Latvijos ir Estijos aktualijos

[manometras]

Todėl latviai ir estai nesuteikė tiems rusakalbiams sovietpročiams automatiškai pilietybės, o dabar bando pervest mokyklas į bendras latviakalbes ir estakalbes, nes nu, baisu turėt dvi bendruomenes, iš kurių viena garbina arba gerbia Rusiją ir Baltarusiją.

[manometras]

Anglų kalba tuo yra labai faina, kad gramatiškai tai labai lengva kalba. Keli linksniai, kelios galūnės, 3 artikeliai. Neįmanoma net lyginti su ta pačia vokiečių kalba, kur daugybė galūnių, priešdėlių, o artikelių irgi daugybė, žymimųjų ir nežymimųjų, ir dar sakinyje juos reikia suderinti...

Satem indoeuropiečių kalbos, įskaitant baltų ir slavų, yra tikrai sunkios, kam jos nėra gimtosios, dėl tos pačios priežasties - 7 linksniai, daug galūnių, priešdėlių, priesagų, gerai kad nors artikelių nėra. Slavų ir baltų kalbos tikrai turi panašią struktūrą ir dar nemažai tos pačios kilmės žodžių, priešdėlių tokių kaip "pri-", sangrąžos dalelytė "si" arba "sia", bendraties galūnė "-t(i)" ir dar daugiau bendrumų, todėl slavų kalbos mums neatrodo sunkios. Bet anglų vis tiek lengvesnė.

Skandinavai (turiu omenyje švedus, danus, norvegus) anglų kalbą greičiausiai taip gerai moka dėl giminiškumo - germanų kalbos, daug panašumų, mokytis turėtų būti lengva. Tik nežinau kiek lengva suomiams ir estams, kurie net ne indoeuropiečiai. Matyt kai per TV nuolat ją girdi ir skaitai titrus, tai labai padeda. Šitaip ir kinų kalbą galima išmokti. Reikėtų ir Lietuvoje nedubliuoti anglakalbės produkcijos - tai duotų žmonėms didelius bonusus ateityje.

Estų ir suomių (dar kartvelų) kalbose, kaip ir anglų kalboje, nėra gramatinių giminių. Estai jas painiodavo, vargdavo, o rusai juokdavosi. Be to, estų ir suomių kalbose yra daug linksnių, bet realiai sunkiau įsimenamos yra tik 2-3 linksnių formos. Kiti linksniai visose linksniuotėse ir daugiskaitoj/vienaskaitoj yra daromi pridedant papildomas vienodas linksnių galūnes prie vienos iš 2–3 sudėtingų formų. Tai daug linksnių yra lengvai įsimenami,laud – stalas, laua – stalo, laual – [būti] ant stalo, lauale – stalui arba [dėti] ant stalo. Lauda – stalą, laudade – stalų, laudadel – būti ant stalų, laudadele – stalams arba dėti ant stalų.

Skandinavams anglų labai lengva, nes labai panaši kalba, be to, dažnai vartota, nes jie nebuvo sssre ir jiems jau seniai nebuvo draudžiama arba finansiškai neįmanoma keliauti ir bendrauti angliškai.

[John]

Pro tuos gyvenamuosius rajonus teko tik pravažiuoti, tūsinausi pėsčiom pagrinde centre. Na, reiškia ne viskas ir Estijoj kaip šokolade, bet tie esami minusai kažkaip ne taip akivaizdžiai šoka į akis, kaip pvz. Daugpilyje ar Liepojoje.



Pagal rusų dalį gal, bet Visagine kontingentas yra labai specifinis - neproporcingai daug išsilavinusių žmonių. Kad daug visaginiečių pasižymi didesniu kultūringumu, pastebėjau dar važinėdamas tuo pačiu traukiniu - daugiau būdavo temų apie knygas ar koncertus, nei apie pjankes ar bulbų maišus. Daugpilis ta Visagino savybe neypatingai pasižymi.

Apskritai rusai Lietuvoje ir Latvijoje/Estijoje gana skirtingi. LV/EE jie aktyviai fašistuojantys ir agresyvūs, demonstratyviai palaikantys Kremliaus naratyvus ir demonstruojantis panieką ir neapykantą Gėjropai ir šalims, kuriose patys kažkodėl vis dar gyvena. Lietuvoje nieko panašaus nėra nei Visagine, nei kur nors kitur. Aišku ir Lietuvoje duaguma rusų turbūt palaiko Puciną ir Kremliaus naratyvus, bet daro tai privačiai ir per daug nesireklamuoja.

Dėl Estijos dar. Vat būtent todėl ir stengiausi pasivaikščioti ne tik centruose, bet ir komiblokuose, kur realiai gyvena dauguma Estijos gyventojų. Tartu kontrastas tarp centro ir komiblokų yra labai didelis. Ne tiek aplinkos sutvarkymo, kiek kontingento. Taline lygiai tas pats. Talino aplinka šiaip visur gerai sutvarkyta, įskaitant Lasnamäe, nėra parkingo problemų, kaip pas mus (mašinos nutempinėjamos). Bet žmonių kontrastai kolosalūs. Jeigu Talino centro kontingentas toks, kaip Palangoje, tai Lasnamäe ar Vaike Oismae panašiai kaip Šventojoje. Agresyvūs ir pikti rusofašistai, kurie realiai galvoja, kad ten Rusija, kurią nelegaliai okupavo kažkokie čia estoncai su savo Gėjropomis. Net supermarketuose pasisveikinus angliškai, atsakymas būna demonstratyviai rusiškas. Ten realiai jautiesi kaip Rusijoje. Galbūt kitokia Rusija, nei tikroje Rusijoje, bet jie ten realiai kuria Rusiją ir nesirengia tokio naratyvo atsisakyti.

Aišku estai turbūt prie to įpratę, bet žiūrint iš Lietuvos pozicijos tai atrodo gana baisiai.

[PoDV]

Filmai per tv jau 30 metų Estijoje (kaip ir Skandinavijoje) rodomi originalo kalba, dažniausiai angliškai, su subtitrais.

Kaip minimum tokio dalyko norėtųsi Lietuvoje, bet yra kaip yra Aš netgi tyčia vengiu žiūrėti angliškus filmus ant kurių uždėtas lietuviškas balsas, tiesiog užskaitau kaip sugadintas filmas.

---

Sutinku su mintimi, kad Baltijos šalys nėra vieningas darinys, labai skirtingi žmonės gyvena.

Lietuva turbūt kažkas arčiau Slovakijos (gal net Čekijos) ir Vengrijos negu Estija. Apie Lenkiją net nešneku, manau tai savaiminis Rytų Lenkijos kultūrinės zonos tęsinys į posovietinę erdvę.

Latvija iš vis įdomus reiškinys Aš buvau susidaręs apie latvius kaip tautą tokį įspūdį, kad tai kaip Rytų Prūsijos tęsinio gyventojai, išpažįstantys liuteronų tikėjimą, bet Latviją stipriai sugadino sovietmetis, gal panašiai ar net labiau nei mus carmetis. Kažkokia normalesne valstybe tapti jiems sekasi stebėtinai sunkiau nei galėtų būti.

Lietuvą kaip tik labiausiai sugadino carmetis mano manymu, vėlavo industrinė revoliucija bei kasdienių patogumų naujovės, didelė emigracija, militarizuota pasienio krašto prigimtis, o sovietmetis suniveliavo mus su Latvija, Estija ir iš dalies Lenkija, nors Rytų Lenkija niekada ir nebuvo labiau išsivyčiusi, bet kažkiek buvimas satelitine šalimi padėjo bent jau nesusibjauroti moralės galutinai, tiek kad jų konservatyvumas žymiai aiškiau išreikštas su neaiškia trajektorija.

Na, o Estiją juokais vadinu Rytų (tiksliau, Pietų) Suomija Panašiai kaip Vokietija kažkada buvo padalinta į Rytų ir Vakarų.
Turiu netgi minčių, jei per stebuklą būtų buvusi satelite valstybe, o ne SSR'u, tai galėjo būti turtingesnė už Slovėniją.

[Tomizmas]

Filmai per tv jau 30 metų Estijoje (kaip ir Skandinavijoje) rodomi originalo kalba, dažniausiai angliškai, su subtitrais. 50–65 metai dabar yra tiems, kam po sovietmečio buvo 20–35. Jie viską išmoko, nes norėjo nebūti laikomi rusais, norėjo negyventi kaip rusai. Kitas dalykas, kad rusų kalba jiems ir norint yra gramatiškai sunkesnė nei anglų, nes anglų gramatiškai panašesnė į estų. O lietuviai klause per teleką orig8naliai tik rusiškus filmus. Rusų kalba gramatiškai artimesnė lietuvių kalbai negu anglų kalba. Be to, tavo pažįstami Rytų lietuviai ir pagal pažiūras linkę draugauti su rusais ir elgtis kaip rusai.

Anglų kalba tuo yra labai faina, kad gramatiškai tai labai lengva kalba. Keli linksniai, kelios galūnės, 3 artikeliai. Neįmanoma net lyginti su ta pačia vokiečių kalba, kur daugybė galūnių, priešdėlių, o artikelių irgi daugybė, žymimųjų ir nežymimųjų, ir dar sakinyje juos reikia suderinti...

Satem indoeuropiečių kalbos, įskaitant baltų ir slavų, yra tikrai sunkios, kam jos nėra gimtosios, dėl tos pačios priežasties - 7 linksniai, daug galūnių, priešdėlių, priesagų, gerai kad nors artikelių nėra. Slavų ir baltų kalbos tikrai turi panašią struktūrą ir dar nemažai tos pačios kilmės žodžių, priešdėlių tokių kaip "pri-", sangrąžos dalelytė "si" arba "sia", bendraties galūnė "-t(i)" ir dar daugiau bendrumų, todėl slavų kalbos mums neatrodo sunkios. Bet anglų vis tiek lengvesnė.

Skandinavai (turiu omenyje švedus, danus, norvegus) anglų kalbą greičiausiai taip gerai moka dėl giminiškumo - germanų kalbos, daug panašumų, mokytis turėtų būti lengva. Tik nežinau kiek lengva suomiams ir estams, kurie net ne indoeuropiečiai. Matyt kai per TV nuolat ją girdi ir skaitai titrus, tai labai padeda. Šitaip ir kinų kalbą galima išmokti. Reikėtų ir Lietuvoje nedubliuoti anglakalbės produkcijos - tai duotų žmonėms didelius bonusus ateityje.

[manometras]

Pro tuos gyvenamuosius rajonus teko tik pravažiuoti, tūsinausi pėsčiom pagrinde centre. Na, reiškia ne viskas ir Estijoj kaip šokolade, bet tie esami minusai kažkaip ne taip akivaizdžiai šoka į akis, kaip pvz. Daugpilyje ar Liepojoje.



Pagal rusų dalį gal, bet Visagine kontingentas yra labai specifinis - neproporcingai daug išsilavinusių žmonių. Kad daug visaginiečių pasižymi didesniu kultūringumu, pastebėjau dar važinėdamas tuo pačiu traukiniu - daugiau būdavo temų apie knygas ar koncertus, nei apie pjankes ar bulbų maišus. Daugpilis ta Visagino savybe neypatingai pasižymi.

Nežinau dėl Daugpilio, bet Visagine beveik visa ta techninė, tiksliukų inteligentija dirbo vienoj vietoj – elektrinėje. Ją uždarius, tie žmonės arba išvažiavo į Vilnių, užsienį, arba liko pikti, nusivylę, be darbo, be pajamų. Tai panašu į Daugpilį. Dar panašu tuo, kad tai šalies Rytų pakraščio miestas, netgi užkampis. Visaginas arti Daugpilio ir draugauja. Įsivaizduoju, susirenka rusai su rusais ir dejuoja dėl prarasto sssro, ir pasakojasi, kiek giminių ir pažįstamų išvažiavo į Rusiją, o kiek ne į Rusiją, bet vis tiek, oi, oi, išvažiavo, nes čia oi, oi, kaip blogai.

[manometras]

Yra Estijoje dar vienas nemažas pliusas iš kitos srities - panašiai kaip Švedijoje, ko nepaklausi anglų kalba (nesvarbu kokio amžiaus ar pareigų žmogaus), tikimybė virš 90% kad tau atsakys normaliai ir suprantamai. Eilinėje degalinėje, eilinėje parduotuvėje - bet kur.

Labai keista, kad Lietuvoje yra labai dažnai sutinkama "atgavorkė" tarp vyresnių žmonių: "man jau 50 metų, kur aš ten kalbas mokysiuosi, tokiame amžiuje sunku, anglų kalboj ne taip tariasi kaip rašosi" ir t. t. - o kodėl Estijoje sutiktiems tėvų kartos, 50 - 60 metų žmonėms, šios baisios kliūtys nesutrukdė?

Filmai per tv jau 30 metų Estijoje (kaip ir Skandinavijoje) rodomi originalo kalba, dažniausiai angliškai, su subtitrais. 50–65 metai dabar yra tiems, kam po sovietmečio buvo 20–35. Jie viską išmoko, nes norėjo nebūti laikomi rusais, norėjo negyventi kaip rusai. Kitas dalykas, kad rusų kalba jiems ir norint yra gramatiškai sunkesnė nei anglų, nes anglų gramatiškai panašesnė į estų. O lietuviai klause per teleką orig8naliai tik rusiškus filmus. Rusų kalba gramatiškai artimesnė lietuvių kalbai negu anglų kalba. Be to, tavo pažįstami Rytų lietuviai ir pagal pažiūras linkę draugauti su rusais ir elgtis kaip rusai.

[Tomizmas]

Tau irgi klausimas dėl Tartu. Ar buvai tik centre, ar apvaikščiojai ir daugiabučių rajonus (Kaunase gatvė ir aplinkui), kur gyvena turbūt didžiojo dalis Tartu gyventojų? Mane gana šokiravo vaizdai, kai prie baisių komiblokų sėdi grupelės galimai girtų ir garsiai rekaujančių ir ypač agresyviai nusiteikusių rusakalbių marozų. Buvo bene pirmas atvejis, kai šitoje Europos dalyje realiai pradėjau bijoti dėl savo fizinio saugumo ir net telefoną isikišau į kišenę, nes maža ką.

Pro tuos gyvenamuosius rajonus teko tik pravažiuoti, tūsinausi pėsčiom pagrinde centre. Na, reiškia ne viskas ir Estijoj kaip šokolade, bet tie esami minusai kažkaip ne taip akivaizdžiai šoka į akis, kaip pvz. Daugpilyje ar Liepojoje.

Daugpilis yra Latvijos Visaginas pagal sovietų ir rusų dalį.

Pagal rusų dalį gal, bet Visagine kontingentas yra labai specifinis - neproporcingai daug išsilavinusių žmonių. Kad daug visaginiečių pasižymi didesniu kultūringumu, pastebėjau dar važinėdamas tuo pačiu traukiniu - daugiau būdavo temų apie knygas ar koncertus, nei apie pjankes ar bulbų maišus. Daugpilis ta Visagino savybe neypatingai pasižymi.

[John]

Nu, tarp padugnių gal ir dominuoja. O šiaip, gyvenau ten kelis mėnesius. Aišku, beveik centre. 14 procentų rusų, kaip Lietuvai, jau nėr mažai. Gal Anneline ir 40 proc. bus, bet abejoju. Supilinne draugė nuomavosi kambarėlį medinuke, kai buvo studentė, tai kaimynė irgi buvo rusė. Be to, ten gali studijuoti rusai iš visos Estijos.

Po Analiną vaikščiojau visur. Estiškai kalbančius žmonės mačiau vieną kartą. Ten realiai yra Rusija.

[manometras]

14% yra visiškas briedas, nes ten rusų kalba dominuoja, gal išskyrus centrinę senamiesčio aikštę. Iš akies sakyčiau ne mažiau 40%. Visagine žymiai dažniau išgirsi lietuvių kalbą, nei estų kalbą Tartu.

Nu, tarp padugnių gal ir dominuoja. O šiaip, gyvenau ten kelis mėnesius. Aišku, beveik centre. 14 procentų rusų, kaip Lietuvai, jau nėr mažai. Gal Anneline ir 40 proc. bus, bet abejoju. Supilinne draugė nuomavosi kambarėlį medinuke, kai buvo studentė, tai kaimynė irgi buvo rusė. Be to, ten gali studijuoti rusai iš visos Estijos. Gali pritempt iki 20 proc. rusų, jeigu kiti užsirašę lenkais, ukrainiečiais, baltarusiais, žydais, bet realiai rusakalbiai.

[John]

Daugpilis yra Latvijos Visaginas pagal sovietų ir rusų dalį. Tartu – geriausio ir seniausio Estijos universiteto miestas, rusų dalis ten gerokai mažesnė, nors miestas buvo kurį laiką atitekęs tai pačiai ATR. Herbe, vėliavoje yra lenkų vėliavos ir herbo spalvos (raudona ir balta).
Tartu estų yra 80 procentų, o rusų – 14 proc. Daugpilyje, matyt, atvirkščiai. Rusų ir tuteišių kokie 80–90 procentų.

14% yra visiškas briedas, nes ten rusų kalba dominuoja, gal išskyrus centrinę senamiesčio aikštę. Iš akies sakyčiau ne mažiau 40%. Visagine žymiai dažniau išgirsi lietuvių kalbą, nei estų kalbą Tartu.

[Garbanius]

Siap John, kazkada esi gyres Tartu, tai as irgi buvau nesuprates kodel, as ir centre nieko ypatingo nemaciau. Aisku lankiausi vasara, gal mokslo metais ir daugiau veiksmo.

[manometras]

Talino ir Daugpilio dydis toks pats? Gal Tartu turėjai omeny, Tomizmai?
Aišku kontrastas yra ir tarp Tartu ir Daugpilio. Nors abu yra infestuoti nedraugiškai nusiteikusios populiacijos dalies, kuri Daugpilyje yra šiek tiek didesnė.

Daugpilis yra Latvijos Visaginas pagal sovietų ir rusų dalį. Tartu – geriausio ir seniausio Estijos universiteto miestas, rusų dalis ten gerokai mažesnė, nors miestas buvo kurį laiką atitekęs tai pačiai ATR. Herbe, vėliavoje yra lenkų vėliavos ir herbo spalvos (raudona ir balta).
Tartu estų yra 80 procentų, o rusų – 14 proc. Daugpilyje, matyt, atvirkščiai. Rusų ir tuteišių kokie 80–90 procentų.

[manometras]

Gal be centro ir turistinių objektų netyčia buvai užsukęs ir į Kauno (Kaunase) gatvę ir aplinkui esančius kvartalus Tartu? Turbūt ir į galvą pasiūlytų, jei nekalbėtum rusiškai. O toje miesto pusėje gyvena virš pusės miesto populiacijos. Ir ten yra ne šiaip daug rusų kalbos. Ten yra tiesiog Rusija.

Čia Annelinn (brežneviniai daugiabučiai?) Kaunas sovietmečiu buvo sugiminiuotas su Tartu. Šiaip nepasakyčiau, kad Vilniaus treninginiai rusakalbiai alkašai yra kažkokie gražesni ar malonesni. Ne veltui jų rajonas, pvz., Krasnūcha tebevadinamas.

[Aukštaitis]

...

Bet kur kas įdomiau - kas kultūriškai yra Latvija?

1. Turėjo stiprios skandinaviškos protestantizmo ir tų pačių švedų įtakos.
2. Turėjo (ir turi) per ryšius su lietuviais ir nemaža katalikybės proporcija - Centrinės Europos įtakos.
3. Per Livoniją, Baltijos vokiečius - Vokietijos įtakos.
4. Per didelę rusų bendruomenę ir stipresnius nei kaimynų ryšius su Rusija - ortodoksiškos Rytų Europos įtakos.

Rezultate Latvija gaunasi valstybė, esanti kultūrų kryžkelėje, kurios neįmanoma aiškiai priskirti kažkuriai vienai kultūrai, kaip unikali sintezė. Realiai tame gali būti Latvijos stiprybė, jeigu labiau tai išnaudotų.

Sociologas Zenonas Norkus šitai temai (Baltijos šalių palyginimas) yra skyręs nemažai dėmesio. Jei įdomu, į šį klausimą jis bando atsakyti publikacijoje Apie Baltijos Siciliją ir Lombardiją: postsocialistinės kaitos pasiekimų Baltijos šalyse skirtumai ir priežastys (36 puslapis, skaičiuojant pagal PDF failo numeraciją). Ir jis tą Estijos ir Latvijos kontrastą bando paaiškinti šitais veiksniais:

1. Estų šiaurietišką mentalitetą nulėmė pietistiškas protestantizmas, kuris Latvijoje buvo praktikuojamas tik Vidzemėje, šiaurinėje Latvijos dalyje.
2. Latvija sovietmečiu buvo stipriau paveikta rusifikacijos, rusakalbai sudaro didelę dalį išsilavinusios populiacijos (techninė inteligentija, aukštos kvalifikacijos darbininkai). Dėl to Latvija yra bikultūrinė (latvių ir rusų) šalis.
3. Dėl veiksnio nr. 2, atkūrus nepriklausomybę, neproporcingai didelį procentą Latvijos verslo elito sudaro rusakalbiai, todėl Latvija tampa orientuota į prekybą su Rusija ir laukinį rusišką kapitalizmą. O Estijoje visiškai priešingai – po privatizacijos neestai praktiškai pranyko iš vadovaujančių pareigų.
4. Šitas etninis ir ekonominis konfliktas trukdo Latvijos politinei ir ekonominei raidai.

Šiaip galima pastebėti net ir tokį dalyką iš valdančiųjų koalicijų, kad Estijoje pagrindinė rusų mažumos interesų partija (Centro partija) eina į koalicijas su estų partijomis, o Latvijoje pagrindinė rusų partija Santarvė yra savotiškai izoliuota, nes laimi rinkimus, bet latvių partijos prieš ją sudaro plačias koalicijas. Ir natūralu, kad plačioje koalicijoje sunkiau rasti kompromisą dėl įvarių dalykų. Tai etninis susipriešinimas Latvijoje atrodo didesnis.

[John]

Kažin Estijos magdonalduose savitarnos terminaluose galima įsijungti lietuvių kalbą?

Šiaip ir Neptūną by default duoda, kai pasirenki mineralinį vandenį kaip gėrimą. O Estijos supermarketuose realiai dominuoja Lietuviški mineralinio brendai.

[manometras]

Parankiojau nelabai senų vaizdų iš Tartu miesto centro:

37 Herne – „Google“ žemėlapiai
34 Herne – „Google“ žemėlapiai
50 Tartu-Tiksoja – „Google“ žemėlapiai
24 Oa – „Google“ žemėlapiai
16 Marja – „Google“ žemėlapiai
30 Marja – „Google“ žemėlapiai
28 Marja – „Google“ žemėlapiai
43 Herne – „Google“ žemėlapiai

Čia ne centras, o buvęs pigus medinis Sriubos miestelis (Supilinn) su Katalikų bažnyčia. Pupų gatvė, Žirnių gatvė, Bulvių gatvė, Vyšnių gatvė. Kaip Kaune Žaliakalnis ir Antakalnis (Ąžuolų kalnas). Ten gyvena (nuomojasi kambarėlius be patogumų) studentai. Dabar Sriubos miestelyje vyksta visai mielos to miestelio dienos, kai kaimynai kviečiasi į savo kiemus kaimynus išgerti kavos su bandelėmis, ledais, sultimis, pagroti, padainuoti, pašokti, vaikams kartu pažaisti, pasisupti.
Nuo Tartu-Tiksoja 50 kažkiek pavarius ir pasukus yra puikiai restauruotas žalias medinis namas.

[John]

Taip, Tartu turėjau omenyje. Miestai absoliučiai galima sakyti vienodo dydžio, apie 92 tūkst. gyventojų, abu antri savo šalyse, bet kontrastas milžiniškas. Kaip ir sostinių, kurortų, provincijos ir t. t.

Beje, labai kartais keista, kad Lietuvoje galima išgirsti dažnai pasipiktinimo estų pozicionavimu save kaip Skandinaviją. Yra forume tema "Lietuvių ir estų santykiai", neseniai paskaičiau įdomumo dėlei - negatyvas liejasi laisvai, nors ten jau seni pasisakymai. Atseit, estai turi būti kažkur "prie mūsų", nors realiai akivaizdu, kad Baltijos šalys vieno kultūrinio vieneto nesudaro.

Estija istoriškai, kultūriškai, per giminystę su suomiais, protestantizmą, švedų įtaką - visai teisingai save pozicionuoja kaip Skandinaviją. Lietuva kultūriškai yra, labiau nei su bet kuo, susijusi su Lenkija ir apskritai Centrine Europa. Prie 4 Višegrado grupės šalių, Lietuva laisvai galėtų būti penktąja nare.

Bet kur kas įdomiau - kas kultūriškai yra Latvija?

1. Turėjo stiprios skandinaviškos protestantizmo ir tų pačių švedų įtakos.
2. Turėjo (ir turi) per ryšius su lietuviais ir nemaža katalikybės proporcija - Centrinės Europos įtakos.
3. Per Livoniją, Baltijos vokiečius - Vokietijos įtakos.
4. Per didelę rusų bendruomenę ir stipresnius nei kaimynų ryšius su Rusija - ortodoksiškos Rytų Europos įtakos.

Rezultate Latvija gaunasi valstybė, esanti kultūrų kryžkelėje, kurios neįmanoma aiškiai priskirti kažkuriai vienai kultūrai, kaip unikali sintezė. Realiai tame gali būti Latvijos stiprybė, jeigu labiau tai išnaudotų.

Tau irgi klausimas dėl Tartu. Ar buvai tik centre, ar apvaikščiojai ir daugiabučių rajonus (Kaunase gatvė ir aplinkui), kur gyvena turbūt didžiojo dalis Tartu gyventojų? Mane gana šokiravo vaizdai, kai prie baisių komiblokų sėdi grupelės galimai girtų ir garsiai rekaujančių ir ypač agresyviai nusiteikusių rusakalbių marozų. Buvo bene pirmas atvejis, kai šitoje Europos dalyje realiai pradėjau bijoti dėl savo fizinio saugumo ir net telefoną isikišau į kišenę, nes maža ką.

[John]

Praeitais metais, Tartu, buvo prieje seniokai, paklausinejo apie masina, kadangi su rusu mum sunkiau, pasisuko kalba, kad visus rusus reikia sodint i traukiny ir vezt namo, nelabai isivaizduoju to LT

Gal be centro ir turistinių objektų netyčia buvai užsukęs ir į Kauno (Kaunase) gatvę ir aplinkui esančius kvartalus Tartu? Turbūt ir į galvą pasiūlytų, jei nekalbėtum rusiškai. O toje miesto pusėje gyvena virš pusės miesto populiacijos. Ir ten yra ne šiaip daug rusų kalbos. Ten yra tiesiog Rusija.

[Stadionas]

Taip, Tartu turėjau omenyje. Miestai absoliučiai galima sakyti vienodo dydžio, apie 92 tūkst. gyventojų, abu antri savo šalyse, bet kontrastas milžiniškas. Kaip ir sostinių, kurortų, provincijos ir t. t.

Beje, labai kartais keista, kad Lietuvoje galima išgirsti dažnai pasipiktinimo estų pozicionavimu save kaip Skandinaviją. Yra forume tema "Lietuvių ir estų santykiai", neseniai paskaičiau įdomumo dėlei - negatyvas liejasi laisvai, nors ten jau seni pasisakymai. Atseit, estai turi būti kažkur "prie mūsų", nors realiai akivaizdu, kad Baltijos šalys vieno kultūrinio vieneto nesudaro.

Estija istoriškai, kultūriškai, per giminystę su suomiais, protestantizmą, švedų įtaką - visai teisingai save pozicionuoja kaip Skandinaviją. Lietuva kultūriškai yra, labiau nei su bet kuo, susijusi su Lenkija ir apskritai Centrine Europa. Prie 4 Višegrado grupės šalių, Lietuva laisvai galėtų būti penktąja nare.

Bet kur kas įdomiau - kas kultūriškai yra Latvija?

1. Turėjo stiprios skandinaviškos protestantizmo ir tų pačių švedų įtakos.
2. Turėjo (ir turi) per ryšius su lietuviais ir nemaža katalikybės proporcija - Centrinės Europos įtakos.
3. Per Livoniją, Baltijos vokiečius - Vokietijos įtakos.
4. Per didelę rusų bendruomenę ir stipresnius nei kaimynų ryšius su Rusija - ortodoksiškos Rytų Europos įtakos.

Rezultate Latvija gaunasi valstybė, esanti kultūrų kryžkelėje, kurios neįmanoma aiškiai priskirti kažkuriai vienai kultūrai, kaip unikali sintezė. Realiai tame gali būti Latvijos stiprybė, jeigu labiau tai išnaudotų.

Man kartais atrodo, kad Latvija failed state.