Emigracija ir imigracija Lietuvoje

[dziugas99]

Kaip manai, tam darbuotojui, kuris jaučiasi 'nevisavertis' - geriau turėti pasirinkimą dirbti ar nedirbti tokioje įmonėje, ar geriau, kad tos įmonės iš vis nebūtų ir jis tokios opcijos neturėtų? Kai lietuviai važiuodavo į Skandinaviją braškių skinti ar į žuvų fabrikus - tie vienetai švedų/norvegų, kurie tose įmonėse dirbo, irgi nesijausdavo 'visaverčiai'. Tik ten dėl to žuvų fabrikų ir braškių fermų niekas neuždarinėja, nes puikiai supranta, kad tai neša ekonominę naudą, o kuo didesnė ekonominė nauda - tuo daugiau norvegų/švedų gali gyventi visavertį gyvenimą. Pas mus gi pradeda įsigalėti mąstymas, kad apsimoka žlugdyti mūsų pramonę, IT sektorių ir t.t. vien dėl to, kad kažkas jaučiasi labai nepatogiai žinodamas, kad kažkur ten kaime prie Visagino iš Latvijos atsivežami rusakalbiai darbuotojai, kurie pietų pertraukų metu bendrauja ne lietuviškai, o rusiškai. Ir tai neva yra pakankamas pagrindas atsisakyti visos tos naudos, kurią jie sukuria per sumokamus mokesčius ir sukuriamas gerai apmokamas darbo vietas tiems patiems lietuviams įmonės administracijoje.

Juk iškart parašiau, kad neteigiu, jog darbuotojai iš Daugpilio yra blogis. Viskas nėra juoda ir balta - yra pliusų, yra ir minusų.
Mano žinutė buvo skirta sureaguoti į tavo teiginį, anot daugpiliečiai neprisideda prie rusų kalbos sklidimo Lietuvoje, nes atvažiuoja tik dirbti, o gyvena Latvijoje. Nesiveliant į plačias diskusijas, tiesiog noriu pasakyti, kad darbinė aplinka yra viena geriausių terpių kalbai sklisti. Darbe žmonės dažniausiai praleidžia daugiau nei pusę paros laiko, atmetus miegą.
Gal išvadinsi mane ultranacionalistu ar kažkuo dar blogesniu, bet turiu tokią nuomonę, kad Lietuvoje neturėtų reikėti rusų kalbos tam, kad galėtum gyventi pilnavertį gyvenimą, nepaisant tavo gyvenamosios vietos ar socialinio sluoksnio. Kol kas, deja, sparčiai tolstame nuo šios realybės.

[Eidvis]

Kaip manai, tam darbuotojui, kuris jaučiasi 'nevisavertis' - geriau turėti pasirinkimą dirbti ar nedirbti tokioje įmonėje, ar geriau, kad tos įmonės iš vis nebūtų ir jis tokios opcijos neturėtų? Kai lietuviai važiuodavo į Skandinaviją braškių skinti ar į žuvų fabrikus - tie vienetai švedų/norvegų, kurie tose įmonėse dirbo, irgi nesijausdavo 'visaverčiai'. Tik ten dėl to žuvų fabrikų ir braškių fermų niekas neuždarinėja, nes puikiai supranta, kad tai neša ekonominę naudą, o kuo didesnė ekonominė nauda - tuo daugiau norvegų/švedų gali gyventi visavertį gyvenimą. Pas mus gi pradeda įsigalėti mąstymas, kad apsimoka žlugdyti mūsų pramonę, IT sektorių ir t.t. vien dėl to, kad kažkas jaučiasi labai nepatogiai žinodamas, kad kažkur ten kaime prie Visagino iš Latvijos atsivežami rusakalbiai darbuotojai, kurie pietų pertraukų metu bendrauja ne lietuviškai, o rusiškai. Ir tai neva yra pakankamas pagrindas atsisakyti visos tos naudos, kurią jie sukuria per sumokamus mokesčius ir sukuriamas gerai apmokamas darbo vietas tiems patiems lietuviams įmonės administracijoje.

[dziugas99]

Nežinau kiek ten ta rusų kalba reikalinga stovint prie įrenginių, kiek iš tokių gamyklų esu matęs video - tai ten apskritai nelabai kas kalba, o tiesiog dirba savo darbą. O štai aukštesnėse pozicijose lietuvių kalba jau yra būtina, buhalterijos rusų kalba nesutvarkysi, įvairūs dokumentai irgi lietuvių kalba pildomi.

Nežinau kaip reaguoti į tokį argumentą, kad gamyboje darbuotojai išvis nekalba. Nemanai, kad juos truputi dehumanizuoji? Taip, turbūt įmanoma dirbti tokį darbą bendraujant tik gestais, o per pertraukas ir pietus sėdint vienam atskirai, kol visi kiti tarpusavyje bendrauja tau nesuprantama kalba, bet tai nėra maloni egzistencija. Dėl to ir rašiau, kad norint būti visaverčiu darbuotojų rusiškoje įmonėje, teks išmokti rusiškai.

[Eidvis]

Nežinau kiek ten ta rusų kalba reikalinga stovint prie įrenginių, kiek iš tokių gamyklų esu matęs video - tai ten apskritai nelabai kas kalba, o tiesiog dirba savo darbą. O štai aukštesnėse pozicijose lietuvių kalba jau yra būtina, buhalterijos rusų kalba nesutvarkysi, įvairūs dokumentai irgi lietuvių kalba pildomi.

[dziugas99]

Iš Daugpilio darbuotojai į baldų gamykla, kuri net ne pačiame Visagine, o kaime šalie jo, yra atvežami autobusais, kuriuos po darbo išveža atgal. Jie nevaikšto nei po miestą, nebalsuoja, nevažinėja viešuoju transportu ir nesėdi parkuose, kur jei koks vaikas išgirstų juos kalbančius rusiškai - iš kart ir pats užsinorėtų taip kalbėti. Viskas, ką jie daro, tai atvažiuoja uždirba mums pinigus į biudžetą ir išvažiuoja. Bet mums netinka, kodėl? Nes kažkam tai sukelia didelį diskomfortą, kad mums pensininkus, mokytojus ir kariuomenę padeda išlaikyti kažkokie rusakalbiai. Aš dar suprasčiau, jei į tą gamyklą rikiuotųsi norinčių dirbti lietuvių eilės, dėja taip nėra. Bėda yra ta, kad Lietuvos ateitis visų pirma priklauso nuo ekonomikos ir jei dėl tokių kompleksų bus sužlugdyta jos pramonė/IT ir pan. sektoriai - tai bus sužlugdyta ir ateitis. Rusakalbių skaičius pas mus žinoma sumažės, nes ne bus daug tokių, kurie norės imigruoti į skurdžią šalį, problema, kad kartu sumažės ir lietuvių skaičius, kuriems emigracijos keliai atviri ir vienintėlis būdas juos sustabdyti yra per ekonomikos augimą, o ne jos žlugdymą.

Iš karto pasakau, kad aš vienareikšmiškai neteigiu, jog vežiotis darbuotojus iš Daugpilio yra blogai, tačiau reikėtų suprasti labai paprastą dalyką - jeigu vietinis lietuvis, gyvenantis Ignalinos arba Zarasų rajone, norėtų įsidarbtinti šioje baldų gamykloje ir jaustis visaverčiu darbuotoju, jam realiai reikėtų išmokti rusų kalbą. Tai tiek.

[Eidvis]

Ir tas pats Visagine: nesijaudinkit, rusakalbiai, mūsų miestas niekada nekalbės lietuviškai,mes pasikvietėm dirbti rusakalbius iš Latvijos.

Iš Daugpilio darbuotojai į baldų gamykla, kuri net ne pačiame Visagine, o kaime šalie jo, yra atvežami autobusais, kuriuos po darbo išveža atgal. Jie nevaikšto nei po miestą, nebalsuoja, nevažinėja viešuoju transportu ir nesėdi parkuose, kur jei koks vaikas išgirstų juos kalbančius rusiškai - iš kart ir pats užsinorėtų taip kalbėti. Viskas, ką jie daro, tai atvažiuoja uždirba mums pinigus į biudžetą ir išvažiuoja. Bet mums netinka, kodėl? Nes kažkam tai sukelia didelį diskomfortą, kad mums pensininkus, mokytojus ir kariuomenę padeda išlaikyti kažkokie rusakalbiai. Aš dar suprasčiau, jei į tą gamyklą rikiuotųsi norinčių dirbti lietuvių eilės, dėja taip nėra. Bėda yra ta, kad Lietuvos ateitis visų pirma priklauso nuo ekonomikos ir jei dėl tokių kompleksų bus sužlugdyta jos pramonė/IT ir pan. sektoriai - tai bus sužlugdyta ir ateitis. Rusakalbių skaičius pas mus žinoma sumažės, nes ne bus daug tokių, kurie norės imigruoti į skurdžią šalį, problema, kad kartu sumažės ir lietuvių skaičius, kuriems emigracijos keliai atviri ir vienintėlis būdas juos sustabdyti yra per ekonomikos augimą, o ne jos žlugdymą.

[manometras]

LRT.lt . 2024.12.06
Naujasis vidaus reikalų ministras mano, kad migrantams šalyje reikia papildomos priežiūros

Nieko jis nemano, tiesiog teko paatsakinėti į nemalonius klausimus.

[manometras]

Ir tas pats Visagine: nesijaudinkit, rusakalbiai, mūsų miestas niekada nekalbės lietuviškai,mes pasikvietėm dirbti rusakalbius iš Latvijos.

[manometras]

Šitame geriausa dalis buvo: nesijaudinkit, Lietuvos gyventojams mes darbo vietų nekuriam, mes tik atvežėm šituos žmones ir užrašėm juos Lietuvos gyventojais, bet jie čia negyvena, jie mums dirba ir gyvena fūrose. Jų niekada nebus Lietuvos poliklinikose, ligoninėse, kalėjimuose, VDI.

[Romas]

LRT.lt . 2024.12.06
Naujasis vidaus reikalų ministras mano, kad migrantams šalyje reikia papildomos priežiūros

– Šiuo metu šalyje turime apie 250 tūkst. užsieniečių. Tai daugiau nei Šiauliuose ir Panevėžyje yra gyventojų. Vidaus reikalų ministerija nuolat kartojo, kad tokie užsieniečių srautai, kokie yra dabar, kelia grėsmę saugumui. Kaip su tuo tvarkysitės?
– Taip. Kontrolę apskritai išduodant leidimą gyventi ar laikinai gyventi Lietuvoje, ar atvykimo į Lietuvą galimybė kai gaunama, tada kaip ir dažniausiai patikrinama, kas čia per žmonės, ar jie atitinka saugumo reikalavimus, ar ne. Dažniausiai kyla problemų su tais žmonėmis, mes matome, kurie dažnai keliauja į savo šalį, į užsienį išvažiuoja. Ar tikrai viskas su jais gerai? Reikia galvoti apie šitą vietą, apie saugumą, galbūt analizuojant ir vykdant gal priežiūrą būtent tokių asmenų, kodėl jie ten keliauja dažnai, galbūt jie susieti darbo reikalais, bet ne visada mes matome ir girdime iš viešųjų...

– Norėtumėte skirti papildomą priežiūrą?
– Manyčiau, taip, čia būtent dėl to, kad tikrai nemaža dalis, jeigu mes paimsime, tai apie 10 proc. gyventojų gali būti mūsų Lietuvoje, kurie atvažiuoja ir yra trečiųjų šalių piliečiai.
Tikrai dėmesys tam būtinas, būtina jį stiprinti, bet, aišku, suprantame, kad žmonių teisių irgi reikia paisyti ir galvoti apie tai, kad mes esame Europos Sąjungos (ES) šalis.

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...mos-prieziuros

[Blaze]

nespėjo prisekti V. Sinica, o jau rezultatai

Gal tiesiog pakoreguoti duomenys? Nes 13 000 kritimas per vieną mėnesį atrodo gana blogai.

[taspac]

Įdomu pasidarė, kaip ten yra su padažnėjusiais bendrapavardžiais sikhais Šiauliuse bei Kauno, Jurbarko ir Radviliškio rajonuose
Gal kas nors gali atpasakoti straipsnį,

15min.lt 2024.11.30
Net keliose Lietuvos savivaldybėse dažniausia pavardė yra Singh

Religija, kurios išpažinėjai turi tą pačią pavardę

Indijoje egzistuoja religinė mažuma sikhai. Sikhizmo išpažinėjų pasaulyje yra apie 25-30 milijonų. Tai XV a. šiaurės Indijos Pundžabo regione atsiradusi monoteistinė religija, kuri išpažįsta vieną Dievą. Dievas apibūdinamas kaip belytis, belaikis ir neregimas, visur esantis ir visagalis. Galutinis žmogaus tikslas, pasak sikhizmo, yra susiliejimas su Dievu, o tą susiliejimą galima pasiekti vadovaujant dvasiniam vadovui (guru).

XVII a. pabaigoje tuometinis sikhų dvasinis lyderis guru Gobinda Singhas nurodė visiems sikhams vyrams naudoti pavardę „Singh“, kuri šiaurės Indijos kalbose reiškė „liūtas“. Sikhai taip norėjo pabrėžti savo priklausymą vienai bendruomenei ir tuo pačiu atmesti Indijoje egzistavusią kastų sistemą, kad kiti iš pavardės negalėtų spręsti apie jų kastą. Nuo tada visi sikhai vyrai tradiciškai po krikšto gauna pavardę Singh.

Tad labai tikėtina, kad į Lietuvą dešimtimis tūkstančių kraustytis indai tikrai nepradėjo, tiesiog šalyje padaugėjo vienos konkrečios religinės mažumos atstovų. Be to, Registrų centras informaciją suteikė apie pavardes žmonių, deklaravusių savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Tai nebūtinai reiškia, kad visi šie Singhai iš tikro gyvena šalyje. <...>

<...>dauguma Singh pavardę turinčių ir registruotų seniūnijoje žmonių yra tolimųjų reisų vairuotojai, kurie realiai seniūnijoje negyvena ir didžiąją laiko dalį praleidžia ne Lietuvoje. Taip pat seniūnas pridūrė, kad tai taikūs žmonės, su kuriais nekyla jokių problemų. Taigi, nors Singh, žiūrint tik pagal deklaracijas, yra itin dažna pavardė keliose savivaldybėse, realiai Singhų jose gyvena daug mažiau.

[Romas]

Įdomu pasidarė, kaip ten yra su padažnėjusiais bendrapavardžiais sikhais Šiauliuse bei Kauno, Jurbarko ir Radviliškio rajonuose
Gal kas nors gali atpasakoti straipsnį,

15min.lt 2024.11.30
Net keliose Lietuvos savivaldybėse dažniausia pavardė yra Singh

Kauno rajono savivaldybėje deklaravę gyvenamąją vietą net 447 žmonės Singh pavarde, Šiaulių mieste - 393. Antrą pagal populiarumą pavardę Singh pavardė lenkia maždaug dvigubai.

https://www.15min.lt/gyvenimas/nauji...a-1634-2350346

[Zygis]

Vienas niuansas kurį praleidau - jos jau buvo Lietuvoje berods 6+ metus, o po 5 galima susitvarkyti nuolatinį leidimą išlaikant lietuvių kalbos egzaminą.

Bet lietuvių kalba nelabai reikalinga, tai skubėt nereikia…

[MedinisStrazdas]

Sakyti, kad tendencija su mažiau rusakalbių yra gera, tikriausiai būtų rasizmas, diskriminacija ir panašiai, todėl geriau nesakyti nieko.

Jeigu rasizmas, diskriminacija ir panašiai yra tiesiog tiesios sakymas, tai tada geriau būti diskriminuojančiu rasistu nei nesakyti nieko.

[Tomizmas]

Bendra tendencija - mažėja iš tų šalių, kur pagrindinė "lingua franca" yra rusų.

Iš visur kitur - daugėja arba stabilizuojasi.

Sakyti, kad tendencija su mažiau rusakalbių yra gera, tikriausiai būtų rasizmas, diskriminacija ir panašiai, todėl geriau nesakyti nieko.

[Sula]

nespėjo prisekti V. Sinica, o jau rezultatai

Kur sumažėjimą lėmė pagrinde ukrainiečių išsikraustymas, o kitų tebedaugėja.

[Stadionas]

nespėjo prisekti V. Sinica, o jau rezultatai

[mantasm]

Pažiūrėsim kuo čia baigsis, bet šiuo metu mūsų imigracijos įstatymai yra tokie, kad įkuriant smulkujį verslą (ypatingai maitinimo srityje) išlaikyti leidimą gyventi yra praktiškai neįmanoma. Praktiškai imigracijos politika tokia, kad šiuo metu laukiama tik furistų, visi kiti - nereikalingi.

Pirma reikia skirti darbuotojų ir verslo leidimus gyventi. Yra n+k verslų kur galima atitikti reikalavimus. Lyginant su kitų valstybių investuotojų vizom, 2 vietiniai darbuotojai su vidutine alga yra gan žema kartelė.

Kitas klausimas, kokia mums nauda iš tokio smulkaus verslo kuris nieko nedarbina? Panaikinus reikalavimą įdarbint bent porą vietinių, praktiškai būtų už gražias akis dalinami leidimai.

[tajus2]

Žmonės buriasi, kad padėtų mėgstamoms vietnamietėms: https://www.facebook.com/share/p/1XVn6ptKUA/

Pažiūrėsim kuo čia baigsis, bet šiuo metu mūsų imigracijos įstatymai yra tokie, kad įkuriant smulkujį verslą (ypatingai maitinimo srityje) išlaikyti leidimą gyventi yra praktiškai neįmanoma. Praktiškai imigracijos politika tokia, kad šiuo metu laukiama tik furistų, visi kiti - nereikalingi.