Čia man truputį trūksta teisinių žinių. ES valstybės narės turi teisę vienašališkai užblokuoti trečiųjų šalių piliečių patekimą į bet kurią kitą ES narę? Ar tai tikrai įmanoma ir koks to teisinis pagrindas? Pavyzdžiui, Vengrija panorėjus turi teisę užblokuoti bet kokio ukrainiečio patekimą į Lietuvą? Aš kažkaip labai abejoju.
Berods yra tokia galimybė, bent jau Šengeno sutarties narių ribose, ypač piliečiams, turintiems pasus šalių, kurioms būtinos vizos. Tiesiog yra bendra duomenų bazė, kur įvesti tam tikri duomenys dėl apribojimų.
Reikia kapstytis reglamentuose, norint konkretikos.
Taigi. Man atrodo jie paprasčiausiai meluoja, ir jis turėjo teisę prašyti prieglobsčio kitoje ES narėje. O dabar ES ir Lietuva kalta, kad jam trūksta smegenų priimti sprendimą nevažiuoti į šalį, turinčią ekstradicijos sutartį su Baltarusija. Bet jeigu kas žino detaliau, prašau pakomentuoti.
Politinio prieglobsčio prašymas yra kita procedūra nei tiesiog teisės laikinai gyventi suteikimas.
Tačiau, jei yra kažkokie rimti kaltinimai (pvz. karo nusikaltimais), tai gauti politinį prieglobstį labai sudėtinga. Nežinom tiksliai, kokia medžiaga surinkta (gal tiesiog sukurpta, o gal ir tikra), tai tik teismai galėtų spręsti.
Kalinaucai – dar ir licvinistai, t. y., vilnianašistai, gali būt. Gali būt, kad šitas Vasia ką nors pridirbo. Jeigu jį iš Ukrainos išmetė, tai ir į Lietuvą nevertėjo įleist. Bet iš tikrųjų nežinau, kas ir kodėl jam Lietuvoj ir ES neleido apsigyvent. Gal koks buvęs komuniaga ir, atseit, kažkam prisipažinęs ir už tai įslaptintas buvęs Lit. SSR kgbistas prasisuko. https://nashaniva.com/ru/346455/comments
(komentarai, po Mindaugo paminklo terliojimo 2024-07-06).
Vietnamietiškos virtuvės restoraną „Saigon kava“ įkūrusios Ngoc Anh Thu Vu (Alex) ir Thi Phuong Dung Le (Diana) – Migracijos departamento smūgis. Verslininkėms liepta per dvi savaites uždaryti savo verslą ir palikti Lietuvą.
Su tom vietnamietėm tai nežinau ką čia Lietuva laimi išsiųsdama, juolab iš straipsnio panašu ir integruotis bando kalbą mokantis. Restoranų toks jau tas verslas, kad kartais sucks. Turiu giminių jame besisukančių, tai žinau virtuvę pakankamai iš arti.
bet kaip suprantu, dirbo toliau, problemų nekėlė, bandė daryti verslą. O Lietuviškas verslas paraleliai gali kasmet po 40 tūkst be jokių normatyvų įsivežt juodadarbių už mma.
Pažiūrėsim kuo čia baigsis, bet šiuo metu mūsų imigracijos įstatymai yra tokie, kad įkuriant smulkujį verslą (ypatingai maitinimo srityje) išlaikyti leidimą gyventi yra praktiškai neįmanoma. Praktiškai imigracijos politika tokia, kad šiuo metu laukiama tik furistų, visi kiti - nereikalingi.
Pažiūrėsim kuo čia baigsis, bet šiuo metu mūsų imigracijos įstatymai yra tokie, kad įkuriant smulkujį verslą (ypatingai maitinimo srityje) išlaikyti leidimą gyventi yra praktiškai neįmanoma. Praktiškai imigracijos politika tokia, kad šiuo metu laukiama tik furistų, visi kiti - nereikalingi.
Pirma reikia skirti darbuotojų ir verslo leidimus gyventi. Yra n+k verslų kur galima atitikti reikalavimus. Lyginant su kitų valstybių investuotojų vizom, 2 vietiniai darbuotojai su vidutine alga yra gan žema kartelė.
Kitas klausimas, kokia mums nauda iš tokio smulkaus verslo kuris nieko nedarbina? Panaikinus reikalavimą įdarbint bent porą vietinių, praktiškai būtų už gražias akis dalinami leidimai.
Vienas niuansas kurį praleidau - jos jau buvo Lietuvoje berods 6+ metus, o po 5 galima susitvarkyti nuolatinį leidimą išlaikant lietuvių kalbos egzaminą.
Bet lietuvių kalba nelabai reikalinga, tai skubėt nereikia…
Įdomu pasidarė, kaip ten yra su padažnėjusiais bendrapavardžiais sikhais Šiauliuse bei Kauno, Jurbarko ir Radviliškio rajonuose
Gal kas nors gali atpasakoti straipsnį,
15min.lt 2024.11.30 Net keliose Lietuvos savivaldybėse dažniausia pavardė yra Singh
Kauno rajono savivaldybėje deklaravę gyvenamąją vietą net 447 žmonės Singh pavarde, Šiaulių mieste - 393. Antrą pagal populiarumą pavardę Singh pavardė lenkia maždaug dvigubai.
Įdomu pasidarė, kaip ten yra su padažnėjusiais bendrapavardžiais sikhais Šiauliuse bei Kauno, Jurbarko ir Radviliškio rajonuose
Gal kas nors gali atpasakoti straipsnį,
15min.lt 2024.11.30 Net keliose Lietuvos savivaldybėse dažniausia pavardė yra Singh
Religija, kurios išpažinėjai turi tą pačią pavardę
Indijoje egzistuoja religinė mažuma sikhai. Sikhizmo išpažinėjų pasaulyje yra apie 25-30 milijonų. Tai XV a. šiaurės Indijos Pundžabo regione atsiradusi monoteistinė religija, kuri išpažįsta vieną Dievą. Dievas apibūdinamas kaip belytis, belaikis ir neregimas, visur esantis ir visagalis. Galutinis žmogaus tikslas, pasak sikhizmo, yra susiliejimas su Dievu, o tą susiliejimą galima pasiekti vadovaujant dvasiniam vadovui (guru).
XVII a. pabaigoje tuometinis sikhų dvasinis lyderis guru Gobinda Singhas nurodė visiems sikhams vyrams naudoti pavardę „Singh“, kuri šiaurės Indijos kalbose reiškė „liūtas“. Sikhai taip norėjo pabrėžti savo priklausymą vienai bendruomenei ir tuo pačiu atmesti Indijoje egzistavusią kastų sistemą, kad kiti iš pavardės negalėtų spręsti apie jų kastą. Nuo tada visi sikhai vyrai tradiciškai po krikšto gauna pavardę Singh.
Tad labai tikėtina, kad į Lietuvą dešimtimis tūkstančių kraustytis indai tikrai nepradėjo, tiesiog šalyje padaugėjo vienos konkrečios religinės mažumos atstovų. Be to, Registrų centras informaciją suteikė apie pavardes žmonių, deklaravusių savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Tai nebūtinai reiškia, kad visi šie Singhai iš tikro gyvena šalyje. <...>
<...>dauguma Singh pavardę turinčių ir registruotų seniūnijoje žmonių yra tolimųjų reisų vairuotojai, kurie realiai seniūnijoje negyvena ir didžiąją laiko dalį praleidžia ne Lietuvoje. Taip pat seniūnas pridūrė, kad tai taikūs žmonės, su kuriais nekyla jokių problemų. Taigi, nors Singh, žiūrint tik pagal deklaracijas, yra itin dažna pavardė keliose savivaldybėse, realiai Singhų jose gyvena daug mažiau.
LRT.lt . 2024.12.06 Naujasis vidaus reikalų ministras mano, kad migrantams šalyje reikia papildomos priežiūros
– Šiuo metu šalyje turime apie 250 tūkst. užsieniečių. Tai daugiau nei Šiauliuose ir Panevėžyje yra gyventojų. Vidaus reikalų ministerija nuolat kartojo, kad tokie užsieniečių srautai, kokie yra dabar, kelia grėsmę saugumui. Kaip su tuo tvarkysitės?
– Taip. Kontrolę apskritai išduodant leidimą gyventi ar laikinai gyventi Lietuvoje, ar atvykimo į Lietuvą galimybė kai gaunama, tada kaip ir dažniausiai patikrinama, kas čia per žmonės, ar jie atitinka saugumo reikalavimus, ar ne. Dažniausiai kyla problemų su tais žmonėmis, mes matome, kurie dažnai keliauja į savo šalį, į užsienį išvažiuoja. Ar tikrai viskas su jais gerai? Reikia galvoti apie šitą vietą, apie saugumą, galbūt analizuojant ir vykdant gal priežiūrą būtent tokių asmenų, kodėl jie ten keliauja dažnai, galbūt jie susieti darbo reikalais, bet ne visada mes matome ir girdime iš viešųjų...
– Norėtumėte skirti papildomą priežiūrą?
– Manyčiau, taip, čia būtent dėl to, kad tikrai nemaža dalis, jeigu mes paimsime, tai apie 10 proc. gyventojų gali būti mūsų Lietuvoje, kurie atvažiuoja ir yra trečiųjų šalių piliečiai.
Tikrai dėmesys tam būtinas, būtina jį stiprinti, bet, aišku, suprantame, kad žmonių teisių irgi reikia paisyti ir galvoti apie tai, kad mes esame Europos Sąjungos (ES) šalis.
Šitame geriausa dalis buvo: nesijaudinkit, Lietuvos gyventojams mes darbo vietų nekuriam, mes tik atvežėm šituos žmones ir užrašėm juos Lietuvos gyventojais, bet jie čia negyvena, jie mums dirba ir gyvena fūrose. Jų niekada nebus Lietuvos poliklinikose, ligoninėse, kalėjimuose, VDI.
Comment