Emigracija ir imigracija Lietuvoje

[andyour]

/\ sutrumpinus darbo laiką, žmogus neprarastų pajamų ir turėtų laiko pagalvoti apie aukštesnę kvalifikaciją. Kitu atveju tenka suktis užburtame rate(darbas, miegas) be galimybės tobulėti.

[Aleksio]

sutrumpinus darbo laiką, žmogus neprarastų pajamų ir turėtų laiko pagalvoti apie aukštesnę kvalifikaciją.

Jeigu žmogus dirba ne 8val., o tik 6, tai ir atlyginimą jam reikia sumažinti 25%, o tai jau yra ženkli suma.

[andyour]

/\ Darbo dieną padarant 6h. Žinoma, ne visos įmonės atras pinigų padengti toms trūkstamoms valandoms, bet ir ne visose įmonėse dirbama griežtai po 8h. Tektų 6h valandas atidirbti pilnai, be jokių kavos ir parūkymų pertraukėlių.

[Tomas]

Trumpinti visų dirbančiųjų darbo laiką/dienas/amžių taip perskirstant darbo jėgą, perkvalifikuoti, leisti didesnei daliai visuomenės dirbti kūrybišką darbą, skatinti bendruomenių veiklą.

Puiku. O kas už tai mokės?

[Pedigree]

Jeigu žmogus dirba ne 8val., o tik 6, tai ir atlyginimą jam reikia sumažinti 25%, o tai jau yra ženkli suma.

Švedai sutrumpino darbo dieną iki 6 valandų ir algos nemažino. Prancūzai turi 7 7 valandų darbo dieną irgi su tokia pat alga. Valandų mažinimas išliekant tam pačiam atlygiui yra vienintelė alternatyva basic income idėjai.

[Pedigree]

Puiku. O kas už tai mokės?

Verslas. Verslas uždirba vis daugiau visame pasaulyje, kai vidurinė klasė mažėja. Visas technologinis progresas naudingas jau turintiems kapitalo, jei turi pinigų, nusiperki brangų algorithmą, automatizuoji gamybos procesą ir atleidi šimtus darbuotojų. Tampi dar turtingesnis, o kiti išmetami į gatvę. Verslui turi būti didinami mokesčiai, antraip nelygybė, kuri ir taip jau milžiniška tik dar labiau augs.

[andyour]

Puiku. O kas už tai mokės?

Tie patys, kurie moka po minimumo padidinimo. Tik čia būtų darbo dienos trumpinimas. Nebūtinai po 6h, gali kaip ir FR atveju po 7h.

[andyour]

Verslas. Verslas uždirba vis daugiau visame pasaulyje, kai vidurinė klasė mažėja. Visas technologinis progresas naudingas jau turintiems kapitalo, jei turi pinigų, nusiperki brangų algorithmą, automatizuoji gamybos procesą ir atleidi šimtus darbuotojų. Tampi dar turtingesnis, o kiti išmetami į gatvę. Verslui turi būti didinami mokesčiai, antraip nelygybė, kuri ir taip jau milžiniška tik dar labiau augs.

Nepamiršk, kad technologijos yra labai brangios, dažnai vos pigiau nei samdyti fizinę darbo jėga. Technologijos kaina parodo, kiek jai pagaminti reikėjo darbo. Kiek gamyba atpinga, tiek konkurencija numuša kainas arba papildo gaminio savybes. Kažkada automobilis buvo vežimas ant ratų, dabar į jį prikišta ko tik nori, tiek technikos, tiek prabangos ir saugumo elementų.
Kapitalas turtėja, kai jam nebelieka su kuo konkuruoti. Pvz. toks Mcdonaldas turi gi visą pusfabrikačių gamybos liniją, kai tuo tarpu maža užkandinė daug ką pasigamina rankomis. Tačiau yra daug kitų greito maisto tinklinių užkadinių. Taip pat ir automobilių gamintojų daug, kurie konkuruoja tarpusavyje.

[Globalus]

Dar reiktų gerai pagalvoti, kas pačiai Norvegijai yra geriau. Ar geriau už tokius darbus mokėti brangiai norvegui, ar gailint pinigų prisileisti pigesnių svetimšalių. Norvegui sumokėti pinigai ir liks Norvegijoje, svetimšalis didelę dalį išsiūs giminaičiams kur nors Sirijoje ar Afrikoje. Svetimšalis priveis 10 vaikų, žmona nedirbs ir reikalaus pašalpų.

Svetimšalis svetimšaliui nelygu

[Globalus]

Švedai sutrumpino darbo dieną iki 6 valandų ir algos nemažino. Prancūzai turi 7 7 valandų darbo dieną irgi su tokia pat alga. Valandų mažinimas išliekant tam pačiam atlygiui yra vienintelė alternatyva basic income idėjai.

Didelė tikimybė, kad Prancuzijoj to neliks jau po rinkimų. Žada kelti pensijinį amžių iki standartiniu 65 ir ilginti darbo savaitę nuo 35 iki 39 valandų

[Lettered]

Verslas. Verslas uždirba vis daugiau visame pasaulyje, kai vidurinė klasė mažėja. Visas technologinis progresas naudingas jau turintiems kapitalo, jei turi pinigų, nusiperki brangų algorithmą, automatizuoji gamybos procesą ir atleidi šimtus darbuotojų. Tampi dar turtingesnis, o kiti išmetami į gatvę. Verslui turi būti didinami mokesčiai, antraip nelygybė, kuri ir taip jau milžiniška tik dar labiau augs.

Verlso tikslas uždirbti pelną, o ne finansuoti "kūrybinę veiklą" dėl robotizacijos ar kitų technologijų atleistų darbuotojų. Tą gali daryti nebent pati valstybė, bet tam prieš tai reikia surinkti pinigus iš to verslo/kapitalo.

[Lettered]

Taip dažniausiai kalba žmonės, neturintys jokio išsilavinimo ir dirbantys menkai apmokamą darbą. Mes labai reikalingi. Realybė kitokia: kiekvienas iš buko darbo išlaisvintas individas gali kurti daugiau gerovės savo šaliai nei užimdamas roboto darbo vietą.

Realybė tokia, kad tą buką, nešvarų ir nekūrybišką darbą dirbantys visokie elektrikai, santechnikai, suvirintojai dažnai uždirba daugiau už ekonomistus, teisininkus ar medikus. Apie jūsų minimus kultūrininkus ar visuomenininkus net nekalbu.

[J.U.]

Svetimšalis svetimšaliui nelygu

Taip, norvegai žinoma įsileidžia tik akademikus iš Nigerijos.

[andyour]

Verlso tikslas uždirbti pelną, o ne finansuoti "kūrybinę veiklą" dėl robotizacijos ar kitų technologijų atleistų darbuotojų. Tą gali daryti nebent pati valstybė, bet tam prieš tai reikia surinkti pinigus iš to verslo/kapitalo.

Gali vienais metais didinti minimumą, kitais nebedidinti, o mažinti darbo dieną. Jeigu verslas atranda pinigų padidintam minimumui, tai gal suras pinigų ir sumažintai darbo dienai. Tu tikrai įsitikinęs, kad visi sąžiningai atidirba 8h?

[J.U.]

Realybė tokia, kad tą buką, nešvarų ir nekūrybišką darbą dirbantys visokie elektrikai, santechnikai, suvirintojai dažnai uždirba daugiau už ekonomistus, teisininkus ar medikus. Apie jūsų minimus kultūrininkus ar visuomenininkus net nekalbu.

Lietuva procentaliai bene pirmauja ES pagal baigusių aukštąjį mokslą skaičių. Vokietijoje tuo tarpu didžioji dalis baigia profesines mokyklas. Kandidatė į švietimo ministres šiandien pareiškė:

Aukštųjų mokyklų turi būti tiek, kad būtų užtikrintas kokybiškas išsilavinimas visiems norintiems

Norintiems, bet ne sugebantiems!
Žodžiu, švietimas žada likti žemame lygyje, taigi Lietuva irgi.

[Lettered]

Lietuva procentaliai bene pirmauja ES pagal baigusių aukštąjį mokslą skaičių. Vokietijoje tuo tarpu didžioji dalis baigia profesines mokyklas. Kandidatė į švietimo ministres šiandien pareiškė:

Norintiems, bet ne sugebantiems!
Žodžiu, švietimas žada likti žemame lygyje, taigi Lietuva irgi.

Viską rinka sudėlioja, dauguma nori aukštojo, bet gero gyvenimo dažnai dar labiau, todėl profkėse daugėja studentų, o aukštosiose mažėja. Net su aukštaisiais ateina į profkes arba išvažiuoja dirbti darbininkais į Norvegiją.

[J.U.]

Viską rinka sudėlioja, dauguma nori aukštojo, bet gero gyvenimo dažnai dar labiau, todėl profkėse daugėja studentų, o aukštosiose mažėja. Net su aukštaisiais ateina į profkes arba išvažiuoja dirbti darbininkais į Norvegiją.

Rinka nieko Lietuvoje nesudėlioja, dabar jei neklįstu turime 22 skurstančius "universitetus" išleidžiančius potencialius bedarbius, vietoje to kad už tuos pinigus turėtume 3-5 gerus universitetus. Lietuvoje klesti protekcionizmas, o ne jokia ten rinka. Profesūros tarpe jokios konkurencijos, ne taip kaip JAV.

[Aleksio]

bet gero gyvenimo dažnai dar labiau, todėl profkėse daugėja studentų, o aukštosiose mažėja. Net su aukštaisiais ateina į profkes arba išvažiuoja dirbti darbininkais į Norvegiją.

Bet juk tai yra nenormalu. Kada valstybė naudingiau išleido pinigus? - kai paruošė specialistą ar kai paruošė diplomo turėtoją (kuris dar ir emigravo)?

[senasnamas]

Emigravęs: Realybė kitokia: kiekvienas iš buko darbo išlaisvintas individas gali kurti daugiau gerovės savo šaliai nei užimdamas roboto darbo vietą. Siūlau (bent virtualiai) pasižvalgyti po labiausiai klestinčius žemės kampelius ir pasidomėti.

Didelė tikimybė, kad iš buko darbo "išlaisvintas" individas neturės jokio darbo, t. y. bus išlaisvintas ir iš pajamų . Reikia suprasti paprastą dalyką, kad ne visi gali būti kūrėjai, išradėjai ir vadovai. Galų gale technologijos paliečia ir kvalifikuotus:

In 2012 co-founder of Sun Microsystems Vinod Khosla predicted that 80% of medical doctors jobs would be lost in the next two decades to automated machine learning medical diagnostic software.

However, several academics have argued that improved education alone will not be sufficient to solve technological unemployment, pointing to recent declines in the demand for many intermediate skills, and suggesting that not everyone is capable in becoming proficient in the most advanced skills.

https://en.wikipedia.org/wiki/Techno...l_unemployment

Jei bandoma technologinį nedarbą suvesti tik į bedarbių tingumą ir bukumą (yra ir tokių), tai tik rodo reiškinio, kuris daugiau mažiau pasireiškia visose išsivysčiusiose šalyse, nesuvokimą.
Tarkim, įmonė modernizuoja liniją ir vietoj 50 mažiau kvalifikuotų jai tereikia 10-20 aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Tai net jei ir visi tie 50 darbuotojų mokytųsi ir stengtųsi pakelti kvalifikaciją, toje įmonėje vis tiek negalėtų likti visi, nes tokio skaičiaus tiesiog nereikia.

[Emigraves]

Tarkim, įmonė modernizuoja liniją ir vietoj 50 mažiau kvalifikuotų jai tereikia 10-20 aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Tai net jei ir visi tie 50 darbuotojų mokytųsi ir stengtųsi pakelti kvalifikaciją, toje įmonėje vis tiek negalėtų likti visi, nes tokio skaičiaus tiesiog nereikia.

Jaučiu kažkokią planinės ekonomikos kinivarpą kirbant. Juk su atkritusiais galima kurti dar 4 naujas tokias įmones ir pagaminti daugiau produktų. Taip ir atrodytų šalies vystymasis. Pasaulį galima įsivaizduoti kaip uždarą katilą: kuo daugiau ir našiau visko sukuriama, tuo lengviau kiekvienam tas prieinama. Nuo vandens iki automobilio. Panašiai ir šalies mastu - kiekvieno mūsų vidutinis darbo efektyvumas išvirsta į vidutinį pragyvenimo lygį.