Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Emigracija ir imigracija Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Nepamirškite, kad laisvas darbo jėgos judėjimas yra pamatinė ES vertybė ir bene vienintelis legalus visos eurozonos makroekonominis stabilizatorius.
    It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

    Comment


      Parašė Lettered Rodyti pranešimą
      Kam to reikia? Jums?
      Užsienyje neturėdamas pilietybės būsi antrarūšis.

      Comment


        Nepamirškite, kad laisvas darbo jėgos judėjimas yra pamatinė ES vertybė ir bene vienintelis legalus visos eurozonos makroekonominis stabilizatorius.
        Destabilizatorius , nes visi plūsta ten, kur geriau. Lietuvoje trūksta kvalifikuotų darbuotojų, bet iš kitų ES šalių jie kažkodėl neatvažiuoja .

        Comment


          Bet kuris laisvos rinkos apologetas tamstai paaiškins, kad kai emigruos pakankamai daug gyventojų, darbdaviai bus priversti kelti atlyginimus ir prasidės imigracija. Na tokia teorija. Kad ji šūdina - aišku beveik visiems. Bet ši teorija integruota į ES sutartis, t.y. neliečiama ir nekritikuotina. Taigi nusiraminkit - lietuvių migracija yra ne bug, o feature.
          It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

          Comment


            Parašė J.U. Rodyti pranešimą
            Dabar gi visus 25 metus gyvename pagal sovietinį kodeksą, su tuntu sovietinių teisėjų, jie dar dėsto universitetuose ir užaugino naują kartą savo klonų.
            Touché.

            Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
            Būdai seniai žinomi: mažesnis darbo apmokestinimas, didesnis kapitalo / kitokių pajamų apmokestinimas, efektyvesnis / skaidresnis valstybės institucijų darbas ir valstybės turto valdymas, reali kova su šešėliu, korupcija ir t. t.
            Visam šiam kompleksiniam struktūrinių reformų ansambliui būtini ne tik įgūdžiai, žinios, bet ir tvarus, ilgalaikis poveikio efektas - pavadinkime jį histereze.
            O pati efektyviausia bei visapusiškiausiai ją įgalinanti priemonė - ilgalaikė investicija į kokybišką švietimo sistemą.
            Be jos nesukursime aukštą pridėtinę vertę generuojančių kvalifikacijų, pilnai neišnaudosime IV Industrinės revoliucijos teikiamo potencialo, nesuformuosime nei adekvataus organizacinio, nei procesų bei santykių valdymo, inovacinio, žmogiškojo ar kompetencijų kapitalo.

            Apie visą tai nuolat trimituoja Pasaulio Banko specialistai.
            The quality of education may be a key constraint that prevents a country from transitioning to higher-income status.
            Improving the quality of education is, indeed, one of the key policy prescriptions to accelerate the transition to high-income status.
            Šiems kasmetinėse Lt ataskaitose įkyriai antrina TVF atstovai.
            Overall, the education system is oversized with too many schools, universities, study programs, and teachers. There hence is scope for savings that could be spent on boosting the quality of education.
            Aukščiau pateiktas tezes patvirtina - vienas žemiausių Europoje finansinis - ekonominis išprusimo lygis.


            Europos kontekste apgailėtinas profesinis ugdymas.


            Akį rėžiantis kvalifikacijų bei įgūdžių moralinis 'nusidėvėjimas'.


            Kas trečio darbuotojo kvalifikacijos neatitikimas užimamai darbo vietai ('iš serijos' - geriausi barmenai iš Romerio ar fooristai su aukštuoju).


            Skaitykite daugiau: http://ec.europa.eu/europe2020/pdf/t...our-market.pdf

            Neįmanoma pasiekti teigiamų rezultatų ar įgyvendinti būtinų reformų su prastom priemonėm bei pasenusiais instrumentais; juos būtina keisti, atnaujinti - orientuojantis į rytdienos realijas.

            Comment


              Parašė Lettered Rodyti pranešimą
              Kam to reikia? Jums?
              Ne man - Lietuvai.

              Comment


                Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                Skatinimas.
                Niekuo, bet tai nereiškia, kad reikia emigruoti. Reikia kurti gerą gyvenimą čia, o ne kažkokiame tai užsienyje.
                Belieka palinkėti sėkmės likusiems* arba už jūrų marių.

                * Taip, taip, taip.. Sutinku, kad galima neblogai gyventi ir Lietuvoje, bet tik po kurio laiko grįžus iš užsienio arba turint daug pažinčių užsienyje ir gaunant finansinę paramą, arba.. patys žinote kitus variantus.

                P.S. Nebijokite bent trumpalaikės emigracijos.

                Comment


                  Bet kuris laisvos rinkos apologetas tamstai paaiškins, kad kai emigruos pakankamai daug gyventojų, darbdaviai bus priversti kelti atlyginimus ir prasidės imigracija.
                  Rinka atlyginimų nereguliuoja, dėl atlyginimų reikia susitarti

                  Siūlo sandorį: mainais į Darbo kodeksą – raštiškas pasižadėjimas didinti algas
                  Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/....d?id=72899796

                  Comment


                    Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
                    Nebijokite bent trumpalaikės emigracijos.
                    Trumpalaikė arba ilgalaikė vistiek yra emigracija. Aš dar sutikčiau kad teigiamai galima būtų vertinti išvažiavimą metams-kitiems studijuoti, bet ne dirbti.

                    Comment


                      Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                      Rinka atlyginimų nereguliuoja, dėl atlyginimų reikia susitarti

                      Siūlo sandorį: mainais į Darbo kodeksą – raštiškas pasižadėjimas didinti algas
                      Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/....d?id=72899796
                      Reiktų sutarti, kad naujas DK galios tik įmonėm, kurios kels algas
                      Nemaniau, kad kapitalistai tokie pat oportunistai. Ar tiesiog tikisi išdurti?
                      Paskutinis taisė Sula; 2016.11.21, 11:00.

                      Comment


                        R. Kuodis: priėjome nelygybės aklavietę
                        Vakarų ekonominė ir politinė sistema vis labiau pajungiama saujelės turtingųjų naudai. Neoliberalizmas veda į aklavietę, bet vis dar diktuoja darbotvarkes Europai, kuri, užuot keitusi pavojingas nuostatas, bando talžyti save ašutiniu rimbu ir aiškinti, kad nepakankamai atkakliai laikėmės tų nuostatų. Taip portalui LRT.lt sako ekonomistas prof. Raimondas Kuodis.
                        Kitas laimės ekonomikos akcentuojamas veiksnys yra teisingumas – ar kaimyno uždirbtos pajamos uždirbtos teisingai. Liberalai turbūt iškart atmestų šį argumentą kaip reliatyvų. Bet Lietuvoje neteisingumo labai daug. Daug pajamų gaunama iš korupcijos, šešėlinės ekonomikos, nepotizmo. Tai labai blogina moralinį klimatą šalyje ir yra viena priežasčių, dėl kurių žmonės į viską spjauna ir važiuoja į anglijas.

                        Šalia emigracijos, savižudybių, alkoholizmo, korupcijos lygių, kurie atspindi visuomenės būklę, svarbus ir socialinis kapitalas – pasitikėjimais piliečiais ir valdžios institucijomis. Jis Lietuvoje nedaug pakilęs nuo grindų. Visi šitie dalykai paaiškina, kodėl mes taip linkę masiškai emigruoti, palyginti, tarkime, su estais, kurie daug geriau tvarkosi savo viešajame sektoriuje, tvarkingiau moka mokesčius ir labiau pasitiki politine sistema.
                        http://www.lrt.lt/naujienos/ekonomik...ybes_aklaviete
                        Paskutinis taisė senasnamas; 2016.11.21, 10:52.

                        Comment


                          Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                          Tačiau atsižvelgiant į pajamas, kurios, kaip minėta, nėra atspindėtos tyrimuose, darant prielaidą, kad neatspindėtosios pajamos pasiskirsto panašiai, nelygybės santykis tampa nebe 6, o 10 kartų.
                          Vokeliai yra populiaresni tarp oficialiai gaunančių minimumą ir panašias algas, todėl gali būti, kad tos neatspindėtos pajamos nelygybę netgi sumažintų. Tiesa, neaišku, kokios ten minimos pajamos iš turto.

                          Pateikiame austrų mokslininko Leon Podkaminer apskaičiuotą realią algą procentais iki nepriklausomybės laikotarpio ir vėliau. Jeigu 1989 metais realią algą laikysime 100 procentų, tai Lietuvoje 2012 metais ji tesiekė vos tris ketvirtadalius sovietinio laikotarpio pabaigos algų dydžio.
                          Neįsivaizduoju, kaip palyginti sovietines algas su dabartinėmis. Pvz., galima lyginti paprastai, pagal skaičius: jei sovietinė alga buvo 120 rub./mėn., o oficialus USD kursas 0,6 rub./USD, tai sovietinė alga būtų 200 USD/mėn. Aišku, toks oficialus kursas buvo visiška abstrakcija. Kiek girdėjau, neoficialus kursas buvo 7 -- 10 rub./USD, tai kokia tada būtų alga? Bet svarbu ne alga, o ką už ją galima nusipirkti. Pagal šitą durną lyginimą išeitų, kad
                          apsipirkimas su sovietine alga sovietiniuose gastronomuose labiau džiugintų, negu šiais laikais? Taip pat bukai atrodo sovietinio BVP lyginimas su dabartiniu (kiekvienas vatnikas žino, kad po Didžiosios Geopolitinės Katastrofos 1990-ųjų LTSR BVP lygis buvo pasiektas tik kokiais 2000-aisiais).

                          Comment


                            po Didžiosios Geopolitinės Katastrofos 1990-ųjų LTSR BVP lygis buvo pasiektas tik kokiais 2000-aisiais).
                            Tų laikų BVP nereiškia nieko. Kokia nauda iš didelio BVP kai kokia Kuro aparatūros gamykla pliekia trimis pamainomis kuro siurblius rusiškiems tankams?

                            Comment


                              Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                              R. Kuodis: priėjome nelygybės aklavietę

                              http://www.lrt.lt/naujienos/ekonomik...ybes_aklaviete
                              Super straipsnis-interviu. Rekomenduočiau visiems perskaityti.
                              Nors dalis klausimų lieka neatsakyta.

                              Comment


                                Parašė r08n Rodyti pranešimą
                                Pagal šitą durną lyginimą išeitų, kad
                                apsipirkimas su sovietine alga sovietiniuose gastronomuose labiau džiugintų, negu šiais laikais?
                                Jeigu skaityti, kad žmogui tik maisto tereikia.

                                Comment


                                  Parašė J.U. Rodyti pranešimą
                                  Tų laikų BVP nereiškia nieko. Kokia nauda iš didelio BVP kai kokia Kuro aparatūros gamykla pliekia trimis pamainomis kuro siurblius rusiškiems tankams?
                                  Kaip tik tai ir norėjau pasakyti. Bet kai kurie vis skaičiuoja, kelintais metais (po Y2K) buvo pasiektas 1990-ųjų ar 1989-ųjų lygis.

                                  Jeigu skaityti, kad žmogui tik maisto tereikia.
                                  Tas pats buvo visose srityse -- ir maisto, ir nemaisto.

                                  Comment


                                    Parašė r08n Rodyti pranešimą
                                    Tas pats buvo visose srityse -- ir maisto, ir nemaisto.
                                    O kas buvo ne maisto srityse - niekam nereikalingos ir nekokybiškos prekės. Sovietai mokėjo užtikrinti tik minimalius išgyvenimo poreikius kol nebesugebėjo nei to.

                                    Comment


                                      Greta augančio Lietuvos BVP dar vienas geras Lietuvos rodiklis - eksportas vienam asmeniui. Lietuva lenkia tokias šalis kaip Australija, Prancūzija, N. Zelandija, Izraelis. Tai ko tie lietuviai nepatenkinti?

                                      https://en.wikipedia.org/wiki/List_o...rts_per_capita

                                      Comment


                                        Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                        Jeigu skaityti, kad žmogui tik maisto tereikia.
                                        Galima ir nemaisto prekes. Benzinas kainavo 0.4, dabar 1; šnapsas (tai tikrai nėra maistas) kainavo 10, dabar kainuoja 8; normalūs džinsai galėjo kainuoti nuo 100 iki 200, dabar analogas kainuoja 50-60; elektra kainavo 0.04, dabar kainuoja 0.12, naujas automobilis (turguje) kainavo 16000, dabar kainuoja 12000. Galite patys paskaičiuoti, kiek pasikeitė kaina ir kiek pasikeitė atlyginimas (valiutų pavadinimus neįvertinti).

                                        Comment


                                          Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                                          Galima ir nemaisto prekes. Benzinas kainavo 0.4, dabar 1; šnapsas (tai tikrai nėra maistas) kainavo 10, dabar kainuoja 8; normalūs džinsai galėjo kainuoti nuo 100 iki 200, dabar analogas kainuoja 50-60; elektra kainavo 0.04, dabar kainuoja 0.12, naujas automobilis (turguje) kainavo 16000, dabar kainuoja 12000. Galite patys paskaičiuoti, kiek pasikeitė kaina ir kiek pasikeitė atlyginimas (valiutų pavadinimus neįvertinti).
                                          Pagal algas grubiai 1 SUR ~ 4 EUR

                                          Baltarusiai palygino:

                                          Comment

                                          Working...
                                          X