikinti parlamentinės neliečiamybės p. Šleserui, įtariamam nusikalstama veikla. Latvijos antikorupcijos agentūra prašė panaikinti jo imunitetą, norėdama atlikti kratą parlamentaro, įtariamo kyšininkavimu ir slaptu Rygos uosto bendrovių valdymu, namuose.
Ponas Zatleras, inicijavęs parlamento paleidimą, perspėjo dėl „demokratijos privatizavimo“ šalyje. 95% rinkėjų referendume pritarė šiai iniciatyvai, o pačiam p. Zatlerui teko trauktis iš prezidento posto – parlamentas neperrinko šalies vadovo antrai kadencijai.
Turtingų politikų įtaka svarbiausioms šalies kompanijoms, klestinti korupcija išvargino latvius, smarkiai nukraujavusius per pastarąją krizę. 2006 m. Latvija buvo sparčiausiai besivystanti ES šalis, o nuo 2008 iki 2010 m. šalies ūkis susitraukė ketvirtadaliu. Tarptautinės pagalbos priversta prašyti Latvija buvo priversta drastiškai taupyti. Mažėjant atlyginimams, daugelį gyventojų prislėgė ekonomikos pakilimo laikotarpiu paimtų paskolų našta.
Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, Latvijos ekonomika augo 5,6%, ji atsiliko nuo Lietuvos (6,3%) ir Estijos (8,4%). Nedarbo lygis Latvijoje tebėra dukart didesnis nei prieš krizę. Tai turėjo įtakos p. Lembergo partijos, mažesniosios koalicijos partnerės, populiarumo mažėjimui, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“. Ponas Lembergas rugpjūtį pripažino, kad tikisi laimėti mažiau vietų parlamente, nei turi dabar.
Prognozuojama, kad jo Žaliųjų ir ūkininkų partiją parems 8,5% rinkėjų, o p. Šlesero partija gali net neįveikti 5% barjero. Tačiau p. Škėlė šiemet liepą paleido savo partiją, kuriai gresia 1 mln. latų bauda už nepagrįstas išlaidas per 2006 m. rinkimų kampaniją.
„Kad išlaikytų įtaką, jiems reikia būti politiškai atstovaujamiems. Akivaizdu, kad Šleseras ir Škėlė prarado didžiąją dalį savo įtakos. Ponas Lembergas savąją išsaugojo, bet jei jo partija liks opozicijoje, tai jį smarkiai susilpnins“, – komentuoja Nilsas Muižniekas, Latvijos universiteto politikos mokslų profesorius.
Ponas Zatleras, suformavęs naują savo partiją, gali laimėti 11,5% rinkėjų paramą. Premjero Dombrovskio „Vienybė“ tikisi 13,6% balsų. Tačiau didžiausia sėkmė prognozuojama Latvijos rusakalbių „Harmonijos“ partijai, kuri gali surinkti 20,3% rinkėjų balsų.
Visi trys vadinamieji oligarchai neigia esą susiję su nelegalia veikla.
„Aš nesu oligarchas, esu viešas asmuo, politikas. Zatleras pritrūko argumentų, todėl pradėjo mane įžeidinėti“, – pareiškė p. Lembergas.
Ventspilio meras nuo 2008 m. teisiamas dėl kyšininkavimo, pinigų plovimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Ponas Lembergas, Šleseras ir Škėlė buvo vieni iškiliausių politikų per Latvijos augimo laikotarpį nuo nepriklausomybės atgavimo 1991-aisiais. Škėlė tris kartus nuo 1995 iki 2000 m. pabuvo premjero poste. Latvijos piliečiai dabar linkę dėl krizės kaltinti ne vien išorines aplinkybes, bet ir oligarchų tvarkymąsi valstybėje.
2008 m. Latvijai buvo suteikta 7,5 mlrd. EUR ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalba.
Komentuoti: