Sveiki. Rubrika “toli toli už jūrių marių” sveikina su praėjusia Motinos diena visas mamas ir visus jų vaikus. Nu bent jau tuos vaikus, kurie vakar prisiminė ir pasveikino savo mamas. O mes jamam į vieną ranką puodą kavos, o kita skrolinam nuo technologijų iki arafatkių, pakreliui užsukdami į Mėnulį.
#ToliToliUzJuriuMariu
Technologijos ir atradimai
Elonas mūsų Maskas - TwiterX’o sąvininkas, SpaceX’o valdytojas, ir pagrindinis Teslos kyravotojas - nelauktai netikėtai nuskrido į Beidžiną pasilabinti su antruoju žmogumi kamunistų parcijoje, premjeru Li Qiangu. Šiltais rankų paspaudimais susitikimas nesibaigė, bet tikrasis rezultatas kol kas labiau spėjamas, nei žinomas. Manoma, kad Qiangas Elonui leis įjungti PRC parduodamuose auto pilnavertį self-driving (visam kitam pasaulyje jau 4 metai, kaip tai veikia). Dar spėliojama, kad galbūt Teslai bus leista Kinijoje surinktus duomenis perkėlinėti į užsienius. Bet visa tai spekuliacijos, o faktai kol kas tik du: tos pačios dienos vakare PRC provincijų valdžios magiškai vienu metu atšaukė draudimą teslamobiliams įvažiuoti į vyriausybines teritorijas (kuris buvo smarkiai patrumpinęs pardavimus), o Maskas atšaukė gerokai iš anksčiau suplanuotą vizitą nebelenkur, o pas Indijos premjerą Modi. Kitaip sakant, nuo Šanchajaus laikų artimą ryšį su Masku turintis Qiangas puikiai sužaidė gambitą “pradžioje atimam, o paskui atiduodam” ir apsisaugojo nuo Teslos gamyklų išėjimo. Verta paminėti, kad Obuolys irgi visokeriopai lankstosi prieš CCP ir gal net užpakalį bučiuoja dėl ketvirtį pardavimų sudarančios Kinijos rinkos, bet jų pagrindinis gamintojas Foxconn gamyklas į Vietnamą ir Indiją perkėlinėja industriniais tempais.
PRC gigantas Huawei skelbiasi ne tik sėkmingai išlipęs iš technologinės prarajos, bet ir šešiagubai pasididinęs pelnus. JAVai pripažįsta, kad tech-blokada tyliai rūko kampe, ir sakosi “dirbantys su partneriais, idant Pietų Korėjos, Japonijos ir Nyderlandų kompanijos ne tik nepardavinėtų čipų gamybos įrangos, bet ir liautųsi aptarnavę jau turimą”. Kaip suprantu, partneriai ne tai, kad nedega noru atsisakyti iš Kinijos tekančio juanių srauto, o labiau gal netgi tokie “gou fak joself”. Pačių JAVų įmonių gaminami produktai irgi vis stebuklingai randa kelią į Huawei gaminius - štai visai neseniai buvo anonsuotas naujas “su AI pagalba dirbantis” laptopas, apginkluotas vienu iš naujausių Intelio procesorių Core Ultra 9. Ir viskas legaliai, nes Intelis sugebėjo dar iš Trampo administracijos gauti dispensą pardavinėti procus Huawei ir tuo intensyviai naudojasi. AMD, pagrindinis konkurentas jau pora kartų prašė analogiško leidimo iš Baideno administracijos, bet kol kas gavo tik bb į akį. Intelio dispensas irgi turėtų užsiraukti ne už ilgo, bet gamintojas tyli kaip Marytė Melnikaitė, kai žiniasklaida klausia “tai a bus pratęsimas?!”.
Na ir uždarysime žiniomis visai apie kostmosą. Penktadienį į dangų išlėkė PRC mėnulio misija Čang-6. Didžiausios Kinijos kosminėje programoje raketos “Ilgasis Žygis” nešamas aštuonių tonų robotizuotas modulis turi ne tik pasiekti mėnulio “tamsiąją pusę”, bet ir pargabenti dirvožemio pavyzdžių. Prie projekto prisidėjo beveik visos kitos Kosmoso agentūros, išskyrus NASA, kuriai draudžiama dalintis bet kokiomis technologijomis su PRC. Daugiau ar mažiau pagrįstai spėjama, kad be Europos ir Japonijos agentūrų pagalbos Kinija nebūtų pajėgusi patirti tokios erekcijos, persiprašau už vizualumą, tačiau pastaroji net neketina stabdyti rogių ir grasinasi iki 2030 vien tik savo pastangomis turėti pastovią apgyvendintą bazę Mėnulio Pietiniame ašigalyje.
Manoma, kad Pietiniame poliuje yra vandens, tad regionas ypač vertingas bazės steigimui. JAVai, ko gero ne be pagrindo, galvoja, kad jei Kinija įsitaisys ant Mėnulio paviršiaus, visą aplinkinį regioną paskelbs savo teritorija. NASA dar 2017 metais paskelbta Artemis programa numatė Mėnulio bazės įkūrimą 2024-2027 metais, tačiau kol kas pasirodė beesanti pernelyg ambicinga. Artimiausias programos žingsnis kol kas nukeltas į 2025 metų rugsėjo mėnesį ir numato tiktai 4 žmonių įgulos pavėžinimą aplink Mėnulį, o pačios bazės įkūrimą planuoja taip pat plius minus 2030 metais.
Po penktadieninio CCP kosminio šūvio JAVų politiniuose sluoksniuose kilo šaršalas dėl tokio atsilikinėjimo nuo konkurentų ir skambėjo pažadai prisivyti bei pralenkti. Mažai kam praslydo pro akis situacijos panašumai su praeito Šaltojo karo kosminėmis lenktynėmis, ir atitinkamai kilo klausimas “ar verta?”. Nesigilindamas į su tuo susijusius akivaizdžius technologinius pranašumus, pakarksėsiu, kad verta vien dėl galimybės atidaryti “naują frontą” šiandienos jaunimui, bo neturėdami dėl ko kovoti ponaičiai ir panelės pradeda muštis dėl velniai žin kokių idėjų ir galimybių, khem khem jaučiuosi senas, atimkit mano įstatomus dantis, kol kam nors neįkandau…
Tarptautiški santykiai
Kalbant apie ponaičių ir panelių norą muštis dėl bbs žino ko - visi jau turbūt girdėjot apie paskutinius propalestininių durnių bandymus “atkreipti dėmesį” daugybėje JAVų universitetų. Kai kur reikalai įsibangavo tiek, kad minėtų durnių tramdymui buvo pasitelkta policija ar net nacgvardija, o Kolumbijos Valstijos Universiteto valdžia prigrasino išmesianti didžiausius nusidėjėlius (taip taip, tik gąsdino, dar kol kas nieko neišmetė). Grasinimas labai nevaikiškas ir galintis juntamai supisti ne tik būsimą karjerą, bet ir visą gyvenimą arafatkių nešiotojams. Pagalba tačiau atėjo iš visai netikėtos pusės: Širazo koledžo, esančio Irano Fars provincijoje, dekanas Mohammadas Moazzeni kilniaširdiškai pažadėjo “suteikti nemokamą išsilavinimą visiems studentams ir priimti visus dėstytojus, nukentėjusius ginant palestiniečių reikalus”. Tiesiog sėdžiu ir spirgu iš nekantrumo belaukdamas, kol terorizmą su su laisve painiojantys entuziastai plūstelės pasimokyti super laisvų ir itin antikapitalistinių idėjų pas ajatolas. Marksizmą pastudijuos, susipažins ten su islamo taikos religija, pajus tikrus kultūrinius mainus. Gal net kada nors kokį atvirlaiškį atsiųs…
JAVų Valstybės Sekretorius Blinkenas vizitacijos PRC metu gąsdino gąsdino “nutraukit paramą Rusijai, arba mes nutrauksim”, pargrįžo namo ir kaip traukė… Iždo departamentas nepraėjus nei savaitei nuo vizito vožė sankcijas 31 PRC ir Honkongo įmonei. Dar apie 80 Valstybės departamentas sakosi “turys omeny”, taigi tikėtina bus daugiau naujienų. Pažymėtina, kad tarp trim vienos sankcijuotos įmonės kol kas nepapuolė nei vienas bankas, tik vienų ar kitų technologijų gamintojai. Na ir žinoma, sankcijos nėra tas pats, kaip pėvėzė subombardavimas, bet vistiek skauda, taip kad pasidžiaukime tuo, ką gavome.
Kinijos ir Indijos pasienyje vėl kilo muštynės. Paskutinius du-tris metus Himalajuose abiejų super-valstybių (bent jau pagal gyventojų skaičių) pasieniečiai apsiribodavo rūsčiais žvilgsniais vieni kitų pusėn, tačiau į fizinį kontaktą lyg ir nesileido. Kas konkrečiai įvyko prieš tris dienas šaltiniai nesutaria - ar tai špygą kažkas kažkam parodė, ar tai pamyžo ne vietoj - bet maždaug du šimtu kinų perbrido pasienio upelį ir pasikėsino duoti kumščiais į veidą maždaug penkioms dešimtims indų kolegų. Pastarieji buvo ne iš kelmo spirti irgi pasimokę iš ankstesnių vizitų, tad išsitraukė iš anksto paruoštas lazdas (pagal esamą video informaciją - tiesiog nulaužtas medžio šakas) ir nebodami keturgubo oponentų pranašumo, atsilaikė iki atvyko pastiprinimas. Įgiję kiekinį paritetą bei pasiremdami išsilaužtais pagaliais, indai šlovingai atpyzdino kinų pasieniečius, ir pirmą kartą per penkis metus atšventė pergalę. Vėlgi pagal esamą video informaciją abi pusės buvo ginkluotos kalašais, bet matyt pacanskos paniatkės sutrukdė pasinaudoti šaunamaisiais ginklais.
Apie katastrofas ir propagandą
Praeitą savaitę PRC piliečiai šventė šventę, t.y. darbo dienos proga nedirbo penkias dienas iš eilės. Žinant, kad tokio dalyko, kaip asmeninės atostogos, tuose kraštuose neegzistuoja, visai nestebina per tokias šventes maždaug pusę milijardo žmonių vienu metu apimantis nenumaldomas noras pakeliauti ir aplankyti artimus savo. Apie turizmą ir jo pasekmes ekonomikoje pašnekėsim kitą kartą, o dabar trumpai apžvelkime du labai nemalonius įvykius, kurie tiek sukrėtė PRC internautus, kad išplito tinkluose greičiau, nei cenzūra spėjo gaudyti (o gal cenzūra irgi atostogavo?).
Vis labiau augančios autopramonės konkurencijos tarp Kinijos ir Vakarų, bei tarp EV ir vidaus degimo automobilių kontekste, ypač griausmingai nuskambėjo ko gero didžiausio Teslos konkurento BYD automobilio avarija. Pati avarija buvo visiškai primityvi: BYDmobilis trenkėsi į lėtai važiuojančią autocisterną. Tačiau pasekmės gavosi kraupios: akivaizdžiai nesuveikė nei avarinio stabdymo sistema, nei oro pagalvės, bet vairuotojas ir keleivis žuvo ne nuo smūgio, o tiesiog sudegė užsiliepsnojus automobilio baterijoms. Nepaisant aplinkinių pagalbos, elektroniškai valdomos durų rankenos užsiblokavo ir keleivių nepavyko ištraukti net išdaužius langus.
Na o jei kažkam tokia nelaimė nepakankamai katastrofiška, tai trečiadienio rytą Guangdongo provincijoje kalno šlaitu nučiuožė geras gabalas autostrados. Oficialiai puse lūpų šenkama apie nepakankamą šlaito drenavimą ir visą savaitę merkusį lietų, neoficialiai užsimenama apie išvogtą cementą ir bambukinę armatūrą. O iš tikrųjų žinome tik vieną faktą: nepaisant ankstyvo dienos meto, kartu su santykinai nedideliu kelio gabalu į prarają nudardėjo ir žuvo minimum 48 žmonės.
Kas bendro tarp šių įvykių? Visų pirma, nepaisant visų anti-CCP kanalų klykimo, nei vienas iš įvykių negali būti naudojamas, kaip objektyvus automobilių ar kelių statybos kokybės vertinimas - vienetiniai įvykiai ir yra vienetiniai tol, kol nėra pakankamo kiekio tokių pačių. Tačiau pirmuoju atveju negalima nuvertinti emocinių pasekmių ne tiek BYDų, kiek visų EV populiarumui… greičiausiai labiau už Kinijos ribų. Beje, o kaip jums tos smartomobilių elektrinės rankenėlės? Drebulio nekelia?
Antrasis įvykis tuo tarpu labiau iliustruoja, kaip mes klaidingai vertiname Kiniją iš savo varpinės. Konkrečiai turiu omeny kalbas apie “milžinišką Kinijos kelių ir geležinkelių infrastruktūrą”. Taip, yra ta infrastruktūra, bet dėl kultūrinių-socialinių, geografinių ir netgi klimatinių skirtumų ji naudojama visiškai kitokiais ciklais, ir neturėtų būti tiesiogiai kilometras prie kilometro lyginama su vakarietiška.
Na ir šalia dar vienas įvykis, nesusijęs su jokia fizine katastrofa. China Daily - angliškai publikuojamas CCP propagandos departamento laikraštis - prieš pora metų savo Jūtūbo kanale įsitaisė “Janči, dirbtinio intelekto žurnalistę”. DI-žurnalistė atseit pati parenka temas ir pati kuria (!) jei ne filmukus, tai bent jau tekstus pastariesiems. Mažiau paistalų paveikti žiūrovai iš karto pastebėjo, kad “žurnalistės” modelio grafika labiau tragiška, nei 1997 žaidimo Tombraider 2 herojės Laros Kroft, o skirtingose laidose balsas taip smarkiai skiriasi, kad yra arba įskaitytas aktorių kolektyvo, arba panaudotas vis kitoks text-to-speech modulis. Ir štai, po dviejų metų ginčas galų gale išsisprendė - “dirbtinis intelektas” (labiau gal padirbtas…) paslydo… ir perskaitė tekstą literaliai taip, kaip parašyta, o ne taip, kaip turėjo būti ištarta - laimėjo text-to-speech šalininkai! Žinoma su sąlyga, kad text-to-speech variklis nėra mažo ūgio kinas, gyvenantis spintelėje…
Norintiems pasikrinžinti nuorodą į video , kuriame Janči gieda ditirambus Tianzino unikaliam šarmui ir įtikinėja apsilankyti. Ypač rekomenduoju atkreipti dėmesį į kvietimą panardyti itin šarmingoje (literaliai) upėje viduryje žiemos. Very tourist, much attractions.
Na ir kas dar nepagavot bajerio, tai viso skyrelio esmė - saugokitės propagandos, tiek pro, tiek anti komunistinės.
Epilogas
Šiandienos porinimą pabaigsiu įbrukdamas bent vieną ekonominę naujieną, t.y. labai sutrumpintu Maiklo Pettiso, Pekino Universiteto finansų profesoriaus, pasisakymu Twitter/X platformoje. Nuoroda į pilną tekstą, tekstas neilgas, labai rekomenduoju perskaityti.
“Daugybė žmonių niekaip nesuvokia, kaip veikia mokėjimų balansas, ir siūlo Kinijai mažinti priklausomybę nuo USD. PRC CB pardavinėja dalį valdomų JAV valstybės vertybinių popierių, tačiau turėdama gigantišką gamybos ir prekybos perteklių, Kinija tiesiog neturi kito pasirinkimo, kaip investuoti į dolerinius turto vienetus, nes JAV yra ko ne vienintelė šalis turinti pakankamą prekybos deficitą. Vienintelis kitas būdas Kinijai susitvarkyti su prekybos pertekliumi - susitvarkyti su vidiniu vartojimu”.
Dėkui, kad skaitėte, kitą savaitę tikiuosi galėsiu papasakoti daugiau ekonominių naujienų, pažiūrėsim, ką veikia mažučiai hučiai, na ir apklausą vieną kitą patyrinėsim, OK?
Paveikslėlis vadinasi “kostminė drambliuko svajonė” ir buvo nupyzdintas iš portalo EarthSky.org.
#ToliToliUzJuriuMariu
Technologijos ir atradimai
Elonas mūsų Maskas - TwiterX’o sąvininkas, SpaceX’o valdytojas, ir pagrindinis Teslos kyravotojas - nelauktai netikėtai nuskrido į Beidžiną pasilabinti su antruoju žmogumi kamunistų parcijoje, premjeru Li Qiangu. Šiltais rankų paspaudimais susitikimas nesibaigė, bet tikrasis rezultatas kol kas labiau spėjamas, nei žinomas. Manoma, kad Qiangas Elonui leis įjungti PRC parduodamuose auto pilnavertį self-driving (visam kitam pasaulyje jau 4 metai, kaip tai veikia). Dar spėliojama, kad galbūt Teslai bus leista Kinijoje surinktus duomenis perkėlinėti į užsienius. Bet visa tai spekuliacijos, o faktai kol kas tik du: tos pačios dienos vakare PRC provincijų valdžios magiškai vienu metu atšaukė draudimą teslamobiliams įvažiuoti į vyriausybines teritorijas (kuris buvo smarkiai patrumpinęs pardavimus), o Maskas atšaukė gerokai iš anksčiau suplanuotą vizitą nebelenkur, o pas Indijos premjerą Modi. Kitaip sakant, nuo Šanchajaus laikų artimą ryšį su Masku turintis Qiangas puikiai sužaidė gambitą “pradžioje atimam, o paskui atiduodam” ir apsisaugojo nuo Teslos gamyklų išėjimo. Verta paminėti, kad Obuolys irgi visokeriopai lankstosi prieš CCP ir gal net užpakalį bučiuoja dėl ketvirtį pardavimų sudarančios Kinijos rinkos, bet jų pagrindinis gamintojas Foxconn gamyklas į Vietnamą ir Indiją perkėlinėja industriniais tempais.
PRC gigantas Huawei skelbiasi ne tik sėkmingai išlipęs iš technologinės prarajos, bet ir šešiagubai pasididinęs pelnus. JAVai pripažįsta, kad tech-blokada tyliai rūko kampe, ir sakosi “dirbantys su partneriais, idant Pietų Korėjos, Japonijos ir Nyderlandų kompanijos ne tik nepardavinėtų čipų gamybos įrangos, bet ir liautųsi aptarnavę jau turimą”. Kaip suprantu, partneriai ne tai, kad nedega noru atsisakyti iš Kinijos tekančio juanių srauto, o labiau gal netgi tokie “gou fak joself”. Pačių JAVų įmonių gaminami produktai irgi vis stebuklingai randa kelią į Huawei gaminius - štai visai neseniai buvo anonsuotas naujas “su AI pagalba dirbantis” laptopas, apginkluotas vienu iš naujausių Intelio procesorių Core Ultra 9. Ir viskas legaliai, nes Intelis sugebėjo dar iš Trampo administracijos gauti dispensą pardavinėti procus Huawei ir tuo intensyviai naudojasi. AMD, pagrindinis konkurentas jau pora kartų prašė analogiško leidimo iš Baideno administracijos, bet kol kas gavo tik bb į akį. Intelio dispensas irgi turėtų užsiraukti ne už ilgo, bet gamintojas tyli kaip Marytė Melnikaitė, kai žiniasklaida klausia “tai a bus pratęsimas?!”.
Na ir uždarysime žiniomis visai apie kostmosą. Penktadienį į dangų išlėkė PRC mėnulio misija Čang-6. Didžiausios Kinijos kosminėje programoje raketos “Ilgasis Žygis” nešamas aštuonių tonų robotizuotas modulis turi ne tik pasiekti mėnulio “tamsiąją pusę”, bet ir pargabenti dirvožemio pavyzdžių. Prie projekto prisidėjo beveik visos kitos Kosmoso agentūros, išskyrus NASA, kuriai draudžiama dalintis bet kokiomis technologijomis su PRC. Daugiau ar mažiau pagrįstai spėjama, kad be Europos ir Japonijos agentūrų pagalbos Kinija nebūtų pajėgusi patirti tokios erekcijos, persiprašau už vizualumą, tačiau pastaroji net neketina stabdyti rogių ir grasinasi iki 2030 vien tik savo pastangomis turėti pastovią apgyvendintą bazę Mėnulio Pietiniame ašigalyje.
Manoma, kad Pietiniame poliuje yra vandens, tad regionas ypač vertingas bazės steigimui. JAVai, ko gero ne be pagrindo, galvoja, kad jei Kinija įsitaisys ant Mėnulio paviršiaus, visą aplinkinį regioną paskelbs savo teritorija. NASA dar 2017 metais paskelbta Artemis programa numatė Mėnulio bazės įkūrimą 2024-2027 metais, tačiau kol kas pasirodė beesanti pernelyg ambicinga. Artimiausias programos žingsnis kol kas nukeltas į 2025 metų rugsėjo mėnesį ir numato tiktai 4 žmonių įgulos pavėžinimą aplink Mėnulį, o pačios bazės įkūrimą planuoja taip pat plius minus 2030 metais.
Po penktadieninio CCP kosminio šūvio JAVų politiniuose sluoksniuose kilo šaršalas dėl tokio atsilikinėjimo nuo konkurentų ir skambėjo pažadai prisivyti bei pralenkti. Mažai kam praslydo pro akis situacijos panašumai su praeito Šaltojo karo kosminėmis lenktynėmis, ir atitinkamai kilo klausimas “ar verta?”. Nesigilindamas į su tuo susijusius akivaizdžius technologinius pranašumus, pakarksėsiu, kad verta vien dėl galimybės atidaryti “naują frontą” šiandienos jaunimui, bo neturėdami dėl ko kovoti ponaičiai ir panelės pradeda muštis dėl velniai žin kokių idėjų ir galimybių, khem khem jaučiuosi senas, atimkit mano įstatomus dantis, kol kam nors neįkandau…
Tarptautiški santykiai
Kalbant apie ponaičių ir panelių norą muštis dėl bbs žino ko - visi jau turbūt girdėjot apie paskutinius propalestininių durnių bandymus “atkreipti dėmesį” daugybėje JAVų universitetų. Kai kur reikalai įsibangavo tiek, kad minėtų durnių tramdymui buvo pasitelkta policija ar net nacgvardija, o Kolumbijos Valstijos Universiteto valdžia prigrasino išmesianti didžiausius nusidėjėlius (taip taip, tik gąsdino, dar kol kas nieko neišmetė). Grasinimas labai nevaikiškas ir galintis juntamai supisti ne tik būsimą karjerą, bet ir visą gyvenimą arafatkių nešiotojams. Pagalba tačiau atėjo iš visai netikėtos pusės: Širazo koledžo, esančio Irano Fars provincijoje, dekanas Mohammadas Moazzeni kilniaširdiškai pažadėjo “suteikti nemokamą išsilavinimą visiems studentams ir priimti visus dėstytojus, nukentėjusius ginant palestiniečių reikalus”. Tiesiog sėdžiu ir spirgu iš nekantrumo belaukdamas, kol terorizmą su su laisve painiojantys entuziastai plūstelės pasimokyti super laisvų ir itin antikapitalistinių idėjų pas ajatolas. Marksizmą pastudijuos, susipažins ten su islamo taikos religija, pajus tikrus kultūrinius mainus. Gal net kada nors kokį atvirlaiškį atsiųs…
JAVų Valstybės Sekretorius Blinkenas vizitacijos PRC metu gąsdino gąsdino “nutraukit paramą Rusijai, arba mes nutrauksim”, pargrįžo namo ir kaip traukė… Iždo departamentas nepraėjus nei savaitei nuo vizito vožė sankcijas 31 PRC ir Honkongo įmonei. Dar apie 80 Valstybės departamentas sakosi “turys omeny”, taigi tikėtina bus daugiau naujienų. Pažymėtina, kad tarp trim vienos sankcijuotos įmonės kol kas nepapuolė nei vienas bankas, tik vienų ar kitų technologijų gamintojai. Na ir žinoma, sankcijos nėra tas pats, kaip pėvėzė subombardavimas, bet vistiek skauda, taip kad pasidžiaukime tuo, ką gavome.
Kinijos ir Indijos pasienyje vėl kilo muštynės. Paskutinius du-tris metus Himalajuose abiejų super-valstybių (bent jau pagal gyventojų skaičių) pasieniečiai apsiribodavo rūsčiais žvilgsniais vieni kitų pusėn, tačiau į fizinį kontaktą lyg ir nesileido. Kas konkrečiai įvyko prieš tris dienas šaltiniai nesutaria - ar tai špygą kažkas kažkam parodė, ar tai pamyžo ne vietoj - bet maždaug du šimtu kinų perbrido pasienio upelį ir pasikėsino duoti kumščiais į veidą maždaug penkioms dešimtims indų kolegų. Pastarieji buvo ne iš kelmo spirti irgi pasimokę iš ankstesnių vizitų, tad išsitraukė iš anksto paruoštas lazdas (pagal esamą video informaciją - tiesiog nulaužtas medžio šakas) ir nebodami keturgubo oponentų pranašumo, atsilaikė iki atvyko pastiprinimas. Įgiję kiekinį paritetą bei pasiremdami išsilaužtais pagaliais, indai šlovingai atpyzdino kinų pasieniečius, ir pirmą kartą per penkis metus atšventė pergalę. Vėlgi pagal esamą video informaciją abi pusės buvo ginkluotos kalašais, bet matyt pacanskos paniatkės sutrukdė pasinaudoti šaunamaisiais ginklais.
Apie katastrofas ir propagandą
Praeitą savaitę PRC piliečiai šventė šventę, t.y. darbo dienos proga nedirbo penkias dienas iš eilės. Žinant, kad tokio dalyko, kaip asmeninės atostogos, tuose kraštuose neegzistuoja, visai nestebina per tokias šventes maždaug pusę milijardo žmonių vienu metu apimantis nenumaldomas noras pakeliauti ir aplankyti artimus savo. Apie turizmą ir jo pasekmes ekonomikoje pašnekėsim kitą kartą, o dabar trumpai apžvelkime du labai nemalonius įvykius, kurie tiek sukrėtė PRC internautus, kad išplito tinkluose greičiau, nei cenzūra spėjo gaudyti (o gal cenzūra irgi atostogavo?).
Vis labiau augančios autopramonės konkurencijos tarp Kinijos ir Vakarų, bei tarp EV ir vidaus degimo automobilių kontekste, ypač griausmingai nuskambėjo ko gero didžiausio Teslos konkurento BYD automobilio avarija. Pati avarija buvo visiškai primityvi: BYDmobilis trenkėsi į lėtai važiuojančią autocisterną. Tačiau pasekmės gavosi kraupios: akivaizdžiai nesuveikė nei avarinio stabdymo sistema, nei oro pagalvės, bet vairuotojas ir keleivis žuvo ne nuo smūgio, o tiesiog sudegė užsiliepsnojus automobilio baterijoms. Nepaisant aplinkinių pagalbos, elektroniškai valdomos durų rankenos užsiblokavo ir keleivių nepavyko ištraukti net išdaužius langus.
Na o jei kažkam tokia nelaimė nepakankamai katastrofiška, tai trečiadienio rytą Guangdongo provincijoje kalno šlaitu nučiuožė geras gabalas autostrados. Oficialiai puse lūpų šenkama apie nepakankamą šlaito drenavimą ir visą savaitę merkusį lietų, neoficialiai užsimenama apie išvogtą cementą ir bambukinę armatūrą. O iš tikrųjų žinome tik vieną faktą: nepaisant ankstyvo dienos meto, kartu su santykinai nedideliu kelio gabalu į prarają nudardėjo ir žuvo minimum 48 žmonės.
Kas bendro tarp šių įvykių? Visų pirma, nepaisant visų anti-CCP kanalų klykimo, nei vienas iš įvykių negali būti naudojamas, kaip objektyvus automobilių ar kelių statybos kokybės vertinimas - vienetiniai įvykiai ir yra vienetiniai tol, kol nėra pakankamo kiekio tokių pačių. Tačiau pirmuoju atveju negalima nuvertinti emocinių pasekmių ne tiek BYDų, kiek visų EV populiarumui… greičiausiai labiau už Kinijos ribų. Beje, o kaip jums tos smartomobilių elektrinės rankenėlės? Drebulio nekelia?
Antrasis įvykis tuo tarpu labiau iliustruoja, kaip mes klaidingai vertiname Kiniją iš savo varpinės. Konkrečiai turiu omeny kalbas apie “milžinišką Kinijos kelių ir geležinkelių infrastruktūrą”. Taip, yra ta infrastruktūra, bet dėl kultūrinių-socialinių, geografinių ir netgi klimatinių skirtumų ji naudojama visiškai kitokiais ciklais, ir neturėtų būti tiesiogiai kilometras prie kilometro lyginama su vakarietiška.
Na ir šalia dar vienas įvykis, nesusijęs su jokia fizine katastrofa. China Daily - angliškai publikuojamas CCP propagandos departamento laikraštis - prieš pora metų savo Jūtūbo kanale įsitaisė “Janči, dirbtinio intelekto žurnalistę”. DI-žurnalistė atseit pati parenka temas ir pati kuria (!) jei ne filmukus, tai bent jau tekstus pastariesiems. Mažiau paistalų paveikti žiūrovai iš karto pastebėjo, kad “žurnalistės” modelio grafika labiau tragiška, nei 1997 žaidimo Tombraider 2 herojės Laros Kroft, o skirtingose laidose balsas taip smarkiai skiriasi, kad yra arba įskaitytas aktorių kolektyvo, arba panaudotas vis kitoks text-to-speech modulis. Ir štai, po dviejų metų ginčas galų gale išsisprendė - “dirbtinis intelektas” (labiau gal padirbtas…) paslydo… ir perskaitė tekstą literaliai taip, kaip parašyta, o ne taip, kaip turėjo būti ištarta - laimėjo text-to-speech šalininkai! Žinoma su sąlyga, kad text-to-speech variklis nėra mažo ūgio kinas, gyvenantis spintelėje…
Norintiems pasikrinžinti nuorodą į video , kuriame Janči gieda ditirambus Tianzino unikaliam šarmui ir įtikinėja apsilankyti. Ypač rekomenduoju atkreipti dėmesį į kvietimą panardyti itin šarmingoje (literaliai) upėje viduryje žiemos. Very tourist, much attractions.
Na ir kas dar nepagavot bajerio, tai viso skyrelio esmė - saugokitės propagandos, tiek pro, tiek anti komunistinės.
Epilogas
Šiandienos porinimą pabaigsiu įbrukdamas bent vieną ekonominę naujieną, t.y. labai sutrumpintu Maiklo Pettiso, Pekino Universiteto finansų profesoriaus, pasisakymu Twitter/X platformoje. Nuoroda į pilną tekstą, tekstas neilgas, labai rekomenduoju perskaityti.
“Daugybė žmonių niekaip nesuvokia, kaip veikia mokėjimų balansas, ir siūlo Kinijai mažinti priklausomybę nuo USD. PRC CB pardavinėja dalį valdomų JAV valstybės vertybinių popierių, tačiau turėdama gigantišką gamybos ir prekybos perteklių, Kinija tiesiog neturi kito pasirinkimo, kaip investuoti į dolerinius turto vienetus, nes JAV yra ko ne vienintelė šalis turinti pakankamą prekybos deficitą. Vienintelis kitas būdas Kinijai susitvarkyti su prekybos pertekliumi - susitvarkyti su vidiniu vartojimu”.
Dėkui, kad skaitėte, kitą savaitę tikiuosi galėsiu papasakoti daugiau ekonominių naujienų, pažiūrėsim, ką veikia mažučiai hučiai, na ir apklausą vieną kitą patyrinėsim, OK?
Paveikslėlis vadinasi “kostminė drambliuko svajonė” ir buvo nupyzdintas iš portalo EarthSky.org.
Comment